- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-385/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- A. F.
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1673-125/2012, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. F. pareiškimą dėl civilinės bylos Nr. 2-201-159/2009 nagrinėjimo atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. F. kreipėsi į teismą su prašymu dėl civilinės bylos Nr. 2-201-159/2009, kurioje Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą, nagrinėjimo atnaujinimo.
Pareiškėjas nurodė, jog tik dabar sužinojo, kad 1996 m. birželio 20 d. yra priimtas Konstitucinis įstatymas Nr. I-1392, kurio 8 straipsnis draudžia parduoti žemę, kol į ją nėra atstatytos nuosavybės teisės. Nurodė, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-201-159/2009, matyti, kad teismas nevertino šios teisės normos, taip pat Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, neatkreipė dėmesio į 1991 m. birželio 18 d. įstatymo 10 ir 19 straipsnius, 1993 m. spalio 29 d. priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 816. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. birželio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendime nėra nuorodų į Lietuvos Respublikos įstatymus, kurie pagrįstų teisėjos asmeninius pasisakymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Iš pateikto prašymo turinio teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-201-159/2009 tuo pagrindu, jog teismas padarė teisės taikymo klaidą. Teismas nurodė, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, jog civilinėje byloje Nr. 2-201-159/2009 Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimas apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas 2010 m. gegužės 24 d. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktas prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, t. y. prašyme nenurodytos suinteresuotos proceso šalys, jiems nepateikta prašymo kopija, prašymas neapmokėtas žyminiu mokesčiu, taip pat nepridėti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. F. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Prašyme nėra nurodyta, kad jis grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad prašymas teikiamas dėl to, kad teismas sprendime padarė aiškią teisės taikymo klaidą.
2) Prašyme nurodoma, kad po bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo pareiškėjas sužinojo, kad 1996 m. birželio 20 d. buvo priimtas Konstitucinis įstatymas Nr. I-1392, kurio 8 straipsnis nustatė, kad žemė, į kurią turi būti atkurtos Lietuvos piliečio nuosavybės teisės, kol jos nėra atkurtos, ją valdantis subjektas negali parduoti. Tai yra nauja aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Ši aplinkybė yra esminė, todėl prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teisminė praktika yra pripažinusi, kad aplinkybės, kurios pagal įstatymą yra pagrindas atnaujinti procesą gali būti tiek teisinės, tiek faktinės.
3) Teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir dėl to, kad prašymas neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes tokiu atveju turėjo būti suteikta galimybė teismo nustatytus trūkumus pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 str. 1 d.); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 str. 2-3 d.); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 str. 4 d.). Pradinėje stadijoje - sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, jei pateiktas prašymas šių reikalavimų neatitinka, taikomas trūkumų šalinimo institutas; jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai, teismas prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti (CPK 370 str. 1 d.). Kiti klausimai prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje nenagrinėjami.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas, nustatė, jog pareiškėjo prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamą reikalavimų (CPK 369 str., 111 str.). Teisėjų kolegija, sutikdama su atskirojo skundo argumentu, pažymi, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą nustatyti pareiškėjui terminą pateikto prašymo trūkumams pašalinti (CPK 370 str. 1 d.).
Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškimas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos procesinės sąlygos – teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik tada, kai prašymas atnaujinti procesą yra priimtas, teismas sprendžia dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų pagrindų buvimo, taip pat vertina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. Iki prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, šio prašymo pagrįstumas nevertinamas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, jau pirmojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t.y. stadijoje, kai klausimas iš esmės negali būti sprendžiamas, išsprendė prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimą ir atsisakė priimti prašymą. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis naikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.