Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės M. atstovo P. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjui A. G. iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta S. Š.. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 23 d. 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjo A. G. kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) M. ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Bendra kreditorinių reikalavimų suma – 41 889,93 Eur. 2017 m. liepos 11 d. kreditorių susirinkimas nepritarė fizinio asmens A. G. mokumo atkūrimo planui („už“ balsavo 6,78 proc., „prieš“ – 93,2 proc.). 2017 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimas nepritarė fizinio asmens A. G. patikslinto mokumo atkūrimo planui („už“ balsavo 6,78 proc., „prieš“ – 93,2 proc.). 2017 m. liepos 21 d. teisme gautas bankroto administratorės S. Š. prašymas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti A. G. patikslintą mokumo atkūrimo planą, pateiktą 2017 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimui tvirtinti. Atsiliepimu į bankroto administratorės prašymą suinteresuotas asmuo UAB M. prašė bankroto administratorės prašymą atmesti. Atsiliepimu į bankroto administratorės prašymą suinteresuotas asmuo VMI neprieštaravo bankroto administratorės prašymui patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtino 2017 m. liepos 21 d. pareiškėjo A. G. kreditorių susirinkimo metu pateiktą ir svarstytą patikslintą mokumo atkūrimo planą. Teismo motyvai: Pareiškėjas turi du kreditorius – UAB M. ir VMI. 2017 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi patvirtintas pareiškėjo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra reikalavimų suma – 41 889,93 Eur. Iš 2017 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorė VMI balsavo „už“ patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimą, kreditorė UAB M. balsavo „prieš“ ir pateikė pastabas: 1) nenurodytos priežastys, dėl kurių A. G. negali įvykdyti kreditorių reikalavimų; 2) nepagrįstos lėšos, kurias A. G. numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas per visą bankroto procesą; 3) nepateiktos priemonės, skirtos A. G. mokumui atkurti; 4) nepagrįstai padidinta lėšų, skirtinų A. G. būtiniesiems poreikiams tenkinti, suma. Bankroto administratorė nurodė, kad pareiškėjas negali įvykdyti visų įsipareigojimų, nes jis neturi jokio turto, transporto priemonių, gyvena sugyventinei priklausančiame name, todėl negali atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas vykdo individualią veiklą, kas mėnesį teikia deklaracijas VMI. Pažymėjo, kad pareiškėjas išlaiko nepilnametį vaiką, todėl jo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma – 323 Eur. Administratorė nurodė, kad parengtas patikslintas plano projektas yra tikslingas, atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių interesų. Teismas pažymėjo, jog plane nurodyta, kad prisiimtų įsipareigojimų fizinis asmuo negali vykdyti dėl UAB „S.“ laiduotos sutarties, kadangi įmonė buvo išregistruota, o skola priteista iš fizinio asmens A. G.. Vertinat visą planą ir pateiktą administratorės išvadą, matyti, kad fizinis asmuo A. G. negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes jokio turto, kurį būtų galima realizuoti, neturi, o gaunamos pajamos yra per mažos turimiems įsipareigojimas padengti. Pareiškėjas vykdo individualią veiklą – gamina baldus. Plane pažymėta, kad fizinis asmuo kiekvieną mėnesį VMI teikia deklaracijas apie gaunamas pajamas iš vykdomos veiklos, be to, sezoniškumas turi įtakos vykdomos veiklos apimtims. Taip pat plane nurodyta, kad bankrutuojantis fizinis asmuo ieško ir papildomo darbo bei reklamuoja savo vykdomą veiklą internete. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad fizinis asmuo vienoje sferoje – baldų gamyboje - turi ilgametę patirtį, gaunamos pajamos sudaro apie 350 Eur per mėnesį, pripažintina, kad pagal savo galimybes mokumo atkūrimo plane pareiškėjas pakankamai nurodė priemonių, kurių pagalba sieks atkurti mokumą. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga yra 380 Eur ir pripažįstama, jog tokia suma laikytina minimalia, reikalinga būtiniausių žmogaus poreikių tenkinimui, siekiant bent minimaliai užtikrinti oraus dirbančio žmogaus gyvenimo sąlygas bei patenkinti būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojantis asmuo tikslindamas mokumo atkūrimo planą sumažino būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą (nuo 330 Eur iki 323 Eur) bei ši suma neviršija minimalios sumos, reikalingos būtiniausių žmogaus poreikių tenkinimui, laikytina, kad prašoma 323 Eur suma būtiniausiems pareiškėjo ir jo išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra protinga, atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas taip pat konstatavo, jog šioje situacijoje FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto termino nesilaikymas vertintinas kaip formalus procedūrinis pažeidimas, nes tai nesutrukdė kreditorei 2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimuose pateikti pastabas (siūlymus), bankroto administratorei dėl to pastabų nepareikšta. Šis formalus pažeidimas nėra pagrindas netvirtinti teismui pateikto patikslinto fizinio asmens mokumo atkūrimo plano.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį ir pareiškėjo A. G. bankroto bylą nutraukti. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai: Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad vidutinis pareiškėjo darbo užmokestis sudaro 350 Eur/mėn. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas stengiasi ieškotis papildomo darbo, reklamuojasi internetiniame portale www.skelbiu.lt. Banko nuomone, pareiškėjo gaunamos pajamos yra labai mažos ir jis nesiima aktyvių veiksmų, jog pagerintų savo mokumą, didesne apimtimi atsiskaitytų su kreditoriais. Pareiškėjas pagal savo patirtį nėra nekvalifikuotas darbuotojas, o turi ilgametę patirtį baldų gamybos verslo srityje, yra buvęs įmonės UAB „M.“ akcininkas ir vadovas. Be to, interneto svetainės išrašai apie pareiškėjo vykdomą individualią veiklą rodo, kad jis naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini) ir ženklu „P.“, pareiškėjas skelbia teikiantis plačias baldų gamybos, jų montavimo paslaugas, veiklą vykdo Palangoje, Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Šilalės r., Plungės r. Pareiškėjas viešai deklaruoja, jog projektuoja, gamina ir sumontuoja įvairiausius baldus, turi sukaupęs didžiulę patirtį. Veiklos vieta nurodoma (duomenys neskelbtini). Interneto svetainėje esančios baldų nuotraukos sudaro pagrįstą pagrindą teigti, kad pareiškėjas nėra paprastas baldžius, namų sąlygomis gaminantis primityvius daiktus. Todėl pareiškėjo deklaruojamas veiklos pobūdis, teikiamų paslaugų spektras, marketingas (interneto svetainė, jos išsamumas, skelbimai) pagrįstai leidžia abejoti dėl mokumo atkūrimo plane nurodytų pareiškėjo pajamų realumo bei tuo, kad jis neturi galimybės iš esamos veiklos uždirbti daugiau nei 350 Eur/ mėn. ar dirbti kito pobūdžio darbą. Administratorė teigia, jog pareiškėjas negali ieškotis kito darbo, nes gyvena vienkiemyje, neturi transporto, o geriau apmokamą darbą gali rasti tik didmiestyje. Tačiau paties pareiškėjo viešai deklaruojama informacija patvirtina priešingą faktą, t. y., kad baldų gamybos, surinkimo paslaugas teikia Palangoje, Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Šilalės r., Plungės r., o savo veiklos vietą nurodo (duomenys neskelbtini). Banko manymu, pareiškėjas vengia atskleisti savo tikrąsias galimybes, yra suinteresuotas dirbti už kuo mažesnį atlyginimą, jog su kreditoriais būtų atsiskaityta kiek įmanomai mažesne apimtimi. Toks pareiškėjo elgesys yra sistemingas, nes jis, kaip laiduotojas, niekada nedengė skolos Bankui. Banko įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas mokumo atkūrimo plane nurodytas priemones įvertino formaliai, neatsižvelgė į jų paskirtį bei realią galimybę didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Mano, kad pareiškėjas tyčia nededa pastangų atsiskaityti su kreditoriais, o pateiktas mokumo atkūrimo planas yra išimtinai naudingas jam pačiam bei pažeidžia skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl negalėjo būti patvirtintas.Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad pareiškėjo būtinosios išlaidos sudaro 323 Eur/ mėn. Nutartyje teigiama, kad pareiškėjo nurodyta 323 Eur/mėn. išlaidų suma neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio, yra protinga ir atitinka įstatymo reikalavimus. Tačiau kasacinis teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014 išaiškino, jog, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Pagal CPK 736 straipsnio 3 punktą, tuo atveju, kai yra išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus (šiuo atveju pareiškėjas A. G. turi du kreditorius), išskaitos iš atlygio, kuris yra ne didesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, negali viršyti 50 proc. šio atlygio. Jei išieškojimą iš pareiškėjo atliktų antstolis, tai jam liktų 175 Eur/mėn. (t. y. 350 Eur x 50 proc.). Kreditoriams tenkanti 175 Eur dalis pasiskirstytų taip: 100 Eur vaiko išlaikymas, 75 Eur Bankui ir VMI. Kadangi 100 Eur/mėn. išlaikymas yra įtrauktas prie lėšų, skirtinų pareiškėjo išlaikomiems asmenims, tai pareiškėjo ir jo dukros būtinieji poreikiai per mėnesį turėtų sudaryti 275 Eur (t. y. 175 Eur + 100 Eur). Pareiškėjui dedant pastangas atkurti savo mokumą, didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, atitinkamai ir jo poreikiams tenkanti suma galėtų būti didesnė. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo būtinosioms išlaidoms skiriama lėšų suma yra pagrįsta ir atitinka įstatymo reikalavimus. Taip pat pažymi, jog bankroto administratorė nesilaikė FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, jog buvo pažeistos FABĮ 8 straipsnio 1-4 dalių nuostatos. Teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1348-590/2014 nurodoma, jog FABĮ 8 straipsnio nustatytos procedūros nesilaikymas yra reikšmingas pažeidimas bei yra pagrindas netvirtinti plano. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. G. prašo palikti 2017 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimo motyvai: Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartyje sprendė, kad egzistuoja bankroto bylos iškėlimo pagrindas - pareiškėjas A. G. yra sąžiningas, nemokus ir nėra atsisakymo iškelti bankroto bylą FABĮ 8 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintų pagrindų. UAB „M.” 2017 m. kovo 15 d. teismo nutarties neskundė. Iki bankroto bylos iškėlimo ir po jos pareiškėjo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra pajamos iš individualios veiklos. Vykdoma individuali veikla yra daugiau techninė nei fizinė, nes pagrindinį veiklos pobūdį sudaro baldų techninių brėžinių sudarymas, baldų gamybos rangovų, medžiagų paieška, baldų surinkimo priežiūra. Kadangi serga hipertenzija, turi didelį antsvorį ir judėti praktiškai negali, savo veiklą yra priverstas daugiau vykdyti namuose, interneto pagalba. Kito darbo, kuriuo galėtų užsiimti namuose, nėra, o persikvalifikavimui ir gyvenamosios vietos pakeitimui reikėtų papildomų išlaidų (būsto nuoma, persikraustymas ir pan.). Todėl teismo pripažintos jo gaunamos pajamos - 350 Eur/mėn. – tai jo galimybių riba, todėl teismas būtinųjų poreikių tenkinimui pagrįstai nustatė 323 Eur sumą. Tačiau tai nereiškia, kad tai yra galutinė suma, iš esmės pasikeitus turtinei padėčiai, gavus daugiau pajamų iš individualios veiklos, mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas. Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto termino nesilaikymas nesutrukdė kreditorei 2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkime pateikti pastabas (siūlymus), bankroto administratorei dėl to pastabų nebuvo pareikšta. Todėl teismas skundžiamojoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad šis formalus pažeidimas nėra pagrindas netvirtinti teismui pateikto patikslinto fizinio asmens mokumo atkūrimo plano. Be to, Banko nurodyta teismų praktika netaikytina šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančio fizinio asmens A. G. patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisėtumo bei pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjui A. G. iškelta bankroto byla. 2017 m. liepos 11 d. bei 2017 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimui nepritarus fizinio asmens A. G. mokumo atkūrimo planui bei patikslinto mokumo atkūrimo planui, teismas skundžiama nutartimi patvirtino 2017 m. liepos 21 d. pareiškėjo A. G. kreditorių susirinkimo metu pateiktą ir svarstytą patikslintą mokumo atkūrimo planą. Suinteresuotas asmuo – kreditorė UAB M. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, jos nuomone, mokumo atkūrimo plane nepagrįstai nurodyta, kad būtiniems pareiškėjo poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 323 Eur dydžio suma, be to, suinteresuotas asmuo UAB M. abejoja mokumo atkūrimo plane nurodytų pareiškėjo pajamų realumu bei tuo, kad jis neturi galimybės iš savo individualios veiklos uždirbti daugiau nei 350 Eur/mėn. Taip pat UAB M. mano, jog administratorei pažeidus FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas yra pagrindas netvirtinti plano ir nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Dėl FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo

FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos. Bylos duomenimis nustatyta, jog FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto termino šiuo atveju nebuvo laikytasi, suinteresuotas asmuo – kreditorė UAB M. apie 2017 m. liepos 11 d. bei 2017 m. liepos 21 d. vyksiančius kreditorių susirinkimus buvo informuota atitinkamai 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. liepos 12 d., t. y. likus 11 ir 9 dienoms prieš kiekvieną susirinkimą (2 t., b. l. 69, 80, 81, 95, 96).Nors apeliacinės instancijos teismas nepateisina tokių bankroto administratorės veiksmų, kai yra ignoruojamos imperatyvios įstatymo normos, nes administratorė nuo pat bankroto bylos iškėlimo pradžios turėjo dėti maksimalias pastangas, būti aktyvi ir rūpestinga, kad būtų laikomasi visų FABĮ nustatytų terminų, tame tarpe ir 20 dienų termino, nustatyto FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šis pažeidimas yra formalus, ir nesutinka su suinteresuoto asmens UAB M. argumentu, jog vien dėl šio pažeidimo yra pagrindas netvirtinti plano bei bylą nutraukti. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog šis formalus pažeidimas nesutrukdė kreditorei tiek 2017 m. liepos 11 d., tiek 2017 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimuose pateikti pastabas (siūlymus). Pastabos ir pasiūlymai buvo itin išsamūs, Bankas spėjo suformuluoti savo poziciją, kurios vėliau nuosekliai laikėsi. Be to, bankroto administratorei dėl terminų nesilaikymo pastabų nebuvo pareikšta, nebuvo prašyta susirinkimą atidėti. Taip pat pažymėtina, jog remiantis FABĮ 8 straipsnio 7 dalimi, nustačius FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalių pažeidimus, teismas gali, tačiau neprivalo nepatvirtinti plano.Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nesiremia suinteresuoto asmens nurodoma teismų praktika - Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1348-590/2014, kurioje FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos procedūros nesilaikymas buvo pripažintas reikšmingu pažeidimu. Pažymėtina, jog minėtoje byloje fizinių asmenų bankroto byla buvo nutraukta ne vien dėl šio pažeidimo (kreditoriai apie susirinkimą informuoti likus 7 dienoms iki susirinkimo), tačiau ir dėl to, jog mokumo atkūrimo planas iš esmės pažeidė hipotekos kreditoriaus interesus, taip pat pareiškėjai nevykdė pareigos pervesti teismo nutartimi nustatytą sumą bankroto administratoriaus išlaidoms dengti. Kadangi Banko nurodomoje byloje faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, teismas ja nesiremia kaip precedentu.

Dėl išlaidų būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti

Dėl išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Patikslintame mokumo atkūrimo plane (2 t., b. l. 24-28) pareiškėjas A. G. nurodė, kad kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos – iš viso 323 Eur, t. y. 80 Eur komunalinėms paslaugoms (vanduo, elektra, malkos ir kt.), ryšio priemonėms; 93 Eur maistui; 20 Eur higienos priemonėms ir vaistams; 30 Eur transporto paslaugoms; 100 Eur nepilnametės dukters išlaikymui. Šiems poreikiams pagrįsti pareiškėjas pateikė kvitus už e.bilietų įsigijimą, keleivio bilietų kopijas, PVM sąskaitą faktūrą už telekomunikacijų bendrovės Balticum paslaugas, PVM sąskaitas faktūras už Tele2 paslaugas (2 t., b. l. 30-34, 35, 36-41). Taip pat byloje yra duomenys, kad A. G. serga (duomenys neskelbtini), skirti vaistai (2 t., b. l. 119, 120). Nors byloje nėra pateikta įrodymų, kiek pareiškėjas A. G. per mėnesį išleidžia komunalinėms paslaugoms, maistui, higienos priemonėms ir vaistams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jo nurodytos sumos yra protingos ir realios. Nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyta MMA – 400 Eur. Vadinasi, remiantis teismų praktika, 200 Eur dydžio (1/2 MMA) išlaidų sumos kasmėnesiniams būtiniems poreikiams tenkinti nereikia įrodinėti. Pareiškėjas A. G. nurodė, jog jam būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 323 Eur suma. Tačiau pažymėtina, jog į šią sumą įskaičiuotos ir protingos bei realios 100 Eur išlaidos, skirtos jo nepilnametės dukros, gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Vadinasi, savo poreikiams tenkinti jis skirtų 223 Eur. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjas A. G. išsamiai nurodydamas sumas, kokios yra būtinos jam kas mėnesį komunalinėms paslaugoms, ryšio priemonėms, maistui, higienos priemonėms, vaistams, transporto paslaugoms, ir pateikdamas dalį šių išlaidų pagrindžiančių įrodymų, įrodė ir pagrindė, kad jo asmeniniams būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 223 Eur suma bei dukros išlaikymui reikalinga 100 Eur suma per mėnesį. Dėl to pripažįstama, kad teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad būtiniems pareiškėjo poreikiams tenkinti (įskaitant ir nepilnametės dukros išlaikymą) kas mėnesį reikalinga 323 Eur dydžio suma.

Dėl pareiškėjo lėšų, gaunamų iš individualios veiklos

FABĮ 7 straipsnyje numatyti reikalavimai planui. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog plane turi būti nurodytos lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą. To paties straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatyta, jog fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, plane, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, taip pat turi būti nurodyta: 1) lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai iš individualios veiklos bankroto proceso metu; 2) reikalingo individualiai veiklai vykdyti turto (taip pat ir įkeisto) sąrašas; 3) individualiai veiklai vykdyti skiriamos lėšos. Teismas, patvirtindamas bankrutuojančio fizinio asmens A. G. patikslintą mokumo atkūrimo planą, konstatavo, jog iš individualios veiklos A. G. gaunamos pajamos yra apie 350 Eur per mėnesį. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog nustatydamas šią aplinkybę teismas rėmėsi bankroto administratorės bei paties bankrutuojančio fizinio asmens paaiškinimais, patikslinto mokumo atkūrimo plane nurodytais duomenimis. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas A. G. nuo 2015 m. gruodžio 18 d. vykdo individualią veiklą, veiklos rūšies pavadinimas – baldų gamyba (1 t., b. l. 36). Patikslintame mokumo atkūrimo plane (2 t., b. l. 24-28) nurodyta, jog pareiškėjas kiekvieną mėnesį VMI teikia deklaracijas apie gautas pajamas ir išlaidas. Byloje yra pateiktos pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (1 t., b. l. 108-114) už 2016 m. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėn. yra nurodyta, kad A. G. deklaravo sandorius, kurių apmokestinamoji vertė 5495 Eur (neatskaičius PVM); už 2016 m. lapkričio mėn. - 0 Eur apmokestinamosios vertės sandorių; už 2016 m. spalio mėn. – 3048 Eur apmokestinamosios vertės sandorių (neatskaičius PVM); už 2016 m. rugsėjo mėn. – 1157 Eur apmokestinamosios vertės sandorių (neatskaičius PVM); už 2016 m. rugpjūčio mėn. – 0 Eur apmokestinamosios vertės sandorių; už 2016 m. liepos mėn. – 2695 Eur apmokestinamosios vertės sandorių (neatskaičius PVM); už 2016 m. sausio – birželio mėn. deklaruota 13 781 Eur apmokestinamosios vertės sandorių (neatskaičius PVM). Šias sumas sudėjus ir padalijus iš dvylikos mėnesių gaunasi, jog vidutiniškai per 1 mėn. turėtų būti deklaruojama 2181,33 Eur apmokestinamosios vertės sandorių (neatskaičius PVM). Preliminariai įvertinus šiuos duomenis, kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjo A. G. nurodoma 350 Eur per mėnesį iš individualios veiklos uždirbama suma yra reali. Pareiškėjo advokatas, pateikdamas šias deklaracijas, nurodė, jog iš nurodytų sumų reikia atimti PVM, VSD, PSD (1 t., b. l. 107). Tačiau kiek pareiškėjas A. G. sumoka VSD ir PSD mokesčių, duomenų nepateikta. Taip pat pažymėtina, jog byloje duomenų apie 2017 m. VMI teiktas deklaracijas iš viso nėra, galbūt pareiškėjo sudaromų sandorių ir jų verčių padėtis yra pasikeitusi (padidėjusi / sumažėjusi). Tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nesiaiškino ir tinkamai neįvertino.Kaip anksčiau aptarta, kadangi pareiškėjas vykdo individualią veiklą, jo mokumo atkūrimo plane privalo būti nurodyta FABĮ 7 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatyta informacija: 1) lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai iš individualios veiklos bankroto proceso metu; 2) reikalingo individualiai veiklai vykdyti turto (taip pat ir įkeisto) sąrašas; 3) individualiai veiklai vykdyti skiriamos lėšos. Šiuo atveju plane nurodyta, jog kiekvieną mėnesį pareiškėjo ūkininko (tikėtina, jog suklysta, nes A. G. vykdo individualią veiklą) veiklai vykdyti <...> nebus skiriama lėšų (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių, kaip pareiškėjas A. G., planuodamas neskirti lėšų individualiai veiklai vykdyti, planuoja ją vykdyti ir gauti pajamas. Patikslinto mokumo atkūrimo plane (2 t., b. l. 24-28) pareiškėjas nurodo, jog jis gamina baldus pagal užsakymą. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad jo vykdoma individuali veikla yra daugiau techninė nei fizinė, nes pagrindinį veiklos pobūdį sudaro baldų techninių brėžinių sudarymas, baldų gamybos rangovų, medžiagų paieška, baldų surinkimo priežiūra. Apeliacinio teismo vertinimu, vykdant tokią veiklą lėšų skirti privaloma. Kita vertus, jeigu pareiškėjas savo veiklai lėšų neskiria, kyla pagrįstų abejonių, kur naudojamas iš anksčiau aptartų sandorių (nutarties 20 punktas) gaunamas pelnas. Apylinkės teismas šių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, itin reikšmingų aplinkybių nesiaiškino ir tinkamai neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė, tinkamai ir iki galo neišsiaiškintos anksčiau minėtos aplinkybės, dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių nustatytų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir šalių teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės ir tinkamai išnagrinės pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl A. G. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.