Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-28548-859/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-28548-859/2017, atnaujinti procesą civilinėje byloje ir klausimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo išspręsti iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti R. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-28548-859/2017.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-28548-859/2014 buvo nutraukta santuoka tarp D. R. ir R. R. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų D. R. ir R. R. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktu pareiškėjai susitarė, kad „R. R. dukros D. M. R. išlaikymui iki kol dukra baigs vidurinę mokyklą, bet ne ilgiau kaip iki 2028 m., kiekvieną mėnesį moka po 1200 Lt. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina D. R.“. Pateiktu pareiškimu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-28548-859/2014 ir pakeisti 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties 5 punktą, išdėstant jį taip: ,,R. R. dukros D. M. R. išlaikymui iki dukros pilnametystės kiekvieną mėnesį moka po 174 Eur“. Taigi, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pakeista teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkto sąlyga dėl išlaikymo nustatymo.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, kas reiškia, kad tokio pobūdžio bylose negalimas proceso atnaujinimo nuostatų taikymas. Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl išlaikymo pakeitimo negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka ir pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą ginčo tvarka dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-28 nutartį ir priimti nagrinėti pateiktą pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-28548- 859/2017.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrįsto pagrindo atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Bylą nagrinėjantis teismas visiškai nieko nepasisakęs apie pareiškėjo prašyme pateiktų motyvų pagrįstumą. Bylą nagrinėjantis teismas paviršutiniškai nagrinėjo pareiškėjo prašymą ir netinkamai vadovavosi įstatyminėmis normomis ir teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, jog pareiškėjo reiškiamas reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, remdamasis šia teisės norma. Teismas vadovaudamasis bendra nuostata, kad vaiko išlaikymo priteisimo bylose sprendimas neįgyja res judicata galios bei neįvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytų proceso atnaujinimų pagrindų, nepagrįstai netikrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, jį grindė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 priimtame teismo sprendime yra padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos dėl ko priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad bylą nagrinėjantis teismas netinkamai taikė LR CK 3.194 str. 3 d. nuostatą, kuri reglamentuoja, jog išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šalys tą pačią dieną t.y. 2014-08-25 pasirašė susitarimą, kuriame įtvirtino kitokias sutarties sąlygas ir su sutuoktine siekė, kad 1200 Lt išlaikymas įtvirtintas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte būtų skiriamas abiem šalių vaikams, t.y. dukrai ir sūnui. Kadangi susiklostė situacija, kad atsakovė nesilaikė susitarimo, tokiu atveju šiai dienai pareiškėjas pagal šiuo metu galiojanti sprendimą yra traktuojamas kaip tinkamai nevykdantis išlaikymo mokėjimo prievolės. Bylą nagrinėjantis teismas neanalizavęs pateiktų įrodymų, prašyme išdėstytų aplinkybių be jokio pagrįsto pagrindo sprendžia, kad išspręsti susidariusią situaciją pareiškėjas galėtų pateikdamas ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo. Kadangi pareiškėjas teikiamo išlaikymo dydį galėtų susimažinti tik į ateitį, bet ne nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-17 priimto teismo sprendimo dienos, todėl akivaizdu, jog sumažinti teikiamo 1200 Lt išlaikymo dydį nuo priimto sprendimo dienos galima tik atnaujinus civilinį procesą civ. byloje Nr. N2-28548-859/2017 ir išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsakovė antstoliui yra pateikusi vykdomąjį raštą dėl neva išlaikymo skolos priverstinio išieškojimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises. Sutarties 5 punktu dukters išlaikymo išlaidos tenka tik tėvui, o pareiškėjos įsipareigojimai išlaikyti dukrą nėra teisiškai apibrėžti jokia pinigų suma. Pareiškėjas neneigia, kad dukters išlaikymui turi būti skiriami pinigai, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į teismų praktikoje pripažintinus išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus.Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti prašymą atnaujinti procesą, kadangi pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 pagrindų negalima.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-28548-859/2014 buvo nutraukta santuoka tarp D. R. ir R. R. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų D. R. ir R. R. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktu pareiškėjai susitarė, kad „R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukros D. M. R., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui iki kol dukra baigs vidurinę mokyklą, bet ne ilgiau kaip iki 2028 m., kiekvieną mėnesį moka po 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų). Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą minėtoje santuokos nutraukimo byloje N2-28548-859/2014 ir pakeisti 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties 5 punktą, išdėstant jį taip: ,,R. R. dukros D. M. R. išlaikymui iki dukros pilnametystės kiekvieną mėnesį moka po 174 Eur“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną teisme, motyvuodamas tuo, kad procesinis sprendimas, kuriuo vaikui priteistas išlaikymas neįgyja res judicata galios, todėl procesas tokio pobūdžio bylose negali būti atnaujintas.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės motyvuodamas tuo, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti prašymą atnaujinti procesą, kadangi pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 pagrindų negalima.Pažymėtina, kad prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 str. 1 d.); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 str. 2-3 d.); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 str. 4 d.). Pradinėje stadijoje - sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, jei pateiktas prašymas šių reikalavimų neatitinka, taikomas trūkumų šalinimo institutas; jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai, teismas prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti (CPK 370 str. 1 d.). Kiti klausimai prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje nenagrinėjami (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-385/2013).Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas teisme, kadangi procesas negali būti atnaujinamas byloje, kurioje priimtas sprendimas neįgijo res judicata galios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti ar nėra CPK 137 str. 1 d. 1,2,7,8 p. aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą. Nenustatęs šių pagrindų teismas privalėjo patikrinti ar pareiškimas atitinka CPK 369 str. reikalavimus ir ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, jau pirmojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t.y. stadijoje, kai klausimas iš esmės negali būti sprendžiamas, pasisakė dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimų ir atsisakė priimti prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, jog pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl vaiko išlaikymo, savaime (nevertinant prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytų aplinkybių) negali reikšti, jog toks prašymas nenagrinėtinas teisme CK 137 str. 2 d. 1 p. prasme. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis naikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir grąžinti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.