Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

7–10. Pripažinti negaliojančiomis 2002 m. birželio 13 d. ir 2005 m. balandžio 4 d., 2007 m. vasario 1 d., pirkimo–pardavimo sutartis Nr. NB2-1647, Nr. NB2-1651, NGP-2101, Nr. MV7-2667 ab initio ir taikyti restituciją.

11. Pripažinti negaliojančia 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NPG-347 ir taikyti restituciją.

12–15. Pripažinti negaliojančiomis 2005 m. gruodžio 9 d., 2006 m. rugsėjo 28 d., 2007 m. sausio 2 d. žemės sklypų dovanojimo sutartis Nr. NGP-8346, Nr. NGP-6170, Nr. NB2-17, iš atsakovų ieškovams priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais jam atkurta grąžinta bendrosios nuosavybės teise dalis A. F. iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės teisės į žemę – 4,38 ha žemės ir 1,92 ha miško, t. y. jam atkurta natūra nuosavybės teisė į 1,26 ha žemės ir miško (duomenys neskelbtini), ir liko neatkurta teisė į 0,39 ha. 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai, kuriais buvo atkurta nuosavybės teisė į tėvui A. F. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusią žemę, turi būti panaikinti, nes įsakymai buvo priimti pažeidus įstatymus, visa žemė jam ir kitiems ieškovams galėjo būti atkurta toje pačioje vietovėje.

Kiti ieškovai T. R., K. Č., J. Š. į teismo posėdį neatvyko. Jiems tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais Nr. 55/7311, 55/7312, Nr. 55/7313, Nr. 55/7314, Nr. 55/7315 ieškovams natūra buvo grąžinta bendrosios nuosavybės teise dalis A. F. iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės teisės į žemę – 4,38 ha žemės ir 1,92 ha miško. Sprendimuose nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią dalį kiekvienam pretendentui tenkančios žemės (visiems po 0,39 ha, tik A. F. 0,37 ha) bus atkurtos vėliau – pasirinkus kompensavimo būdą. Ieškovams dalis nuosavybės teisės į išlikusią tėvui A. F. nuosavybės teise priklausiusią žemę buvo atkurta nesilaikant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo numatytos nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos, ieškovams nebuvo suteikta teisė pasirinkti. Ieškovai sutiko su minėtųjų žemės sklypų suteikimu ir neprieštaravo minėtiems sprendimams tik todėl, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą nebuvo susipažinę su Lietuvos Respublikos teisės aktais ir nebuvo informuoti apie galimybę ginčyti institucijų, vykdančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, sprendimus, nežinojo apie sprendimų neteisėtumą ir apie savo teises ginčyti sprendimus, tačiau jie nėra patenkinti suteiktais žemės sklypais, nes atkurta nuosavybės teisė į komerciškai nepatrauklią žemę – užliejamas pievas, pelkes. Panaikinus 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus ieškovams nuosavybės teisė turi būti atkurta viename sklype, buvusio savininko A. F. turėtos žemėvaldos ribose. Be to, KAVA darbuotojai įtikinėjo ieškovus, jog jiems apskritai nepavyks atkurti A. F. iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės teisės į žemę. 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoris, sudarytas anksčiau minėtų KAVA sprendimų pagrindu iš dalies yra negaliojantis, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms – CK 1.80 str. 1 d. ir 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 str. 2 d., kurioje nustatyta ieškovų, kaip mirusio buvusio savininko, paveldėtojų teisė į nuosavybės teisės atkūrimą, ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str., kuriame nustatyta, kad žemės reformos vykdymo metu pirmiausia turi būti išsprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, o po to galimi kiti žemės suteikimo ar įgijimo būdai. Sandoris, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, turi būti pripažintas negaliojančiu ab initio. Pripažinus sandorį iš dalies negaliojančiu, turi būti sprendžiamas restitucijos klausimas.

2002 m. birželio 13 d pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė I. J. pardavė atsakovei O. K. 0,44 ha ir 0,99 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). 2005 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. nupirko 0,1400 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2005 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė R. K. padovanojo savo dukrai J. M. 0,2800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai R. L. ir J. L. padovanojo savo dukrai R. L. 0,3236 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o savo sūnui E. L. 0,3100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai R. L. ir J. L. pardavė J. M. 0,1496 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro unikalus Nr (duomenys neskelbtini). 2007 m. sausio 2 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). O. K. padovanojo savo sūnui R. K. 0,4400 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) E. L. pardavė A. K. 0,3100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ginčijamos sutartys buvo sudarytos remiantis neteisėtais ir ieškovų teises pažeidžiančiais individualaus pobūdžio administraciniais aktais ir jau tuo metu, kai dėl šios žemės vyko teisminiai ginčai, todėl turėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Atsakovas R. L. neturėjo teisės perleisti žemės sklypo, kadangi dėl šio sklypo dar vyko teisminis ginčas ir nebuvo aišku, koks taps ginčijamo žemės sklypo statusas po bylos išnagrinėjimo, tokie atsakovo veiksmai įrodo atsakovo nesąžiningumą ir tikslą pasipelnyti kitų asmenų sąskaita. Pagal CK 1.81 str. 1 d. viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Ginčijamos 2005 m. gruodžio 9 d., 2006 m. rugsėjo 28 d. ir 2007 m. sausio 2 d. žemės sklypų dovanojimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra neatlygintinos. CK 4.96 str. 3 d. yra nustatyta, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais, todėl ginčijamos neatlygintinės sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis ab initio CK 1.80 str. nurodytu pagrindu, pritaikant restituciją. Ginčijamas neatlygintines sutartis dovanotojai sudarė su savo artimaisiais giminaičiais. Sprendžiant ginčijamų neatlygintinų sandorių šalių nesąžiningumo klausimą pagal analogiją taikytinos CK 6.67 str. 1 d. 1 p. nuostatos, kur preziumuojama, kad sandorio šalis buvo nesąžininga, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Kiti atsakovai E. L., S. J., A. P., R. K., A. K. į teismo posėdį neatvyko. Jiems tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

Tretieji asmenys palaikė ieškovų ieškinyje nurodytus teiginius, kad 2003-01-27 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoris, sudarytas KAVA įsakymo pagrindu, yra negaliojantis, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. l d. ir 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad ieškovų, kaip mirusiojo buvusio savininko paveldėtojų, teisė į nuosavybės teisės atkūrimą ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str., kuriame nurodyta, kad žemės reformos vykdymo metu pirmiausiai turi būti išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, po to galimi kiti žemės suteikimo ar įsigijimo būdai. Dalis A. F. iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės teisės į žemę pretendentams buvo atkurta – natūra jiems grąžinta bendrosios nuosavybės teisė į 4,38 ha žemės ir 1,92 ha miško, nesilaikant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą įstatymo numatytos nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos. 2004 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais: Nr. 55/11791, Nr. 55/11792, Nr. 55/11793, Nr. 55/11794, Nr. 55/11795 buvo atkurta teisė į netinkamo 0,27 ha žemės natūra ir 0,5 ha valstybiniame ichtiologiniame draustinyje Minijos upės užliejamų pievų. Atsakovė KAVA pažeidė ir ieškovų, ir trečiųjų asmenų, kaip pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, nes asmeninio ūkio žemė galėjo būti suteikta tik išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Trečiajam asmeniui V. S., gyvenusiai išlikusioje tėvų sodyboje, 1994 m. prie sodybos buvo pamatuotas 1,65 ha ploto žemės sklypas, priklausantis kaip tėvo palikimo dalis, tačiau kitiems pretendentams tai padaryta nebuvo. A. K. sutiko perkelti jai grąžintinos žemės sklypą į kitą vietovę vien dėl daugiau nei dešimtmečio užsitęsusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso (t. 1, b. l. 55 –57, 64 –67, t. 2, b. l. 131–137).

Tretieji asmenys Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. Pietarienė ir Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. Bartkuvienė į teismo posėdį neatvyko. Tretiesiems asmenims tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo V. S. 1991 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos rajono Vėžaičių agrarinei tarnybai pateikė prašymą grąžinti žemę natūra į buvusio savininko tėvo A. F. iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teisėmis 13,1753 ha dydžio valdytą žemę (duomenys neskelbtini), pagal esamą administracinį-teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), valdomą LŽMTĮ Vėžaičių eksperimentinio ūkio. Prašyme buvo nurodyti kiti septyni pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą: ieškovai – A. F., T. R., N. A., J. Š., K. Č., A. K., K. R. L.. 1992 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės viršaitis patvirtino minėtų pretendentų susitarimą, kad A. F. natūra bus atkurta 1,62 ha, o kitiems pretendentams po 1,65 ha dydžio žemės plotai (t. 1, b. l. 8 – 9, t. 4, b. l. 51–71). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 1996 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr 33-1429 trečiajam asmeniui A. K. buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 1996 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 2664 trečiajam asmeniui V. S. natūra buvo grąžintas 1,65 ha dydžio žemės sklypas prie išlikusios buvusio žemės savininko A. F. sodybos (duomenys neskelbtini). 1998 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 55/3950 trečiajam asmeniui K. R. L. nuosavybės teisės buvo atkurtos ir už 1,65 ha dydžio žemės sklypą paskirta kompensacija. Atsakovės KAVA atstovo R. B. paaiškinimais nustatyta, kad tretiesiems asmenims V. S., A. K., K. R. L. iki galo buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal jų prašymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 redakcija) 4 str., kuriuo buvo nustatyta, kad šio įstatymo 2 str. nurodytiems asmenims, jeigu jie dirba žemę arba grįžta ūkininkauti, nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę atkuriama pagal nustatyta tvarka sudarytus atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektus. Ieškovams A. F., T. R., N. A., J. Š., K. Č. pagal jų prašymą nuosavybės teisės pagal minėtą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 str. atkurtos nebuvo, nes prašymo pateikimo dieną ieškovai gyveno mieste ir papildomo prašymo dėl grįžimo ūkininkauti nepateikė. Lietuvos Respublikos 1997-01-16 įstatymu Nr. VIII-76 sustabdžius 1991 birželio 18 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimą nuosavybės teisių atkūrimas ieškovams sustojo, tačiau nuo 1997m. liepos 9 įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“, ieškovams buvo tęsiamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas.

Nustatyta, kad 2001 m. birželio 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais Nr. 55/7311, Nr. 55/7312, Nr. 55/7313, Nr. 55/7314, Nr. 55/7315; K. Č., N. A., J. Š., A. F., T. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, buvo grąžinta natūra bendrosios nuosavybės teise 4,38 ha žemės ir 1,92 ha miško, iš viso 6,3 ha, 14 sklypas – 0,45 ha; 16 sklypas – 0,24 ha ir 20 sklypas – 0, 57 ha pagal Vėžaičių kadastro vietovės planą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 122–127). Taip pat nustatyta, kad 2004 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais Nr. 55/11791, Nr. 55/11792, Nr. 55/11793, Nr. 55/11794 ir Nr. 55/11795 K. Č., N. A., T. R., J. Š. ir A. F. grąžinta natūra bendrosios nuosavybės teise 0,77 ha į buvusio savininko A. F. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Vėžaičių kadastro vietovės planą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 130–136).

Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovai K. Č. (mirusios ieškovės procesinių teisių ir pareigų perėmėjas K. Č.), N. A., J. Š., A. F., T. R. ieškinio reikalavimus panaikinti 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus Nr. 55/7311, Nr. 55/7312, Nr. 55/7313, Nr. 55/7314, Nr. 55/7315, Nr. 55/11791, Nr. 55/11792, Nr. 55/11793, Nr. 55/11794 ir Nr. 55/11795 grindė šiomis aplinkybėmis: 1) kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą nebuvo susipažinę su Lietuvos Respublikos teisės aktais ir nebuvo informuoti apie galimybę ginčyti institucijų, vykdančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, sprendimus, 2) kad atsakovės KAVA darbuotojai vartodami nuolatinį psichologinį spaudimą įtikino ieškovus, kad jiems nepavyks atkurti A. F. iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės teisės į žemę, t. y. tariamai jie neturi jokių galimybių realizuoti savo teisės į nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, todėl ieškovai neprieštaravo minėtiems sprendimams, nežinojo apie sprendimų neteisėtumą ir apie savo teises ginčyti sprendimus (t. 1, b. l. 115–119, t. 4, b. l. 144). Iš teismo posėdyje tiek ieškovų A. F., tiek N. A. paaiškinimų, tiek ieškovų atstovo adv. O. Drobitkos pasisakymų nustatyta, kad ieškovai apskritai nepatenkinti jiems bendrosios nuosavybės teise atkurtų žemės sklypų kokybe, nuosavybės teisių atkūrimu visa apimtimi ne buvusio savininko A. F. turėtos žemėvaldos ribose, tačiau atskirais, komerciškai nepatraukliais užliejamose pievose ir pelkėse, palyginus su atsakovų nuosavybės teisėmis valdomais, komerciškai patraukliais, prie gerų susisiekimo kelių žemės sklypais. Be to, ieškovas A. F. nurodė, kad atsakovė KAVA privalo tiksliai paskaičiuoti, kiek konkrečiai žemės buvo paimta iš buvusio savininko A. F. ir išdalyta atsakovams, neatsižvelgta, kad žemės sklype buvo kelias, kuris šiuo metu dvigubai išplatintas.

Remiantis į bylą šiais pateiktais rašytiniais įrodymais: 1) 1993 m. birželio 30 d. Vėžaičių apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko A. K. atsakymu į 1993 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo narės I. Š. paklausimą Nr. 93 (t. 1, b. l. 110); 2) 1996 m. liepos 18 d. Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymu ieškovei J. Š. (t. 1, b. l. 108 – 109) teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad priešingai nei nurodė ieškovai, jie jau 1993 m. birželio ir pakartotinai 1996 liepos mėnesį buvo informuoti, kad pagal Vėžaičių eksperimentinio ūkio preliminarinį žemėtvarkos projektą dalis žemės, t. y. 8 ha, yra neprivatizuojamoje zonoje, nes išdalyta vietos gyventojams kaip asmeninio ūkio žemė ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 str. ši žemė yra išperkama valstybės ir savininkams negrąžinama. Kita dalis žemės, t. y. apie 2,5 ha, yra užaugusi krūmais ir miškais, miškas neprivatizuojamas, nes yra prie Minijos upės gamtosauginė zona. Kita žemė – 2,5 ha natūralios užliejamos pievos, ją būtų galima grąžinti savininkams, bet savininkai dėl žemės blogos kokybės susigrąžinti nepageidauja. Remiantis į bylą anksčiau paminėtais rašytiniais įrodymais teismui yra pagrindas padaryti ir kitą išvadą, kad ieškovams taip pat jau 1993 m. birželio ir pakartotinai 1996 m. liepos mėnesį buvo pranešta, kokiu konkrečiu įstatymu vadovaujantis jiems negali būti atkurta nuosavybės teisė į kitą dalį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 18 punktas nustatė, kad nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atkuriamos ir žemė grąžinama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis, t. y. nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę piliečiams atkuriamos grąžinant ją natūra, išskyrus valstybės išperkamai žemei; žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise; grąžinant žemės sklypus bendrosios nuosavybės teise, žemės reformos žemėtvarkos projekte žymimas ir vietovėje ženklinamas visas savininko turėtas (grąžintinas natūra žemės sklypas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės); nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamos žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietoje. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau Metodika).

Iš Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastrinės vietovės pretendentų, pareiškusių prašymus atgauti žemę, ir ant jų žemės esančių asmeninio ūkio žemės naudotojų susirinkimo protokolo Nr. 15 matyti, kad 2000 m. balandžio 20 d. susirinkime buvo apsvarstytas Vėžaičių kadastrinės vietovės projekte numatomas asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymo pakeitimas – iškėlimas į laisvus plotus, kad būtų galima grąžinti žemę jos pretendentams (duomenys neskelbtini). Iš šio protokolo matyti, kad asmeninio ūkio žemės naudotojai R. L. sutiko išsikelti į laisvą plotą 1 km atstumu; I. J. sutiko užleisti tik apie 0,50 ha nuomojamos žemės, už V. S. sodybos smėlyną; R. K., P. K., S. J. nesutiko išsikelti į laisvą plotą dėl atstumo (t. 1, b. l. 11l).

Iš protokolo nustatyta, kad 2000 m. birželio 21 d. posėdyje įvyko Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimas. Posėdyje buvo svarstytas pretendentų T. R., J. Š., K. Č., N. A. ir A. F. prašymai grąžinti visą turėtą žemę natūra. Buvo nutarta pretendentams atlaisvintą ir suprojektuotą žemės sklypą – 6,10 ha – paženklinti patvirtinus Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bendra tvarka, nes pretendentė J. R. prašė paženklinti suprojektuotą 6,10 ha ploto žemės sklypą natūra, projekto autorius A. K. pranešė, kad atlaisvinti natūra daugiau žemės nėra galimybės, nes likusiame 2,13 ha žemės plote yra asmeninio ūkio sklypai. Pretendentams neapsisprendus dėl likusio žemės ploto baigiamajame projekto etape teikti apskrities viršininkui įsakymo projektą dėl išpirkimo (t. 3, b. l. 40–43).

Esant anksčiau sprendime paminėtiems įrodymams teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovams ginčijamais 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais Nr. 1502, Nr. 1722 ir minėtų įsakymų pagrindu priimtais 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais: Nr. 55/7311, Nr. 55/7312, Nr. 55/7313, Nr. 55/7314, Nr. 55/7315; Nr. 55/11791, Nr. 55/11792, Nr. 55/11793, Nr. 55/11794, Nr. 55/11795 buvo natūra atkurtos nuosavybės teisės į 6, 3 ha buvusio žemės savininko A. F. nuosavybės teisė valdytos žemėvaldos ribose (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Metodikos 25, 28, 46, 47,49, 63, 64 punktų reikalavimais. Metodikos 40 punkte numatyta, kad piliečiai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie turėjo teisę per 15 darbo dienų nuo projekto derinimo savo nesutikimą bei pretenzijas raštu pateikti rajonų žemėtvarkos skyriams. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai tokių pretenzijų raštu nepateikė rajono žemėtvarkos skyriui, priešingai, kaip jau buvo sprendime minėta, sutiko, kad jiems būtų paženklintas suprojektuotas 6,10 ha ploto žemės sklypas natūra.

Iš Anelyno palivarko Gargždų valsčiaus Kretingos apskrities buvusios G. K. nuosavybės 1923 m. parceliacijos plane nurodyto žemės sklypų savininkų sąrašo, plano eksplikacijoje nurodytos tinkamos ir netinkamos žemės matyti, kad šiame sąraše 12-uoju eilės Nr. įrašytam savininkui A. F. priklausė iš viso 13,1753 ha žemės, tačiau dviejuose, vienas nuo kito nutolusiuose žemės sklypuose, plane pažymėtuose Nr. 12, 14. Eksplikacijoje nurodyta, kad nurodytuose sklypuose Nr. 12, 14 buvo ne tik 3 ha ariamos žemės, bet ir pievos, ganyklos su krūmais – 4 ha 0,800 kv. m; miško – 3 ha 0637 kv. m, pelkių, vandens ir smėlio – 1310 kv. m; kelių – 4741 kv. m (t. 1, b. l. 28, t. 3, b. l. 96). Iš Kretingos apskrities Gargždų valsčiaus Gerduvėnų seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo, kurį 1938 m. gegužės 2 d. patvirtino Kretingos apskrities Žemės rūšiavimo komisija, matyti, kad žemės savininkas A. F. valdė 5 ha ploto 2-os, 3,5 ha ploto 3-os rūšies ariamos žemės, 4 ha pievų ir 0,68 ha ploto neapmokestintos žemės (t. 4, b. l. 53 – 54).

Esant tokiems minėto plano eksplikacijoje duomenims, teismas daro išvadą, kad ieškovų reikalavimas panaikinti visus atsakovės KAVA administracinius aktus, kuriais jiems iš dalies natūra buvo atkurta bendrosios nuosavybės teisė į 4, 38 ha ploto žemę ir 1,92 ha ploto mišką buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribose pagal jų nurodytus ieškinio reikalavimo pagrindus –dėl nuosavybės teisių atkūrimo visa apimtimi ne buvusio savininko A. F. turėto žemės sklypo ribose, tačiau atskirais, komerciškai nepatraukliais užliejamose pievose ir pelkėse, palyginus su atsakovų nuosavybės teisėmis valdomais, komerciškai patraukliais, prie gerų susisiekimo kelių žemės sklypais, yra nepagrįstas, nes kaip jau sprendime minėta, buvusio savininko A. F. nuosavybės teise valdyta žemė buvo dviejuose sklypuose, šiuose sklypuose buvo ne vien tik ariama žemė, bet ir pelkės, pievos ir kita netinkama žemė, užimta keliais, kaip patvirtino ieškovas A. F., kelias šiuo metu yra dvigubai platesnis už anksčiau buvusįjį.

Iš Vėžaičių kadastro vietovės plano ir iš Anelyno palivarko Gargždų valsčiaus Kretingos apskrities buvusios G. K. nuosavybės 1923 m parceliacijos plano matyti, kad ieškovams atkurta bendrosios nuosavybės teisėmis į 4, 38 ha ploto žemę ir 1,92 ha ploto mišką buvusio savininko valdytos žemėvaldos ribose, sklypai Nr. 14, 16, 20 (t. 1, b. l. 187, t. 3, b. l. 96, 122). Ieškovai taip pat nurodė minimų atsakovės KAVA administracinių aktų panaikinimo pagrindą – atsakovės KAVA darbuotojų nuolatinį psichologinį spaudimą ir ieškovų įtikinimą, kad jiems nepavyks atkurti A. F. iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės teisės į žemę, tačiau į bylą nepateikė patikimų įrodymų šiai nurodytai ieškinio reikalavimo patenkinimo aplinkybei pagrįsti ir įrodyti.

Esant tokiems į bylą pateiktiems įrodymams teismas daro išvadą, kad pagal ieškovų nurodytas faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo patenkinti jų ieškinio reikalavimų dėl 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų Nr. 1502, Nr. 1722 ir minėtų įsakymų pagrindu priimtų 2001 m. birželio 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimų Nr. 55/7311, Nr. 55/7312, Nr. 55/7313, Nr. 55/7314, Nr. 55/7315; 2004 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimų Nr. 55/11791, Nr. 55/11792, Nr. 55/11793, Nr. 55/11794, Nr. 55/11795 panaikinimo, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinio reikalavimą panaikinti minėtus 2001 m. birželio 15 d. ir Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus ieškovai Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškė 2007m. sausio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo jų priėmimo, ieškinio reikalavimą panaikinti minėtus 2004 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus ieškovai Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškė 2007m. sausio 25 d., t. y. praėjus dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams (t. 1, b. l. 104–107).

Ieškovų ieškinio reikalavimus dėl 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų Nr. 1502 Nr. 1722 ir minėtų įsakymų pagrindu priimtų 2001 m. birželio 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimų Nr. 55/7311, Nr. 55/7312, Nr. 55/7313, Nr. 55/7314, Nr. 55/7315; 2004 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimų Nr. 55/11791, Nr. 55/11792, Nr. 55/11793, Nr. 55/11794, Nr. 55/11795 panaikinimo yra pagrindas dar atmesti ir kitu pagrindu – patenkinti atsakovų prašymą ir šiems ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, todėl ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Iš Klaipėdos rajono Vėžaičių seniūnijos Žemėtvarkos skyriaus posėdžio, įvykusio 2005 m. vasario 14 d. protokolo matyti, kad buvo svarstytos ieškovų K. Č., N. A., T. R., J. Š., A. F. išvados Nr. 55/4848, Nr. 55/4851, Nr. 55/4855, Nr. 55/4852, Nr. 55/4849 pasirinkti iš laisvo valstybės fondo žemės sklypo Nr. 14, (duomenys neskelbtini). Ieškovai, išskyrus ieškovę J. Š., ir išskyrus ieškovę T. R. pareiškusią norą gauti 0,10 ha žemės natūra prie V. S. namų valdos, pasirašytinai sutiko pasirinkti iš laisvo valstybės fondo žemės sklypo Nr. 14 (duomenys neskelbtini), dalis (t. 3, b. l. 44 – 47).

Nustatyta, kad 2005 m. spalio 20 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 55/13685 ieškovei N. A. grąžinta natūra nuosavybės teise į 0,21 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2005 m. rugsėjo 14 d. pasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktą, minėto 2005 m. spalio 20 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 55/13685, neskundžia (t. 3, b. l 99–103).

Nustatyta, kad 1994 m. sausio 20 d. Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės Tarybos sprendimu Nr. 1, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo Vėžaičių apylinkės gyventojams“ buvo nuspręsta: gyvenusiems Vėžaičių buvusioje žemės ūkio įmonės teritorijoje asmenims, gyvenusiems buvusių žemės ūkio įmonių teritorijoje, dirbusiems ir išėjusiems į pensiją ir iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbusiems kaime gyventojus aptarnavusiose organizacijose, iš jų valstybinėje veterinarinėje ligoninėje, valstybinėje veislininkystės įmonėje, LŽMTI Vėžaičių filiale, turėjusiems ūkinius pastatus gyvulių laikymui, suteikti iki 2 ha žemės ūkio naudmenų (1 dalies b punktas; 1.2 dalies a ir b punktai, (t. 1, b. l. 10–11).

2004 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 136-4544 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo Klaipėdos rajone“ įsakyta parduoti naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus Klaipėdos rajone, piliečiams 2 priede 5 stulpelyje nurodytus plotus, tarp jų A. P. – 0,70 ha ploto ir S. K. – 0,33 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26 –27).

2003 m. sausio 27 d. Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. Pietarienė patvirtino valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Klaipėdos apskrities viršininko administracija R. L. pardavė 1,14 ha žemės sklypą, priklausiusį valstybei, esantį (duomenys neskelbtini), remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 20 d. įsakymu ir 2003 m. sausio 27 d. priėmimo– perdavimo aktu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), R. L. šį sklypą perdavė (t. 1, b. l. 19 – 21).

2005 m. balandžio 4 d. Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. Pietarienė patvirtino valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Klaipėdos apskrities viršininko administracija A. P. pardavė 0,1400 ha žemės sklypą, priklausiusį valstybei, esantį (duomenys neskelbtini), remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 13.6-4544 ir 2005 m. balandžio 4 d. priėmimo– perdavimo aktu, reg. Nr. NGP-2102, A. P. šį sklypą perdavė (t. 1, b. l. 182–185).

Iš patikslinto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovai, prašydami teismą panaikinti 1996 m. spalio 30 d. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 1137 bei sprendimo Nr. 55-3015, 2002 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 1006, 2002 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 55/8741, 2001 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 3342, 2001 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 55/8100 ir 2004 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 136-4544 dalis, 2003 m. sausio 27 d. ir 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. Pietarienės, ir taikyti restituciją, šiuos ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad žemės sklypų suteikimas atsakovams neišsprendus ieškovų nuosavybės teisių atkūrimo klausimo prieštaravo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 14 p. ir ieškovų, kaip pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, teisių pažeidimu.

Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. sprendimu „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo Vėžaičių apylinkės teritorijoje“ buvo patvirtintas Vėžaičių valstybinio eksperimentinio ūkio Maciuičių, Kalniškės, Ežaičių kaimų gyventojų, 1991 metais pareiškusių norą gauti sodybinius žemės sklypus, sąrašas, tarp jų A. P., R. K., R. L., S. J., I. J., P. K., V. M. (t. 4, b. l. 157–163). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai neginčijo atsakovų, kaip fizinių asmenų, teisės turėti asmeninio ūkio žemės. Atsakovų I. J., R. L., J. L., S. K., R. K. paaiškinimais nustatyta, kad jiems, kaip Vėžaičių valstybinio eksperimentinio ūkio specialistams, kitiems darbuotojams, gyvenusiems Kalniškės (duomenys neskelbtini) ir kaip jiems suteiktos žemės naudotojams, pagal paduotus prašymus buvo išskirta žemė asmeniniam ūkiui.

Iš atsakovės KAVA 2007 m. gruodžio 11 d. pranešimo Nr. RS-2493-(2.6) matyti, kad dalis buvusio savininko A. F. žemėvaldos buvo suteikta asmeninio ūkio naudotojams: I. J., R. L., S. J., R. K., S. K., A. P., P. K., V. M. bei atkurtos nuosavybės teisės natūra S. A. S.. Šiame pranešime nurodyta, kad I. J. suformuotas 0,99 ha ploto žemės sklypas Nr. 55 visa apimtimi, 0,44 ha ploto žemės sklypas Nr. 54 – 0,32 ha ploto dalimi patenka į buvusio savininko A. F. žemėvaldos ribas. 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi R. L. parduotas 1,14 ha asmeninio ūkio žemės sklypas visas patenka į buvusio savininko A. F. žemėvaldos ribas; S. J. 0,20 ha ploto, R. K. 0,28 ha ploto, S. K. 0, 07 ha ploto suformuoti asmeninio ūkio žemės sklypai visa apimtimi patenka į buvusio savininko A. F. žemėvaldos ribas. P. K. iš suformuoto 0,66 ha žemės sklypo 0,02 ha patenka į buvusio savininko A. F. žemėvaldos ribas, iš A. P. 0,14 ha asmeninio ūkio žemės sklypo bei 0,15 ha suformuoto namų valdos sklypo visa apimtimi patenka į buvusio savininko A. F. žemėvaldos ribas, iš S. A. S. suformuoto 5,65 ha ploto žemės sklypo, 0,40 ha ir 0,07 ha žemės patenka į buvusio savininko A. F. žemėvaldos ribas (t. 3, b. l. 120–121).

Sprendime jau buvo minėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtinto „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 18 punktas nustatė, kad nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atkuriamos ir žemė grąžinama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis, t. y. nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę piliečiams atkuriamos grąžinant ją natūra, išskyrus valstybės išperkamą žemę. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 str. nustato, kad žemė, suteikta asmeniniam ūkiui, yra išperkama valstybės ir savininkams negrąžinama.

1994 m. sausio 20 d. Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės Tarybos sprendimas Nr. 1, kuriuo atsakovams buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, neginčijamas ir įstatymo nustatyta tvarka nepripažintas negaliojančiu, todėl teismui nėra pagrindo patenkinti ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų dėl: 1996 m. spalio 30 d. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr.1137 bei sprendimo Nr. 55-3015 dalių, kuriomis S. J. kaip asmeninio ūkio žemė buvo suteikta 0,20 ha buvusio savininko A. F. žemės, esančios (duomenys neskelbtini); dėl 2001 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 3342 dalies, kuria R. K. kaip asmeninio ūkio žemė perduota neatlygintinai 0,28 ha buvusio savininko A. F. žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei 2001 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 55/8100 dalies; 2002 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 1006 dalies, kuria I. J. perduota nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemė: 0,32 ha iš 0,44 ha sklypo Nr. 54, kuri įeina į buvusią A. F. žemę ir 0,99 ha sklypas Nr. 55, esantis (duomenys neskelbtini), bei 2002 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 55/8741 dalies; 2004 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 136-4544 dalies, kuria S. K. leista kaip asmeninio ūkio žemę pirkti 0,07 ha žemės, įeinančios į buvusio savininko A. F. žemę ir to paties įsakymo bei valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)dalis, kuriomis A. P. buvo parduotas 0,14 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, 2003 m. sausio 27 d. ir 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintų Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. Pietarienės panaikinimo irrestitucijos taikymo, nes Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) 10 straipsnio 7 punktas nustatė, kad žemės sklypai galėjo būti perduoti nuosavybėn neatlygintinai arba parduoti įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojusiems piliečiams. Minėtų ieškinio reikalavimų nėra pagrindo patenkinti ir remiantis atsakovės KAVA 2007 m. gruodžio 11d. pranešimu Nr. RS-2493-(2.6), kuriame nurodyti konkretūs žemės plotų dydžiai visa apimtimi ar iš dalies patenkantys į buvusio savininko A. F. žemėvaldos ribas (t. 3, b. l. 120–121).

2006 m. kovo 23 d. A. K. individuali įmonė registruotais laiškais išsiuntė visiems ieškovams pranešimus apie 2006 m. balandžio 10 d. įvyksiantį R. L. parengto sklypų pertvarkymo projekto viešą svarstymą (t. 2, b. l. 1–29).