Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1569-513/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-25Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-04Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-10-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-08
Bylos Nr.
e2S-1569-513/2015
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02064-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
R. L., D. K.
Teisėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. e2S-1569-513/2015

Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02064-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.3; 3.3.2.2; 3.3.2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-01 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams R. L. ir D. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė D. K. prašė teismo pakeisti 2014-10-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vietoje buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštuoti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 840/1680 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Argumentavo, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė. Byloje ginčas kilo dėl daiktinių teisių į konkretų atsakovės turtą (minėtą butą ir 840/1680 dalių žemės sklypo, esančius adresu (duomenys neskelbtini) būtent šį turtą ieškovas prašo pripažinti atsakovės ir atsakovo R. L. bendrąja nuosavybe, todėl tenkinus ieškinį išieškojimas galėtų būti nukreiptas į šį turtą. Ieškovas ieškiniu ir prašė areštuoti minėtą turtą, o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neprašė areštuoti. Taikytos priemonės yra perteklinės, neproporcingos bei neekonomiškos, todėl turi būti pakeistos.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime su atsakovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutiko. Nurodė, jog atsakovės nurodytas turtas – butas ir 840/1680 dalių žemės sklypo, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas hipoteka, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų negalimas. Atsakovė dėl turto arešto pakeitimo turėtų kreiptis tiesiogiai į antstolį. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-07-01 nutartimi atsakovės prašymą tenkino, pakeitė byloje 2014-10-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei D. K. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jam nesant – piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 251 280 Lt (72 775 Eur) reikalavimo sumos, areštą į kitą laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovei D. K., priklausantį butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 840/1680 dalių žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/50 dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/50 dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/50 dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/50 dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/50 dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/50 dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/50 dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/50 dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismas motyvuodamas CPK 148 str. 1 d. norma, reglamentuojančia vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita tvarką, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovas ieškiniu prašo pripažinti atsakovų bendrąja daline nuosavybe konkretų turtą (minėtą butą ir žemės sklypus), į kurį ieškinio tenkinimo atveju būtų galima nukreipti savo reikalavimus, ir kito D. K. vardu registruoto turto nei pripažinti bendrąja daline nuosavybe, nei areštuoti neprašė, sprendė, kad 2014-10-20 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, per daug suvaržančios atsakovės teises, todėl turi būti pakeistos, tačiau ne vien taip, kaip prašo atsakovė, o areštuojant dar ir aštuonis minėtus atsakovei priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos prašoma areštuoti ieškiniu. Teismas nustatė, jog atsakovei D. K. priklauso tik dalis ieškiniu prašomo areštuoti gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y. butas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra areštuotinas, o namas, kaip nepriklausantis atsakovei turtas, negali būti areštuotas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą atmesti. Argumentuoja, jog teismas nemotyvavo, kuo pasireiškia perteklinis 2014-10-20 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis ar per didelis atsakovės teisių suvaržymas. Teismo 2014-10-20 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimas jau yra išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-25 nutartimi – 2014-10-20 nutartis palikta nepakeista. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikytos priemonės buvo proporcingos ir nevaržančios atsakovės teisių. Šiuo atveju, teismas pakeisdamas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą kito turto areštu iš esmės iš naujo vertino 2014-10-20 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą, tuo pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų patvirtinusios jos nepagrįstai didelį teisių ir interesų suvaržymą dėl butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), taikomo arešto, o pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė ir dėl jų nepasisakė. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-04 nutartimi buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo 2015-04-22 nutartis, kuria pritaikytas galimų atsakovės nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių (buto, adresu (duomenys neskelbtini), arešto) taikymo atlyginimo užtikrinimas, teismui konstatavus, kad atsakovė nepagrindė nuostolių dėl šio buto arešto atsiradimo tikėtinumo. 2014-10-20 nutartimi konkretus atsakovės turtas nebuvo areštuotas, tai buvo padaryta nutartį vykdžiusio antstolio, kuris ir turėjo spręsti klausimą dėl galimybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą pakeisti kito turto areštu. Atsakovė prašė areštuoti kitą nei butas, esantis (duomenys neskelbtini), turtą, kas neatitinka CPK 148 str. laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo instituto esmės. Remiantis CPK 147 str. 6 d., būtent antstolis atlieka pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą, po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Teismas nevertino, ar taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus tinkamos užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, taip pat neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad nutartimi taikyto turto areštas tinkamai neužtikrins ieškinio reikalavimų įvykdymo. Atsakovei priklauso tik nedidelė areštuotų sklypų dalis, kurios vertė, Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, iš viso yra apie 7 000 Lt, o skola – 251 280 Lt. Pažymi, kad teismas, siekdamas tinkamai užtikrinti būsimo teismo sprendimo reikalavimų įvykdymą, turėjo spręsti klausimą dėl papildomo, ne tik nutartyje nurodyto atsakovei priklausančio turto arešto. Ieškovas ieškiniu nereikalauja priteisti iš atsakovų konkretaus turto ar piniginių lėšų, o ieškiniu siekiama nukreipti 251 280 Lt skolos išieškojimą į atsakovo R. L. turto dalį bendrojoje dalinėje su atsakove nuosavybėje, kadangi R. L. neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti nukreiptas į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriame neprašoma nustatyti atsakovo turto dalies, konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-25 nutartyje. Skundžiama nutartimi taikyto turto areštas nėra efektyvi priemonė ieškovo interesams apsaugoti, nes įkeisto bei mažaverčio nekilnojamojo turto areštas neatitinka laikinų apsaugos priemonių taikymo tikslo. Taikytas turto areštas yra deklaratyvi ir neefektyvi laikinoji apsaugos priemonė, neužtikrinanti ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovė D. K. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog 2014-10-20 nutartimi teismas užtikrino ieškovo reikalavimą dėl atsakovės ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas, esančias banke ar kitose kredito įstaigose, neviršydamas 72 775 Eur ieškinio sumos. Remiantis šia nutartimi, buvo areštuotas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nesutikdama su 2014-10-20 nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad ji asmeniškai niekada nebuvo skolinga ieškovui ieškinyje nurodytos 72 775 Eur sumos, jog skola kildinama iš R. L. pasirašyto su ieškovu vekselio. Byloje pateikti duomenys, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir iš jo išieškoti R. L. skolų, net jei ir būtų patenkintas ieškinys, ieškovas neturėtų teisės. CPK numatytas teisinis reguliavimas bylos šalims suteikia teisę prašyti teismo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir atsakovė šia teise pasinaudojo tinkamai. Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-25 nutartyje nurodė, kad atsakovė gali prašyti keisti 2014-10-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nurodyti konkretų areštuotiną turtą tam, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų nuostolių arba maksimaliai sumažintų nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būtent šia teismo nurodyta teisine galimybe atsakovė ir pasinaudojo. Ieškovas, skųsdamas nutartį dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pripažino atsakovės teisę vietoje buto nurodyti kitą areštuotiną turtą, todėl nesuprantama, kodėl dabar ieškovas šią atsakovės teisę neigia. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą numato CPK 148 str., todėl ne antstolis, o teismas turi teisę spręsti dėl galimybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą pakeisti kito turto areštu. Ieškovas ieškiniu prašo areštuoti tik tą turtą, kurį prašo pripažinti bendrąja daline atsakovų nuosavybe. Buto, (duomenys neskelbtini), arešto ieškovas net neprašė. Ieškovas jokių įrodymų, kad net areštavus skundžiamoje nutartyje nurodytą turtą, atsakovė galėtų jį perleisti ar sunaikinti, nepateikė, todėl remtis vien prielaidomis, kad esant tam tikroms sąlygoms egzistuoja teisinė galimybė ieškovui nukreipti išieškojimą į asmeninį atsakovės turtą, nėra pagrindo. Panaikinus nutartį būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Ieškovo interesai yra užtikrinti turto areštu, o ieškovas išvengė galimų atsakovės nuostolių užtikrinimo, dėl ko, panaikinus skundžiamą nutartį ir taikius areštą butui, atsakovės interesai būtų neproporcingai ir neracionaliai suvaržyti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis ir, priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai.

Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Dėl to teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2328/2013). Paminėtina, kad įrodyti, jog atsirado laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam taikytos tokios priemonės (CPK 12 str., 178 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą pakeisti 2014-10-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog remiantis šia nutartimi yra areštuotas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šio buto pripažinti bendrąja daline atsakovų nuosavybe ir (ar) nustatyti atsakovo R. L. dalį šiame bute ir pan. bei areštuoti šį butą ieškovas ieškiniu (jo patikslinimu) neprašo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių ginčo pobūdį (neturtinio pobūdžio ginčas), ieškovo reikalavimų turinį (pripažinti atsakovės vardu registruotą (konkretų) turtą bendrąją daline atsakovų nuosavybe; nustatyti atsakovo R. L. dalį bendrojoje dalinėje atsakovų nuosavybėje), 2014-10-20 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį, šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2014-10-20 nutartimi byloje pritaikytos perteklinės, per daug suvaržančios atsakovės teises laikinosios apsaugos priemonės.

Akcentuotina, jog 2014-10-20 nutartyje nurodytas areštuotino turto mastas – 72 775 Eur suma, atsižvelgiant į šio ginčo pobūdį, reikalavimų turinį, per se nereiškia, jog būtent tokios vertės atsakovės turto ir turi (turėjo) būti areštuota. Ieškovo nurodyta išieškotina iš atsakovo R. L. 72 775 Eur suma (kaip skola pagal vekselį) iš esmės nėra šio ginčo dalykas, o aplinkybė, patvirtinanti ieškovo suinteresuotumą / jo teisę inicijuoti nagrinėjamą neturtinio pobūdžio ginčą. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1238-265/2015 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams V. K., B. K. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2015-11-17 9.30 val., nes pageidavo tartis dėl taikos sutarties byloje sudarymo (LITEKO, CPK 179 str. 3 d.).

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovės turto – buto, esančio adresu Herkaus Manto g. 40-19, Klaipėdos m., areštas, remiantis 2014-10-20 nutartimi, ne tik išeina už minėtų ieškinio reikalavimų ribų, bet ir nebeatlieka taikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmės. Atsakovės prašytos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu yra perteklinės ir nepagrįstai varžančios atsakovę (kas suponuoja, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nepagrįstai suteikiamas perdėtas pranašumas ieškovui iškreipiant šalių pusiausvyrą). Akivaizdu, kad net ir patenkinus ieškovo reikalavimus, atsakovės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). (turto, nesančio ieškinio dalyku), areštas būtų faktiškai ir juridiškai nepagrįstas ir neabejotinai nepagrįstai suvaržytų atsakovės teisę į nuosavybę.

Ginčo šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įprasto fizinių asmenų gyvenimo. Esant areštuotam atsakovės turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei palikus galioti 2014-10-20 nutartį, kuria taikytas areštas visam atsakovės turtui, minėti principai ir atsakovės nuosavybės teisė į ginčo butą bei šalių interesų pusiausvyra yra pažeidžiami.

Atsižvelgdamas į išanalizuotus ir įvertintus faktinius ir teisinius ginčo situacijos aspektus, teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog teismas iš esmės iš naujo vertino 2014-10-20 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą, jog 2014-10-20 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimas yra išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-25 nutartimi (šia nutartimi išnagrinėtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas), jog antstolis turėtų spręsti klausimą dėl galimybės ginčo buto (duomenys neskelbtini) areštą pakeisti kito turto areštu, jog teismas nevertino, ar taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus tinkamos užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą ir kt. Be to, ieškovo teiginys, jog jis ieškiniu šioje byloje siekia nukreipti 72 775 Eur skolos išieškojimą į atsakovo R. L. turto dalį bendrojoje dalinėje su atsakove nuosavybėje, kadangi R. L. neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, per se nereiškia, jog galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju būtų galima nukreipti skolos išieškojimą į turtą (inter alia, ginčo butą), kurio ieškovas neprašo pripažinti atsakovų bendrąja daline nuosavybe bei neprašo nustatyti R. L. dalies šiame turte ir pan. (CPK 3 str. 1 d., 6 str., 17 str.).

Atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstus, o skundžiamą nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apelianto atskirasis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj