- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-177-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02064-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- D. K., R. L.
- Ieškovas
- V. K.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-177-460/2015
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-02064-2014-0)
NUTARTIS
2015 m. vasario 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. K. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2471-729/2014 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams R. L., D. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2014-10-15 buvo gautas ieškovo V. K. ieškinys atsakovams R. L., D. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinio įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei D. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), 840/1680 žemės sklypo, gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), 1/5 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir penkis dar 1/5 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-10-20 nutartimi prašymą tenkino. Nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei D. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jam nesant pinigines lėšas esančias bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 251 280 Lt (72 775 EUR) sumos, leidžiant atsakovei įvykdyti prievolę ieškovui V. K.. Areštuotą turtą paliko saugoti ir naudoti atsakovei D. K.. Nurodė, kad šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia, faktiniai duomenys rodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Apeliantė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti,. Nurodo, jog ieškovas nepateikė duomenų, kad teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Pažymi, kad teismas areštavo visą turtą, o ne nurodytą ieškinyje. Tikina, kad teismui priėmus įsiteisėjusį sprendimą atsakovė jį vykdys. Teigia, jog būtina vertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Pažymi, kad prašymas areštuoti visą turtą yra neteisėtas. Nurodo, kad atsakovei gyvenamasis namas nepriklauso.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą, juo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas turėjo teisę taikyti areštą ne konkrečiu ieškinyje turtu, o 251 280 Lt (72 775 EUR) apimtimi. Teigia, kad jeigu atsakovė mano, kad nutartis pažeidžia jos teises, gali prašyti vieną priemonę pakeisti kita.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas mano, jog aplinkybė, kad skundžiama nutartimi nuspręsta areštuoti visą D. K. turtą, neviršijant 72 775,72 EUR (251 280 Lt) sumos, o ne D. K. vardu registruotą turtą, kuriame ieškovas prašė nustatyti atsakovo R. L. turto dalį, apeliantė nepagrįstai vertina kaip ieškinio reikalavimo ribų peržengimą. Pažymėtina, kad ieškovas ieškiniu nereikalauja savo naudai priteisti iš atsakovų konkretaus turto ar piniginių lėšų, o ieškinys yra reiškiamas siekiant nukreipti 72 775,72 EUR (251 280 Lt) skolos išieškojimą į R. L. turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove D. K., kadangi R. L. neturi kito turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, nutartimi pritaikius D. K. turto, o jo nesant, piniginių lėšų 72 775,72 EUR (251 280 Lt) apimtimi, atitinkančiai skolos dydį, areštą, pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio reikalavimo ribų.
Pažymėtina, kad atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti naikinamos dėl to, jog ieškovas negalės nukreipti išieškojimo į areštuotą D. K. butą. Šiuo aspektu svarbu tai, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu neišliks D. K. nekilnojamasis turtas, kuriame prašoma nustatyti R. L. turto dalį, byloje taip pat turėtų būtų sprendžiamas piniginės kompensacijos ieškovui priteisimo klausimas, taigi, manytina, jog išieškojimas galės būti nukreiptas į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad apeliantei priklausančio buto areštas yra tiesiogiai susijęs su būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
Sutiktina su ieškovu, kad atskirojo skundo argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia D. K. konstitucinę teisę į nuosavybę, yra nepagrįsti ir savaime nesudaro teisinio pagrindo teismo priimtą nutartį laikyti neteisėta ir nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau toks ribojimas yra pateisinamas, kadangi juo siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nevaržo apeliantės teisių daugiau nei būtina pareikštiems ieškovo reikalavimams užtikrinti (CPK 185 straipsnis).
Aktualu tai, kad teismas neprivalo, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-323/2009, 2009-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-330/2009 ir kt.).
Nustačius šias aplinkybes ir atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra pagrindas spręsti, kad apeliantė atskiruoju skundu neįrodė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas ir priėmė teisiškai pagrįstą nutartį.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės prašyti teismo taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 straipsniai). Be to, atsakovė gali nurodyti, konkretų areštuotiną turtą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų nuostolių arba maksimaliai sumažintų nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.