Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam skirta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. B. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. B. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 2 d. 5.30 val. iki 2019 m. lapkričio 2 d. 16.39 val., nuo 2020 m. liepos 24 d. 21.48 val. iki 2020 m. liepos 25 d. 13.24 val., nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. 21.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. 10.13 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. B. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 109,46 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. B. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. liepos 24 d., apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2020 m. liepos 25 d., 23.29 val., nustatytas 2,71 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia nesunkiai sužalojo savo šeimos narę – sugyventinę R. S., t. y. rankomis griebė tarpduryje stovinčiai sugyventinei R. S. už kairės rankos pirštų ir vieną jų sulaužė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai R. S. padarė kairės plaštakos penkto piršto pirmojo pirštakaulio lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šie S. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2. Be to, S. B. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 8 d., apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2020 m. rugsėjo 8 d., 22.24 val., nustatytas 2,68 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės sugyventinės R. S. atžvilgiu, t. y. rankomis paėmė nukentėjusiajai už kaklo, po to dešiniu kumščiu sudavė mažiausiai 3 smūgius į kairę ranką, tuo padarydamas nedideles poodines kraujosruvas kairiojo žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje ir apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tuo nukentėjusiajai R. S. sukėlė fizinį skausmą. Šie S. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, S. B. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, nesuteikia pagrindo teigti, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais daryti priešingą išvadą ir nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo.

6. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. Šioje byloje S. B. nuteistas už dviejų nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Minėto BK 138 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą skyrė bausmės vidurkio nesiekiančią laisvės atėmimo bausmę, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistajam paskyrė artimą minimaliam bausmės dydį, bausmes subendrino nuteistajam palankiu – dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį teismas sumažino galutinę bausmę vienu trečdaliu ir paskyrė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

8. Spręsdamas dėl S. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. B. padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, į tai, kad nusikaltimai padaryti žmogaus sveikatai, į nukentėjusiajai sukeltus padarinius, nuteistojo kaltės formą – nuteistasis abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia. Taip pat teismas įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – tai, kad nuteistasis ne kartą teistas, du kartus dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusiąją (t. 1, b. l. 182-185), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 178-181). Įvertino tai, jog nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre dėl psichikos elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog, nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. B. nusikaltimus padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus (past. – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams), kai teistumas už jį nebuvo išnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, šią aplinkybę nepagrįstai nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nurodydamas, jog ši aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, o kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo. Pabrėžtina, kad kaltinamąjį aktą surašantis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu ir turi aprašyti visas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, tačiau prokuroro klaida nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja (plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Nepaisant to, nesant paduoto apeliacinio skundo nuteistojo teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais, apygardos teismas, vertindamas S. B. asmenybę, šios aplinkybės kaip atsakomybę sunkinančios taip pat nevertina.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad nagrinėjamu atveju S. B. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Sistemingai daromos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai rodo tai, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, ką iliustruoja ir tai, jog nuteistasis teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog neprisimena, už ką buvo teistas ankstesniu nuosprendžiu, o pastarojo pabrėžiamos aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, dėl dedamų pastangų atsikratyti priklausomybės vertintinos kaip deklaratyvios, kadangi ir ankstesniais smurto prieš nukentėjusiąją R. S. atvejais nuteistasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažindavo, teigdamas, jog nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus teisindamas alkoholio vartojimu, be kita ko, pažymėdamas, jog jam padeda gydymasis nuo priklausomybės (past. – iš esmės analogiško pobūdžio aplinkybės dėl gydymosi nuo priklausomybės užfiksuotos tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d., tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 31 d. nuosprendžiuose), tačiau tai neturėjo realios įtakos nuteistojo apsispendimui, nesulaikė nuteistojo nuo vėlesnių nusikaltimų darymo, o dedamos pastangos nebuvo pakankamos ir savalaikės. Kaip pagrįstai pastebima atsiliepime, nuteistasis šioje byloje inkriminuojamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžio įsiteisėjimo. Tokios aplinkybės rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam skiriamos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, pritaikyta alternatyvi baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma – bausmės vykdymo atidėjimas, S. B. elgesio nekeičia bei nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tai tik dar kartą patvirtina, jog nuteistasis nedaro išvadų dėl savo elgesio, nesistengia jo keisti, o jam valstybės suteiktas pasitikėjimas – pritaikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nedaro teigiamos įtakos. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis, priešingai – jos atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

11. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirta bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taip pat taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas artimą minimaliam neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį. Taigi, konstatuotina, jog apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta ir neteisinga.

12. Apeliantas prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal veikos padarymo metu galiojusią ir šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 2 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Taigi, nors šiuo atveju nustatytos formalios sąlygos spręsti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pabrėžtina tai, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiame kontekste sutiktina su apeliantu, jog įstatymų leidėjas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuteistajam taikyti pakartotinai, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais. Tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

13. Kaip jau buvo minėta, S. B. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinį kvalifikuotą nusikaltimą žmogaus sveikatai, sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat būdamas kelis kartus teistas už analogiškų smurtinių nusikaltimų padarymą, be kita ko, baustas ir administracine tvarka, įskaitant už viešosios rimties trikdymus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi šios rūšies nusikalstamų veikų darymas nelaikytinas atsitiktiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, todėl skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, deda pastangas atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio vartojimo, nėra pakankamos išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl, atsižvelgdama į S. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų pobūdį, jo akivaizdų polinkį daryti teisės pažeidimus, pastarojo nurodomas deklaratyvias nusikalstamos veikos padarymo priežastis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

14. Teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarė akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas, jog nuteistajam S. B. 2,71 prom. girtumas nustatytas 2020 m. liepos 25 d., 23.29 val. Iš baudžiamosios bylos duomenų – liudytojo policijos pareigūno T. K. parodymų (t. 1, b. l. 119), alkotesterio kvito (t. 2, b. l. 30), matyti, jog S. B. 2,71 prom. girtumas buvo nustatytas būtent 2020 m. liepos 24 d., 23.29 val., t. y. veikos padarymo dieną. Nagrinėjamu atveju padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri neturi įtakos paskirtai bausmei, nekeičia nuosprendžio esmės, todėl šis netikslumas gali būti ištaisytas patikslinant nuosprendį: aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodant, kad S. B. 2020 m. liepos 24 d., 23.29 val. nustatytas 2,71 prom. girtumas.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. B. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, jog S. B. 2,71 prom. girtumas nustatytas 2020 m. liepos 24 d., 23.29 val.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.