Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Laurai Rudauskienei,

žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

10. Byloje pateikta istoriko A. M. monografija ,,Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ (toliau – Monografija), kurioje publikuojamos istorinio Ignalinos teritorijos žemėlapio, ištraukos: 1939 metų Ignalinos mietelio plano (Monografijoje 100 pav.), 1944-1945 žemėlapio fragmento ( Monografijos 100 pav.), kuriuose matyt, kad labiau užstatyta vakarinė Ignalinos miestelio dalis, kitoje nutiesto geležinkelio esančioje rytinėje Ignalinos miestelio dalyje statinių mažiau.

11. Į bylą pateiktas Žemės reformos valdybos Žemės tvarkymo departamento Žinių lapas iš kurio matyti, kad nužiūrėto paimti žemės reformos reikalams Ignalinos dvaro, kuris buvo E. D. nuosavybė ir yra Švenčionėlių apskrities Ignalinos valsčiuje, sudarytame 1940 m. sausio 26 d. (toliau – Žinių lapas, sudarytas 1940-01-26), 1 grafoje „nužiūrėto ūkio plotas“ įrašyta „Ignalinos mst. dv. 130 ha“; 4 grafoje „kurioje apskrityje ir kiek žemės (nurodyti ūkių vardus ir žemės plotą) priklausė nužiūrėtos žemės savininkui 1922 m. balandžio mėn. 3 dieną“ įrašyta „Ignalinos mst. apie 130 ha, Lasberžės poliv. apie 116 ha, Vydiškių dv. apie 140 ha“; 8 grafoje „nužiūrėta paimti žemės reformos reikalams“ įrašyta „visas Ignalinos dvar.“, 9 grafoje „į kurią rūšį paskirta nužiūrėtoji žemė mokesnių mokėjimo atžvilgiu“ įrašyta „viso nužiūrėta paimti apie 130 ha žemės, žemės rūšys nubrauktos ir įrašyta „miesto pleciai“. 11 grafoje „nužiūrėtoje žemėje yra šie trobesiai“ įrašyta „dauguma Ignalinos miestelio plecių apstatyta įvairių nuomininkų trobesiais“.

12. Iš byloje pateikto NŽT 2024 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. 1SD-63262-(15.6.48 E.) matyti, kad buvo atliktas ginčo teritorijos kartografavimas. Iš kartografavimo plano matyti, kad rytinė Ignalinos miestelio dalis, kurios plotas pagal Kartografavimo planą yra 670057,54 kv. m., iki 1940 metų buvo mažai užstatytas, didesnis miestelio užstatymo tankumas pastebimas vakarinėje Ignalinos miesto dalyje, kurios plotas pagal kartografavimo planą 630623,98 kv. m.

13. Byloje pateiktas pareiškėjo atstovo prašymu matininko G. K. 2025 m. kovo 24 d. atliktas paskaičiavimas. Matininkas, remdamasis kartografijos aktu ir NŽT nurodytu žemėlapiu, atliko žemėlapyje žalia spalva pažymėtos teritorijos, kuri patenka į kartografuotas buvusios savininkės sklypo ribas, ploto paskaičiavimą ir nustatė, kad teritorijos plotas yra 18,37 ha. Iš matavimų schemos matyti, kad žalia spalva pažymėtoje teritorijoje yra pažymėti keliai.

14. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylas, kurios nurodytos CPK 444 straipsnyje. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2009 m. balandžio 2 d. Nr. 3K-3-97/2009, 2010 m. gruodžio 21 d. Nr. 3K-3-543/2010, kt.).

15. CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis šiomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015; 2017-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; kt.).

16. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

17. Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai; teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007; 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015; 2017-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; kt.).

18. Iš byloje esančių duomenų ir pateikto kartografavimo nustatyta, kad buvusi savininkė E. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Ignalinos valsčiaus Ignalinos mieste valdė 130 ha žemės. Nuosavybės teisės į 70 ha buvusios savininkės E. D. Ignalinos mieste valdytą žemę buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko 1998 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 31468-45-3140, kompensuojant buvusią nuosavybę vertybiniais popieriais (akcijomis). Nuosavybės teisės atkurtos vertinant buvusios savininkės turėtą žemę kaip į kitos paskirties žemę. Dėl to byloje ginčo nėra. Suinteresuotas asmuo NŽT nesutinka su pareiškėjo prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu, kad buvusios savininkės E. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Ignalinos valsčiaus Ignalinos mieste valdyta 110 ha žemė buvo kitos paskirties.

19. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: 1) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; 2) daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; 3) visuomeninės paskirties teritorijas; 4) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; 5) komercinės paskirties objektų teritorijas; 6) susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; 7) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas; 8) rekreacines teritorijas; 9) bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas; 10) naudingųjų iškasenų teritorijas; 11) teritorijas krašto apsaugos tikslams; 12) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas; 13) teritorijas valstybės sienos apsaugos tikslams; 14) atskirųjų želdynų teritorijas.

Taigi, Žemės įstatyme nenumatytas reikalavimas, kad kitos paskirties žemė privalo būti susieta su jau stovinčiais statiniais. Be to, byloje esantys įrodymai (pateikti planai (1939 metų Ignalinos mietelio plano (Monografijoje 100 pav.), 1944-1945 žemėlapio fragmento ( Monografijos 100 pav.) ir kartografavimas) patvirtiną faktą, kad ginčo sklype jau tuo metu buvo infrastruktūra (keliai, geležinkelis), pastatai buvo iš abiejų geležinkelio pusių. Be to, pareiškėjas remdamasis matininko skaičiavimu neprašo viso 130 ha žemės ploto pripažinti kitos paskirties žeme, t. y. pareiškėjas prašo nustatyti 110 ha žemės ploto dalį kaip naudotą kitai paskirčiai. Pažymėtina, kad apskaičiuojant iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų valdytos žemės vertę pagal išlikusius archyvinius dokumentus (nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus) svarbu nustatyti ar žemė buvo: 1) suskirstyta rūšimis, 2) ar apaugusi mišku, 3) ar naudota kitai paskirčiai. Į bylą pateikto Žemės reformos valdybos Žemės tvarkymo departamento Žinių lapo 8 ir 9 punktai (dėl nužiūrėto paimti žemės reformos reikalams) patvirtina, kad nužiūrėta Ignalinos miesto žemės dalis nebuvo išskaidyta į rūšis, visa žemė įvardinta kaip miesto plečiai. Žinių lapo 9 punkte žemės rūšys nubrauktos ir įrašyta „miesto pleciai“. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų apie žemės išskirstymą rūšimis. Į bylą pateikti planai, kartografavimas ir Žinių lapai patvirtina, kad žemė nebuvo miško žemė, priešingai, iš brėžinio matyti, kad kartografuota teritorija išsidėsčiusi abipus nutiesto geležinkelio, joje buvo pastatai, infrastruktūra ir keliai. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, ar dalis ginčo žemės buvo išskirstyta rūšimis, ar ne, yra iš esmės reikšminga sprendžiant klausimą, ar žemė buvo naudojama kitai paskirčiai. Kadangi ginčo žemė nebuvo išskirstyta rūšimis, nebuvo apaugusi mišku, t. y. nenaudojama žemės ūkio ar miškų ūkio paskirčiai, todėl teismas turi pagrindo išvadai, kad pareiškėjo prašoma nustatyti 110 ha žemės dalis galėjo būti kitos paskirties.

20. Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime nurodo, kad iš H. D. prašymo, rašyto buvusių rusiškų žemės bankų turto priverstiniam valstybės valdytojui (spaudas, gauta 1926 m. kovo 13 d.), matyti, kad prašyme rašoma apie valdos „Draugystė“, esančios Daugėliškių valsčiuje, Švenčionių paviete, Vilniaus vaivadijoje, sudėtį, būtent, kad „A. Miestelis Ignalino“, kurio plotas apie 100/120 ha, buvo su „167 buveinėmis ir 178 neužimtais sklypais“. NŽT nuomone, tokie įrašai galimai patvirtina aplinkybę, kad Ignalinos miestelyje 1926 metais H. D. valdose buvo 178 žemės sklypai, kurie buvo neužstatyti, taigi, tokie žemės sklypai negali būti laikomi „kitos paskirties“. Teismas pažymi, kad byloje yra vėlesni duomenys, artimesni nacionalizacijai (pvz. 1939 m. planas, kartografavimas), kurie ir patvirtina, kad teritorija buvo naudojami kitai paskirčiai. Pažymėtina ir tai, kad ši teritorija atitinka ir šiuo metu galiojančiame žemės įstatyme numatytą kitos paskirties žemės sąvoką.

21. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad aukščiau aptartų rašytinių įrodymų turinio pakanka išvadai, kad buvusios savininkės E. D. nuosavybės teise iki visuotinės žemės nacionalizacijos Ignalinos mieste valdyta 110 ha žemė buvo naudojama kitai paskirčiai, todėl nėra pagrindo netenkinti pareiškimo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi minėti įrodymai leidžia labiau tikėti, kad prašomas nustatyti faktas buvo, negu kad jo nebuvo (CK 176 straipsnio 1 dalis).

Dėl praleisto termino atnaujinimo.

22. Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas laikantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) įtvirtintų nuostatų. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

23. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad NŽT vykdydama Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimą dėl įpareigojimo kartografuoti buvusios žemės savininkės E. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės Ignalinos valsčiaus Ignalinos mieste ribas, kartografavo buvusios savininkės turėtą žemę, parengė išvadas už kitos paskirties žemę. Tačiau NŽT 2025 m. sausio 24 d. raštu Nr. 1SD- 9003-(15.6.48 Mr.) informavo pareiškėją, kad jiems trūksta duomenų dėl turėtos žemės paskirties nustatymo, siūlydami pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų NŽT, o anksčiau ir Utenos apskrities viršininko administracijai, užteko įrodymų dėl to, kad buvusios žemės savininkės turėta žemės buvo kitos paskirties, taigi nebuvo poreikio ir tikslo nustatinėti tokį juridinį faktą. Tačiau LVAT nutartyje buvo nurodyta, kad spręsti dėl buvusios savininkės turėtos žemės paskirties bus galima tik atlikus kartografiją. Taigi, poreikis nustatyti tokį juridinį faktą atsirado tik NŽT surašius minėtą raštą, t. y. jau po Atkūrimo įstatyme nustatyto termino pabaigos, dėl to, kad NŽT nebuvo atlikusi kartografijos, kas objektyviai nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir veiksmų. Atsižvelgiant į šias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, dėl kurių, teismo vertinimu, terminą pateikti dokumentams pareiškėjas praleido dėl svarbių, objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, teismas sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tikslinga pareiškėjui atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. įtvirtintą praleistą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D. (H. D.) nuosavybės teise iki visuotinės žemės nacionalizacijos Ignalinos mieste valdyta 110 ha žemė buvo naudojama kitai paskirčiai.

Juridinę reikšmę turintis faktas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu.

Atnaujinti pareiškėjui K. M. praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.