- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- e2-6428-965/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16551-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- J. P.
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas, Rimvydas Paulaukas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei J. P. – K. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės J. P. – K. priešieškinį ieškovui T. B. dėl išnuomoto namo trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo jis prašo priteisti iš atsakovės 800 Eur skolą už gyvenamojo namo nuomą už 2015 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., 1017,62 Eur skolą už sunaudotą elektros energiją, vandenį ir buitines nuotekas bei už komunalinių atliekų tvarkymą, 122,52 Eur nuostolių atlyginimo dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo ir atnaujinimo, 55 Eur nuostolių atlyginimo dėl namo spynos atrakinimo ir jos sutvarkymo, 653,40 Eur delspinigių, iš viso 2648,54 Eur, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė J. P. – K. (buvusi P.) 2014 m. birželio 28 d. sudarė Gyvenamojo namo nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią T. B. 3 metų laikotarpiui išnuomojo jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį 200 Eur už pusę 2014 m. rugsėjo mėnesio, o po to, po 400 Eur už kiekvieną mėnesį, mokant už praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 5 dienos į ieškovo banko sąskaitą. Atsakovė šių susitarimų, išskyrus 2015 m. sausio 6 d. sumokėtą nuomos mokestį už 2014 m. gruodžio mėn., nevykdė, todėl ieškovas T. B. su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris 2015 m. spalio 28 d. sprendimu už akių priteisė 3800 Eur dydžio nuomos mokestį iki 2015 m. rugpjūčio mėn. ir kitas išlaidas iš atsakovės. Kadangi atsakovė išsinuomotame name gyveno dar du mėnesius, tai yra 2015 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn., tačiau ir už juos nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl liko skolinga ieškovui 800 Eur, delspinigiai nuo šios sumos sudaro 288 Eur. Ieškovas už atsakovę sumokėjo skolas AB „LESTO“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC). Atsakovei gyvenant ieškovo name, paslaugų teikėjai suteikė jai paslaugų už bendrą 1017,62 Eur sumą, už jas sumokėjo ieškovas, todėl ši suma laikytina jos skola ir priteistina ieškovui, taip pat, remiantis Sutarties 7.1. punktu, nuo šios sumos priteistini delspinigiai po 0,2 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kas sudaro 365,40 Eur. Be to, ieškovas privalėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ sumokėti 122,52 Eur už elektros energijos tiekimo nutraukimą ir atnaujinimą, šios išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais, jos atsirado dėl atsakovės netinkamo Sutarties sąlygų vykdymo, todėl ji, remiantis Sutarties 7.2. punktu, privalo juos atlyginti. Išsikraustydama iš namo atsakovė ieškovui jo nepridavė, perdavimo - priėmimo akto nesurašė, todėl ieškovas pareikalavo sudaryti sąlygas patekti į namą. Nurodytu laiku atsakovė neatvyko, ieškovas, neturėdamas raktų, į namo vidų patekti negalėjo, todėl buvo priverstas pasitelkti specialistus, kurie atrakino ir po to sutvarkė durų užraktą. Už šią paslaugą ieškovas sumokėjo 55 Eur, šios išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais, jie atsirado dėl atsakovės kaltės, todėl ji, privalo juos atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovė J. P. – K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 122,52 Eur nuostolių atlyginimo už elektros energijos tiekimo nutraukimą ir atnaujinimą, bei 55 Eur nuostolių atlyginimo už namo spynos atrakinimą ir sutvarkymą. Su ieškovo reikalavimais dėl nuomos mokesčio, delspinigių, mokesčių paslaugų teikėjams priteisimo sutinka iš dalies. Taip pat, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nutyli apie gautą 800 Eur depozitą ir neišskaičiuoja šios sumos iš atsakovės priteistinų sumų, kartu su ieškiniu skolos dydį sudarančių dokumentų nepateikė, todėl atsakovė negali sutikti pilnai su skolos dydžiu. Atsakovė teigia, kad nuomos sutartį nutraukė ir iš išnuomoto namo išsikėlė, kai šis tapo nebetinkamas gyventi, t. y. kai faktiškai name buvo nutrauktas elektros tiekimas – 2015 m. rugsėjo 22 d. Be to, atsakovė nurodo ir tai, kad teisę nutraukti nuomos sutartį įgijo ir dėl esminio sutarties pažeidimo, kai nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Todėl nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas ne už pilnus du mėnesius, o už 1 mėnesio ir 22 dienų nuomos terminą. Apskaičiavus nuomos mokestį už 22 d. jis sudaro 283,80 Eur. Taigi, iš atsakovės gali būti priteistinas 400+283,80=683,80 Eur nuomos mokestis. 2015 m. rugpjūčio mėn. įvykus boilerio gedimui, dėl ko susidarė labai didelė skola už elektrą, atsakovė neturėdama tiek lėšų skolai padengti, ieškovo prašė šią skolą dengti iš jos sumokėto 800 Eur depozito, laikomo pas ieškovą. Nurodo, kad pagal nuomos sutarties 7.3 punktą ieškovas privalėjo iš turimo atsakovės sumokėto depozito sumokėti paslaugų tiekėjams. Tik neužtekus depozito, atsakovė turi atlyginti skolos skirtumą. Taigi, esant 871,77 Eur skolos dydžiui už elektrą, atmetus 800 Eur depozitą, atsakovė sutinka su 71,77 Eur skola ieškovui, kuris apmokėjo paslaugų tiekėjams. Atsakovė teigia, kad gyvenamąjį namą atlaisvino 2015 m. rugsėjo 22 d., prieš tai iš anksto informuodama ieškovą ir prašydama priimti raktus. Atsakovas į šį prašymą nereagavo, pats nepriėmė raktų, todėl pats yra kaltas dėl patirtų nuostolių (jeigu tokius patyrė), todėl iš atsakovės nuostoliai nepriteistini. Atsakovė sutinka su reikalavimu, kad už nuomos ir paslaugų mokesčius atsakovui priteistini 683,80 Eur nuomos mokesčio ir 71,77 Eur skolos paslaugų tiekėjams, delspinigiai turi būti 272 Eur, o ne 653,40 Eur, kaip nurodo ieškovas.
Atsakovė J. P. – K. taip pat į bylą pateikė prašymą taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškinio daliai dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo, kadangi delspinigiams priteisti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d., ir šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovė J. P. – K. pateikė teismui prašymą sumažinti ieškovo prašomų iš atsakovės priteisti 0,2 proc. delspinigių dydį tuo atveju, jei teismas atmestų prašymą taikyti senaties terminą delspinigiams skaičiuoti. Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės delspinigių, kurie sudaro 25 proc. priteistino skolos dydžio, tokios netesybos (delspinigiai) yra neprotingai didelės. Ieškovui dėl atsakovės laiku nesumokėto nuomos mokesčio jau buvo priteisti dideli 0,2 proc. delspinigiai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimu už akių, kurioje atsakovė neturėjo galimybės apginti savo pozicijos ir galimybės prašyti teismo sumažinti delspinigių dydį, apskundus teismo sprendimą už akių jos prašymas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismo nebuvo tenkintas. Kreipdamasis į teismą šiuo ieškiniu, ieškovas kreipiasi antrą kartą ir vėl prašo priteisti didelius delspinigius. Atsakovė save šiuose teisiniuose santykiuose laiko nukentėjusiąja ir silpnesniąja šalimi, nukentėjo negalėdama name gyventi dėl ieškovo kaltės, nes šiam nesumokėjus mokesčio už elektrą ir nutraukus elektros tiekimą – gyvenamas namas tapo nebetinkamu gyventi ir iš jo ieškovė turėjo išsikelti.
Atsakovė J. P. – K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš ieškovo 5683,69 Eur išnuomoto namo trūkumų pašalinimo išlaidas; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas; atlikti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų įskaitymą. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovas išnuomojo atsakovei gyvenamąjį namą, kuris nebuvo tinkamas gyventi, todėl tam, kad jį galėtų naudoti pagal paskirtį – gyvenimui, ieškovė jį remontavo ir patyrė 5683,69 Eur (6683,69 Eur patirtos išlaidos, 1000 Eur kompensacija pagal Sutartį) išlaidų, kurių atsakovas ieškovei neatlygino iki šiol. Namo šildymo sistemai sutvarkyti ir įrangai įsigyti atsakovė išleido daugiau nei 2000 eurų. Tam, kad išnuomotą namą galėtų naudoti pagal paskirtį – jame gyventi, išleido apie 3500 eurų savo lėšų, todėl ji 2014 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į ieškovą, prašydama šias išlaidas užskaityti, neimant nuomos mokesčio iki 2015 m. sausio mėnesio. Atsakovė nurodo, kad ieškovas vis tiek reikalavo mokėti nuomos mokestį, todėl ji mano, kad ieškovas siekia neteisėtos naudos sau – prisiteisti nuomos mokestį net ir už laikotarpį, kai išnuomotame name nebuvo galima gyventi, prisiteisti didelius delspinigius. Visa tai rodo ieškovo nesąžiningumą, pasinaudojimą silpnesne sutarties šalimi savo naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas su juo nesutiko, nurodė, kad jis yra nepagrįstas, prieštarauja tarp šalių sudarytai nuomos sutarčiai, taip pat atsakovės reikalaujama suma – trūkumų šalinimo išlaidos nėra pagrįstos įrodymais. Taip pat nurodė, kad atsakovė tiek sutarties sudarymo metu, tiek ir dabar buvo ir yra (duomenys neskelbtini), direktorė, šios bendrovės pagrindinės veiklos kryptys – nekilnojamasis turtas – tarpininkavimas įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Abiejų šalių susitarimu ieškovas atsakovei suteikė 1000 Eur kompensaciją už namo būklės pagerinimą, kurį atsakovė atliks savo nuožiūra ir savo lėšomis. 2014 m. liepos 1 d. Gyvenamojo namo perdavimo - priėmimo akto priede Nr. 1 užfiksuota namo būklė perdavimo metu, yra įvardyti visi trūkumai. Nors atsakovė nurodo, kad namo ir aplinkos pagerinimo darbus ji atliko 2014 metais ūkio būdu dirbdama pati ir samdydama pagalbinius darbininkus, tačiau lokalinės sąmatos apskaičiuotos pagal 2015 metų kainas, t. y. sudarytos jau po atsakovės atliktų darbų, jose nurodyta visa eilė darbų, kurių nebuvo ir nėra atlikta. Į bylą yra pateikti duomenys, kad ieškovas, prieš tai įspėjęs atsakovę, 2016 m. lapkričio 25 d. pateko į savo gyvenamąjį namą. Įėjęs į namą ieškovas nustatė, kad name atliktas tik einamasis („kosmetinis“) remontas, apie kurį iš esmės ir buvo tartasi sudarant Sutartį bei nustatant išankstinį 1000 Eur kompensacijos dydį už būsimus pagerinimus. Mano, kad priešieškinis atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį delspinigiams, nes ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Ieškovas T. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, priešieškinį prašė atmesti ir paaiškino, kad jokių esminių namo pagerinimų atsakovė neatliko. Prieš išsinuomodama namą, atsakovė jį rodė specialistui, pati surašė trūkumų sąrašą, sutarė, kad trūkumus pati išsitaisys, jai ieškovas padarė 1000 Eur nuomos mokesčio nuolaidą, ieškovas sutiko su tuo, kokius namo trūkumus priėmimo - perdavimo metu surašė atsakovė. Atsakovė paprašė ieškovo kompensacijos (nuolaidos), nes ji norėjo susitvarkyti namą, abu sutarė, kad nuolaida bus nuomos mokesčio už 2,5 mėnesio dydžio. Šią sumą atsakovė pati pasiūlė, ieškovas su ja sutiko. Šalys nedetalizavo, ką už 1000 Eur atsakovė darys, tai buvo palikta jos nuožiūrai. Ji kaip nekilnojamo turto specialistė turi žinoti, kad visi esminiai pagerinimai turi būti derinami su savininku. Namo grąžinimo priėmimo-perdavimo aktas jam nebuvo pateiktas, namo pagerinimo aktų, sąskaitų, ataskaitų nebuvo. Namo perdavimo metu katilas ir radiatoriai veikė, atsakovė juos patikrino. Nurodė, kad keisti sutarties sąlygų atsakovė neprašė, name kieto kuro katilo atsakovė nekeitė. Šiuo metu name ieškovas yra pastatęs naują kuro katilą.
Šalies argumentai
Ieškovo T. B. atstovas advokatas Rimvydas Paulaukas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas atsakovę apie komunalinių mokesčių sumokėjimą informuodavo, tačiau neturi duomenų, kad atsakovė būtų mokėjusi komunalinius mokesčius. Iš viso ieškovas iš atsakovės pagal sutartį gavo tik 800 Eur, daugiau jokių mokėjimų ji nėra atlikusi. Ieškovas teigia, kad pagal sutartį jis turėjo teisę, bet ne pareigą, atsakovei nesumokėjus 2-3 kartus nuomos mokesčio, nutraukti sutartį. Be to, atsakovė, nutraukusi sutartį, turėjo pareigą pranešti apie sutarties nutraukimą. Teigia, kad atsakovės pateiktoje nuotraukoje, kurioje neva matyti du šildymo katilai buvę name 2014 m. birželio 28 d., užfiksuota ne ieškovo katilinė.
Atsakovė J. P. – K. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, priešieškinį prašė tenkinti ir nurodė, kad išvykdama iš nuomojamo namo nusikabino radiatorius, kuriuos pati ir pirko. Yra eksperto išvada, kad name buvę radiatoriai buvo netinkami naudoti. Ieškovas sutiko, kad šildymo sistema sugadinta, stovėjo kažkokie radiatoriai, kurie, kaip patvirtino specialistas, neveikė. Nuomos sutarties pasirašymo metu šildymo sistemos patikrinti neveikiant radiatoriams nebuvo galima. Dujinis ir kietojo kuro katilai name buvo visiškai netinkami naudoti. Atstačius šildymo sistemą, paaiškėjo, kad vandens boileris neveikia, tačiau ieškovas ir šią problemą atsisakė spręsti. Nurodė, kad name gyveno 11 mėnesių ir visą tą laiką remontavo namą. Atsakovei išsikrausčius, name liko vandentiekio, šildymo sistemos, privedimai, priedėliai. Šildymo (kieto kuro) katilas liko name, jis buvo naujas. Prieš išsinuomojant namą ji jį apžiūrėjo. Išsinuomojant namą atsakovė įvertino, kokius reikės atlikti darbus, kad jis būtų tinkamas gyventi, prašė ieškovo didesnės nuolaidos, tačiau sutarė tik dėl 1000 Eur, šią sumą nustatė ieškovas, atsakovė šių pinigų realiai negavo. Namo grindų, radiatorių, lubų, langų būklė buvo bloga, atsakovė viską tvarkė. Su ieškovu bendravo telefonu ir elektroniniu paštu, elektroniniai laiškai patvirtina, kad prašė spręsti name kilusias problemas dėl šildymo sistemos neveikimo. Atsakovė iš karto abejojo, kad pakaks 1000 Eur, tačiau ieškovas žadėjo, kad dėl visko susitars. 2014 m. sąmata nebuvo pateikta, nes meistras, kuris atliko darbus, buvo išvykęs. Atsakovė nurodė, kad realiai išlaidų patyrė daugiau nei sąmatoje nurodyta 5683 Eur suma. Atsakovė paaiškino, kad įspėjimą apie elektros nutraukimą gavo iš elektros tinklų ir 2015 m. rugsėjo 15 d. iš ieškovo. Atsakovė teigia, kad nuotraukoje užfiksuotas katilas yra jos pastatytas, ne naujas, bet aukštos kokybės, pirktas pagal skelbimą iš fizinio asmens, todėl sąskaitos dėl jo pirkimo negali pateikti. Patirtas išlaidas dėl katilo patvirtina sąmata. Į sąmatą radiatoriai nebuvo įtraukti, kadangi atsakovė juos išsivežė. Faktiškai patirtas išlaidas pagal sąmatoje nurodytas sumas patvirtina mokėjimo kvitai, atlikti darbai, banko išrašai. Ieškovas savo namu nesidomėjo, nebuvo atvykęs jo apžiūrėti. Nurodo, kad namo raktų neturėjo galimybės ieškovui grąžinti, nes nepavyko su juo susisiekti, apie išsikraustymą informavo neregistruotu laišku.
Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovę pažįsta, nes jis gyvena priešais jos nuomojamą namą. Name ji gyveno su tėvu ir vaikais. Ieškovas yra namo savininkas, tačiau tame name retai lankydavosi. Per keletą metų namas buvo apleistas, apaugo krūmais, medžiais, ten pradėjo rinktis benamiai, namas yra du kartus degęs. Liudytojo teigimu, nuomininkai tvarkė tiek namo išorę, tiek vidų, viską darė patys, daug dirbo atsakovės tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog tarp ieškovo T. B. ir atsakovės J. P. – K. (buvusi P.) 2014 m. birželio 28 d. buvo sudaryta Gyvenamojo namo nuomos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią T. B. išnuomojo jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį 200 Eur už pusę 2014 m. rugsėjo mėn. (Sutarties 6.4. punktas), o po to, po 400 Eur už kiekvieną mėnesį, mokant už praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 5 dienos į atsakovo banko sąskaitą bei komunalinius patarnavimus ir paslaugas pagal pateiktas paslaugų teikėjų sąskaitas už faktinį suvartojimą. Nuomos mokestis ir kiti mokėjimai pradedami skaičiuoti nuo Gyvenamojo namo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 6.1., 6.5. punktai). Sutartyje nustatyta, kad nuomininkui nemokant Sutartyje numatytų mokėjimų, jis privalo mokėti nuomotojui 0,2 procentų delspinigius nuo nesumokėtos sumos dydžio už kiekvieną pradelstą dieną. Abiejų šalių susitarimu, remiantis Sutarties 6.3. punktu, ieškovas atsakovei suteikė 1000 Eur kompensaciją už namo būklės pagerinimą, kurį atsakovė turėjo atlikti savo nuožiūra ir savo lėšomis, o nuomininkas po kompensacijos panaudojimo per 30 dienų turėjo pateikti Nuomotojui trumpą ataskaitą apie atliktus gyvenamojo namo pagerinimus. Nuomotojui nutraukus Sutartį dėl Nuomininko kaltės, kaip nustatyta šios Sutarties 8.3. punkte, Depozitas sumokėtas pagal jos 6.2. punktą negražinamas Nuomininkui ir paliekamas Nuomotojui kaip netesybos (Sutarties 7.3. punktas). 2014 m. liepos 1 d. Gyvenamojo namo perdavimo - priėmimo akto priede Nr. 1 užfiksuota namo būklė perdavimo metu, įvardyti trūkumai. 400 Eur dydžio depozitas ieškovui buvo sumokėtas 2014 m. liepos 6 d. ir 2014 m. liepos 8 d. pavedimais (Sutarties 6.2. punktas). Byloje nepateiktas perdavimo - priėmimo aktas ar kitas dokumentas, patvirtinantis, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas ieškovui, kaip to reikalauja Sutarties 4.2. punktas.
Dėl skolos už nuomą ir už komunalines paslaugas priteisimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės skolą už gyvenamojo namo nuomą už 2015 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Atsakovė teigia, kad nuomos sutartį nutraukė ir iš nuomojamo namo išsikėlė iki 2015 m. rugsėjo 22 d., todėl nuomos sutartis turi būti laikoma nutraukta nuo nuomininko išvykimo gyventi kitur dienos. Sutinka, kad nuomos mokestis būti skaičiuojamas už 1 mėnesio ir 22 dienų nuomos terminą, o ne už pilnus du mėnesius. Nurodo, kad apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovą informavo 2015 m. rugsėjo 23 d. pranešimu, pakartotinai 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimu. Tačiau šių teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. pranešimą apie Sutarties nutraukimą, atsakovė ieškovui įteikė Sutarties 9.4. punkte numatyta tvarka ir būdu (elektroniniu paštu ar registruotu paštu). Pati atsakovė pripažįsta, kad pranešimą išsiuntė paprastu paštu, tačiau jokie išsiuntimą patvirtinantys dokumentai į bylą nepateikti. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad toks bendravimo būdas ir forma nuomos sutarties šalims buvo priimtini, tačiau atsakovė ieškovo apie sutarties nutraukimą nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu laiku neinformavo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas apie sutarties nutraukimą nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. sužinojo 2016 m. lapkričio 25 d., gavęs atsakovės pranešimą. Ieškovas elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad ketina patekti į patalpas, tik tada atsakovė jį informavo, kad iš namo išsikraustė jau 2015 m. rugsėjo 22 d. Pridėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1750-642/2016 taip pat nėra duomenų, kad atsakovė išsikraustė jau 2015 m. rugsėjo 22 d. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai išsikrausčius 2015 m. rugsėjo 22 d., name dar liko jos daiktų, kuriuos atsakovė išsigabeno per keletą savaičių. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas V. D.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, negalima sutikti su atsakovės pozicija, kad namą ji atlaisvino jau 2015 m. rugsėjo 22 d. Pati atsakovė pripažino, kad keletą savaičių dar prireikė išsivežti visus daiktus, taigi net ir ieškovui žinant apie sutarties nutraukimą nuo 2015 m. rugsėjo 22 d., jis dar nebūtų galėjęs naudotis savo turtu, jame vis dar esant atsakovės daiktų. Atsakovė tiksliai negalėjo nurodyti dienos, kada išsivežė visus daiktus, be to, nėra duomenų, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą, kaip to reikalauja šalių sudaryta nuomos sutartis.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Tokiu būdu atsakovė įgijo pareigą mokėti nuomos mokestį už namo nuomą ir mokesčius už komunalines paslaugas (CK 6.576 straipsnis, Sutarties 6.1.; 6.4.; 6.5. punktai). CK 6.218 straipsnio 1 dalyje imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. CK 6.218 straipsnyje nedetalizuoti pranešimo įteikimo būdai ir tvarka bei imperatyviai nenustatytas terminas, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Tačiau šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytos sutarties 9.4 punkte numatyta, kad „visa informacija, įspėjimai ar pranešimai, susiję su šia Sutartimi, privalo būti pateikiami raštu ir turi būti siunčiami elektroniniu paštu, registruotu laišku ar kurjerių paštu (su patvirtinimu apie įteikimą) arba įteikiami pasirašytinai žemiau nurodytais adresais“. Pagal Sutarties 4.2 punktą „pasibaigus šiai Sutarčiai arba Šalims nutraukus ją prieš terminą, Nuomininkas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip 2 mėnesius po šios Sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, atlaisvinti Gyvenamąjį namą nuo visų Nuomininkui priklausančių daiktų bei perduoti Nuomotojui Gyvenamąjį namą pagal abiejų Šalių pasirašomą Gyvenamojo namo perdavimo-priėmimo aktą, ne blogesnės būklės, kokios jie buvo perduoti Nuomininkui, išskyrus normalų nusidėvėjimą“.
Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ji pažeidė prievolę, laiku neatsiskaitydama su ieškovu už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. rugsėjo 22 d., kurį nuomojosi gyvenamąsias patalpas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovui namo nepridavė, perdavimo - priėmimo akto nesurašė. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas buvo informuotas, kad atsakovė išvyksta ir name nebegyvens, tačiau kaip minėta, nepateikė į bylą duomenų, kad namo raktus būtų perdavusi ieškovui, taip pat nesurinkta ir teismui nepateikta įrodymų patvirtinančių, kad gyvenamąsias patalpas ieškovui perdavė tinkamai ir jis pretenzijų jai neturėjo. Teismas taip pat sprendžia, kad elektros nebuvimas name nėra aplinkybė, atleidžianti atsakovę nuo pareigos mokėti už tuo metu neatlaisvintą ir ieškovui tinkamai neperduotą nuomojamą namą, be to elektros atjungimo dieną ir vėliau namas dar nebuvo perduotos ieškovui, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad išsikraustė palaipsniui, o liudytojas V. D. negalėjo tiksliai nurodyti datos, kada atsakovė išsikraustė. Atsakovės paaiškinimų, kad ieškovui ji apie sutarties nutraukimą pranešė, nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovas šias aplinkybes neigia. Todėl atsakovės reikalavimas nutraukti nuomos sutartį nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. nepagrįstas. Atsakovei nepateikus neginčytinų įrodymų apie nuomos sutarties nutraukimą, kaip to reikalauja Sutarties 9.4. punktas, teismas konstatuoja, kad namo nuomos sutartis pasibaigė 2015 m. rugsėjo mėn.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Taigi, atsakovė yra prievolę pažeidusi šalis (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas savo prievolę įvykdė, t. y. išnuomojo patalpas, todėl atsakovei atsirado prievolė atsiskaityti – sumokėti nuomos bei kitus mokesčius (CK 6.487 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad šalys susitarė dėl 400 Eur kasmėnesinio nuomos mokesčio mokėjimo, o namo nuomos terminas skaičiuojamas nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., pasibaigė 2015 m. rugsėjo mėn., atsakovei neįrodžius, jog sutartis pasibaigė anksčiau ir už namo nuomą už 2 mėnesius jis su ieškovu atsiskaitė, ieškovui iš atsakovės priteistina 800 Eur skola už patalpų nuomą (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnis).
Ieškovas taip pat pareiškė ieškinį dėl to, kad atsakovė gyvendama ieškovo name nuomos laikotarpiu naudojo elektros energiją, vandenį, buvo renkamos ir tvarkomos atliekos, tačiau paslaugų tiekėjams nesumokėjo. Ieškovas už atsakovę sumokėjo skolas paslaugų teikėjams už bendrą 1017,62 Eur sumą, nors pagal Sutarties sąlygas tai turėjo padaryti atsakovė. Atsakovė nurodė, kad su ieškovo reikalavimais dėl nuomos mokesčio, delspinigių, mokesčių paslaugų teikėjams priteisimo sutinka iš dalies. Atsakovė teigia, kad jai nemokant už paslaugas, šiuos mokesčius pagal sutarties 7.3. punktą ieškovas turėjo apmokėti iš 800 Eur depozito. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad kažkurią dalį komunalinių mokesčių mokėjo, 2014 m. gruodžio mėn. visi mokesčiai buvo sumokėti. Tačiau, bylos duomenimis, rašytinių įrodymų byloje nepateikta.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje pateikti duomenys, kad ieškovas akcinei bendrovei LESTO 2015 m. spalio 8 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 871,77 Eur skolą, kuri, kaip matyti iš bendrovės LESTO 2015 m. rugpjūčio 25 d. įspėjimo dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo, susidarė 2014 m. lapkričio 13 d. – 2015 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpiu, t. y. kai name gyveno atsakovė. Taip pat ieškovas už atsakovės faktiškai sunaudotą vandenį bei nuotekų šalinimą AB „Klaipėdos vanduo“ sumokėjo 68,24 Eur 2015 m. lapkričio 20 d. pavedimu. 2015 m. rugsėjo 20 d. pavedimu ieškovas pagal UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – KRATC) sąskaitą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. už komunalinių atliekų tvarkymą apmokėjo 77,61 Eur.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pagal tarp šalių sudarytos Gyvenamojo namo nuomos sutarties 6.5. punktą mokesčius į paslaugų tiekėjų sąskaitas atsakovė (nuomininkė) turi mokėti tik po to, kai gauna raštišką nuomotojo pranešimą apie apskaičiuotus mokesčius. Sutarties 6.6. punkte numatyta, kad į nuomos mokestį neįskaičiuojami mokesčiai už elektrą, vandenį ir nuotekų šalinimą, jų dydis nustatomas pagal gyvenamajame name įrengtų skaitiklių rodmenis, taip pat pagal Sutarties 6.6.5. punktą į nuomos mokestį neįskaitomas ir mokestis už šiukšlių išvežimą (atliekų tvarkymą). Nurodytus mokesčius atsakovė įsipareigojo apmokėti kas mėnesį per 5 (penkias) darbo dienas į paslaugų teikėjų sąskaitas, skaičiuojant nuo tos dienos, kai nuomininkas gavo rašytinį Nuomotojo pranešimą apie mokesčius (Sutarties 6.5. punktas).
CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismų praktikoje nustatyta, jog įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis namo administratoriui apmokės šias išlaidas (CK 6.584 straipsnio 3 dalis.). Tokios nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013). Taigi remiantis aukščiau nurodytomis Sutarties nuostatomis, reiškia, kad ieškovas ir atsakovė susitarė, jog už ginčo namui teikiamas komunalines paslaugas atsakovė turėjo apmokėti namo nuomotojui (ieškovui).
Teismas konstatuoja, kad dėl mokesčių sumokėjimo iki išsikraustymo iš nuomojamų patalpų, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Teismas pažymi, kad tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jokių jos įvykdymo trūkumų nebuvimą ir lemia prievolės pabaigą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės duotų paaiškinimų matyti, jog ji nors ir suprato, kad komunalinių paslaugų apmokėjimo faktas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais (kaip to reikalauja Sutartis), tačiau nenurodė teismui objektyvių aplinkybių, dėl kurių ji pasielgė priešingai. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovė teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Netinkamai įvykdyta prievolė nesibaigia. Prieš įvykdydamas prievolę skolininkas privalo imtis jam prieinamų priemonių užtikrinti, kad ketinamos įvykdyti prievolės faktas būtų tinkamai kreditoriaus užfiksuotas ir įformintas. Skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pateiktų reikiamą prievolės įvykdymo fakto patvirtinimą. Taigi, skolininkui tenka prievolės įvykdymo įrodinėjimo pareiga, skolininkas prisiima riziką, jeigu jis neišsireikalauja iš kreditoriaus prievolės įvykdymo faktą patvirtinančių įrodymų. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei, todėl ji privalėjo įrodyti, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užfiksuotas jos prievolės įvykdymo kreditoriui faktas. Be to, teisės aktuose yra nustatyta pareiga veikti atidžiai, rūpestingai, teisingai, t. y. taip, kaip adekvačioje situacijoje elgtųsi bonus pater familias. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepasinaudojo teise stabdyti prievolės vykdymą, todėl konstatuotina, kad laikyti atsakovę atidžiai ir rūpestingai veikusia, nėra pagrindo. Atsakovė nurodė, kad skola už elektros energiją susidarė dėl to, kad sugedo vandens pašildymo katilas, tačiau šios aplinkybės paremtos tik pačios atsakovės paaiškinimais. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad kvietė meistrą, kuris nustatė gedimą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be kita ko, katilo gedimas, jei toks ir buvo, atsirado atsakovei gyvenant nuomojamame name, todėl pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas jai teko gedimo šalinimo bei papildomų išlaidų rizika. Vadovaujantis nuomos sutarties, CK nuostatomis, teismas daro išvadą, kad esant įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytiems pateiktiems duomenims, atsakovė privalo vykdyti savo sutartinę prievolę ir sumokėti ieškovui skolą už jo apmokėtus komunalinius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė su ieškovu yra pilnai atsiskaičiusi, sumokėjo jo reikalaujamo dydžio skolą, o ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė komunalinių paslaugų apmokėjimą, teismas daro išvadą, kad ieškovui priteistina įrodyta skola už komunalinius mokesčius. Kadangi teismas nustatė, kad atsakovė 2015 m. nuomojamame name gyveno iki 2015 m. rugsėjo mėn., o už paslaugas KRATC priskaičiuota už visus metus, todėl ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo už KRATC apmokėtas sąskaitas mažintinas (77,61 Eur / 12 mėnesių) * 9 mėnesių = 58,20 Eur. Bendra skola paslaugų tiekėjams 998,21 Eur. Atsakovė, žinodama apie savo pareigą mokėti už komunalines paslaugas, šios pareigos nevykdė, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 998,21 Eur skola (CK 1.136 straipsnis, 6.1 straipsnis, 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.584 straipsnis).
Dėl delspinigių ir nuostolių atlyginimo
Ieškovas teismo prašo priteisti nuo nesumokėto nuomos mokesčio ir skolos už komunalines paslaugas iš atsakovės delspinigius už 180 dienų pagal Sutarties 7.1. punktą, t. y. 653,40 Eur, taip pat 122,52 Eur nuostolių atlyginimo dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo ir atnaujinimo, 55 Eur nuostolių atlyginimo dėl namo spynos atrakinimo ir jos sutvarkymo.
Atsakovė J. P. – K. pateikė teismui prašymą taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo arba sumažinti ieškovo ieškinyje prašomus priteisti delspinigius. Atsakovės nuomone, ji šiuose teisiniuose santykiuose yra nukentėjusi ir silpnesnioji šalis, kuri patyrė išlaidas, remontuodama išnuomotą netinkamos kokybės nuomos objektą, nukentėjo negalėdama name gyventi dėl ieškovo kaltės. Atsakovė nurodo, kad jos turtinė padėtis nėra gera – ji neturi nuosavo būsto, gyvena nuomojamame būste, augina tris mažamečius vaikus, gauna nedideles pajamas.
Dėl senaties taikymo delspinigių išieškojimui
Atsakovė J. P. – K. taip pat į bylą pateikė prašymą taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo ir jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas atsakovei reikalavimą sumokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalinius patarnavimus pateikė elektroniniu laišku 2015 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovas pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 14 d. Todėl sprendžia, kad teismo prašoma priteisti delspinigius, kuriems pagrindas prisiteisti atsirado prieš daugiau nei metus laiko iki kreipimosi į teismą dienos. Kadangi delspinigiams priteisti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d. ir atsakovė prašo teismo taikyti šį ieškinio senaties terminą.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisė reikalauti delspinigių atsiranda nuo to momento, kai skolininkas praleidžia terminą atsiskaityti. Taigi kreditoriui teisė į delspinigių skaičiavimą atsirado nuo tada, kai skolininkas laiku neatsiskaitė. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisių pažeidimas, kai prašoma priteisti delspinigius, o pagrindinė skola vis dar nesumokėta, yra tęstinis, t. y. prasideda kiekvieną kitą pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju, skola nėra sumokėta, todėl pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškovo prašymas priteisti delspinigius už šešis mėnesius (180 dienų) atitinka CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Šalys Sutarties 7.1. punktu susitarė, kad nuomininkui nemokant Sutartyje numatytų mokėjimų, jis privalo mokėti nuomotojui 0,2 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal 7.3 punktą, nuomininkui pažeidus sutarties nuostatas, nekompensavus nuomotojo patirtos žalos, nuomotojas turi teisę padengti visas nuomininko mokėtinas sumas iš depozito. Pagal sutarties nuostatas šalys susitarė dėl 800 Eur dydžio depozito. 400 Eur dydžio depozitas ieškovui buvo sumokėtas 2014 m. liepos 6 d. ir 2014 m. liepos 8 d. pavedimais. Nors atsakovė teigė, kad dar 400 Eur dydžio depozitas ieškovui buvo sumokėtas grynais pinigais sutarties sudarymo metu, šių aplinkybių nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai, ieškovas tai neigia. Iš šalių elgesio sudarant sutartį matyti, jog šalys dėl visų sutarties sąlygų susitarė raštu, perduodant namą namo trūkumai taip pat įvardinti raštu, todėl tikėtina, jei sutarties sudarymo metu pinigai būtų buvę perduoti grynais, šalys būtų tai pažymėjusios sutartyje. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prie atsiliepimo į ieškinį pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovui 2014 m. liepos 6 d. ir 2014 m. liepos 8 d. pervedė po 200 Eur depozito mokesčio. Kitų įrodomų dėl didesnės depozito sumos įmokėjimo atsakovė nepateikė, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl didesnės dalies depozito sumos įmokėjimo fakto, todėl sprendžia, kad pagal Sutartį atsakovė ieškovui iš viso yra sumokėjusi 400 Eur depozitą.
Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sistemiškai aiškinant namo nuomos Sutarties sąlygas, konstatuotina, kad šalys susitarė dėl netesybų depozito, išreikšto konkrečia pinigų suma, bei delspinigių forma, jei atsakovė netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Tačiau tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą ir leistinas jo taikymo išimtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Nagrinėjamoje byloje ieškovo prašomos priteisti netesybos sudaro beveik 27 proc. viso atsakovės nesumokėto nuomos mokesčio ir skolos už komunalines paslaugas.
Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį.
Ieškovas nuostolių dydį įrodinėja, prašydamas priteisti 122,52 Eur nuostolių atlyginimo dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo ir atnaujinimo, 55 Eur nuostolių atlyginimo dėl namo spynos atrakinimo ir jos sutvarkymo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ sumokėjo 122,52 Eur už elektros energijos tiekimą nutraukimą ir atnaujinimą, kadangi jie atsirado dėl atsakovės netinkamo Sutarties sąlygų vykdymo, todėl ji, remiantis Sutarties 7.2. punktu, privalo juos atlyginti. AB „LESTO“ 2015 m. rugpjūčio 25 ieškovui pateikė įspėjimą dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo dėl susidariusios 871,77 Eur skolos. Ieškovas, remdamasis tarp šalių pasirašytos Sutarties 6.5. nuostatomis, 2015 m. rugsėjo 15 d. įspėjimu atsakovės pareikalavo apmokėti šį bei kitus įsiskolinimus paslaugų teikėjams, tačiau atsakovė to nepadarė, todėl į ieškovo gyvenamąjį namą buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, kuris buvo atnaujintas tik po to, kai ieškovas už atsakovę padengė skolą už suteiktas paslaugas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymu ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ sumokėjo 122,52 Eur.
Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė išsikraustydama namo ieškovui nepridavė, perdavimo - priėmimo akto nesurašė, todėl ieškovas 2016 m. lapkričio 22 d. pranešimu pareikalavo sudaryti sąlygas patekti į namą 2016 m. lapkričio 25 d. 12.00 val. (kaip numatyta Sutarties 5.2.1. punkte). Nurodytu laiku atsakovė neatvyko, ieškovas, neturėdamas raktų, į namo vidų patekti negalėjo, todėl buvo priverstas pasitelkti specialistus, kurie atrakino ir po to sutvarkė durų užraktą. Už šią paslaugą ieškovas A. A. juvelyrinių gaminių įmonei sumokėjo 55 Eur.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui atsakovė tinkamai nepranešė apie nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovas raštu atsakovei siuntė priminimus, kad ji turi sumokėti mokesčius už naudojimąsi patalpomis, tame tarpe ir AB „LESTO“ pranešimą, kad elektros tiekimas, neapmokėjus skolos, bus nutrauktas. Nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakovei išsiųsto įspėjimo dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo dėl susidariusios 871,77 Eur skolos iki 2015 m. rugsėjo 22 d., kuomet į namą buvo nutrauktas elektros tiekimas, praėjo pakankamai laiko, per kurį atsakovė, nesukeldama sau žalingų pasekmių, galėjo susisiekti su ieškovu spręsti kilusias problemas. Iš AB „LESTO“ pranešimo matyti, kad elektros energija į namą atjungiama dėl susidariusios skolos neapmokėjimo. Kaip nustatyta, skola už elektros energiją susidarė atsakovės gyvenimo ginčo name metu, todėl elektros atjungimas sietinas su atsakovės netinkamu prievolės vykdymu. Be kita ko, byloje nustatyta, kad nuomininkė elgėsi nerūpestingai ir pažeidė Sutartyje numatytą pareigą apie Sutarties nutraukimą prieš terminą raštu prieš tris mėnesius informuoti nuomotoją (Sutarties 8.5. punktas). Kaip jau buvo minėta, byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovė laiku informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą. Abi šalys pripažino, kad namas bei jo raktai nuomotojui taip ir nebuvo perduoti. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas namo raktus turėjo, tačiau ieškovo į bylą pateiktos išlaidos už pateikimą į namą šias aplinkybes paneigia. Tikėtina, kas ieškovui turint namo raktus, jis nebūtų kvietęs specialistų namo spynai atrakinti ir ją sutvarkyti. Teismui nustačius, kad atsakovė nuomos sutartį vienašališkai nutraukė prieš terminą, raštu neįspėjusi nuomotojo prieš Sutartyje nustatytą terminą, spęstina, kad ieškovui atsirado teisinis pagrindas reikalauti iš atsakovės Sutarties 7.2. punkte numatytų nuostolių – 122,52 Eur už elektros energijos tiekimą nutraukimą ir atnaujinimą ir 55 Eur už namo durų atrakinimą ir durų užrakto sutvarkymą, iš viso – 177,52 Eur.
Be kita ko, nustatant ieškovo patirtų nuostolių dydį, atsižvelgtina į ieškovo elgesį, o būtent į tai, kad atsakovei nemokant mokesčių už namo nuomą ir kitų, jis nesiėmė priemonių, kad įsiskolinimas nedidėtų: nenutraukė nuomos sutarties, į teismą kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 14 d. Atsakovė nurodė, kad jos materialinė padėtis yra sunki, kad jis neva patyrė nemažus finansinius nuostolius dėl galimai neteisėtų ieškovo, veiksmų ir pan. Ginčo nuomos sutarties tikslas buvo užsitikrinti gyvenamąją vietą, abi šalys yra fiziniai asmenys, byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra verslininkas ir verčiasi nuomos verslu, ieškovas nenurodė, kokius dar konkrečiai nuostolius jis patyrė dėl nuomos mokesčio, kuris, turės būti visiškai atlygintas, nesumokėjimo. Nors ieškovas teigia, kad jis apie atsakovės išsikraustymą ir sutarties nutraukimą sužinojo tik daugiau kaip po metų, todėl visą tą laiką negalėjo gauti pajamų iš turto nuomos, šie argumentai atmestini, kaip nepagrindžiantys patirtus papildomus nuostolius. Ieškovas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo pareigą domėtis apie nuomos sutarties vykdymą. Tačiau šiuo atveju daugiau nei metus laiko ieškovas nesidomėjo, neieškojo atsakovės, nereikalavo nuomos mokesčio už namą, nors jau žinojo, kad dėl susidariusių skolų name atjungta elektra. Taigi dėl negautų pajamų už nuomą nuo 2015 m. rugsėjo mėn., kai atsakovė išsikraustė, yra atsakingas pats ieškovas.
Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Aiškindamas CK 6.73, 6.258 straipsnius, kuriuose reglamentuojamas nuostolių ir netesybų santykis, kasacinis teismas suformavo praktiką, kad netesybų įskaitymo esmė yra ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją.
Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, kad dėl netinkamo atsakovės nuomos sutarties vykdymo patyrė 177,52 Eur nuostolių. Kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ieškovui sumokėjo 400 Eur depozitą, kaip iš anksto sutartą galimų ieškovo nuostolių dydį. Civilinėje teisėje galioja vienintelė teismo teisės mažinti netesybas išimtis – nemažinamos sumokėtos netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad 400 Eur depozitas, kaip netesybos, jau yra ieškovui sumokėtas ir tarp šalių ginčo dėl to nėra, ieškovo reikalavimas dėl 177,52 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas, nes nuostolių suma įskaitytina į jau sumokėtų netesybų sumą.
Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Ieškovas taip pat prašo priteisti 0,2 proc. dydžio, t. y. 653,40 Eur, delspinigius. Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-267-916/2015). Be to, kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas net iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi susitarė dėl netesybų tiek delspinigių, tiek baudos (mokamas depozitas) forma, t. y. už tą patį pažeidimą taikyti skolininkui dvigubas netesybas. Ieškovas prašo priteisti delspinigius dėl laiku neįvykdytos prievolės, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos. Kreditorius, siekiantis gauti pelną už pinigų perleidimą naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigą mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, nes netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šiuo atveju ginčo šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas. Įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis), taikytinas ir nagrinėjamoje byloje.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vertinant atsakovės turtinę padėtį ir netesybų bei nesumokėto nuomos mokesčio ir skolos už komunalines paslaugas dydžių santykį, manytina, kad šiuo atveju sutartyje nustatytos netesybos (tiek delspinigių, tiek baudos forma) yra per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. Atsakovei ginčijant netesybų dydį, ieškovas įrodė tik 177,52 Eur nuostolių, patirtų dėl netinkamo sutarties vykdymo, dydį. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui sumažinti netesybų dydį už nuomos sutarties nevykdymą iki atsakovės jau sumokėto 400 Eur depozito dydžio.
Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 2 dalimi, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Ši nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui jau sumokėta 400 Eur suma, kuri atlieka minimalių nuostolių atlyginimo funkciją (CK 6.71 straipsnio 1 dalis) ir nagrinėjamu atveju viršija kreditoriaus prašomus priteisti ir pagrįstus nuostolius, ieškovo reikalavimas priteisti 177,52 Eur nuostolių ir 653,40 Eur delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Dėl priešieškinio. Dėl išnuomoto namo trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo
Atsakovė J. P. – K. pateikė priešieškinį dėl išnuomoto namo trūkumų pašalinimo, atsakovė nurodė, kad išnuomotas gyvenamasis namas buvo apleistas, jame buvo būtinas remontas, todėl šalys nuomos sutartimi 6.3 punktu sutarė, kad ieškovas neskaičiuos iš atsakovės 1000 Eur nuomos mokesčio, o ji remontuos namą, kad galėtų jame gyventi. Atliekant šiuos darbus, buvo išnaudotas ne tik 1000 Eur dydžio kompensacija, bet ir savų atsakovės lėšų. 2014 m. spalio mėnesį, prireikus jungti namo šildymo sistemą, paaiškėjo, kad neveikia visa namo šildymo sistema: sugedęs šildymo katilas, susprogę radiatoriai, prakiurę vamzdynai. Šie trūkumai, sudarant gyvenamojo namo nuomos sutartį, nebuvo atsakovei pranešti, o ir išoriškai jai nesimatė. Dėl šio fakto atsakovė kreipėsi į ieškovą, tačiau šis atsakė, kad remontui skyrė 1000 Eur, daugiau išlaidų nekompensuos. Atsakovei taip pat teko remontuoti namo lauko duris, palėpėje stogą ir langus. Atsakovės teigimu, į bylą pateiktos lokalinės sąmatos patvirtina, kad darbai ir medžiagos kainavo 6683,69 Eur, atėmus 1000 Eur ieškovo suteiktą kompensaciją, atsakovė prašo priteisti 5683,69 Eur sumą. Atsakovė taip pat nurodė, kad išnuomotame gyvenamajame name sugedo vandens boilerio apskaitos mechanizmas. Ieškovas taip pat šią problemą atsisakė spręsti, teigdamas, jog pagal nuomos sutartį ji visus gedimus turi tvarkyti pati. Kadangi boileris šildo vandenį, įvykus šiai problemai buvo stipriai apsunkintas gyvenamosios patalpos naudojimas pagal paskirtį.
Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad iki sutarties sudarymo atsakovė pati asmeniškai kartu su jos pasikviestu specialistu apžiūrėjo nuomojamą turtą, įvertino jo būklę ir šalys susitarė, jog jo būklės pagerinimui, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, reikalinga investuoti 1000 Eur. Atsakovės nurodytus teiginius, kad Sutarties sudarymo metu apie namo trūkumus nebuvo pranešta, išoriškai tų trūkumų nesimatė, paneigia 2014 m. liepos 1 d. Gyvenamojo namo perdavimo - priėmimo akto priedas Nr. 1, kuriame užfiksuota namo būklė perdavimo metu, yra įvardyti visi trūkumai, be to, jį ne tik pasirašė atsakovė, bet jį pati ir surašė. Atsakovė nevykdė Sutarties sąlygų, kad po kompensacijos panaudojimo per 30 dienų turi pateikti Nuomotojui trumpą ataskaitą apie atliktus gyvenamojo namo pagerinimus, todėl ieškovas 2014 m. gruodžio 7 d. elektroniniu laišku pareikalavo pateikti dokumentus, patvirtinančius Sutarties, tame tarpe ir 6.3. punkto įvykdymą. Į šį reikalavimą atsakovė atsakė 2014 m. gruodžio 15 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodė, jog investicijos į namą kainavo apie 3500 Eur, paaiškino, kad detali atskaita bus pateikta iki 2014 metų pabaigos, tačiau nei nurodytu terminu, nei vėliau atsakovė jokios informacijos bei dokumentų ieškovui nepateikė. Be kita ko, atsakovė teigia, kad sugedo vandens pašildymo katilas, todėl susidarė toks didelis įsiskolinimas už elektros energiją, tačiau į bylą nėra pateikti patvirtinantys dokumentai, kad vandens pašildymo katilo apskaitos mechanizmo gedimą nustatė LESTO specialistai ir kad dėl mokesčio sumažinimo atsakovė kreipėsi į LESTO. Į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog atsakovė nors kartą būtų sumokėjusi Sutarties 6.6. punkte numatytus mokesčius (ar jų dalį).
Ieškovo T. B. atstovas advokatas Rimvydas Paulaukas teismo posėdžio metu paaiškino, kad išnuomoto namo šildymo sistemos būklę patvirtina pateiktos fotolentelės, sudarytos T. B., nuotraukos kairėje namo patalpų vaizdas 2016 m. lapkričio 25 d., kokį aptiko ieškovas patekęs į patalpas, dešinėje pusėje – namo vidaus vaizdas dabar. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė jokių didelių investicijų į šildymo sistemą nedarė, ji kaip ir buvo tokia ir liko. Šie duomenys paneigia priešieškinyje nurodytas atsakovės aplinkybes, kad atsakovė įsikrausčiusi į namą jį visiškai suremontavo.
Atsakovė savo reikalavimą dėl išnuomoto namo trūkumų pašalinimo išlaidų grindžia lokalinėmis sąmatomis, kurios pasirašytos direktoriaus V. A., o vienoje iš jų dėl aplinkos apželdinimo darbų, jos sudarytoju nurodyta ir (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovės pateiktas sąmatas remonto, santechnikos, aplinkos apželdinimo darbams atlikti reikalinga 7455,58 Eur suma. Ieškovas teigia, jog atsakovės pateiktos lokalinės sąmatos neatitinka tikrovės, sudarytos jau po atsakovės atliktų darbų. Bylos medžiaga nustatyta, kad lokalinę sąmatą sudarė direktorius V. A. ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad darbus atliko samdomi įvairūs darbininkai, o kainas (duomenys neskelbtini) nustatė iš atliktų darbų sąrašų ir atliktos ekspertizės, sudarė suvestinę. Faktiškai buvo išleista tiek, kiek nurodyta (duomenys neskelbtini) sąmatoje. Sudarant sąmatą buvo vertinami atlikti darbai, išleistos sumos, realiai atlikti darbai. Byloje kyla ginčas dėl atliktų darbų, jų mąsto ir dydžio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad prie atsiliepimo į priešieškinį pateiktas priedas Nr. 4 – ieškovui adresuotas atsakovės 2014 m. gruodžio 15 d. elektroninis laiškas. Šiuo laišku atsakovė patvirtina, kad namo ir aplinkos pagerinimo darbus atliko 2014 metais ūkio būdu dirbdama pati ir samdydama pagalbinius darbininkus, kai tuo tarpu su priešieškiniu atsakovės pateiktos lokalinės sąmatos paskaičiuotos pagal 2015 metų kainas. Tokiu būdu, lokalinės sąmatos sudarytos jau po atsakovės atliktų darbų 2014 m. Liudytoju apklaustas kaimynas V. D. negalėjo konkrečiai nurodyti apie nuomojamame name atliktus remonto darbus ir jų kainas, liudytojas nepatvirtino atsakovės nurodytų investicijų į namą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad lokalinėse sąmatose nurodyta visa eilė darbų, dėl kurių atlikimo nėra pateikta įrodymų – tai kaminų valymas, vandentiekio vamzdyno atskirų atkarpų keitimas, kietu kuru kūrenamų šildymo katilų demontavimas, šildymo projekto rengimas, šildymo vamzdynų privedimas, montavimas. Byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina ir tos aplinkybės, kad katilai ar vandens šildytuvas (boileris) būtų pakeisti, kad būtų pakeista ar kažkaip kitaip pertvarkyta namo šildymo sistema. Atsakovė pateikė į bylą fotonuotrauką, kaip atrodė namo katilinėje esantys katilai jai įsikrausčius į namą, tačiau ieškovas neigė, kad tai ta pati patalpa. Iš ieškovo pateiktų katilinės fotonuotraukų, kurių neginčijo ir atsakovė, matyti, kad katilinės patalpos atsakovės ir ieškovo pateiktose nuotraukose skiriasi. Atsakovė nepateikė kietojo kuro katilo įsigijimo dokumentų, nurodė, kad katilą keitė santechnikas, nors liudytoju apklaustas V. D. nurodė, kad katilą keitė atsakovės tėvas. Šių įrodymų prieštaringumas ir tiesioginių rašytinių įrodymų nebuvimas, leidžia abejoti atsakovės teiginiais apie kietojo kuro katilo įsigijimą ir keitimą. Atsakovė neneigė, kad išsikraustydama išsivežė šildymo radiatoriaus, dėl jų pretenzijų ieškovui nereiškia. Todėl teismo nuomone, negalima sutikti su atsakovės reikalavimu ieškovui atlyginti namo ir aplinkos pagerinimo išlaidas, pagal sąmatose nurodytas kainas.
Sutarties 2.6., 2.7. punktai patvirtina, kad „Nuomininkas įsipareigojo savo sąskaita likviduoti įvairias avarijas, gedimus ar sutrikimus bei apie tai nedelsiant pranešti žodžiu ir iš karto, kai tampa praktiškai įmanoma - raštu, Nuomotojui“. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Sutarties 5.1.7. punkte. Pagal Sutarties 5.1.6. punktą Nuomininkas turi teisę savo sąskaita daryti gyvenamojo namo pagerinimus ir pertvarkymus, reikalingus tam, kad namas būtų naudojamas pagal Sutarties 1.3. punktą, jei Nuomotojas suteikė išankstinį leidimą tokiems pagerinimams ir pertvarkymams raštu, o pasibaigus Sutarčiai ar ją nutraukus, Nuomininkas neturi teisės reikalauti kompensacijos už namo pagerinimą, materialaus pagerinimo elementai lieka neatskiriama namo dalimi ir jie Nuomininkui negrąžinami. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Sutarties 5.1.8. punkte, kuriame aptarta Nuomininko galimybė savo sąskaita atlikti namo einamąjį remontą, esminius statybos remonto darbus, t. y. tokius darbus, kurie gali turėti reikšmės pastato išplanavimui, konstrukcijoms, inžinerinėms sistemoms ir pan. Be to, šiame punkte įsakmiai nustatyta, kad Nuomininkas, raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki remonto pradžios nesuderinęs darbų su Nuomotoju, neturi teisės pradėti tokių darbų.
Pažymėtina, jog žalos dydis tokiuose ginčuose, kaip nagrinėjamu atveju, gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė remiasi lokalinėmis sąmatomis dėl namo trūkumų šalinimo išlaidų ir teigia, kad būtent tokias išlaidas ir patyrė atlikusi remonto ir kitus darbus, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, išskyrus medžiagų pirkimo kvitų pagrindžiančių išlaidas statybinėms medžiagoms už 720,45 Eur sumą. Išanalizavus atsakovės pateiktas lokalines sąmatas, matyti, kad jose visi nurodyti darbai yra kaip komercinis pasiūlymas, skirtas įmonėms, nurodytos darbų kainos yra tik teoriniai paskaičiavimai, kurie nepatvirtina realių atsakovės išlaidų. Teismas pažymi, kad atsakovės patirtą žalą nagrinėjamu atveju sudaro išimtinai tik su namo patalpų remontu susijusios išlaidos, t. y. išlaidos reikalingos remontui atlikti, o visos kitos sąmatoje numatytos papildomos išlaidos ir netiesioginės išlaidos (mokesčiai, pridėtinės išlaidos ir pan.) būtų galimos tik tam tikru atveju, jeigu ieškovės namo remonto darbus atliktų juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nepateikta duomenų, kad atsakovės nuomojamo namo remonto darbus atliko juridinis asmuo – pati atsakovė teigė, kad remonto darbus atliko ūkio būdu ir samdydama pavienius darbininkus, liudytojas taip pat patvirtino, kad darbus daugiausia dirbo atsakovės tėvas. Taigi pati atsakovė pripažino, kad remontas yra atliktas fizinių asmenų, kurie nėra PVM mokėtojai, todėl į sąmatą nepagrįstai įtraukti PVM, soc. draudimo išlaidos ir kiti mokesčiai. CK 6.662 straipsnis numato, kad statybos atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, todėl neaišku, kodėl sudarytos lokalinės sąmatos, kurių paskirtis iš anksto, iki darbų pradžios apskaičiuoti statybos darbų kainą, t. y. numatyti investicijų dydį numatomiems darbams įgyvendinti, o ne užfiksuoti jau atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Iš atsakovės pateiktų lokalinių sąmatų neaišku, kokiais statybos techniniais reglamentais, darbų ir medžiagų įkainiais buvo remiamasi, skaičiuojant namo remonto sąnaudas, be to, lokalinės sąmatos paskirtis iš anksto, iki darbų pradžios apskaičiuoti statybos darbų kainą, t. y. numatyti investicijų dydį numatomiems darbams įgyvendinti, o ne užfiksuoti jau atliktus darbus ar pagrįsti realiai patirtas išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas lokalinių darbų sąmatų, nelaiko tinkamu ir pakankamu įrodymu atsakovės nurodytoms patirtoms namo remonto išlaidoms pagrįsti, be to, atsakovė jokių kitų objektyvių įrodymų dėl patirtų nuostolių, be lokalinių sąmatų, nepateikė.
Nors atsakovė savo realiai patirtų namo remonto išlaidų pagal pateiktas sąmatas neįrodė, tačiau nustačius, kad į bylą pateikti medžiagų pirkimo kvitai, pagrindžiantys išlaidas statybinėms medžiagoms už 720,45 Eur sumą, jie vertintini kaip pakankamas įrodymas remonto darbams šiai sumai pagrįsti. Byloje nenustačius, kad nuomojamame name atsakovė atliko darbus, susijusius su šildymo sistemos atstatymu – vamzdynų, radiatorių, katilo demontavimu bei kitais pakeitimais, teismas konstatuoja, kad name atliktas tik einamasis remontas, apie kurį iš esmės ir buvo tartasi sudarant Sutartį bei nustatant išankstinį 1000 Eur kompensacijos dydį už būsimus pagerinimus. Nustačius, kad atsakovė namo pagerinimui išleido 720,45 Eur sumą, o tai iš esmės atitinka jai suteiktą 1000 Eur kompensaciją, teismo vertinimu, atsakovės priešieškinis atmestinas.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, negalėdama naudotis nuomojamu daiktu dėl nuomotojo netinkamų veiksmų ir išnuomoto daikto būklės pabloginimo, galėjo iš karto imtis priemonių savo pažeistoms teisėms ginti, pavyzdžiui, kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo, o ne toliau naudotis nuomojamu daiktu. Be to, gyvenamojo namo nuomos sutartis sudaryta abiejų šalių laisva valia, nors, kaip teigia pati atsakovė, juo nebuvo įmanoma iš karto naudotis. Be to, remiantis Sutartimi, apie pradėtus daryti gyvenamojo namo pagerinimus ir pertvarkymus, reikalingus tam, kad namas būtų naudojamas, atsakovė privalėjo pranešti nuomotojui, tačiau tokių duomenų nepateikė, taip pat nepateikė jokių dokumentų apie remontui panaudotas medžiagas ir jų vertę (CK 6.483 straipsnio 1 dalis, 6.485 straipsnio 1 – 2 dalys).
Dėl procesinių palūkanų.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo prašomos iš atsakovų priteisti palūkanos yra procesinės įstatyme numatytos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1798,21 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, jog ieškovas sumokėjo 59,59 Eur žyminio mokesčio, 890 Eur už advokato pagalbą, 8,64 Eur už dokumentų kopijavimą – iš viso 958,23 Eur. Ši bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomenduotinų dydžių, mokėtinų advokatams ar jų padėjėjams už teikiamas teisines paslaugas. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Patenkinus 67,89 procentus ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 650,54 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 64,22 Eur. Atmetus priešieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. P. – K. 800 Eur nuomos mokesčio, 998,21 Eur skolos už komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1798,21 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 650,54 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. B..
Priteisti atsakovei J. P. – K. 64,22 Eur atstovavimo išlaidų iš ieškovo T. B..
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.