- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- e2-2475-901/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00666-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Ieškovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- I. S., Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) dėl NŽT ir NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau NŽT skyrius) raštų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S., Neringos savivaldybės administracija ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti NŽT skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1497-(14.13.104.) ir NŽT 2023 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 1SS-1452-(5.59 E.), kuriuo buvo atmestas ieškovo E. K. skundas dėl NŽT skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1497-(14.13.104.) panaikinimo. Nurodo, kad ieškovas iš NŽT skyriaus gavo minėtą 2023 m. gegužės 17 d. raštą, kuriuo buvo nurodyta atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį nenumatoma naudoti pastatų, u/n (duomenys neskelbtini) (toliau Poilsio namelis1), ir u/n (duomenys neskelbtini) (toliau Poilsio namelis2), eksploatacijai. Ieškovas, nesutikdamas su rašte nurodytu reikalavimu, pateikė skundą 2023 m. birželio 5 d. NŽT direktoriui, kuriuo prašė raštą panaikinti ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462 „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nuostatas, susijusias su žemės sklypu ir jame esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn. NŽT skundo netenkino, nurodant, kad šis raštas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ieškovas pateikė 2023 m. spalio 10 d. skundą dėl NŽT raštų Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kurios Klaipėdos apygardos skyrius 2023 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 21RE2-155(AG2-152/16-2023) nusprendė atsisakyti priimti ieškovo skundą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Ieškovo teigimu skundžiami NŽT raštai yra nepagrįsti. NŽT reikalavimas atlaisvinti žemės sklypą grindžiamas tuo, kad žemės sklype be valstybinės žemės patikėtinio (nuomotojo) sutikimo pastatyti statiniai – Poilsio namelis1, Poilsio namelis2, - nėra laikytini teisėtai pastatytais statiniais, kad Aprašo nuostatos šiuo atveju netaikomos, be to yra pasibaigusi valstybinės žemės nuomos sutartis. NŽT nuomone, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.557 straipsnio 2 dalies, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai veiklai“ (toliau Nutarimas Nr. 260) (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. lapkričio 17 d.) 31.4 papunkčio, Nutarimo Nr. 260 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.), 30.7 papunkčio nuostatomis, kuriose numatyta, kad be leidimo ir nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Ieškovas su tuo nesutinka, jo nuomone NŽT daro nepagrįstą išvadą, kad žemės sklype esantys ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendrasavininkiu (I. S.) priklausantys Poilsio namelis1, Poilsio namelis2 yra neteisėtai pastatyti statiniai. Ieškovas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-06-3-10591-2015-5, kurioje buvo sprendžiamas ginčas ir tarp NŽT ir ieškovo, NŽT buvo pareiškusi priešieškinį ieškovui su reikalavimu per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jam priklausančius statinius ir sutvarkyti teritoriją. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad statiniai buvo atstatyti 2014–2015 m. atlikus savavališkus namelių atstatymo darbus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu NŽT priešieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl NŽT priešieškinio paliko galioti. Nors civilinė byla taip pat buvo nagrinėjama ir kasacine tvarka, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2018 m. vasario 9 d. nutartį (civilinės bylos Nr. e3K-3-18-695/2018), tačiau NŽT kasacinio skundo byloje neteikė, t.y. pripažino, kad priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Taigi NŽT teiginiai apie tariamai neteisėtai atliktus statinių kapitalinio remonto darbus ir apie neteisėtą Poilsio namelių statybą yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. NŽT skyriaus reikalavimas atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, t.y. nugriauti teisėtai pastatytus statinius, yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.