Kauno apygardos teismo nutartis

2022-07-14 · Civilinė byla Nr. e2S-905-896/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-07-14Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
e2S-905-896/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04277-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
J. V.-K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-905-896/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04277-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.18.3
(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V.-K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų V. K., E. K. ir D. K. laikiną gyvenamąją vietą kartu su jų motina (ieškove) bei, nustačius vaikų laikiną gyvenamą vietą su ieškove, iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 508 Eur kiekvienam kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovės J. V.-K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. kovo 22 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove J. V.-K. nuo kreipimosi į teismą dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisė iš atsakovo D. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 508 Eur į ieškovės J. V.-K. atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, paskiriant ieškovę J. V.-K. nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

4. Teismas nurodė, kad atsakovo skiriama lėšų suma nėra pakankama trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui, kad mokama pinigų suma neatitinka atsakovo įsipareigojimo, prisiimto šalių sudaryta Ikivedybine sutartimi. Iš pateiktos ieškovės ir atsakovo sudarytos Ikivedybinės sutarties 6 punkto nustatė, kad šalys susitarė, kad santuokos nutraukimo atveju sutuoktinis, su kuriuo negyvena vaikas(-ai), moka kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį Lietuvos Respublikos nustatytą minimalaus dydžio pinigų sumą, skirtą vaiko išlaikymui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 2022 m. yra 730 Eur bruto ( 508 Eur neto).

5. Teismas sprendė, kad atsakovas, gaudamas pastovias pakankamai dideles pajamas ir būdamas darbingo amžiaus, turi pareigą prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Todėl, siekiant kuo geriau užtikrinti nepilnamečių vaikų materialinius interesus, jų poreikius, įvertinęs ieškinyje ir prašyme nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į Ikivedybine sutartimi šalių sutartą išlaikymą vaikams, teismas prašymą priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 508 Eur tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas D. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 300 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Vedybų sutartis reguliuoja tik sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, todėl išlaikymo nepilnamečiams klausimai nustatomi ne vedybų sutartimi, o reglamentuojami teisės aktuose. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-378/2016). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

6.2. Ieškovė, prašydama priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, išimtinai vadovavosi tik Ikivedybinės sutarties 6 punktu, kuris iš esmės negali būti taikomas sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimus, nes vedybų sutartimi reguliuojami sutuoktinių tarpusavio santykiai, tuo tarpu išlaikymas teikiamas nepilnamečiams vaikams, vienas iš tėvų priteistą išlaikymą tvarko uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovė, prašydama priteisti didesnius nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, privalėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių duomenų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vedybinės sutarties nuostatomis.

6.3. Šalims gyvenant skyriumi, atsakovas nepilnamečiams vaikams teikia išlaikymą kiekvieną mėnesį po 300 Eur kiekvienam vaikui, todėl nebuvo jokio poreikio nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taip pat ieškovė neįrodė būtinybės užtikrinti būsimą teismo sprendimą bei užtikrinti teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, nes atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

6.4. Teismas nevertino, kad atsakovas teikia išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams ir pilnametei dukrai, kuri mokosi Sveikatos mokslų universitete, apmoka jos įmokas už studijas. Taip pat atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atsakovo D. K. atskirąjį skundą ieškovė J. V.-K., atstovaujama advokatės G. Š., prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:

7.1. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šias sąlygas nustatė ir išimtinai nepilnamečių trijų vaikų interesais priėmė atitinkamą procesinį sprendimą.

7.2. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės jo darbingumas būtų objektyviai sumažėjęs, todėl darytina išvada, kad atsakovas turi galimybes dėti papildomas pastangas gauti didesnes pajamas ir užtikrinti jam tenkančios jo vaikams reikalingos išlaikymo dalies teikimą. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių šiuos jo teiginius, be to nėra duomenų ir apie jo realiai gaunamas pajamas iš trijų darboviečių, gyventojų metinės pajamų deklaracijos, duomenų apie turimus vertybinius popierius, valdomą brangų turtą – medžioklinius ginklus, kreditorinius įsipareigojimus ir pan. Ieškovės žiniomis, atsakovo gaunamos pajamos preliminariai sudaro 6 000 Eur per mėnesį (neto), o deklaruotos pajamos už 2021 sudarė apie 112 000 Eur, todėl atmestini bet kokie argumentai dėl neva sunkios materialinės padėties bei negalėjimo išlaikyti nepilnamečius vaikus.

7.3. CK nustato dviejų rūšių sutuoktinių turto teisinį režimą: pagal sutartį ir pagal įstatymą (CK 3.81 straipsnio 1 dalis). Šalys pasirinko savo turto teisinį režimą pagal sutartį, todėl jų santykiams nėra taikomos CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą. Šalių turtiniai klausimai santuokos nutraukimo atveju spręstini remiantis pateiktos vedybinės sutarties nuostatomis. Šalys vedybų sutartimi nepakeitė ir nenustatė kitokių savo teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu, negu numatyta imperatyvais, kas vadovaujantis CK 3.105 straipsnio 6 punkto nuostatais darytų tokią sutarties sąlygą negaliojančia, bet susitarė tik dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio santuokos nutraukimo atveju. Tokia šalių sutarta sąlyga - tik dėl teiktino išlaikymo dydžio, neprieštarauja įstatyme numatytoms imperatyvioms teisės normoms ir nedaro dėl to vedybų sutarties negaliojančia CK 3.105 straipsnio 6 punkto prasme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes jis teikia vaikams išlaikymą kiekvienam po 300 Eur per mėnesį, o teismas nepagrįstai vadovavosi šalių Ikivedybine sutartimi, nes išlaikymo klausimas turi būti sprendžiama įstatymo nustatyta tvarka, be to apeliantas turi kitų įsipareigojimų – kredito įstaigai, išlaiko pilnametę dukrą.

Dėl laikinojo išlaikymo priteisimo

11. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

14. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė ir atsakovas sudarytoje Ikivedybinėje sutartyje (sutarties 6 p.) sutarė, kad santuokos nutraukimo atveju sutuoktinis, su kuriuo negyvena vaikas(-ai), moka kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį Lietuvos Respublikos nustatytą minimalaus dydžio pinigų sumą, skirtą vaiko išlaikymui. Taigi, dėl išlaikymo vaikams teikimo tvarkos ir dydžio šalys susitarė Ikivedybinėje sutartyje, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas turėjo klausimą dėl laikino išlaikymo vaikams spręsti vadovaudamasis įstatymu, o ne šalių Ikivedybine sutartimi.

15. Apeliantas pripažįsta, kad teikia išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui, kai tuo tarpu Ikivedybinėje sutartyje numatė teikti 1 MMA sumą, kuri šiuo metu yra 508 Eur. Ieškovės teigimu, apelianto gaunamos pajamos leidžia teikti tokio dydžio (508 Eur) išlaikymą kiekvienam vaikui. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis moka kreditą, moka už pilnametės dukros mokslus. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad apeliantas turi įsipareigojimų, finansiškai remia dukrą, tačiau nepaneigia ieškovės argumentų dėl geros apelianto finansinės padėties.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika