- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-772-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-00696-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- L. B., R. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto L. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. B. ir R. B. pareiškimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami panaikinti (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, kuri (duomenys neskelbtini) įtraukta į (duomenys neskelbtini) skyriaus apskaitą, apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad išsiskyrė interesai, požiūris į šeimą, santykius, gyvenimo vertybes, jie nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Nurodė, kad pareiškėjai turi nepilnametį vaiką U. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai sudarė sutartį dėl civilinių teisinių pasekmių, kuri laikytina sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje aptarė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimus. Nurodė, jog neturi santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto ar kilnojamojo turto, bei kreditorinių įsipareigojimų. Santuokos metu įgytus namų apyvokos reikmenis pasidalino gera valia ir tai nurodė santuokos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje. Po santuokos įrašo panaikinimo pareiškėjai prašo palikti jų santuokines pavardes. Pareiškėjai tvirtina, kad yra visos sąlygos panaikinti akto įrašą dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos jų santuokos įtraukimo į apskaitą ir prašo patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą tenkino, panaikino pareiškėjų (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjai R. B. paliko jos santuokinę pavardę – B., o pareiškėjui L. B. paliko jo turima pavardę – B., patvirtino pareiškėjų 2024 m. balandžio 4 d. sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių šiomis sąlygomis: 1. Dukros U. B. gyvenamoji vieta panaikinus santuokos apskaitos įrašų, nustatoma su jos mama R. B.; 2. L. B. įsipareigoja dukrai U. B. teikti išlaikymą po 347 Eur kiekvienų mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki dukros pilnametystės, šią sumų kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3. Dukros U. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama jos mama R. B.; 4. L. B. ir R. B. kartu rūpinasi dukros U. B. auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja dukros auklėjime; 5. L. B. bendrauja su dukra tarpusavio sutarimu. Konkretų dukros paėmimo iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinimo laiką pareiškėjai suderina patys, perspėję apie tai vienas kitą ne vėliau kaip likus 24 vai. iki bendravimo pradžios; 6. Pareiškėjai nurodo, kad kitų nepilnamečių vaikų neturi; 7. Pareiškėjai vienas iš kito jokių kompensacijų nereikalauja ir tai atitinka jų valią; 8. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad šios sutarties sudarymo metu abu yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimo metu vienas iš kito išlaikymo nereikalauja; 9. Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos, indėliai lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos; 10. Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos apskaitos įrašo panaikinimo; 11. Pareiškėjai patvirtina, kad jokio dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams neturi; 12. Pareiškėjai pareiškia, kad dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo turtinės ir neturtinės žalos vienas kito atžvilgiu neatsirado. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
2.1. Dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad pareiškėjai susituokė (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pareiškėjų paaiškinimus padarė išvadą, kad pareiškėjai kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir santuoka yra faktiškai iširusi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nurodė, jog santuoka yra iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai kartu vėl pradės gyventi, teismas nusprendė panaikinti santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
2.2. Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tvirtinimo teismas nurodė, kad pareiškėjai turi nepilnametę dukrą U. B.. Pareiškėjai sutartyje aptarė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimus. Pažymėjo, kad pareiškėjai santuokos metu santuokoje dalintino nekilnojamojo turto ar kilnojamojo turto, bei kreditorinių įsipareigojimų neįgijo. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjų sudaryta sutartis nepažeidžia sutuoktinių ir (ar) kitų asmenų interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai, jos turinys atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl sutartis tvirtintina (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantas L. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas L. B. apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Dėl santuokos nutraukimo aplinkybių nurodo, kad apeliantas buvo suklaidintas pareiškėjos, pasirašydamas dokumentus nesuprato jų esmės, turinio, kadangi tarp apelianto ir pareiškėjos kyla ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teigia, kad pareiškėja atvykusi pas apeliantą parodė tik dokumentų paskutinius lapus bei nurodė, kad ,,rašykis, čia tam, kad prasidėtų mediaciją dėl skyrybų proceso“. Apeliantas teigia, kad buvo neatidus, nesusipažino su dokumentų lapais, ant kurių pasirašo, nebuvo atstovaujamas teisininko, jam nebuvo išaiškintos teisės bei pareigos, kurios atsiras pasirašius pareiškėjos dokumentus, o ir be to, apeliantas nebuvo informuotas apie teismo procesą, o apie tai, jog santuoka yra nutraukta sužinojo tik pareiškėjos telefone pastebėjęs elektroninį laišką dėl santuokos nutraukimo.
3.2. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir kitų klausimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, nurodo, kad pareiškėja turi (duomenys neskelbtini), ligos metu pareiškėja linkusi į agresiją, daužo ir mėto daiktus, naudoja fizinį smurtą, o nepilnametis vaikas bijo savo mamos. Teigia, kad apeliantas turi glaudų ryšį su vaiku ir jis gyvena kartu su apeliantu, šią aplinkybę gali paliudyti gyvenamosios vietos kaimynai, nuomojamo būsto savininkai. Pažymi, jog turi būti išspręstas šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teigia, kad išsprendus ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atitinkamai keistinos ir sutarties sąlygos, susijusios su nepilnamečio vaiko išlaikymu, bendravimo tvarkos nustatymu, dėl ko tikslinga bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3.3. Dėl turto padalijimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjų turtas (apstatymo ir apyvokos reikmenys, visas kitas kilnojamasis turtas) yra padalintas iki santuokos nutraukimo, tačiau santuokos metu buvo įsigyti dviračiai, šašlykinė, kurie faktiškai nebuvo padalinti. Teigia, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis sudaryta apeliantui nenaudingomis sąlygomis, turtas yra padalytas netinkamai ir apeliantas siekia, kad jam asmeninės nuosavybės teise būtų priteisti Scott firmos dviratis, paspirtukas bei šašlykinė. Mano, kad šiuo atveju nebuvo visų sąlygų santuokos nutraukimui iš santuokos nutraukimo pasekmių sutartis negalėjo būti patvirtinta.
4. Pareiškėja R. B. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl apelianto apeliacinio skundo, prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, netenkinti apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai rašytinių paaiškinimų argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Nurodo, kad apeliantas gerai suprato, kokią sutartį pasirašė, savo valią ją išreikšdamas pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Teigia, kad atmestini apelianto argumentai, jog jis nėra teisės specialistas, nežino teisės normų, kadangi apeliantas žinomas teisėsaugos institucijoms, turėjo ne vieną teistumą už padarytus nusikaltimus. Pažymi, kad mediacija nėra privaloma, kai satuoka yra nutraukiama bendru sutarimu.
4.2. Nurodo, kad pareiškėjai bendru susitarimu susitarė, kad faktiškai pasidalinto kilnojamojo turto nedetalizuos, tai buvo pareiškėjų valia. Pareiškėja nesutinka su apelianto argumentais dėl dukros ir motinos santykių, nesutinka jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su apeliantu. Nurodo, kad šiuo atveju galimybės sudaryti susitarimą su apeliantu dėl jo elgesio nėra galimybės.
4.3. Nurodo, kad prieštarauja apelianto reikalavimui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jo naudai, kadangi ne pareiškėja sukūrė tokią procesinę situaciją, priešingai, iš dalies išgalvotais argumentais apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų taikyti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalį ir iš Ritos pareiškėjos nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų apelianto naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo šalių sutarimu nutraukta abiejų sutuoktinių santuoka, nurodo, kad teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka jo valios, tai yra teismo sprendimu netinkamai išspręstas turto padalijimo klausimas, taip pat teigia, kad nesutinka su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygomis, kuriomis nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta kartu su vaiko motina, taip pat išspręstas bendravimo vaiku tvarkos nustatymo klausimas. Pažymi, kad dokumentus pasirašė dėl neapdairumo, manė, kad bus inicijuotas mediacijos procesas, nebuvo informuotas apie tai, jog buvo pradėtas teismo procesas, o apie santuokos nutraukimo faktą sužinojo tik pareiškėjos telefone pastebėjęs elektroninį laišką.
8. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Plungės apylinkės teismui buvo pateiktas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašant patvirtinti ir pareiškėjų pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Kaip matyti pareiškėjai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), taip pat turi nepilnametį vaiką U. B., gimusią (duomenys neskelbtini).
9. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik formaliai patikrinti ir įvertinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, bet ir privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tai yra ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys).
10. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, nebūtų aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
11. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu apeliantas išreiškė valią, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir apeliaciniame skunde pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jo nesutikimo motyvus, tai yra jog šiuo atveju sudaryta sutartimi nepagrįstai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su pareiškėja, teigia, jog vaikas turėtų gyventi ir gyvena šiuo metu su apeliantu, taip pat teigia, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir turto padalijimo klausimai yra išspręsti netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia apelianto teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl nepilnamečio vaiko interesų, kurie apelianto vertinimu šiuo atveju gali būti pažeidžiami. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tai nėra pažeidimas, kadangi civilinio proceso kodeksas numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau šiuo metu akivaizdu, kad skundžiamu teismo sprendimu patvirtintas sutarties turinys neatitinka tikrosios apelianto valios.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka iš vieno iš sutuoktinių – apelianto valios, į tai, jog šiuo atveju santuoka gali būti nutraukta tik esant abiejų sutuoktinių sutarimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nutaria kad minėtos aplinkybės sudaro pakankama pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą, sudarant sutuoktiniams galimybę pašalinti šiuo atveju esančius santuokos nutraukimo pasekmių sutarties valios trūkumus, be kita ko, sudarant ir galimybę sutuoktiniams pateikti papildomus paaiškinimus dėl pareikštų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių nutariama pirmosios teismo instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms (nutarties 7-12 punktai), apelianto apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
15. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nesutinka, teigia, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl paties apelianto kaltės. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.