- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-1348-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27817-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. K., G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank AB, Lietuvoje
- Kategorijos
- 2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K. ir G. K. bei bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir G. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, BUAB „Rangestas“, UAB „Apsaugos komanda“, UAB „Vilniaus energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-08-22 buvo gautas pareiškėjų G. K. ir A. K. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutartimi, pareiškėjams pašalinus pareiškimo trūkumus, pareiškimas buvo priimtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nutartimi pareiškėjams G. K. ir A. K. iškelta bankroto byla. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nutartimi patvirtinti kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: VMI Vilniaus skyrius – 3 199,89 Lt, VSDFV Vilniaus skyrius – suma, UAB „Apsaugos komanda“ – 730,96 Lt, UAB „Vilniaus energija“ – 803,86 Lt, Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių – 2 707 948,66 Lt, BUAB „Rangestas“ – 18 559,35 Lt.
Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas tvirtinti pareiškėjų G. K. ir A. K. mokumo atkūrimo planas. Pareiškėjai plane nurodė, kad nuosavybės teise valdo šį turtą: 0, 0600 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjams A. K. ir G. K., sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta 2006-09-07 122 358 Lt, sklypas įkeistas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui; butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė nustatyta 2005-08-10 169 000 Lt, butas priklauso 2/4 G. K., ¼ A. K., ¼ G. K., butas įkeistas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui; butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas priklauso A. K., buto vidutinė rinkos vertė nustatyta 2005-08-10 165 000 Lt, butas įkeistas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui; namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namo vidutinė rinkos vertė 2006-09-07 701 000 Lt, namas priklauso A. K. ir G. K., įkeistas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui. Pareiškėjai nurodė, kad bendra viso nekilnojamojo turto vertė sudaro 1 157 358 Lt, pažymėjo, kad dėl piniginių lėšų stygiaus šiai dienai turto vertinimo atlikti nėra finansinių galimybių. Taip pat nurodė, kad A. K. priklauso UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 100 proc. akcijų, kurių nominali vertė 10 000 Lt. G. K. vardu yra registruota viena transporto priemonė – VW Toureg, pagaminimo metai 2004-04-14, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė automobilio rinkos vertė 30 000 Lt. Pareiškėjai nurodė tokią turto realizavimo tvarką ir eiliškumą: nuo 2014 m. II pusmečio iki 2016 m. I pusmečio – turto pardavimas nevykdomas. Turtas (butai) nuomojamas pajamoms gauti; nuo 2016 m. II pusmečio iki 2017 m. II pusmečio – pardavinėjami butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2018 m. I pusmetis – 2018 m. II pusmetis – pardavinėjamas namas ir žemės sklypas; 2019 m. I pusmetis – pardavinėjamas automobilis bei likęs turtas. Nurodė, kad siekiant maksimalaus kreditorių reikalavimų tenkinimo (ne vien įkaito turėtojo), siūloma 2014 – 2016 m. nepradėti pardavinėti skolininkų turto. Pareiškėjų nuomone, tikslinga įkeistą turtą – butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), išnuomoti terminuotam laikotarpiui. Už butų nuomą gaunamos pajamos būtų skiriamos būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti ir dalis lėšų bankroto procedūroms dengti. Namo ir žemės sklypo pardavimą pareiškėjai ketina vykdyti tik pardavus butus, kadangi name gyvena skolininkų šeima su nepilnamečiais vaikais. Automobilį siūloma pardavinėti tik pardavus nekilnojamąjį turtą, nes automobilis šiuo metu yra reikalingas šeimos poreikiams tenkinti bei darbinei veiklai. Pažymėjo, jog pirmiausia iš gaunamų pajamų, kurios per pusmetį sudarys 9 000 Lt bus dengiami pirmos eilės kreditorių reikalavimai, kurie 1091 Lt sumoje bus padengti jau 2014 m. II pusmečio pabaigoje. 2014 m. II pusmetį taip pat bus pradėti dengti antros eilės kreditorių pagrindiniai reikalavimai (be priskaičiuotų delspinigių ir netesybų). Bendra antros eilės kreditorių reikalavimų suma sudarys 6 709 Lt. 2015 m. I pusmetį 7 800 Lt suma bus skirta antros eilės kreditorių pagrindiniams reikalavimams dengti. 2015 m. II pusmetį 7 800 Lt suma bus skirta antros eilės kreditorių pagrindiniams reikalavimams dengti. 2016 m. I pusmetį bus padengti visi pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai. Taip pat likusi iš būtų nuomos suma 5 989, 26 Lt būtų sumokėta hipotekos kreditoriui. 2016 m. II pusmetį numatoma pradėti vykdyti butų pardavimą. Butų pardavimas gali trukti iki 2017 m. II pusmečio. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas butų vertes, pareiškėjai preziumuoja, kad pradavus butus bus gauta 334 000 Lt suma, iš kurios 14 220 Lt bus skiriama šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti, bei 16 920 Lt bankroto procedūros administravimo išlaidoms. Vidutiniškai per šiuos tris pusmečius hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimui bus skirta 302 860 Lt, t. y. po 100 953 Lt per viena pusmetį. 2018 m. I pusmetį numatoma pradėti pardavinėti skolininkams priklausantį namą su žemės sklypu, pagal anksčiau nurodytas turto vertes preziumuojama, kad pardavus šį turtą būtų gauta 823 388 Lt suma, iš kurių 9 480 Lt būtų skirta šeimos būtiniausiems poreikiams, tenkinti, bankroto procedūros administravimo išlaidoms – 11 280 Lt, bei atlyginimas bankroto administratoriui (10 proc. nuo parduoto įkeisti turto vertės), t. y. 115 738, 80 Lt. Likusi suma 686 889, 20 Lt būtų skirta hipotekos kreditoriui, kas per pusmetį sudarytų 343 444,60 Lt. 2019 m. I pusmetį butų pardavinėjamas automobilis, preziumuojama, kad automobilio vertė galėtų siekti 10000 Lt, ši suma būtų skirta vieninteliam kreditoriui – Nordea Bank Finalnd PLC Lietuvos filialui. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad jų būtini poreikiai būtų tenkinami tokia tvarka: maistui bendrai 655, 50 Lt, rūbams – 400 Lt, mokyklos priemonės vaikams – 100 Lt, vaikų būreliai – 80 Lt, vaikų specialus ugdymas – 60 Lt, kuras – 200 Lt, vaistai 50 Lt, buities priemonės – 100 Lt, mokesčiai – 950 Lt, viso – 2 540 Lt per mėnesį. Bankroto administravimo procedūroms būtų skirta – 118 738, 80 Lt.
Bankroto administratorius UAB „Geraldis“ pateikė išvadą dėl G. K. ir A. K. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo, kurioje nurodė, kad sutinka su plane išdėstytais motyvais, kad planas naudingas tiek kreditoriams, tiek skolininkams: iš nuomos gautų pajamų tenkinami visų kreditorių (ne vien įkaito) turėtojo reikalavimai; užtikrinamas bankrutuojančių asmenų ir jų šeimos orus gyvenimas bei užkertamas kelias naujiems kreditoriams atsirasti, kadangi dalis lėšų skiriama būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti, iš kurių dengiami einamieji mokėjimai; iš gaunamų lėšų dengiama dalis bankroto procedūros administravimo išlaidų, kas akivaizdžiai mažina kreditorių nuostolius, kadangi šios išlaidos dengiamos ne kreditorių sąskaita, o iš papildomai gaunamų pajamų. Pažymėjo, kad planas parengtas maksimaliai 5 metų laikotarpiui. Bankroto administratorius siūlo pritarti G. K. ir A. K. mokumo atkūrimo plano projektui.
Kreditorius UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas atitinka UAB „Naujamiesčio būstas“ teisėtus interesus bei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.
Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodė, kad 2014-02-10 kreditorių susirinkime balsuodamas raštu išreiškė savo nuomonę dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo.
Šalies argumentai
Kreditorius Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė rašytinius paaiškinimus dėl skolininkų bankroto administratoriaus 2014-02-17 teismui pateikto prašymo dėl pirmojo kreditorių susirinkimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kuriuose nurodė, kad administratorius neinformavo įkaito davėjo (banko) apie pirmąjį kreditorių susirinkimą, nepateikė pritarimui ir derinimui mokumo atkūrimo plano ir išvados. Nurodė, kad administratorius iki kreditorių susirinkimo likus minimaliam 20 dienų terminui nepateikė bankui privalomos medžiagos susirinkimui – išvados ir plano projekto. Atitinkamai bankas neturėjo galimybės išreikšti valios dėl plano ir išvados, kas yra privaloma sąlyga tolimesniam plano tvirtinimo ar netvirtinimo teisme svarstymui. Be kreditorių, ypatingai didžiausio kreditoriaus, hipotekos turėtojo valios išreiškimo plano tvirtinti nėra galima, kadangi visas plano derinimo procesas vyko neteisėtai. Be to, susirinkimuose balsavę kreditoriai nepritarė plano projektui. Pažymėjo, kad teismas turi įvertinti, kad nebūtinai visų kreditorių tikslas bankroto byloje yra vienodas. Šiuo atveju bankas siekia kuo operatyviau mažinti savo skolą, pirmiausiai parduodant visą įkeistą turtą (hipotekos teisės realizavimas). Tuo tarpu kiti kreditoriai gali pageidauti, kad skolininkai toliau naudotųsi įkeistu turtu, gautų pajamas ir dengtų kitų kreditorių skolas, tačiau toks reikalavimas teismo negali būti vertinamas kaip pagrįstas, kadangi jis esmingai pažeistų banko interesus ir neatitiktų bankroto ir hipotekos tikslų. Nurodė, kad planas parengtas nurodant vienintelę priemonę, kurios skolininkai net neturi – tariamą banko pagalbą leidžiant dar kelis metus naudotis įkeistu turtu ir iš to pelnytis skolininkams, administratoriui bei kitiems kreditoriams, o taip pat paneigiant hipotekos esmę. Jokių kitų realių skolininkų mokumo atkūrimo priemonių, jų alternatyvų plane nėra. Pažymėjo, kad banko leidimas naudoti įkeistą turtą esmingai pažeistų banko interesus, todėl tokia priemonė nereali ir negalima. Pažymėjo, jog bankas nesuteikia plano projekte nurodytos pagalbos ir neleidžia skolininkams dar ilgiau pelnytis iš banko, t. y. nesutinka su tuo, kad įkeistas turtas/jo dalis būtų nuomojama arba naudojama skolininkų. Įkeistas turtas privalo būti parduotas ir pardavimo procesas turi būti pradėtas nedelsiant 2014 m. I pusmetį ir iš įkeisto turto pardavimo gautos lėšos turi būti skiriamos bankui, turinčiam pirmenybės teisę. Nurodė, kad skolininkams vien dabar pardavus automobilį būtų padengta visų kreditorių skola ir liktų tik banko reikalavimas. Be to, administratoriaus išlaidos ir atlyginimas, numatyti plane yra nepagrįsti, neprotingai dideli, todėl negali būti tvirtinami. Skolininkų išlaidos yra nepagrįstos ir per didelės, nėra nurodyti realūs pajamų šaltiniai, iš kurių tokios išlaidos būtų dengiamos, todėl negali būti tvirtinamos. Bankas prašė atsisakyti patvirtinti A. K. ir G. K. mokumo atkūrimo planą, nutraukti A. K. ir G. K. bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-13 nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjų G. K. ir A. K. mokumo atstatymo planą ir bankroto bylą nutraukė. Teismas sutiko su kreditoriaus Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, nurodoma aplinkybe, kad nebuvo laikomasi FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo informuoti kreditorius, pateikiant jiems išvadą ir plano projektą, 20 dienų iki šaukiamo pirmojo susirinkimo. Teismas sprendė, kad tinkamas šios nuostatos nesilaikymas yra pagrindas teismui plano netvirtinti (FABĮ 8 str. 7 d.). Teismas taip pat sutiko su banko argumentais, kad vienintelė nurodyta mokumo atkūrimo priemonė – pasinaudojimas bankui įkeistu nekilnojamuoju turtu, jį nuomojant 2 metus, taip gaunant apie 6 000 Lt kasmėnesinių pajamų, kurios būtų naudojamos dengti skolininkų, administratoriaus išlaidas, visą nurodytą laikotarpį neparduodant hipoteka apsunkinto turto, bankui numatant mokėjimus tik 2016 metais, akivaizdžiai pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus. Teismas sprendė, kad planas negali būti įgyvendinamas dėl akivaizdžių hipotekos kreditoriaus teisių pažeidimo, kas sudaro pagrindą nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai neįvykdė pareigos pervesti teismo nutartimi nustatytą 2 233, 70 Lt sumą bankroto administratoriaus išlaidoms dengti, ir ši aplinkybė yra pagrindas bylą nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai A. K. ir G. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-13 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatė, kad buvo pažeistos FABĮ 8 straipsnio 1-4 dalių nuostatos, ir nenustatė termino trūkumams pašalinti. Kitų pagrindų nepatvirtinti mokumo atstatymo plano FABĮ nenumato. Darytina išvada, kad dėl nurodytos priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, nes teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens mokumo atstatymo plano tvirtinimą. Be to, pažymi, jog FABĮ suteikia kreditoriui, kurio reikalavimų suma viršija nurodytą sumą, teisę apginti savo teises ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bylos nutraukimo tuo atveju, kai teismo jau patvirtintas fizinio asmens mokumo atstatymo planas nevykdomas ir jame nustatytos priemonės nerealizuojamos. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjų mokumo atstatymo planą ir bankroto bylą nutraukė būtent dėl to, kad pareiškėjų mokumo atstatymo planas neįgyvendintinas. Darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą, todėl skundžiama nutartis ir dėl šios priežasties turi būti panaikinta.
Bankroto administratorius UAB „Geraldis“ taip pat pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-13 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti A. K. ir G. K. mokumo atkūrimo planą. Nurodo, kad planas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 8 str. 5 d.). Šiuo atveju, planas teismui tvirtinti turėjo būti pateiktas iki 2014-02-23. Pažymi, jog administratorius 2014-02-03 išsiuntė kreditoriams pranešimus apie pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuris turėjo vykti po 7 dienų, kadangi 20 dienų termino laikytis nebuvo jokių galimybių. Jeigu kreditoriams apie susirinkimą būtų pranešta prieš 20 dienų, tai susirinkimas būtų anksčiausiai vykęs 2014-02-23 ir būtų praleistas terminas pateikti teismui tvirtinti planą, taip pat nebūtų likę laiko pakartotiniam susirinkimui bei plano tikslinimui. Formalus 20 dienų terminas nėra pakankamas pagrindas netvirtinti plano ir nutraukti bankroto bylą, taip išimtinai tenkinant tik vieno kreditoriaus savanaudiškus tikslus, visiškai neatsižvelgiant į bankrutuojančių asmenų pastangas atkurti savo mokumą bei atsiskaityti su visais kreditoriais. Šiuo atveju nustatytas terminas buvo praleistas dėl būtinybės spėti teismui pateikti planą tvirtinimui. Nurodo, kad FABĮ nenumato imperatyvų tiek suteikiant skolininkams pagalbą, tiek įkeistą turtą parduodant ne pačioje bankroto procedūros pradžioje. Taigi, skolininkai ir kreditoriai yra laisvi suteikti vieni kitiems pagalbą bei susitarti dėl turto pardavimo eiliškumo bei terminų. Administratorius nesutinka su teismo išvada, kad įkeisto turto pardavimas po 2 metų ir išimtinis hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimas iš parduoto įkeisto turto, akivaizdžiai pažeidžia hipotekos kreditoriaus teises. Skolininkų siūlymu nėra paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išimtinai tenkinti jo reikalavimą iš parduoto įkeisto turto, ši teisė būtų tik šiek tiek atidėta. Nurodo, kad skolininkai, kurie iš esmės turi tik įkeistą turtą, deda visas pastangas, kad jų bankroto procedūra būtų efektyvi ir kad būtų atsiskaityta su kuo daugiau kreditorių ir kuo didesne apimtimi. Šiuo atveju plane išdėstyta, kad įkeistą turtą prašoma leisti nuomoti dėl kelių priežasčių: visų pirma, dėl augančių nekilnojamojo turto kainų, kadangi pardavus turtą didesnėmis kainomis būtų didesne apimtimi tenkinamas to paties hipotekos kreditoriaus reikalavimas; visų antra, siūloma šį laiką iki aukštesnių pardavimo kainų išnaudoti efektyviai – išnuomoti butus ir taip gauti papildomas pajamas, iš kurių būtų tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, šeimos būtinieji poreikiai bei bankroto procedūros administravimo išlaidos, kurias, turtą pardavus pačioje bankroto procedūros pradžioje, privalėtų dengti tas pats hipotekos kreditorius, kadangi praktiškai kito turto skolininkai neturi. Be to, plane yra numatyta, kad pareiškėjai sieks susirasti geriau apmokamus darbus ir kitaip didinti savo pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Jau po plano pateikimo bankroto administratoriui pareiškėja G. K. įsidarbino įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Mėnesinis darbo užmokestis 1 866,16 Lt. Vien šiuo pagrindu, mokumo atkūrimo planas artimiausiu metu būtų buvęs tikslinamas ir perskaičiuojamos paskirstomos sumos. Pažymi, jog nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjai neįvykdė pareigos pervesti teismo nutartimi nustatytą 2 213,70 Lt sumos bankroto administratoriaus išlaidoms dengti, ir ši aplinkybė yra pagrindas bylą nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bankroto administratorius, suprasdamas sunkią bankrutuojančių asmenų padėtį, su pareiškėjais susitarė, kad į jo atidarytą depozitinę sąskaitą būtų pervestos antstolės iš (duomenys neskelbtini) išieškotos lėšos, kurios nebuvo pervestos išieškotojui „RosEvrobank“, ir kurios bus skirtos bankroto procedūros administravimo išlaidoms padengti. Taigi, iš esmės, šios lėšos buvo (duomenys neskelbtini) ir jos buvo sumokėtos, todėl šiuo pagrindu nutraukti bankroto bylą nėra jokių objektyvių aplinkybių. Nurodo, kad teismas, nutraukdamas bankroto bylą, visiškai nepagrįstai nutraukimo pagrindu nurodo FABĮ 10 straipsnio 2 dalį. FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Šios normos lingvistinis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad šiuo pagrindu bankroto byla gali būti nutraukiama, kai planas yra patvirtintas ir jame numatytos priemonės nėra įgyvendinamos, t. y. jų nesilaikoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-13 nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti, taip pat prašo priteisti iš pareiškėjų A. K. ir G. K. bei bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ banko naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad administratorius ir skolininkai pažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą – neinformavo didžiausio kreditoriaus, įkaito davėjo (banko) apie pirmąjį kreditorių susirinkimą, nepateikė pritarimui ir derinimui mokumo atkūrimo plano ir išvados. Šis pažeidimas sudarė pagrindą nutraukti bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Administratorius ir skolininkai pažeidė FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi su didžiausiu kreditoriumi ne tik kad nederino plano projekto, bet ir iš viso nepateikė jokios informacijos apie rengiamą kreditorių susirinkimą ir teikiamą plano projektą bei išvadą. Pažymi, jog administratorius yra paskirtas 2013-10-15 nutartimi, jam visi teismo ir FABĮ nustatyti terminai galėjo ir turėjo būti žinomi. Jeigu administratorius manė, kad nespės pateikti plano projekto kreditoriams, jis privalėjo veikti rūpestingai, tačiau to nedarė ir pasyviai laukė tol, kol skolininkai jam pateiks plano projektą (nors jokių įrodymų byloje apie tai, kada administratorius realiai gavo iš skolininkų plano projektą ir kokiu būdu jis buvo derintas tarp skolininkų ir administratoriaus nėra, kas leidžia abejoti administratoriaus teiginiais apie tariamą nespėjimą pateikti plano projekto kreditoriams, o taip pat žinodamas, kad bankas negavo iš administratoriaus pavėluotai siųsto 2014-02-03 19:35 val. el. laiško, nieko nedarė tam, kad bankas būtų informuotas apie šaukiamą susirinkimą ir gautų plano projektą bei išvadą. Pažymi, jog plano projektas yra parengtas nurodant vienintelę priemonę, kurios skolininkai net neturi – tariamą banko pagalbą leidžiant dar kelerius metus naudotis visu įkeistu turtu ir iš to pelnytis skolininkams, administratoriui bei kitiems kreditoriams, o taip pat paneigiant hipotekos esmę. Jokių kitų realių skolininkų mokumo atkūrimo priemonių, jų alternatyvų plane nėra. Plano projekte siūloma įkeistą turtą pardavinėti tik 2016-2018 m. Pagal skolininkų skaičiavimus bankas iš nuomos bendrą 5 989,26 Lt sumą (kuri yra nurodyta vien tik remiantis prielaidomis) gautų tik 2016 m. I pusmetį, iki tol jokie mokėjimai bankui nebūtų atliekami. Nurodyta net neturima priemonė yra visiškai nepagrįsta ir esmingai pažeidžianti banko (hipotekos kreditoriaus) interesus. Tokia priemonė yra nereali ir negalima. Bankas, turėdamas hipotekos teisę, siekė ir siekia pasinaudoti šiomis teisėtomis savo, kaip privilegijuoto hipotekos kreditoriaus, materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu plano projekte iš viso yra paneigiama hipotekos prasmė, kadangi skolininkai siekia, kad bankas (hipotekos kreditorius) būtų paskutinis, kurio reikalavimai būtu tenkinami. Nurodo, kad FABĮ 24 straipsnio 4 puntas numato, kad kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti, turi teisę, bet ne pareigą, suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir (ar) jos nagrinėjimo metu, vykdymo. Bankas nesuteikė ir nesuteikia plano projekte nurodytos pagalbos ir neleidžia skolininkams dar ilgiau pelnytis iš banko, t. y. nesutinka su tuo, kad įkeistas turtas/ jo dalis būtų nuomojama arba naudojama skolininkų. Nurodo, kad administratoriaus išlaidos ir atlyginimas, numatyti plano projekte, yra nepagrįsti, neprotingai dideli, todėl negali būti tvirtinami. Taip pat pažymi, jog skolininkai neįvykdė teismo 2013-10-15 nutartyje numatyto įpareigojimo sumokėti administratoriui 2 233 Lt sumos, kurią administratorius turėjo teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 str. 6 d., 6 str. 3 d. 4 p.), todėl teismas pagrįstai nutraukė bankroto bylą ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 10 punkte nurodytu pagrindu.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo skundus tenkinti. Nurodo, kad pagal FABĮ 8 straipsnio 7 dalį teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1-4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatė FABĮ 8 straipsnio 1-4 dalių pažeidimų. Skundžiamoje nutartyje yra remiamasi tik hipotekos kreditoriaus pateiktais argumentais, neatsižvelgta į FABĮ tikslus – sudaryti sąlygas atkurti fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Atsiliepimu į pareiškėjų A. K. ir G. K. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Rangestas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-13 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad kreditoriai nepatvirtino mokumo atkūrimo plano, todėl, kad jis buvo paruoštas nekvalifikuotai, nesuderintas su sprendžiamąjį balsą turinčiu kreditoriumi. Ruošiant planą nebuvo įvertintas pareiškėjų turtas, nebuvo suinventorizuotas kitas, bankams neįkeistas turtas (baldai, papuošalai, meno kūriniai, buitinė technika, prabangos prekės ir kt. turtas), kurį pardavus būtų galima tenkinti kreditorinius reikalavimus. Turtas turėjo būti parduotas tuo momentu, kai jo vertė didžiausia: automobilį nedelsiant, o nekilnojamąjį turtą – iki euro įvedimo. Teismas teisingai nustatė aplinkybes, dėl kurių nutraukiama fizinio asmens bankroto byla.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad FABĮ nenumato, kokioje fizinio asmens bankroto bylos stadijoje kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, gali kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Todėl atmestinas skunduose nurodytas argumentas, jog minėtas kreditorių kreipimasis galimas tik tuo atveju, kai teismo jau patvirtintas fizinio asmens mokumo atstatymo planas nevykdomas ir jame nustatytos priemonės nerealizuojamos. Pažymi, jog nesutinka su skundų argumentu, jog teismas bankroto bylą nutraukė būtent dėl to, kad sutiko su suinteresuoto asmens teiginiais. Priešingai, teismas įvertino bylos aplinkybes ir pritaikė atitinkamas FABĮ nuostatas. Teismas nutartyje išdėstė motyvus, kodėl mokumo atkūrimo planas yra neįgyvendinamas. Manytina, kad teismo pateikti argumentai yra pagrįsti. Mokumo atkūrimo planas yra neįgyvendinamas, nes neatitinka fizinio asmens bankroto tikslo – sudaryti sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepatvirtino bankrutuojančių A. K. ir G. K. mokumo atkūrimo plano bei A. K. ir G. K. bankroto bylą nutraukė.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą (FABĮ 1 str. 1 d.). Ar šie tikslai bus pasiekti, priklauso nuo sudaryto plano, kuriame konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, įgyvendinimo. Todėl vienas iš svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.
Žemesnės instancijos teismas
FABĮ 8 straipsnis nustato mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad bankroto administratorius, gavęs plano projektą: ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui; likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmasis kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas 2014-02-10, pakartotinis kreditorių susirinkimas – 2014-02-14, tuo tarpu administratorius pareiškėjų kreditoriams pranešimą apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą bei plano projektą su administratoriaus išvada elektroniniu paštu išsiuntė tik 2014-02-03, t. y. likus vos 7 dienoms iki numatomo 2014-02-10 kreditorių susirinkimo. Akivaizdu, jog FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto ne mažesnio kaip 20 dienų termino nebuvo laikomasi. Byloje ginčo dėl to nėra. Administratorius, siekdamas pateisinti minėto termino nesilaikymą, savo atskirajame skunde nurodo, kad 20 dienų termino laikytis nebuvo galimybės, nes jeigu kreditoriams apie susirinkimą būtų pranešta prieš 20 dienų, tai susirinkimas būtų anksčiausiai vykęs 2014-02-23 ir būtų praleistas terminas pateikti teismui tvirtinti planą, taip pat nebūtų likę laiko pakartotiniam susirinkimui bei plano tikslinimui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais administratoriaus pasiteisinimais nesutinka, jo nurodomos priežastys neatleidžia administratoriaus nuo pareigos laikytis visų FABĮ nustatytų terminų. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nutartimi, kuria pareiškėjams A. K. ir G. K. iškelta bankroto byla, buvo nustatytas maksimalus FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Taigi, tiek pareiškėjams, tiek administratoriui jau nuo pat bankroto bylos iškėlimo momento buvo žinoma, jog mokumo atkūrimo plano projektas teismui tvirtinti turi būti pateiktas iki 2014-02-23, todėl pareiškėjai ir administratorius nuo pat bankroto bylos iškėlimo pradžios turėjo dėti maksimalias pastangas, būti aktyvūs ir rūpestingi, kad ne tik mokumo atkūrimo plano projektas būtų parengtas ir pateiktas teismui tvirtinti laiku, t. y. nepraleidžiant nustatyto 4 mėnesių termino, bet kad būtų laikomasi ir visų kitų FABĮ nustatytų terminų, tame tarpe ir 20 dienų termino, nustatyto FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Administratorius, vykdydamas FABĮ reikalavimus bei matydamas, kad dėl pareigos laiku informuoti kreditorius apie numatomą kreditorių susirinkimą tinkamo vykdymo galimai nespės nustatytu terminu pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano projekto, turėjo teisę, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalimi, prašyti teismo pratęsti terminą plano projektui pateikti iki vieno mėnesio, tačiau tiek administratorius, tiek pareiškėjai buvo pasyvūs ir šia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, jog FABĮ nustatytų terminų privaloma laikytis, o jų nesilaikymas sukelia atitinkamas FABĮ numatytas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju administratorius nesilaikė FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo informuoti kreditorius, pateikiant jiems išvadą ir plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 7 dalimi, turėjo pagrindą pateikto mokumo atkūrimo plano netvirtinti.
Byloje taip pat nesutariama dėl to, ar pareiškėjų kreditorius – Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, kurio patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 2 707 948,66 Lt, t. y. 98,90 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų, ir kurio reikalavimas užtikrintas pareiškėjų turto įkeitimu, apskritai buvo informuotas apie numatomą kreditorių susirinkimą, ir ar buvo tinkamai pasirūpinta, kad būtų užtikrintas šio kreditoriaus dalyvavimas kreditorių susirinkimuose. Administratorius nurodo, kad bankui pranešimas bei mokumo atkūrimo plano projektas su administratoriaus išvada buvo išsiųsti 2014-02-03 elektroniniu paštu. Tuo tarpu bankas teigia, kad nei pranešimo apie kreditorių susirinkimą, nei kitų administratoriaus siųstų dokumentų negavo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankas yra suinteresuotas dalyvauti kreditorių susirinkime, svarstyti parengtą pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektą, jam pritarti arba nepritarti, nemato pagrindo abejoti banko paaiškinimais, kad administratoriaus elektroniniu paštu siųsto pranešimo apie kreditorių susirinkimą ir kitų dokumentų jis negavo. Atkreiptinas dėmesys, jog administratorius, pasirinkdamas kreditorių informavimo apie numatomą kreditorių susirinkimą bei dokumentų įteikimo būdą kreditoriams išsiunčiant pranešimus bei plano projektą su išvada elektroniniu paštu, turėjo pareigą įsitikinti, kad pranešimai ir visi kreditoriams siųsti dokumentai adresatus pasiekė, t. y. kad kreditoriai tinkamai informuoti apie kreditorių susirinkimą, tokiu būdu užtikrinant jų teisę dalyvauti susirinkime, svarstyti plano projektą, jam pritarti arba nepritarti, teikti savo pasiūlymus dėl plano projekto ir kt. Šiuo atveju administratorius kreditoriams elektoriniu paštu siųsdamas pranešimą bei kitus dokumentus, tuo pačiu prašė kreditorių patvirtinti apie laiško gavimą. Administratorius tokio patvirtinimo iš didžiausio pareiškėjų kreditoriaus Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, negavo. Byloje nėra tai paneigiančių duomenų. Administratorius, nesulaukęs iš minėto kreditoriaus patvirtinimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų, jog bankui pranešta apie numatomą kreditorių susirinkimą. Taigi, šioje situacijoje administratorius ne tik kad nesilaikė kreditorių informavimo apie numatomą kreditorių susirinkimą termino, nustatyto FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte, bet ir nedėjo jokių pastangų, kad įsitikintų, jog kreditorius, iš kurio negautas patvirtinimas apie elektroniniu paštu siųsto pranešimo bei kitų dokumentų gavimą, buvo tinkamai informuotas apie susirinkimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog administratorius nebuvo pakankamai aktyvus, atidus ir rūpestingas, neatliko visų būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas didžiausio, lemiamą įtaką turinčio pareiškėjų kreditoriaus Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių dalyvavimas kreditorių susirinkimuose.
FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir tesėtus interesus. Taigi, pagal FABĮ 8 straipsnio 8 dalį, esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytam atvejui, teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga, tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Teismas, nustatęs, kad mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, turi teisę pateikto plano netvirtinti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorių 2014-02-10 susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo (t. 2, b. l. 94). 2014-02-14 vykęs pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui, nenurodydamas priežasčių (2 t., b. l. 95-97). Bankroto administratorius, vadovaudamasis FABĮ 3-5 straipsniais, pateikė mokumo atkūrimo planą kartu su administratoriaus išvada tvirtinti teismui. Taigi, šiuo atveju, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 dalimi, teismas, spręsdamas mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo klausimą, be kita ko, turi atsižvelgti ir įvertinti, ar plane nurodytos pareiškėjų mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka atitinka ir nepažeidžia ne tik pareiškėjų, bet ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad planas negali būti įgyvendinamas dėl akivaizdžių hipotekos kreditoriaus (banko) teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Pažymėtina, jog pateiktame mokumo atkūrimo plane (2 t., b. l. 99-114) pagrindinė priemonė mokumui atkurti yra bankui įkeisto nekilnojamojo turto naudojimas pajamoms gauti, t. y. 2 metus nuomoti bankui įkeistus butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), dalį pajamų skiriant atsiskaitymui su kreditoriais, dalį skiriant bankrutuojančių asmenų, t. y. pareiškėjų, būtiniausioms išlaidoms bei bankroto procedūros administravimo išlaidoms dengti. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal planą nuo 2014 m. I pusmečio iki 2016 m. I pusmečio, t. y. du metus, bankui nebūtų atliekami jokie mokėjimai, o įkeistą turtą numatyta parduoti tik 2016 m. II pusmetyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks planas, pagal kurį siekiama naudotis bankui įkeistu turtu, jį nuomoti ir gauti pajamas, iš kurių būtų dengiami įsiskolinimai kreditoriams, išskyrus patį banką, taip pat tenkinami pačių pareiškėjų poreikiai bei dengiamos bankroto administravimo išlaidos, o bankui, t. y. hipotekos kreditoriui, net dvejus metus nebūtų atliekami jokie mokėjimai, bei atidedamas bankui įkeisto turto pardavimas, o tuo pačiu ir banko reikalavimų tenkinimas iš įkeisto turto, akivaizdžiai pažeidžia banko teises ir interesus, paneigia hipotekos kreditoriaus teisę reikalauti parduoti įkeistą turtą ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus.
Pažymėtina, jog plane numatomos priemonės mokumui atkurti turi būti realios ir įgyvendinamos. FABĮ 24 straipsnio 4 punkte nustatyta kreditoriaus teisė, bet ne pareiga, suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir (ar) jos nagrinėjimo metu, vykdymo: atidėti reikalavimų vykdymo terminus, atsisakyti dalies ar visų reikalavimų, pakeisti piniginę prievolę kita prievole – duoti sutikimą fiziniam asmeniui atsiskaityti turtu arba įvykdyti prievolę natūra. Akivaizdu, jog plane numatyta priemonė mokumui atkurti, t. y. bankui įkeistų būtų nuoma, gaunant iš jos pajamas, galėtų būti įgyvendinama tik turint banko sutikimą ir jam teikiant pagalbą. Šiuo atveju pareiškėjai neturi banko sutikimo ir teikiamos pagalbos, susijusios su plane numatytos priemonės mokumui atkurti įgyvendinimu, todėl darytina išvada, kad plane numatyta priemonė mokumui atkurti nėra reali ir apskritai negalės būti įgyvendinta.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog plane numatoma iš įkeistų butų nuomos per mėnesį gauti 3 800 Lt, šią sumą paskirstant taip: 570 Lt būtų sumokamas GMP mokestis, 1 500 Lt būtų skiriama kreditorių reikalavimams dengti, 790 Lt – skolininkų šeimos būtiniausiems poreikiams dengti ir 940 Lt bankroto procedūros administravimo išlaidoms dengti. Kaip matyti, vien skolininkų šeimos poreikiams ir bankroto procedūrų administravimo išlaidų dengimui numatoma skirti iš viso net 1 730 Lt, t. y. šioms išlaidoms dengti skirta suma didesnė nei kreditorių reikalavimų tenkinimui skirta suma, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Be to, pareiškėjai planuoja įsiskolinimus kreditoriams dengti, taip pat dalį savo šeimos poreikių tenkinti bei visas administravimo išlaidas dengti naudojant tik iš įkeisto turto nuomos gaunamas lėšas, tuo tarpu duomenų apie pačių pareiškėjų maksimalias pastangas gauti didesnes pajamas, iš kurių būtų dengiamos išlaidos pačių pareiškėjų šeimos poreikiams tenkinti ir būtų dengiama bent dalis įsiskolinimų kreditoriams bei administravimo išlaidų, byloje nėra. Iš mokumo atkūrimo plane pateiktos informacijos matyti, jog pareiškėjas A. K. jau ilgą laiką, t. y. nuo 2011-09-01 (2 t., b. l. 102), gauna tik 750 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas jaunas, sveikas, darbingas asmuo, ilgą laiką tenkinasi tik 750 Lt dydžio darbo užmokesčiu per mėnesį, rodo pareiškėjo pasyvumą, nerūpestingumą, taip pat tai, kad pareiškėjas apskritai nėra suinteresuotas dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti atsiskaityta su kuo daugiau kreditorių ir kuo didesne apimtimi. Be to, mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gyvena artimieji giminaičiai, kurie dengia tik komunalinius mokesčius (2 t., b. l. 106). Toks pareiškėjų elgesys, kuomet jie užuot butus išnuomoję ir gavę iš jų nuomos pajamas, leidžia butuose gyventi artimiesiems giminaičiams neimant už tai jokio nuomos mokesčio, iš kurio galėtų būti mažinami susidarę įsiskolinimai kreditoriams, patvirtina, kad pareiškėjai elgiasi nerūpestingai, savo turtą valdo neatsakingai ir nuostolingai, nededa pastangų, kad būtų maksimaliai sumažinti jų įsipareigojimai kreditoriams.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad plane nurodytos priemonės, tokios kaip tolesnis gyvenimas didelės vertės gyvenamajame name, deklaratyviai motyvuojant tuo, kad pareiškėjai yra sukaupę kuro atsargų, naudojimasis pakankamai didelės vertės transporto priemone, motyvuojant tuo, kad kreditoriai neleistų nusipirkti pigesnės ar tuo, kad transporto priemonė reikalinga šeimos poreikių tenkinimui, rodo, kad pareiškėjai iš esmės net neketina mažinti savo poreikių, nors tai yra būtina, siekiant atkurti savo mokumą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teismui pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektas iš esmės yra naudingas tik patiems pareiškėjams. Plano projektas ir jame numatytos pareiškėjų mokumo atkūrimo priemonės pažeidžia pareiškėjų kreditorių teises ir teisėtus interesus, o tai sudaro pagrindą plano netvirtinimui (FABĮ 8 str. 8 d.).
Kiti atskirųjų skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjų A. K. ir G. K. mokumo atkūrimo planą. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jei teismas nepatvirtina plano. Nagrinėjamu atveju teismui nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano, buvo pagrindas nutraukti pareiškėjų bankroto bylą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-03-13 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 93 str. atmetus atskiruosius skundus iš apeliantų kreditoriaus Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Kreditorius Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašo priteisti 2 560,80 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (4 t., b. l. 84-88). Pažymėtina, kad CPK 98 str. 2 d. nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, prašomas priteisti kreditorių bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti mažina ir priteisia iš pareiškėjų A. K., G. K. bei bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ kreditoriaus Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bei bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ (į. k. 302508712, adresas: Savanorių pr. 178A-40, Vilnius) kreditoriaus Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, (skyriaus kodas 303252632) naudai 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.