Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. Č. parodė, kad tą dieną atvažiavo į „D.“, prie (duomenys neskelbtini) nusipirkti smulkmenų. Labai skubėjo, nes buvo po naktinės pamainos. Pastatė mašiną toliau nuo parduotuvės. Susirinko prekes. Kasoje susimokėjo. Ten buvo nedidelė suma. Suvedė kodą. Pasiėmė prekes ir nuėjo prie mašinos. Užsivedęs mašiną pastebėjo, kad padangose oro slėgis nukritęs; jam rodė, kad yra nuleista viena padanga. Nieko neįtaręs pradėjo važiuoti, tačiau pavažiavo tik iki „Viados“ kolonėlės, nes slėgis padangoje visiškai krito. Išsitraukė kompresorių ir pripūtė į padangą oro, tačiau matė, kad toliau jam nepavyks nuvažiuoti. Šalia stovintis autobusiuko vairuotojas pasakė, kad jam prapjauta padanga. Neturėjo telefono su savimi, todėl nuėjo į kolonėlę, rankinė tuo metu buvo palikta mašinoje. Operatorė davė telefoną ir išsikvietė draudimo mašiną, jo automobilis buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini), ten pakeitė padangas, reikėjo atsiskaityti. Tada pastebėjo, kad jo rankinė buvo atidaryta, pats jos niekada taip nepalieka. Rankinėje bankinės kortelės nerado; žmona paskambino į banką ir užblokavo kortelę, tačiau sąskaitoje pinigų jau nebebuvo, jie visi, apie 2 000 Eur, buvo nuimti. Tai pat paaiškino, kad jam sustojus automobiliu, vienas žmogus labai įkyriai rodė, kokia pas jį buvo problema. Jis buvo atsitūpęs prie jo padangos. Jis taip pat buvo pasilenkęs, tai truko apie 1 minutę. Be to, parduotuvėje „D.“ prie kasos jam pasirodė įtartinas vienas asmuo. Tačiau nėra matęs nei kaltinamosios, nei jos tėvo. Yra įsitikinęs, kad buvo stebimas „D.“ parduotuvėje atsiskaitymo metu, nes žmogus tuo metu kasoje stovėjęs prie jo pasirodė įtartinai nervingas.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. Š. parodė, kad mėnesio neprisimena, prisimena, kad (teismo past. kartu su dukra A. Š.) važiavo paimti bankinės kortelės į PC „X“. Šiame prekybos centre būna retai, pamena, kad dar buvo, kai pirko televizorių išsimokėtinai, t. y. 2022 m. liepą ar rugpjūtį. Laikotarpiu tarp kortelės ėmimo ir televizoriaus pirkimo „X“ nebuvo. Gavę kortelę išsigrynino ten pat 270 Eur. Paaiškino, jog dukrai dažnai duoda savo kortelę produktų nupirkimui, nes jam sunku vaikščioti. Nežino, kur yra ta „D. parduotuvė“. Parodžius nuotrauką (t. 1, b. l. 71), patvirtino, kad nuotraukoje pavaizduotas jis, o šalia esanti moteris nepanaši į dukrą.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. K. parodė, kad ji yra „(duomenys neskelbtini) specialistė. Paaiškino, kad bankomatuose dažniausiai yra įrengtos tik fotokameros, o vaizdo įrašai dažniausiai daromi tik skyriuose. Bankomatuose įrengtos fotokameros operacijų atlikimo metu nuotraukas. Vienos operacijos metu užfiksuojamos 6–7 nuotraukos, kuriais banko darbuotojai vėliau mato sistemoje. Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo prašoma pateikti grynųjų pinigų išmokėjimo nuotraukas, šios nuotraukos ir pateiktos. Fotonuotraukos viršuje yra užrašas „cash“, tai reiškia grynųjų pinigų išmokėjimą. Negali būti, kad netiksliai fiksuojamas laikas ir data bankomatuose. Prieš apžiūrėdamas teiktinas nuotraukas pirmiausiai susiformuoja išrašą, tada mato, kuriame bankomate buvo atliekama operacija. Kitoje sistemoje žiūri bankomatą, suveda kortelės numerį ir suveda datą. Tada mato fotonuotraukas ir tie laikai turi sutapti. Kiekvieno pinigų išgryninimo atveju yra daromos atskiros nuotraukos, todėl nuotraukose laikas skirtingas. Visos nuotraukos banko sistemoje saugomos iki 60 dienų. Nuotraukose laikas fiksuojamas automatiškai, ji pati jokių korekcijų atlikti negali. Nežino, kas kiek laiko atliekami techniniai bankomatų patikrinimai, tą galėtų paaiškinti specialistai.

Teismo posėdžio metu specialistas T. B. paaiškino, kad AB SEB bankas naudojami bankomatai vaizdą, fiksuotą bankinės operacijos atlikimo metu, gauna ne tiesiogiai iš kamerų, o per bankomato programinės įrangos servisą. Šiuo atveju, jeigu jų programinė įranga užstringa, tai jie nežino, ar tas vaizdas yra tiesioginis, ar jie gauna užstrigusį vaizdą. Programinė įranga bendrauja su kamera netiesiogiai, o per bankomato kitą programinę įrangą. Jų programinė įranga tiesioginiu metu gauna transakcinius įvykius ir kai tik gauna jų konfiguraciniame faile iš nustatytų kamerų gauna nuotraukas, uždedant reikiamą informaciją – įvykio datą, laiką, nuotraukos fiksavimo laiką, taip pat kameros numerį. Nuotraukoje atvaizduojamas to įvykio laikas, data ir pavadinimas. Pvz. PIN įvedimas, t. y. konkreti operacija, todėl nuotraukoje fiksuojamas operacijos pavadinimas, transakcinio įvykio data ir laikas. Papildomai užrašoma nuotraukos data ir laikas, iš kokios kameros ta nuotrauka padaryta. Transakcijos operacijos turi savo pavadinimus el. žurnale. Per tai galima tiesiogiai susieti nuotrauką, kurioje šie duomenys atvaizduojami. Visos fiksuojamos nuotraukos turi konkretaus įvykio kodą. Galima tiksliai pasakyti, kokiam transakciniam įvykiui kokia nuotrauka priklauso. Gaunama realiu laiku, kad toks transakcinis įvykis vyksta ir jie tada daro nuotrauką. Tas laikas, kur nurodyta, kada ta nuotrauka padaryta, tai yra realus laikas, kada buvo padaryta nuotrauka. Programinė įranga veikia bankomato apkrovimo sąlygomis, tai gali būti šioks toks vėlavimas, t. y. keliasdešimt milisekundžių vėlavimas. Šio tipo bankomatuose jų programinė įranga bendrauja su kamera netiesiogiai, t. y. per „osi“ servisus. Iš tų „osi“ servisų gauna vaizdą. Jie negali garantuoti, kad tas vaizdas gali būti iš kameros. Kadangi nuotraukose vaizdas akivaizdžiai vienodas skirtingose nuotraukose skirtingu laiku, tai gali pasakyti, kad šie bankomato „osi“ servisai yra užstrigę, užstrigęs vaizdas. Tai yra programinės įrangos sutrikimas bankomate. Jeigu SEB banke yra nustatyta, kad jie gauna pranešimus apie kažkokius įvykius bankomato programinėje įrangoje, tai jie gali gauti tokius pranešimus. Nuotrauka iš karto saugoma bankomate, bet bankas gali papildomai nustatyti, kad ji dar keliautų į serverį. Bankas pats nusistato, kiek laiko saugomos nuotraukos. Bankomatas toliau veikia, nors ir esant vaizdo užstrigimui. Jis daro įtaką teisingam vaizdo fiksavimui. Vaizdo užstrigimas trunka iki tol, kol jis nebus sutvarkytas. Greičiausiai užstrigimas tvarkomas nuotoliniu būdu. Tvarko tas, kas prižiūri bankomatų veiklą. Visur vienodai yra vaizdas, kai užstringa. Kol nebus pašalintas užstrigimas vaizdas liks toks pat.

Teismo posėdžio metu specialistas A. J. paaiškino, kad jis pats statistiką pateikė teismui, todėl žino apie kokį bankomatą kalbama. Per tą laikotarpį iškvietimų šiai problemai neturėjo. Tačiau ši problema yra žinoma. Tai ne atsitiktinis atvejis, kad šitame bankomate taip atsitiko. Aptarnavimo programa yra dalis bankomato programinės įrangos. Tai yra reti atvejai, ne visose valstybėse pasitaiko ir jie iki šiol iš gamintojo negavo atsakymo, kodėl taip atsitinka, kodėl vaizdas pakimba. Vienintelis būdas ją pašalinti yra bankomato perkrovimas. Gali toks užstrigimas nesikartoti ilgai, bet gali ir po kelių dienų vėl tas pats pasikartoti. Kai tai pasikartoja, jiems iš karto iš banko skambina, kad per paskutinę savaitę antrą kartą pakibo vaizdas. Tada jie keičia kamerą, jeigu tai nepadeda – keičia visus laidus. Tačiau oficialiai jiems gamintojas neatsakė, kur ta problema gali būti. Pasižiūrėjo statistiką ir iš tikrųjų, praeitais metais 2 kartus keitė bankomato, esančio PC „X“ kamerą. Po to tas sutrikimų kiekis sumažėjo. Šis gedimas jokių klaidų nerodo. Bet koks kitas bankomato sutrikimas iš karto automatiškai generuoja klaidą ir iš karto jiems automatiškai išsiunčiamas pranešimas. Pagal juos jie reaguoja ir važiuoja šalinti gedimo. Paaiškino, kad šis gedimas nėra kritiškas pačiai bankomato veiklai, nes tai yra papildomas saugumo dalykas. Bankas turi galimybę gauti pranešimą, kad kamera užstrigo. Jis atsiunčia tokį pranešimą į serverį ir tik patys banko darbuotojai galėtų paaiškinti. Tai nėra kritinis dalykas ir tas žmogus, kuris tą sistemą prižiūri, gali nepastebėti. Todėl ta užstrigusi kamera gali prakabėti ir savaitę. Jeigu kameros vaizdas skiriasi jau per minutę, o vaizdas tas pats, tai yra pirmas požymis, kad kamera užstrigo. Tai logiškai einama per visus failus ir žiūrima, kokioje vietoje tas vaizdas nustojo kartotis. Jeigu atėjo pranešimas iš to bankomato, tai juos turi informuoti bankas. Reikėtų klausti banko darbuotojo, ar jis mato tokius pranešimus. Reikėtų žiūrėti kiekvieną nuotrauką, bet jeigu turi 300 bankomatų su tūkstančiais transakcijų, tai niekas į tuos vaizdus nežiūri. Kai ateina pranešimas, tada jis gali užeiti į bankomato daromas nuotraukas ir žiūrėti po vieną nuotrauką ir žiūrėti, kada užstrigo. Tai tikrai ne retas atvejis, kad užstringa vaizdas. Tą problemą mes jau mėginome spręsti porą metų. Pagal tą statistiką, kiek žiūrėjo, tai nerado nei vieno jų važiavimo. Kiekvienas jų nuvažiavimas ten yra užfiksuojamas. Be išankstinio iškvietimo savavališkai neturi teisės prieiti prie bankomato. Kaip matyti iš išrašo, tai nei vieno gedimo dėl kamerų tuo metu nebuvo. Savaime, mano, kad jis negali atstrigti. Jie to netyrė, nes ne jie tą sistemą prižiūri. Bankas kartas nuo karto pasižiūri. Negali pasakyti, ar ta kamera dabar nesutrikusi. Banko darbuotojas pastebi, kad toks sutrikimas yra ir jis nuotoliniu būdu perkrauna bankomatą. Bankas gali nuotoliniu būdu perkrauti bankomatą. Jis galėjo rodyti tą patį vaizdą 3-4 dienas. Negali pasakyti, kaip jie atidžiai stebi. Gali būti ir mėnesį, kad užstrigtų kamera. Jie reaguoja tik į iškvietimus, su banko darbuotojais kontaktuoja. Visus tuos iškvietimus tas pats žmogus kuruoja. Neįsivaizduoja, kokiu dažnumu bankas perkrauna bankomatą. Kiekvieno bankomato niekas nestebi ir nėra galimybės susekti, kuri bankomato kamera užstrigo. Apie 300 bankomatų ir nuotraukų srautai yra labai didžiuliai. Taip būti gali, kad nuotrauka susieta su jūsų (teismo past. kaltinamosios) operacija. Toks pats vaizdas eina, o ant jo uždedamos realių transakcijų duomenys. Maždaug apie 10 nuotraukų padaro vienos operacijos metu, tačiau tai priklauso nuo to, kiek nustato bankas. Tai yra tiek, kiek yra įdomių bankui transakcijos įvykių. Standartiškai yra daroma 10 įvykių fiksuojama. Teoriškai gali būti nepastebėtas sutrikimas 2-3 mėnesius. Galėtų būti savaiminis susiremontavimas, jeigu atvažiavus inkasatoriams kažkas jiems nesigavo, jie mėgsta tiesiog perkrauti bankomatą vietoje. Jie taip gali padaryti, jeigu kažkas jiems negerai inkasuojant. Taip pat galėjo elektra pradingti ir tuomet bankomatas persikrauna pats savaime, tuomet ta problema irgi išsisprendžia. Vaizdo stebėjimas nėra kritinis dalykas, kad bankomatas negalėtų dirbti.

2022-11-22 ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji A. Š. paaiškino, kad 2022-05-31 su tėvu P. Š. buvo atvykę į prekybos centrą X, (duomenys neskelbtini). Tai buvo dienos metas, kiek tiksliai buvo valandų, tikrai jau nepamena, nurodyti negali, atvyko sutvarkyti reikalų, taip pat buvo su tėvu priėję prie SEB banko bankomato. Kadangi tėvas į minėtą SEB banko sąskaitą gauna senatvės pensiją, jis, būdamas prekybos centre, paprašė jos, kad nuo jo kortelės nuimtų 300 Eur. Kadangi jis blogai mato, nuimti pinigus nuo jo kortelės jis jos prašo nuolat. Taip nutiko ir 2022-05-31. Kas toks R. Č., ji nežino, jo nepažįsta, jo vardu išduotos banko kortelės tikrai neėmė, jos nevogė, nerado, taip pat pranešime apie įtarimą nurodytu laiku neišgrynino iš R. Č. banko kortelės 70 Eur, nepirko iš UAB „R“ 2 vnt. energetinio gėrimo „Red Bull“ ir nemokėjo už juos R. Č. vardu išduota banko kortele. Pareigūnė jai parodė nuotraukas iš bankomato, darytas 2022-05-31 17.53 val. ir yra tikra, kad tokiu laiku ji išgrynino pinigus iš tėvo P. Š. jai duotos banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Nei ji, nei tėvas energetinių gėrimų nevartoja. Prekybos centre dar buvo apie 10 minučių, apsipirko parduotuvėje Maxima, po ko išvyko viešuoju transportu į stotį, o iš ten traukiniu į namus (t. 2, b. l. 46–49).

2023-01-11 ikiteisminio tyrimo metu, apklausta įtariamoji A. Š. parodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų ir nieko papildomai nurodyti negali. Planuoja rytoj su tėvu P. Š. savarankiškai vykti į SEB banką, esantį X, ir gauti įrodymą, kad įvykio metu pinigus ji nuėmė nuo tėvo SEB banko kortelės ir juos pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 2, b. l. 63–64).

2023-05-24 įtariamoji A. Š. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažįsta, nes nusikalstamos veikos nedarė. Su 2023-05-24 pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariama, suprato, bet kalta neprisipažįsta, nes nusikalstamos veikos nedarė. Parodymus jau yra ikiteisminiame tyrime davusi, pilnai prie jų pasilieka ir daugiau nieko parodyti nenori. Sutinka, kad kaltinamasis aktas jai būtų atsiųstas elektroniniu paštu (t. 2, b. l. 73–74).

2022-11-22 įtariamuoju apklaustas P. Š. parodė, kad galimai 2022-05-31 jis buvo su dukra A. Š. nuvykęs į prekybos centrą „X“, tądien iš SEB banko gavo jo vardu išduotą kortelę, į kurią gauna pensiją. Gavęs kortelę su dukra nuėjo iki SEB bankomato, kur paprašė dukros A. Š. iš jo banko kortelės nuimti 300 ar 320 Eur, ką dukra ir padarė. Kas toks R. Č. jis nežino, jo nepažįsta, jo vardu išduotos banko kortelės neėmė, nevogė, pinigų iš minėtos kortelės neišiminėjo, pranešime nurodytų gėrimų „Red Bull“ nepirko, už juos R. Č. bankine kortele nemokėjo. Su minėtomis nusikalstamomis veikomis nieko bendro neturi. Kadangi blogai mato, be akinių negali surinkti PIN kodo ir apskritai bankomatu naudotis nemoka, už jį tai padaryti visada prašo dukros A. Š.. Daugiau neturi ko nurodyti (t. 1, b. l. 121–123).

2023-01-11 papildomai įtariamuoju apklaustas P. Š. parodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. Papildė, kad jiems su dukra 2022-05-31 būnant prie bankomato „X“, adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo be akinių koreguojančių regėjimą ir gerai nematė bei kaip visada davė savo banko kortelę dukrai A. Š., kad ši nuimtų jo gaunamos pensijos pinigus. Jis tvirtina, kad dukra į bankomatą įstatė tikrai jo SEB banko kortelę, kurios numerio mintinai nemoka, kokį dukra A. Š. suvedė PIN kodą, jis tikrai nematė, po ko iš bankomato, išėmė apie 300 Eur. Jis tų pinigų neskaičiavo, dukra jam juos tik parodė, kiek jų buvo, jis nežino. Dukra juos pasidėjo į savo piniginę, jam nedavė. Iš bankomato kartu su dukra nuėjo tiesiai į maisto prekių parduotuvę, greičiausiai Maximą. Maximoje kartu buvo iki pusės valandos. Pirko parduotuvėje 1 vnt. dešros lazdą, 1 litro talpos 1 vnt. limonado butelį, pavadinimo nežino, ir 2 vnt. pyragėlių, kuriuos po to suvalgė stotelėje. Parduotuvėje buvo iki pusės valandos, didesnę dalį laiko užtruko prie kasos eilėje. Kad iki užėjimo į parduotuvę Maxima ir po išėjimo dar būtų kur užėję ir ko nors pirkę, to neužfiksavo. Jau nepamena, ar dukra bent trumpam buvo pasišalinusi nuo jo, gal į tualetą, jis pats į tualetą ėjo vėliau, tik būdamas (duomenys neskelbtini) miesto traukinių stotyje. Jis tądien gėrimo „Red Bull“ nepirko, ir nematė, kad jį būtų pirkusi duktė, kol buvo su juo. Į pareigūnės klausimą, kada ir kokiomis aplinkybėmis atvyko į X, gali nurodyti, jog 2022 m. gegužės mėnesį dukra gyveno kartu su juo, todėl į (duomenys neskelbtini) esantį X važiavo kartu. X turėjo apsilankyti SEB banke, kur turėjo gauti naują banko kortelę. Iš namų išvyko apie 13 val., vyko su persėdimais iš vieno kaimo į kitą, po ko atvyko į (duomenys neskelbtini). Iš stoties visuomeniniu autobusu vyko į X, kiek tuo metu buvo valandų, nežino, laiką, kurį turėjo būti banke, žinojo dukra. Prašo užklausti banką, tikslu nustatyti, kada jam buvo išduota nauja kortelė (t. 1, b. l. 145–147).

Iš 2023-03-31 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas įtariamojo P. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų patvirtinančių įtariamojo P. Š. kaltę (t. 1, b. l. 148–152).

2022-06-01 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. Č. parodė, kad 2022-05-31 apie 15.45 val. jis buvo D. parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Mokėdamas už prekes kasoje, atsiskaitinėjo SEB banko kortele, kuri yra išduota jo vardu, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiskaitęs už prekes, savo banko kortelę jis įdėjo į piniginę, o piniginę į rankinę. Tuo metu prie jo jokių asmenų nebuvo, nieko įtartino nepastebėjo. Susirinkęs savo prekes į maišą, nuėjo link savo automobilio „SUZUKI VITARA“, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį buvo palikęs D. stovėjimo aikštelėje, kiek prisimena, 3 eilėje, automobilį priparkavo šone, prie „bordiūro“. Priėjęs prie automobilio, pirkinius įdėjo į automobilio bagažinę, tada pats sėdo į automobilį, nusiėmė rankinę ir ją pasidėjo šalimais, šone, ant priekinės keleivio sėdynės, tada užsivedė automobilį, apsisuko, po ko važiavo link degalinės „Viada“ pusės. Pavažiavęs apie 20 metrų, automobilio skydelyje užsidegė įspėjamoji lemputė, kad dešinės pusės priekinio rato oro slėgis krenta. Pamatęs įspėjimą, jis sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie dešinės pusės priekinio rato ir pamatė, kad padangoje nėra oro. Tada pasiėmė savo elektrinį oro kompresorių, pripūtė į padangą oro, po ko sėdo į automobilį, kad netrukdyti eismui, nuvažiavo į „Viada“ aikštelę, šalia D.. Visą tą laiką rankinė, kurioje buvo jo banko kortelė, buvo automobilyje. Kai pūtė į padangą orą, jokių asmenų aplink nebuvo, nieko įtartino nepastebėjo. „Viada“ aikštelėje jis prisiparkavo, išlipo iš automobilio, vėl nuėjo prie automobilio rato, ten pastebėjo, kad vėl oro jame nėra. Tada vėl pripūtė padangą, pastebėjo, kad ant padangos statmenai ratlankio, yra apie 3-4 cm įtrūkimas. Šalia pamatęs sėdintį asmenį, priėjo ir paprašė pagalbos, kad šis duotų jam paskambinti telefoną žmonai, kadangi savo telefono neturėjo. Asmuo kalbėjo rusiškai, jam atsakė, kad telefono paskolinti negali, kadangi su neišeis prisiskambinti. Tada kartu priėjo prie automobilio, kalbėjo apie nuleistą padangą ir vėliau asmuo nuėjo. Asmuo buvo tamsesnio gymio, su barzda, neaušto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo. Esant reikalui galėtų jį atpažinti. Vėliau pamatė stovintį autobusiuką, kuriame buvo žmogus, jis priėjo prie šio ir paprašė paskambinti žmonai, kadangi ši jo laukė, nenorėjo, kad jaudintųsi, norėjo informuoti, kad atsitiko problema ir reiks palaukti. Informavęs žmoną, nusprendė kreiptis pagalbos į „Ergo“ draudimą, todėl nuėjo pas „Viada“ darbuotoją paprašyti mobilaus telefono, kad galėtų iškviesti tralą. Visą tą laiką rankinė buvo mašinoje, kai nuėjo link degalinės, jis automobilį užrakino. Tada nuėjo į automobilį ir laukė tralo, kad šis paimtų ir nugabentų automobilį remontui. Atvykęs tralas, užkrovė automobilį ir jis kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) autoservisą. Ten jam pakeitė visas keturias automobilio padangas. Tada jis nuvažiavo prie „IKI“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kad galėtų nueiti į SEB bankomatą išgryninti pinigų, kad sumokėtų už padangas ir atliktą darbą. Būnant automobilyje, jis atsisegė rankinę, išėmė piniginę ir pamatė, kad piniginėje nėra jo banko kortelės. Taip pat pastebėjo, kad kartu su banko kortele dingo „IKI“ parduotuves nuolaidų kortelė, kadangi abi kortelės buvo viename skyriuje. Dėl nuolaidų kortelės jam jokia žala nepadaryta. Taip pat nori paminėti, kad piniginėje buvo 30 Eur grynųjų pinigų, tačiau jie paimti nebuvo. Tada prisijungė prie savo el. bankininkystės ir pastebėjo, kad iš jo banko sąskaitos buvo nuimta ir pavogta 1 970 Eur. Pinigai buvo nuimti per 8 kartus, (duomenys neskelbtini), pinigai buvo nuimti šiuo metu: 16.27 val., 16.28 val., 16.28 val., 16.29val., 16.30 val. 16.30 val., (duomenys neskelbtini) g. – 17.53 val. bei 17.54 val. Taip pat nori paminėti, kad banko kortelės slaptažodžio niekur nebuvo užsirašęs ir slaptažodžių su savimi nesinešioja. Jam padaryta turtinė žala yra 1 970 Eur. Civilinį ieškinį rašys kaip bus nustatytas kaltininkas (t. 1, b. l. 39–40).

2022-08-11 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis R. Č. parodė, kad iš parodytų asmenų nuotraukų, gautų iš SEB banko, kurie neteisėtai išgrynino jo prarastos banko kortelės pagalba pinigus, jis nepažįsta nei vieno. Taip pat šių asmenų nematė, nei 2022-05-31 būnant parduotuvėje „D.“, nei einant iš parduotuvės „D.“ iki savo automobilio, nei prie „Viada“ degalinės. 2022-05-31 paskutinį kartą atsiskaitė banko mokėjimo kortele parduotuvėje „D.“, todėl 2022-05-31 R. bendrovėje jis nieko nepirko bei 2022-05-31 apie 18.01 val. atsiskaitymas 5.10 Eur, yra atliktas ne jo, todėl materialinė žala dėl šio įvykio jam padaryta 1975,10 Eur. Banko mokėjimo kortelės PIN kodus laiko tik savo atmintyje, niekad nėra jų niekur užrašęs, niekam jų nėra pasakęs, galimai jam 2022-05-31 atsiskaitant banko kortele „D.“ parduotuvėje, kažkas stebėjo jį atsiskaitant ir tokiu būdu sužinojo jo banko kortelės PIN kodą. Atsiskaitant „D.“ parduotuvėje 2022-05-31 prie kasos sukiojosi labai įtartinas vyras, kuris ilgai stovėjo bei matė, kai jis atsiskaitinėjo (t. 1, b. l. 41–42).

2022-06-01 nukentėjusysis R. Č. savanoriškai pateikė dokumentus: „D.“ pirkimo kvitą, 1 vnt., bei SEB banko sąskaitos išrašą, sudarytą iš 2 lapų (t. 1, b. 1. 52-55, 56-58).

2022-05-31 – 2022-06-02 d. nukentėjusiojo R. Č. AB SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliktos finansinės operacijos ir nuo jo bankinės sąskaitos: 16.27 val. nuimta 200 Eur, 16.28 val. – 600 Eur, 16.28 val. – 600 Eur, 16.29 val. – 200 Eur, 16.30 val. – 200 Eur, 16.30 val. – 100 Eur; (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), 17.53 val. nuimta 50 Eur bei 17.54 val. – 20 Eur, o 18.01 val. UAB „R“ prekybos vietoje sumokėta 5,10 Eur (t. 1, b. l. 65).

Iš nukentėjusiojo R. Č. mokėjimo kortelės panaudojimo AB SEB banko bankomatuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų fotonuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 16.27 val. nuima 200 Eur, 16.28 val. – 600 Eur, 16.28 val. – 600 Eur, 16.29 val. – 200 Eur, 16.30 val. – 200 Eur, 16.30 val. – 100 Eur (t. 1, b. l. 66–70); (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukoje laikotarpiu, kada atliktos finansinės operacijos 17.53 val., 17.54 val. – užfiksuota A. Š. (t. 1, b. l. 71–72).