Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir K. V. patikslintą ieškinį atsakovams G. R., R. R. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

Ieškovai pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą iš esmės įrodinėjo mokėjimo nurodymais, kurių paskirtyje nurodyta, jog tai yra išankstiniai mokėjimai, bei atsakovų pripažįstama faktine aplinkybe, jog jie šiuos pinigus iš ieškovų gavo. Atsakovai nurodė, jog iš ieškovų gauti pinigai buvo ieškovų atsakovui R. R. suteikta beprocentė paskola 5 metų terminui jo verslui plėtoti, o mokėjimo dokumento paskirtis neatskleidžia tarp šalių sudaryto susitarimo valios ir tikslų. Teismo vertinimu, atsakovų nurodomi argumentai dėl tarp šalių susiklosčiusių paskolos sutartinių teisinių santykių yra nepagrįsti įvertinus tai, jog atsakovai šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Kaip ir ieškovai turi procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip ir atsakovai turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, jog skirtingai nei pirkimo – pardavimo sutarties atveju, kurios šalims įstatymas nenustato imperatyvios pareigos pirkimo – pardavimo sutartį įforminti rašytine forma (CK 6.311 straipsnis), t. y. ji gali būti sudaroma ir žodine forma, paskolos sutarties dalyvius įstatymo leidėjas imperatyviai įpareigoja paskolinius teisinius santykius įforminti rašytinės sutarties forma (pvz. paskolos sutartimi, paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu ar kitokiu skolos dokumentu, patvirtinančiu paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui) (CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalys). Minėto pasekoje, atsakovai, grįsdami savo atsikirtimus į ieškinį paskolos sutarties tarp atsakovo R. R. ir ieškovų sudarymo pagrindu, turėjo į bylą pateikti ir šią faktinę aplinkybę patvirtinantį įrodymą - tarp sutarties dalyvių pasirašytą rašytinę paskolos sutartį - savo atsikirtimams pagrįsti, tačiau toks rašytinis dokumentas į bylą atsakovų nebuvo pateiktas. Taip pat atsakovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ne tik atsakovo R. R. nurodomo paties paskolos iš ieškovų gavimo fakto, tačiau ir nurodomų faktinių aplinkybių, jog iš ieškovų gautus 11000,00 Eur turi teisę grąžinti tik po 5 metų nuo 2015 m. balandžio mėnesio, jog šie pinigai buvo panaudoti pagal atsakovų nurodomą jų panaudojimo paskirtį – atsakovo R. R. versle ir pan. Atsakovų į bylą pateikti rašytiniai dokumentai apie atsakovo G. R. darbą UAB „Žaliauskai“ nekilnojamojo turto vadybininku, turimą nekilnojamąjį turtą, atsakovo R. R. skolas ir jo vardu turimų banko sąskaitų areštus, atsakovo R. R. su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki 2015 m. lapkričio 4 d. turėtą žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą ir kitus kiemo statinius, esančius adresu Serbentų g. 70, Šiauliai, nei patvirtina, nei paneigia atsakovų atsikirtimus į patikslintą ieškinį, jog tarp atsakovo R. R. ir ieškovų buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai 11000,00 Eur sumoje. Iš nustatyto teismas daro išvadą, jog atsakovai neįrodė savo atsikirtimų, jog tarp atsakovo R. R. ir ieškovų 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje, atsakovo R. R. gyvenamajame name, adresu Serbentų g. 70, Šiauliai, buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovai R. R. paskolino 11000,00 Eur verslui finansuoti, be palūkanų, ją grąžinant po 5 metų laikotarpio.

Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo G. R. teisme duotų paaiškinimų prieštaringumą. Atsakovas G. R. tvirtino, jog 2015 m. Švedijoje lankėsi tik vieną kartą su šeima prieš Velykas, t. y. prieš 2015 m. balandžio 5 d., tačiau teisme duodamas paaiškinimas taip pat nurodė, jog 2015 m. birželio 1 d. būdamas Švedijoje išsigrynino didelę pinigų sumą iš savo banko sąskaitos. Šią faktinę aplinkybę iš esmės patvirtina ir į bylą atsakovo pateiktame G. R. banko išraše fiksuoti 2015 m. birželio 1 d. pinigų nuskaitymai Švedijoje. Iš aptarto teismas daro išvadą, kad atsakovas G. R. Švedijoje lankėsi ne vieną, tačiau du kartus. Teismas pažymi, jog atsakovas G. R. nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų įsitikinti jo nurodomų faktinių aplinkybių, jog į Švediją 2015 m. vyko ne su atsakovu R. R., tačiau sutuoktine, teisingumu. Tuo tarpu teisme apklausto liudytojo V. N. duoti parodymai, kuriais atsakovas G. R. ir jo atstovas prašė teismo nesiremti kaip nepatikimais, jog atsakovai R. R. ir G. R. kelis kartus - 2015 m. prieš Velykas kartu su liudytoju bei 2015 m. gegužės mėnesį tik atsakovai vyko į Švediją, o antro atsakovų vykimo į Švediją rezultate į Lietuvą buvo parvežtas sunkvežimis padangų, kurias liudytojas iškrovė į atsakovo R. R. sandėlį, bei tai, jog į Švediją liudytojas su abiem atsakovais vyko keltu iš Rygos į Stokholmą, ką iš esmės teisme patvirtino ir atsakovas G. R., nurodęs, jog į Švediją su sutuoktine kėlėsi keltu iš Rygos į Stokholmą, teismui leidžia atsakovo G. R. atsikirtimus į ieškinį ir teisme duotus paaiškinimus vertinti kritiškai, kaip galimą siekį išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl atsakovo G. R. argumentai dėl ginčo dalyko atmetami kaip nepagrįsti.

Pasisakydamas dėl teisme liudytoju apklausto V. N. parodymų patikimumo, teismas pažymi, jog šio liudytojo parodymais nesiremti neturi pagrindo, kadangi į bylą atsakovas G. R. ar jo atstovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui manyti, jog šis liudytojas gali duoti subjektyvius ir tendencingus parodymus atsakovų ar ieškovų atžvilgiu, ar kad šiam liudytojui buvo žinoma apie bylos aplinkybes iki jo apklausos teisme momento. Priešingai, liudytojo V. N. teisme duotais parodymais nustatyta, jog jis disponavo atsakovo R. R. sandėlio raktais, kuriuos jam buvo perdavęs pats atsakovas R. R., palaikė ryšius su atsakovu R. R. ir, oficialiai nebedirbant pas atsakovą R. R., atsakovai patikėjo jam priimti ir į sandėlį iškrauti jų Švedijoje pirktas parvežtas padangas, šių aplinkybių atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu jokiais objektyviais įrodymais nenuginčijo, kas iš esmės paneigia atsakovo G. R. teisme nurodomas aplinkybes, apie neva egzistuojančius konfliktinius santykius su minėtu liudytoju. Byloje nebuvo pateikta ir kitokių objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti šio liudytojo tendencingumu kurios nors iš šalių atžvilgiu.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (įrodymų pakankamumo taisyklė). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015). Pažymėtina, kad aplinkybę dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal minėtas įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis.

Teismas, byloje surinktų įrodymų viseto kontekste įvertinęs ieškovų paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atliktų mokėjimų paskirtį (išankstiniai mokėjimai), atsakovų atsikirtimų nepagrįstumą, atsakovo G. R. teisme duotų paaiškinimų prieštaringumą bei tai, jog atsakovai sutinka iš ieškovų 2015 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. gegužės 27 d. gavę ginčo pinigus ir jų ieškovams iki šiol negražinę, neginčija ieškovų nurodomos susitarimo sudarymo datos ir vietos, tai, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių ieškovų įrodinėjamas faktines aplinkybes apie tarp šalių žodinės sutarties pagrindu susiklosčiusius pirkimo - pardavimo teisinius santykius, liudytojo V. N. teisme duotus parodymus, kurie iš dalies patvirtina ieškovų nurodomas faktines aplinkybes dėl ginčo dalyko, jog atsakovai R. R. ir G. R. kelis kartus - 2015 m. prieš Velykas kartu su liudytoju bei 2015 m. gegužės mėnesį tik atsakovai vyko į Švediją, o po ko į Lietuvą buvo parvežtas sunkvežimis padangų, kurias liudytojas iškrovė į atsakovo R. R. sandėlį, ir tai, jog atsakovai neįrodė, jog tarp atsakovo R. R. ir ieškovų buvo sudaryta paskolos sutartis, bei faktinės aplinkybės, jog atsakovas G. R. į Švediją 2015 m. abu kartus - prieš Velykas ir 2015 m. birželio 1 d. - vyko ne su atsakovu R. R., tačiau tik su sutuoktine, konstatuoja, jog ginčo santykiai turi būti kvalifikuoti kaip pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai ir žodinės pirkimo – pardavimo sutarties su išankstiniu apmokėjimu sudarymo faktą pripažįsta įrodytu.

Dėl atsakovo tinkamumo

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo G. R. civilinės atsakomybės. Atsakovas G. R. ir jo atstovas advokato padėjėjas A. Gruzdys bei atsakovas R. R., savo pateiktuose atsiliepimuose į patikslintą ieškinį, tvirtino, jog atsakovas G. R. sutartiniuose santykiuose su ieškovais nedalyvavo, nesitarė dėl dėvėtų padangų ir lietų ratlankių parvežimo iš Švedijos ir jų ieškovams pardavimo. Atsakovas G. R., pateiktais rašytiniais dokumentais apie atsakovo G. R. darbą UAB „Žaliauskai“ nekilnojamojo turto vadybininku, turimą nekilnojamąjį turtą, atsakovo R. R. skolas ir jo vardu turimų banko sąskaitų areštus, atsakovo R. R. su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki 2015 m. lapkričio 4 d. turėtą žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą ir kitus kiemo statinius, esančius adresu Serbentų g. 70, Šiauliai, įrodinėjo, jog verčiasi ne padangų ir ratlankių prekyba, o nekilnojamojo turto verslu, negyveno ir sutarties su ieškovais sudarymo metu nebuvo sutarties sudarymo vietoje – tuo metu atsakovams priklausiusiame tėvų gyvenamajame name, adresu Serbentų g. 70, Šiauliai, o byloje esančiu antstolio T. Ubarto raštu dėl atsakovo R. R. banko sąskaitų arešto įrodinėjo faktinę aplinkybę, jog būtent dėl to, jog tėvo banko sąskaitos buvo areštuotos, ieškovų pinigus tėvas nurodė pervesti į G. R. banko sąskaitą. Teigė minėtus pinigus perdavęs R. R., kuris nurodė, jog ieškovai atsakovui R. R. paskolino 11000,00 Eur verslui plėsti. Atsakovas G. R. nurodė pats ieškovų pervestais į sąskaitą pinigais nesinaudojęs ir su ieškovais jokių sutartinių santykių neturėjęs. Ieškovai neigia susitarimo metu žinoję apie atsakovo R. R. banko sąskaitų areštą ir nurodo išankstinius mokėjimus už perkamas prekes pervedę į tą banko sąskaitą, kurią nurodė atsakovai.

Teismas pažymi, jog byloje surinktų įrodymų viseto apimtyje atsakovo G. R. pateikti įrodymai nėra pakankami objektyviai pagrįsti faktui, jog jis tikrai ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo laikotarpiu jokia kita komercine ar ūkine veikla, apart teismui deklaruojamos nekilnojamojo turto brokerio veiklos, nesivertė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų jo darbinę veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, pvz. VSFDV pažymos apie gaunamą darbo užmokestį, ar 2015 m. gyventojo pajamų ir turto deklaracijų, informacijos ir Valstybinės mokesčių ministerijos prie LR FM, jog 2015 m. neužsiėmė jokia kita individualia veika ar nebuvo išsiėmęs verslo liudijimo ir pan., kurie leistų objektyviai įsitikinti, jog asmuo tikrai ginčo laikotarpiu negavo jokių kitokių pašalinių pajamų šaltinių, kaip tik iš nekilnojamojo turto brokerio darbinės veiklos. Pažymėtina ir tai, jog net ir pats atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose atsikirtimu pripažino, jog iš nekilnojamojo turto brokerio darbinės veiklos gaunamos pajamos, kurios siekia vos virš šimto eurų, tikrai nėra įmanomos ir realios atsakovo G. R. pragyvenimui, kas, nesant byloje kitų įrodymų apie atsakovo G. R. gaunamas pajamas ir/ar darbinę veiklą bei įvertinus liudytojo V. N. teisme duotus parodymus, jog 2014 - 2015 m. laikotarpiu atsakovas G. R. dirbo savo tėvo R. R. metalo supirktuvėje, 2015 m. prieš Velykas su liudytoju ir R. R., o 2015 m. gegužės mėnesį tik su tėvu R. R. vyko į Švediją, kur ieškojo dėvėtų padangų, o vėliau atsakovui R. R. pranešus telefonu iš Švedijos, jog parvažiuoja į sandėlį sunkvežimis padangų, atsakovas jas į sandėlio patalpas iškrovė, pagrįstai leidžia labiau tikėti, jog atsakovas G. R. ginčo laikotarpiu vertėsi ir kita, nei teismui nurodoma, darbine veikla, t. y. dirbdamas pas tėvą R. R., tame tarpe vertėsi ir prekybos dėvėtomis padangomis veikla. Anksčiau įvardinti liudytojo V. N. parodymai apie atsakovų R. R. ir G. R. vykimo į Švediją 2015 m. aplinkybes, tikslus ir rezultatus, atsakovo G. R. darbinę veiklą pas atsakovą R. R. 2015 m., bei, anksčiau minėta, atsakovo G. R. teisme duotų paaiškinimų dėl vykimo į Švediją 2015 m. prieštaringumas, keliantis pagrįstą abejonę dėl atsakovo G. R. parodymų patikimumo, neginčijami rašytiniai įrodymai – ieškovų pateikti mokėjimo nurodymai, kurių paskirtyje nurodyta, kad tai yra išankstiniai mokėjimai, ir paties atsakovo G. R. sąskaitos išrašas, kuriame fiksuoti ieškovų išankstinių mokėjimų pervedimai bei 2015 m. birželio 1 d. pinigų išgryninimai Švedijoje, leidžia teismui labiau tikėti, jog atsakovas G. R. kartu su atsakovu R. R. sudarė ginčo pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovais, kuria įsipareigojo už išankstiniais ieškovų mokėjimais gautus 11000,00 Eur parvežti ir parduoti ieškovams apie 20 tonų dėvėtų padangų ir lietų ratlankių.

Pažymėtina, jog nors ieškovai baigiamųjų kalbų metu prašė skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovo G. R., tačiau iš esmės patikslintą ieškinį palaikė visoje apimtyje, ieškovų atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė patikslintu ieškiniu reikalaujamas sumas ieškovams priteisti iš abiejų atsakovų R. R. ir G. R., todėl teismas laiko, jog ieškovai patikslintą ieškinį prašo tenkinti visoje apimtyje iš abiejų atsakovų R. R. ir G. R..

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo

Teismui konstatavus, kad tarp šalių buvo sudaryta apie 20 tonų dėvėtų padangų ir lietų ratlankių pirkimo - pardavimo sutartis, būtina išspręsti šalių ginčą dėl pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo. Pirkimo - pardavimo sutartis yra konsensualinė dvišalė atlygintinė sutartis, nukreipta į daikto pirkėjui perdavimą nuosavybėn ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnis). Sudarius pirkimo - pardavimo sutartį atsiranda teisinis prievolinis santykis, kurio turinys – pardavėjo ir pirkėjo tarpusavyje susijusios teisės ir pareigos; jas vykdydamos šalys pasiekia rezultatą, kurio tikėjosi sudarydamos sutartį. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarties vykdymo principai ir tai yra imperatyviosios įstatymo nuostatos, pagal kurias privalo elgtis abi sutartinės prievolės šalys – tiek skolininkas, tiek ir kreditorius.

Ginčo atveju tai, jog ieškovai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus įrodo byloje esantys mokėjimo nurodymai, jų paskirtis – išankstiniai mokėjimai, atsakovo G. R. banko sąskaitos išrašo kopija, tiek ieškovų, tiek ir atsakovo G. R. paaiškinimai bei atsakovo R. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyti paaiškinimai, patvirtinantys, jog ieškovai į atsakovo G. R. banko sąskaitą pervedė, atsakovas G. R. gavo, o atsakovas R. R. pripažįsta panaudojęs ieškovų pervestą 11000,00 Eur sumą. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovai būtų pristatę ieškovams pirkimo – pardavimo sutarties dalyką, t. y. rūšiniais požymiais apibūdinamus daiktus (prekes) - pirktas apie 20 tonų dėvėtų padangų ir lietų ratlankių.

Pagal CK 6.306 straipsnio 3 dalį pirkimo – pardavimo sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį, o pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir yra padaryta, t. y. ieškovai ir atsakovai aiškiai susitarė dėl apie 20 tonų dėvėtų padangų ir lietų ratlankių pirkimo – pardavimo, už juos apmokant iš anksto. Pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalį, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą, todėl ieškovai įgijo teisę į sumokėtos sumos gražinimą ir šios sumos grąžinimo reikalauja iš atsakovų (CK 6.315 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovai neginčija iš ieškovų pinigus gavę ir jų iki šiol negrąžinę, o savo atsikirtimų dėl perduotų pinigų kitokios paskirties (paskolos) bei dėl atsakovo G. R. civilinės atsakomybės pagal ginčo sutartį nebuvimo neįrodė. Kaip minėta, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas patvirtina, jog ieškovų atsakovams pervesti 11000,00 Eur buvo išankstiniai mokėjimai už iš atsakovų perkamas prekes, kurios ieškovams atsakovų nebuvo pristatytos, todėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas dėl skolos iš atsakovų priteisimo tenkintinas.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovai patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovų 418,90 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d., t. y. dienos, kuomet ieškovams paaiškėjo, jog padangų ir ratlankių pirkimo – pardavimo sutartis nebesu įvykdyta, iki kreipimosi į teismą dienos (2016 m. balandžio 4 d. įskaitytinai), skaičiuojant 5 procentų dydžio palūkanas nuo skolos sumos už 278 kalendorines dienas bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais(CK 6.261 straipsnis). CK 6.315 straipsnio 4 dalis numato, jog kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų arba sutarties nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pardavėjas privalėjo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kurią daiktai faktiškai perduodami pirkėjui arba jam grąžinama sumokėta suma.

Kaip nustatyta, ieškovai ir atsakovai sudarė pirkimo - pardavimo sutartį ir ieškovai iš anksto sumokėjo 11000,00 Eur atsakovui už perkamas prekes, tačiau atsakovai laiku neperdavė ieškovams nusipirktų prekių ir išankstiniais mokėjimais gautų pinigų negrąžino, todėl pagal minėtą teisinį reglamentavimą jiems tenka pareiga sumokėti ieškovams palūkanas. Atsakovai neginčija palūkanų dydžio ir jų paskaičiavimo termino, todėl aptarto pasekoje, ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas.

Dėl atsakovų prievolės rūšies

Nagrinėjamoje byloje yra skolininkų daugėtas – du atsakovai, todėl, ieškovams pareiškus ieškinį dėl skolos iš jų priteisimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies.

Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, numatytas CK 6.6 straipsnio 3 dalyje. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja besąlygiškai, o kitas – su sąlyga ir panašiai (CK 6.6 straipsnio 2 dalis). Kai prievolė yra solidarioji, kreditorius savo reikalavimą gali reikšti tiek visiems, tiek vienam iš bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma (CK 6.25 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji.

Prievolės dalykas – 11000,00 Eur skola bei palūkanos dėl savo prigimties yra dalūs, tiek fizine, tiek abstrakčia prasme. Šiuo atveju iš tarp šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties kylančios prievolės yra nesusijusios su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, t. y. nenustatyti solidarios skolininkų pareigos prezumpcijos pagrindai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra įrodymų, jog šalys žodine pirkimo – pardavimo sutartimi būtų susitarusios dėl tokio sutartinės prievolės įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis būtų neįmanoma bei dėl prievolės solidarumo. Ieškovai taip pat neįrodinėjo, jog buvo susitarę su atsakovais, jog atsakovai už jiems iš sutarties kylančią prievolę ieškovams atsakys solidariai bei solidarios prievolės teisinių pagrindų, priešingai, netgi baigiamųjų kalbų metu ieškovų atstovė išreiškė poziciją dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovų dalimis tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog atsakovų prievolė yra dalinė, o ne solidarioji. Nustatyto pasekoje, ieškovams neįrodžius atsakovų solidariosios prievolės pagal pirkimo – paradavimo sutartį, teismas daro išvadą, jog atsakovų prievolė yra dalinė, todėl iš atsakovų ieškovų prašoma priteisti skola ir palūkanos priteistinos lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į ieškovų prašymą skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisti būtent ieškovei, patenkinus ieškovų patikslintą ieškinį, skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos ieškovei J. V..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos: 257,00 Eur žyminis mokestis, bei 387,20 Eur išlaidos, advokato teisinei pagalbai apmokėti.

2,32 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, 6.309 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6.311 straipsniu, 6.315 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 6.317 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5500,00 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų 00 euro centų) skolą, 209,45 Eur (dviejų šimtų devynių eurų 45 euro centų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 5709,45 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. gegužės 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5500,00 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų 00 euro centų) skolą, 209,45 Eur (dviejų šimtų devynių eurų 45 euro centų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 5709,45 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. gegužės 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 128,50 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 50 euro centų) žyminį mokestį ir 193,60 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų 60 euro centų) išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 128,50 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 50 euro centų) žyminį mokestį ir 193,60 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų 60 euro centų) išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.