- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- e2S-1057-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02064-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. L., D. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Lina Jociuvienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02064-2014-0
2015 m. birželio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams R. L. ir D. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, išnagrinėjusi atsakovės D. K. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovė teismo prašė įpareigoti ieškovą pateikti 8 688,60 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas atsakovės prašymą tenkino – įpareigojo ieškovą iki 2015-05-15 įmokėti 8 688,60 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą į Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Išaiškino ieškovui, kad neįvykdžius įpareigojimo, nedelsiant bus panaikintos teismo 2014-10-20 nutartimi atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nurodė, jog atsakovė galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dydį grindžia aplinkybe, jog 2014-09-12 atsakovė sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto, tai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014-12-30. Nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties dėl atsakovės (pardavėjos) kaltės, atsakovė įsipareigojo pirkėjui grąžinti 8 688,60 Eur avansą, sumokėtą preliminariosios sutarties sudarymo dieną, ir sumokėti 8 688,60 Eur baudą, taip pat atlyginti kitus galimus pirkėjo nuostolius (Preliminariosios sutarties 3.1.5 p.). Preliminariąją sutartį ketino realiai vykdyti – atsakovė siekė parduoti butą, o pirkėja turėjo realius ketinimus butą įsigyti ir tai patvirtina 30 000 Lt avanso sumokėjimas pasirašant preliminariąją sutartį. Kadangi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo panaikinta, butas liko areštuotas, todėl pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta iki šiol. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių, jog šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, jog nuostoliai yra dideli, o ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, gali vengti atlyginti nuostolius ir panašiai. Sprendė, jog atsakovės argumentai bei pateikti įrodymai sudaro pagrindą manyti, jog egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė, todėl pripažino, kad yra pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo institutą.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą įpareigoti ieškovą pateikti 8 688,60 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą atmesti. Argumentuoja, jog ginčo atveju nėra realios tikimybės, jog gali kilti ginčo dydžio nuostolių dėl byloje atsakovės turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog dėl taikytų priemonių galimai patirs 8 688,60 Eur dydžio nuostolius. Atsakovė nepateikė duomenų, kad pagal 2014-09-12 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį yra grąžinusi avansą pirkėjai ar kad sumokėjo baudą, ar pirkėja yra pareikalavusi grąžinti avansą ir sumokėti baudą, atlyginti kitus nuostolius. Buto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014-12-31, o ginčo prašymą atsakovė pateikė 2015 m. balandžio mėn., taigi atsakovė jau galėjo būti faktiškai patyrusi nuostolius, jeigu iš jos būtų reikalaujama sumokėti baudą. Motyvuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-16 nutartimi civilinėje byloje, kurioje esant analogiškoms aplinkybėms, teismas vertino, jog neįrodytas nuostolių atsiradimo tikėtinumas. Be to, pažymi, kad pagal minėtos preliminariosios sutarties 3.1.5 p. atsakovei pareiga sumokėti baudą, atlyginti nuostolius atsirastų tik tuo atveju, jeigu atsakovė atsisakytų parduoti butą, taigi tai siejama su atsakovės veiksmais, o ne su tam tikrų apribojimų butui taikymu. Byloje atsakovė nerealizavo savo teisės nurodyti kitą areštuotiną jai priklausantį turtą, kad būtų panaikintas ginčo buto areštas, ir tai vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismo 2014-10-20 nutartimi nutarta areštuoti visą atsakovės turtą, neviršijant 251 280 Lt sumos, tačiau ne konkretų atsakovės turtą (butą), todėl atsakovė turėjo teisę prašyti pakeisti taikytą priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.) arba, įvykdžiusi vieną iš CPK 148 str. 2 d. numatytų sąlygų, prašyti panaikinti taikytas priemones. Tokią atsakovės teisę nurodė Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-25 nutartyje, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl pirmosios instancijos teismo 2014-10-20 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti atsakovės ketinimo parduoti butą realumu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir skundžiamą teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Prašo skirti ieškovui iki 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos duomenis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Nesutinka, jog prašomos taikyti priemonės yra negalimos, kol asmuo realiai nepatyrė nuostolių. Remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-955/2014, kurioje teismas pasisakė, kad tais atvejais kai pirkimo–pardavimo sutartis negali būti sudaryta dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra reali nuostolių atsiradimo galimybė, todėl nuostolių užtikrinimo institutas gali būti taikomas. Ši praktika yra vėlesnė nei nurodyta apelianto, todėl turi būti vadovaujamasi naujausia praktika. Pažymi, kad atsakovė šiuo metu neturi pinigų baudai sumokėti, bet tai nereiškia, jog ji tokios prievolės neturi. Nuostoliais įvardija ir negautą už buto pardavimą pinigų sumą – 85 437,90 Eur (295 000 Lt), kuriuos atsakovė būtų galėjusi investuoti (į kliringo sąskaitas), gauti palūkanas, o taikytos byloje priemonės užkirto tam kelią. Ieškovas žinodamas, kad atsakovė nėra jam asmeniškai skolinga pagal vekselius, tikslingai ir sąmoningai siekia, kad būtų paliktas areštas ginčo butui kaip ekonominė spaudimo priemonė. Teigia, jog reikš ieškovui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Apeliantas nepaneigė, jog nuostolių išieškojimas iš jo atsakovės naudai bus apsunkintas. Visas apelianto turtas yra areštuotas, duomenų apie turimas bankines sąskaitas, neareštuotą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą apeliantas nepateikė. Buto pirkėjas telefonu atsakovę paragino greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus – grąžinti avansą arba sumokėti netesybas pagal tai, kaip susitarta preliminariąja sutartimi. Taigi atsakovė ateityje patirs nuostolių. Įstatymai neįpareigoja atsakovės kreiptis į teismą dėl taikytų byloje priemonių pakeitimo ir pan., be to, atsakovai kreipėsi į antstolį dėl buto arešto, tačiau šis prašymo netenkino, nes atsakovės turtas apsunkintas hipoteka. Pateikusi nagrinėjamą prašymą, atsakovė pateikė teismui ir kitą prašymą – prašymą dėl taikytų byloje priemonių pakeitimo, tačiau šis prašymas iki šiol neišnagrinėtas. Atsakovė yra įsitikinusi, jog apeliantas siekia ne apginti savo pažeistas teises, o tik pakenkti atsakovei, sukelti jai kuo daugiau nepatogumų. Byloje pateikti įrodymai, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Ginčas vyksta dėl daiktinių teisių į tam tikrą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypus. Būtent į šį turtą ieškovas ir galėtų nukreipti išieškojimą, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-25 nutartyje nurodė, jog atsakovė turi galimybę prašyti teismo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės reikalavimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
CPK 146 str. 2 d. įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas yra šalių interesų pusiausvyros išraiška. CPK 146 str. 1 d. numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti ir banko garantija. Ši teisės norma suponuoja išvadą, kad teismas turi teisę, bet neprivalo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų.
Asmuo, prašantis užtikrinti nuostolių atlyginimą, turi teismui pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą ir bet kokias kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad, jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011).
Atsakovė kreipdamasi į teismą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nurodė, kad dėl ieškovo prašymu 2014-10-20 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė iki 2014-12-30 nesudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, o pagal šio buto 2014-09-12 preliminariąją sutartį buvo įsipareigojusi pirkėjui grąžinti sumokėtą atsakovei 8 688,60 Eur dydžio avansą, atlyginti kitus galimus pirkėjo nuostolius (Preliminariosios sutarties 3.1.5 p.).
Nustatyta, kad 2014-10-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą už 72 775 Eur sumą. 2015-04-13 atsakovė pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Iš atsakovės pareikšto prašymo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad atsakovė ne tik nepagrindė galimų nuostolių dydžio, o pirmosios instancijos teismo nustatyta 8 688,60 Eur nuostolių dydžio suma, atitinkanti baudos už minėtos sutarties nesudarymą dydį, yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisinga.
Atsakovės argumentas, jog buto pirkėja jau kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama grąžinti avansą ir sumokėti baudą, įvertinus aplinkybes, jog ši pretenzija pateikta / atsakovės gauta 2015-01-30, jog pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014-12-30, o prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismui atsakovės paduotas tik 2015-04-13, tačiau jokio reikalavimo dėl patirtų nuostolių atlyginimo nepateikė, taip pat atsižvelgiant į tai, jog buto pirkėja nėra ir nebuvo inicijavusi teisminių ginčų dėl avanso / baudos priteisimo iš atsakovės (LITEKO tokių duomenų nėra, CPK 179 str. 3 d.), atmestinas kaip nepagrįstas. Akivaizdu, jog pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta daugiau kaip 3 mėnesiai, iki atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, bei daugiau 5 mėnesiai iki dabar ir jokios realios ginčo baudos / avanso priteisimo, išieškojimo ir pan. procedūros iš atsakovės nebuvo vykdomos ir šiuo metu nėra vykdomos. Duomenų apie atsakovės patiriamus ar galimus ateityje patirti nuostolius dėl prarastos galimybės investuoti už buto pardavimą gautus pinigus (investavimą į kliringo sąskaitas ar kt.) byloje nėra.
Pažymėtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos kitomis arba, atitinkamai, užstatu, todėl kritiškai vertinamas teiginys, kad sandoris nebuvo sudarytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad realios nuostolių kilimo grėsmės dėl taikytų ginčo priemonių byloje nėra, ir (ar) teigti, jog atsakovė patirs (patiria) nuostolių, kurių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nėra pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė tvirtina, jog kreipsis į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš ieškovo priteisimo, taigi turės ir galės realizuoti teisę į teisminę savo teisių gynybą, žinoma, įrodžiusi nuostolių dydį ir kitas teisiškas reikšmingas tokio pobūdžio byloje aplinkybes.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, konstatuotina, kad atsakovė, teikdama prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių, kad patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nenurodė ir nepagrindė nuostolių dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovės prašymą pažeidė procesinės teisės normas, dėl šių priežasčių skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas (CPK 329 str. 1d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Atsakovės argumentai dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atmestini kaip nepagrįsti. Šioje ginčo situacijoje teigti, jog ieškovas procesinėmis teisėmis piktnaudžiauja, t. y. sąmoningai veikia prieš atsakovę, tokiu būdu siekia padaryti jai žalos ir pan. ar padavė aiškiai nepagrįstus procesinius dokumentus, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Ieškovo teisė paduoti ieškinį, ginčyti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ir pagrįstumą nustatyta civilinio proceso įstatymu (CPK 42 str., 151 str. 1 d.). Ginčas tarp šalių pirmosios instancijos teisme dar neišnagrinėtas (LITEKO duomenys). 2015-04-22 atsakovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti minėtą 2014-10-20 teismo nutartį – nurodyti, jog vietoje buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštuotinas atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 840/1680 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė bei minėto 2015-04-22 prašymo argumentai, inter alia, jog „<...> taikytas areštas trukdo atsakovei sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, dėl ko atsakovė Teismui jau pateikė prašymą užtikrinti nuostolių atlyginimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.“, leidžia manyti, jog atsakovė ir minėto buto pirkėja tęsia bendradarbiavimą dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties 1.2 p. šalys įsipareigojo pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2014-12-30, „išskyrus jei Šalys raštu susitaria kitaip“.
Tenkinus atskirąjį skundą, iš atsakovės ieškovui priteistinas sumokėtas 28 eurų žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės D. K. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.
Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovės D. K. 28 Eur žyminio mokesčio.