- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-2104-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21006-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- R. R., D. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo R. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-28548-859/2014 pagal pareiškėjų D. A. ir R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas R. R. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti dėl proceso, atnaujinti procesą civilinėje byloje atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-28548-859/2017 ir klausimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo išspręsti iš esmės. Pareiškėjas nurodė, kad sutuoktinei santuokos nutraukimo metu atsisakius nepagrįstų reikalavimų dėl turto dalybų ir išlaikymo vaikams priteisimo turtu, šalys pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje susitarė, kad tėvas dukros naudai teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt iki jai sukaks 24 metai ir po 600 Lt pilnamečiam sūnui iki kol jis studijuos aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje. Dokumentus rengusi UAB „Tikroji turto kaina“ darbuotoja pranešė, kad sutartyje negali būti aptariamas pilnamečio vaiko išlaikymo klausimas ir pasiūlė nurodyti, kad išlaikymo prievolė įtvirtinama didesne suma, papildomai pasirašant tarpusavio susitarimą, kuriame šalys detalizuos tos sumos paskirtį. Pareiškėjui paaiškinta, kad toks susitarimas galimas pagal įstatymus ir problemų ateityje nekils. Šalys pateikė teismui tvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarė, kad R. R. dukros D. M. R. išlaikymui iki kol dukra baigs vidurinę mokyklą, bet ne ilgiau kaip iki 2028 m., kiekvieną mėnesį moka po 1 200 Lt. Tą pačią dieną, t. y. 2014 m. rugpjūčio 25 d. šalys pasirašė susitarimą, kad sutarties 5 punktas aiškinamas taip, jog R. R. teikdamas išlaikymą dukrai po 1 200 Lt, iš jų 600 Lt skiria sūnui N. R.. Trejus metus šalys susitarimo laikėsi, ieškovė pretenzijų nereiškė. 2018 m. sausio mėnesį pareiškėjas iš antstolių kontoros gavo raginimą vykdyti aukščiau nurodytą teismo sprendimą bei sumokėti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Tuomet sužinojo, kad šalių tarpusavio susitarimas neturi juridinės galios, ir kad teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Pareiškėjo teigimu, teismas, neįvykdė įstatymo jam numatytos pareigos realiai įvertinti visas sutarties sąlygas, būti aktyviam šeimos bylose. Tvirtindamas patikslintos sutarties sąlygas, susijusias su vaiko išlaikymu, prieš tai nepatikrinęs ar sutartyje įtvirtinta sąlyga neprieštarauja įstatyminėms normoms reglamentuojančioms išlaikymo klausimą, viešajai tvarkai ir ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų ir pan., padarė teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnį ir CK 3.53 straipsnio 4 dalį, nesiaiškino, ar pateikta sutartis atitinka tikrąją šalių valią, ar šalys teisingai supranta joje nustatytas sąlygas. Pareiškėjo manymu, teismas negalėjo patvirtinti susitarimo, kuriuo tėvas dukros išlaikymui sutiko mokėti periodines išmokas iki 24 metų, kadangi įstatymai numato, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui teikiamas tik iki pilnametystės. Be to, 347,54 Eur (1 200 Lt) išlaikymo suma ženkliai viršija sumą, kuri nustatoma išlaikymui nepilnamečiam vaikui pagal formuojamą teismų praktiką ir galiojantį minimalios algos dydį. Atnaujinus procesą civilinėje byloje, pareiškėjas prašo teismo pakeisti 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nustatant jam pareigą dukrai D. M. R. teikti 174 Eur dydžio išlaikymą iki pilnametystės. Pareiškėjo teigimu, jam terminas proceso atnaujinimui turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 7 d., t. y. kai jis gavo antstolio raginimą vykdyti teismo sprendimą. Teismui nustačius, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą, prašo atnaujinti praleistą terminą, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių: dėl teisinio neišprusimo bei dėl to, kad pareiškėjas tikėjo susitarimo juridine galia, sprendimą vykdė bei daugiau nei trejus metus iš D. A. nesulaukė dėl išlaikymo jokių priekaištų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-28548-859/2014.
2.1. Teismo vertinimu, pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pažymėjo, kad patikslinę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai nepridėjo patikslinto prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir jame nepaaiškino, kokios priežastys lėmė sutarties tikslinimą. Teisiniu požiūriu pareiškėjo valia teikti nepilnametei dukrai išlaikymą iki 24 metų nepakito. Su patikslinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo pridėtas rašytinis šalių susitarimas, kuriame jos susitarė, jog ši suma bus skiriama abiem vaikams per pusę. Nėra pagrindo konstatuoti, kad aplinkybės, kurias nurodo pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo jam tapo žinomos nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo antstolio raginimą vykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjas savo parašu patvirtino patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip patvirtindamas savo valią dėl sutarties sąlygų, teismo sprendimą gavo, su juo susipažino, apeliacinio skundo dėl sprendimo kaip neatitinkančio jo valios nepateikė. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis negalėjo žinoti, kad jo buvusi sutuoktinė nesilaikys sudaryto susitarimo, kadangi apie tokį susitarimą jie teismui net nepranešė. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas teismo sprendimą (sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių) vykdė tinkamai trejus metus. Teismo nuomone, neaišku, kodėl išlaikymą sūnui pareiškėjas pervesdavo tiesiogiai pilnamečiam sūnui; pareiškėjo pateiktame 2014 m. rugpjūčio 25 d. susitarime nėra nurodyta, kad sūnui skirti pinigai bus pervedami tiesiogiai į jo paties sąskaitą. Šis prieštaravimas galėjo sukelti pareiškėjui abejonių dėl susitarimo vykdymo. Teismo vertinimu, pareiškėjas apie jo galimai pažeistą teisę turėjo sužinoti tuomet, kai sudarė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl sprendė, kad jis praleido įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir nėra teisinio pagrindo šio termino atnaujinimui.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjai pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasikonsultuoti su kitais teisininkais, apgalvoti sutarties sąlygas ir iki paskirtos posėdžio datos reikšti prieštaravimą. Teismo aktyvumas šeimos bylose neturi būti absoliutus. Šalių susitarta išlaikymo suma atitiko nepilnamečio vaiko interesus; šalių gera valia pasirašytas susitarimas, negalėjo sukelti teismui pagrįstų abejonių dėl šalių valios išraiškos. Tuo atveju, kai sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įstatymas nenumato teismui pareigos nustatinėti visas aplinkybes išlaikymo dydžiui nustatyti. Bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nagrinėjamos ypatingąja teisena, kad būtų sudaryta galimybė operatyviau nutraukti santuoką, todėl įrodymų tyrimas šioje teisenoje nėra nustatytas.
2.3. Išaiškino, kad jei pareiškėjas mano, kad priteista išlaikymo suma neatitinka dabartinės jo faktinės turtinės padėties ir galimybių, jis turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
2.4. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių galima prilyginti taikos sutarties sudarymui. Tam, kad tėvas galėtų teikti išlaikymą dukrai sulaukus pilnametystės, reikia nustatyti įstatymo numatytas paramos pilnamečiam vaikui būtinumo sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismas ginčo tarp šalių nesprendė ir paramos dydžio nenustatinėjo, šalys dėl išlaikymo dydžio susitarė savarankiškai, įgyvendindamos dispozityvumo principą. Be to, motina, dukrai sulaukus pilnametystės neturės teisės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vaikams tapus pilnamečiais, išieškotojais vykdymo procese gali ir turi būti patys pilnamečiai, kurių naudai buvo priteistas išlaikymas. Pagal suformuotą teismų praktiką, tėvas dukrai neturėtų mokėti išlaikymo, jei ji būtų akademinėse atostogose, būtų pertraukusi studijas, jei apskritai nestudijuotų, kadangi viena iš paramos būtinumo sąlyga yra ta, kad pilnametystės sulaukęs vaikas siekia įgyti išsilavinimą. Teismo nuomone,nėra pagrindo pareiškėjo nuogąstavimams, kad jis privalės teikti dukrai išlaikymą iki 24 metų, neatsižvelgiant į tai, kad jai galbūt išlaikymas reikalingas nebus.
2.5. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, jei jis mano, kad yra pagrindas.
Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjas R. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir įpareigoti priimti nagrinėti pateiktą pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-28548-859/2014. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo aplaidžiai, pareiškime nurodytas aplinkybes vertino neatidžiai, nesiejo jų su pateiktais įrodymais, pažeidė įrodymų vertinimo principą, padarė nepagrįstas išvadas. Teismas be pagrindo interpretavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pasekmių sutarties vykdymo, jos sąlygų teisėtumo ir pan. Pareiškėjas teikdamas prašymą nurodė ne aplinkybę, jog jis nėra teisininkas dėl to negalėjo žinoti, kad buvusi sutuoktinė nesilaikys pasirašyto susitarimo sąlygų, o tai, kad teisinio išsilavinimo neturintis, todėl negalėjo žinoti, jog tokie susitarimai yra neoficialūs ir ateityje gali pažeisti jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas pažymi, kad esminis dalykas buvo tas, jog UAB „Tikroji turto kaina“ teisininkė buvo jam nurodžiusi, kad sudarytas susitarimas yra teisiniu aspektu galimas, neprieštarauja įstatymams ir jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui nesukels. Jei buvusi sutuoktinė nebūtų kreipusis į antstolį dėl neva esamos skolos už išlaikymą, pareiškėjas nebūtų sužinojęs, kad pasirašytas susitarimas neturi teisinės reikšmės lyginant su teismo sprendimo įtvirtinta sąlyga dėl dukros išlaikymo. Taip pat jam nebūtų žinoma, kad minėtame sprendime yra padaryta materialinių normų pažeidimų.
3.2. Pareiškėjas nurodęs daugiau nei trejų metų susitarimo vykdymo terminą, rodantį, jog nei viena iš šalių niekada nekvestionavo šio susitarimo vykdymo. Teismas interpretavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes su kita prasme. Neaišku, kuo remdamasis teismas daro išvadą, jog nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas neteikė išlaikymo sūnui.
3.3. Teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškimo priėmimo stadijoje sprendė aplinkybes, kurios priskirtinos nagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Iš skundžiamosios nutarties matyti, kad teismui kilo klausimų, į kuriuos galėtų atsakyti tik pareiškėjai, tačiau šias aplinkybes nagrinėjo, nesudarydamas galimybės šalims dėl jų pasisakyti, taip pažeisdamas lygiateisiškumo, rungtyniškumo ir betarpiškumo principus. Pareiškėjas pažymi, kad nei patikslintoje sutartyje, nei 2014 m. rugpjūčio 25 d. susitarime nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas privalo išlaikymo sumą pervesti tik į pareiškėjos sąskaitą. Pareiškėjui nebuvo žinoma, jog šis susitarimas turėjo būti teikiamas teismui. Teismas kvestionuoja minėto susitarimo sąlygas, kurios faktiškai buvo vykdomos. Palikus galioti ydingą teismo sprendimą, pareiškėjas buvusiai sutuoktinei turės sumokėti išlaikymą antrą kartą. Be to, pats prašymas nebuvo pateiktas bylos šalims; daug aplinkybių liko neišaiškintos. Pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, kur teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir ar pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, pasisakė ir dėl klausimų, kurie gali būti sprendžiami tik teismo posėdyje, t. y. dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą nebuvimo ir termino prašymui pateikti praleidimo.
3.4. Šalių sutartyje įtvirtinta sąlyga, kad pareiškėjas dukrai privalo teikti išlaikymą iki kol ji baigs vidurinę mokyklą, kiekvieną mėnesį moka po 347,54 Eur, prieštarauja viešajai tvarkai. CK 3.194 straipsnio 3 dalis ir CK 3.160 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės; šios normos yra imperatyvios, todėl šalys negalėjo tokio susitarimo įtvirtinti sutartyje, o teismas jo patvirtinti. Tai, kad patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakito sąlygos dėl pilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau nepakito išlaikymo dydžio suma, turėjo sukelti teismui pagrįstų abejonių dėl tikrosios šalies valios išraiškos. Argumentas, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko konsultuotis su kitais teisininkais yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjui nebuvo žinoma, jog asmuo turintis teisinį išsilavinimą ir dirbdamas su skyrybų bylomis gali būti nekompetentingas. Be to, tarp šalių ginčo dėl išlaikymo sąlygų nebuvo.
3.5. Nepriklausomai nuo to, ar teismas bylą nagrinėja ypatingosios teisenos bylose ar ginčo teisena, jis turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismas iš esmės sutikdamas, jog 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendime yra įstatymo normų pažeidimų, juos pateisina dispozityvumo principo viršenybe. Dispozityvumo principas nėra absoliutus, įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
3.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vykdomasis raštas dėl išlaikymo jau yra išduotas ir pateiktas vykdyti antstoliui. Antstoliui nesuteikta teisė keisti teismo sprendimą, todėl teismo argumentai, kad buvusi sutuoktinė negalės reikalauti dukrai išlaikymo iki 24 metų yra teisiškai nepagrįsti; antstolis vadovausis teismo sprendimu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ne kartą ieškovui priminė (pirmą žinutę išsiuntė dar 2015 m. rugpjūčio mėnesį), kad jis nevykdo sutarties, kelis kartus perspėjo, kad skolos išieškojimą perduos antstoliams, ne kartą bandė su juo susisiekti telefonu, tačiau ieškovas neatsiliepė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Apeliantas teigia, kad teismas šioje proceso stadijoje negalėjo pasisakyti dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą nebuvimo ir termino prašymui pateikti praleidimo; taip pat nesutinka ir su teismo padarytomis išvadomis šiais klausimais.
7. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui T. R. pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-28548-859/2014 pagal pareiškėjų D. A. ir R. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi jau buvo atsisakęs jį priimti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1767-619/2018 panaikindamas minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, detaliai išaiškino prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, t. y. nurodė, jog prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2-3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pradinėje stadijoje - sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, jei pateiktas prašymas šių reikalavimų neatitinka, taikomas trūkumų šalinimo institutas; jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai, teismas prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Kiti klausimai prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje nenagrinėjami (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-385/2013).
8. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti ar nėra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7, 8 punktuose nurodytų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą. Nenustatęs šių pagrindų teismas privalėjo patikrinti ar pareiškimas atitinka CPK 369 straipsnio reikalavimus ir ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Konstatavo, kad teismas jau pirmojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje pasisakė dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimų ir atsisakė priimti prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, jog pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl vaiko išlaikymo, savaime (nevertinant prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytų aplinkybių) negali reikšti, jog toks prašymas nenagrinėtinas teisme CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme.
9. Grąžinus pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi, iš esmės nenurodęs aukščiau išvardintų teisinių pagrindų vėl atsisakė priimti pareiškėjo prašymą. Kaip ir nurodo apeliantas, teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, nutartyje pasisakė dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą nebuvimo ir termino prašymui pateikti praleidimo, t. y. dėl aplinkybių, kurios gali būti nagrinėjamos tik priėmus prašymą bei išsiuntus prašymą kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims atsiliepimams pateikti, paskyrus prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2-3 dalys).
10. Taigi, pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas apeliacinės instancijos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus dėl prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijų ir tvarkos, ir atsisakydamas priimti prašymą, pažeidė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
11. Nustačius šį pažeidimą, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir grąžinti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.