Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas E. K. (toliau – ir ieškovas) prašė teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1497-(4.13.104.) ir NŽT 2023 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 1SS-1452-(5.59 E.).

2. Nurodė, kad jis iš NŽT skyriaus gavo 2023 m. gegužės 17 d. raštą, kuriame nurodyta atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), kurį nenumatoma naudoti pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Poilsio namelis 1), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Poilsio namelis 2, abu kartu – ir Poilsio nameliai), eksploatacijai. Nesutikdamas su rašte nurodytu reikalavimu, pateikė 2023 m. birželio 5 d. skundą NŽT direktoriui, kuriame prašė 2023 m. gegužės 17 d. raštą panaikinti ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti įgyvendinti valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462 „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatas, susijusias su minėtu Žemės sklypu ir jame esančių Poilsio namelių išpirkimu valstybės nuosavybėn. NŽT skundo netenkino, nurodė, kad raštas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ieškovas pateikė 2023 m. spalio 10 d. skundą dėl NŽT raštų Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kurios Klaipėdos apygardos skyrius 2023 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 21RE2-155(AG2-152/16-2023) atsisakė priimti ieškovo skundą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Skundžiami NŽT raštai yra nepagrįsti. NŽT reikalavimas atlaisvinti žemės sklypą grindžiamas tuo, kad žemės sklype be valstybinės žemės patikėtinio (nuomotojo) sutikimo pastatyti Poilsio nameliai nėra laikytini teisėtai pastatytais statiniais, kad Aprašo nuostatos šiuo atveju netaikomos, be to yra pasibaigusi Valstybinės žemės nuomos sutartis. Civilinėje byloje Nr. 2-06-3-10591-2015-5, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp NŽT ir ieškovo, NŽT buvo pareiškusi priešieškinį ieškovui su reikalavimu per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jam priklausančius statinius ir sutvarkyti teritoriją. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad statiniai buvo atstatyti 2014-2015 m. atlikus savavališkus namelių atstatymo darbus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu NŽT priešieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl NŽT priešieškinio paliko galioti. Nors civilinė byla taip pat buvo nagrinėjama ir kasacine tvarka, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2018 m. vasario 9 d. nutartį (civilinės bylos Nr. e3K-3-18-695/2018), tačiau NŽT kasacinio skundo byloje neteikė, t. y., pripažino, kad priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Taigi, NŽT teiginiai apie tariamai neteisėtai atliktus statinių kapitalinio remonto darbus ir apie neteisėtą Poilsio namelių statybą yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. NŽT skyriaus reikalavimas atlaisvinti valstybinį Žemės sklypą, t.y., nugriauti teisėtai pastatytus statinius, yra nepagrįstas.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė: 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N23/2004-0483 (toliau - ir Nuomos sutartis), ieškovui terminuotai, iki 2017 m. rugsėjo 16 d., buvo išnuomota 0,0482 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), dalis. Nuomos sutarties 13 punkte buvo nurodyta, kad, pasibaigus žemės nuomos terminui, žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Nuomos sutartis seniai yra pasibaigusi ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 13VĮ-305-(14.13.2.) pagrindu 2015 m. rugpjūčio 5 d. išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau ieškovas iki šiol nėra atlaisvinęs valstybinės žemės. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002 m rugsėjo 16 d. sprendimą dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams. Sprendime buvo konstatuota, kad žemės sklypai (tarp kurių yra ir Žemės sklypas), kurių detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybės taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko rekreacinei zonai. Ieškovui, pasibaigus Nuomos sutarčiai, neatsirado teisinis pagrindas Žemės sklype eksploatuoti Poilsio namelius, kurie dar 2013 m. vasario 28 d. NŽT institucijos buvo užfiksuoti kaip sunykę (2013 m. vasario 28 d. Žemės naudojimo patikrinimo vietoje aktas Nr. 13ŽN- (14.13.73.)-4). Ieškovas, neatsižvelgdamas į 2009 m. kovo 13 d. teismo sprendimą, 2014 m. gegužės 7 d. kartu su kitais buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijoje esančių poilsio namelių savininkais užsakė atlikti poilsio namelių kapitalinio remonto darbus, tai reiškia, kad 2014 - 2015 metais vykdyti poilsio namelių kapitalinio remonto darbai buvo atlikti neteisėtai, nes poilsio (rekreacinės) paskirties statinių remonto darbai buvo vykdomi miško paskirties žemėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčo žemė galėjo būti naudojama tik miško ūkiui, susiklostė situacija, kai valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, galiojant vėliau neteisėtu pripažintam detaliajam planui, sudarė su ieškovais nuomos sutartis, kuriose buvo nurodyta kita pagrindinė tikslinė sklypo naudojimo paskirtis („kitos paskirties žemė“), nei nustatyta bendrajame (generaliniame) plane (Schemoje). Teismas įvertino faktą, kad nuomos sutartys buvo terminuotos, todėl konstatavo, jog dėl tolesnio Žemės sklypo nuomos termino pratęsimo, žinant apie Schemoje nustatytą buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimą bei pastatų iškėlimą, ieškovui negalėjo kilti teisėtų lūkesčių. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) nuostatas nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai, kuri schematiškai pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos tekstiniuose sprendiniuose (Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė-planinė dalis) VI numeriu pažymėta teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurios sutvarkymui numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Taigi NŽT raštai ieškovui buvo parengti remiantis galiojančiais teisės aktais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti. Be to, NŽT raštai yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantys ieškovui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo objektas teisme ir dar ir dėl šios priežasties teismas turėtų atmesti ieškovo reikalavimą panaikinti minėtus raštus.