- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- 2-172-810/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00016-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Ieškovas
- E. S.
- Išvadą teikia
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- D. S.
institucijos, teikiančios išvadą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. S. (išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius), prašydama priteisti iš atsakovo D. S.: išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 116,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 1392,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-12-24 iki 2014-12-23, skaičiuojant po 116,00 Eur kas mėnesį.
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais teismo posėdžio metu: Atsakovas D. S. yra ieškovės nepilnamečio sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ji pagal galimybes materialiai išlaiko savo sūnų, nors jos turtinė padėtis yra sunki. Šiuo metu ji yra motinystės atostogose ir jos mėnesio pajamas sudaro tik 207,37 Eur motinystės pašalpa. Tuo tarpu atsakovas nuo sūnaus gimimo jam jokio išlaikymo neteikė ir neteikia, todėl iš jo priteistinas išlaikymas po 116,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei 1392,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 2013-12-24 – 2014-12-23 laikotarpį, skaičiuojant po 116,00 Eur kas mėnesį. Ji atsakovo dabartinės gyvenamosios ir darbo vietos nežino, atsakovo giminaičiai su ja nebendrauja, todėl prašė paskelbti atsakovo paiešką per policiją.
Teismo posėdžio metu ieškovė E. S. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas D. S. yra jos nepilnamečio vaiko M. S. tėvas, tėvystę yra pripažinęs, jo pavardė nurodyta gimimo liudijime, tačiau nuo pat vaiko gimimo jo nepadeda išlaikyti. Nurodė, kad jie su atsakovu kartu negyvena. Paaiškino, kad vaiko išlaikymui su tėvų pagalba išleisdavo apie 810,00 Lt. Į šią sumą įeina ir rūbai, ir higienos priemonės, ir vaistai, ir maistas. Šiuo metu ji yra vaiko auginimo atostogose ir nedirba, iki vaiko gimimo dirbo UAB „Palink“ kasininke-pardavėja ir gaudavo minimalų atlyginimą. Šiuo metu gauna 135,03 Eur motinystės išmoką, nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas savo mamą, transporto priemonė, esanti jos vardu, yra realiai parduota broliui, visiškai apgadinta per avariją ir stovi aikštelėje, ji ja nesinaudoja. Apie atsakovą žino tik tiek, kad vaikui gimus jis po kelių dienų išvyko į užsienį uždarbiauti, žadėjo siųsti pinigus, tačiau niekada jų nepervedė, kartais paskambina, tačiau visada sako, kad pinigų neturi, apie jo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas ji nieko nežino. Daugiau vaikų ji neturi, ar atsakovas jų turi, nežino.
Teismo posėdžio metu ieškovės atsakovė advokatė G. M. prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo po 116,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir 1392,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėjo, kad išlaidas vaiko išlaikymui sudaro: maistas (280 Lt), vaistams (50 Lt), rūbams (200 Lt), higienos priemonėmis (140 Lt), būsto išlaikymui (90 Lt), lavinamosios priemonės – žaislai, knygutės (50 Lt). Nors šios išlaidos yra didesnės negu ieškovės gaunamos pajamos, tačiau vaiką išlaikyti jai padeda tėvai, ji gyvena pas motiną. Ruošiant ieškinį ieškovės pajamos buvo apie 207,37 Eur, šiuo metu jos yra sumažėjusios iki 135,03 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam yra pranešta apie pareikštą ieškinį, vadinasi jis su ieškiniu sutinka, todėl nėra kliūčių tenkinti ieškinį pilnai. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė prašo priteisti netgi mažiau negu pusę minimalios mėnesinės algos.
Atsakovas D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2015-05-25 rašte Nr. 20-S-94964 „Dėl D. S. paieškos nutraukimo“ (b. l. 23) nurodyta, jog nustačius, jog atsakovas gyvena užsienyje, jo paieška bei paieškos byla nutraukiama pažymėta, jog apklausus ieškovę E. S., nustatyta, jog ji sistemingai bendrauja su atsakovu D. S. telefonu, internetu bei yra informavusi apie tai, kad jam yra iškelta byla dėl vaiko išlaikymo, taip pat nurodyta, jog atsakovas apie savo atsakomybę žino, tačiau į Lietuvą grįžti neketina. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas iš esmės dėl ieškinio tenkinimo neprieštarauja, reikalavimų neginčijo.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovas D. S.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 59), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepareikšta. Neatvykimo priežastys nežinomos.
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje bei teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė nurodė, jog atsižvelgiant į Skyriaus turimą informaciją ir teisės aktuose įtvirtiną prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynybos principą, faktines aplinkybes bei vaiko interesus mano, kad yra tikslinga tenkinti ieškovės E. S. ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Pažymėjo, kad atsakovo nuomonė dėl išlaikymo ir jo dydžio priteisimo Skyriui nėra žinoma, Skyrius su atsakovu nebendravo, todėl, nežinodamas atsakovo turtinės padėties, negali vertinti, kokią sumą tėvas kas mėnesį turėtų skirti sūnaus išlaikymui ir tai paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl išlaikymo priteisimo
Pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2014-01-15 išduotą gimimo liudijimą ((duomenys neskelbtini)) M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini)a. k. (duomenys neskelbtini) o tėvas yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 str., reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kt.
Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Pagal CK 3.192 str. 1 d. tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Pagal CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI - 38,00 Eur[1]. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą - 325,00 Eur[2] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006).
Pagal CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą - 325,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Teismas, spręsdamas dėl priteisto išlaikymo didinimo, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010-02-08 nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartis Nr. 3K-3-294/2010).
Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja resjudicata galios (Lietuvos Respublikos CPK 279 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis Nr. 3K-7-24/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. S. išlaikymą sūnui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 116,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį ji išleidžianti apie 810,00 Lt (234,59 Eur) (b. l. 7): maistui ? 280,00 Lt (81,09 Eur); higienos priemonėms – 140,00 Lt (40,55 Eur); vaistams – 50 Lt (14,48 Eur); rūbams - 200,00 Lt (57,92 Eur); lavinamosioms priemonėms – 50 Lt (14,48 Eur); būsto išlaikymui - 90,00 Lt (26,07 Eur).
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovės E. S. nurodyti sūnaus poreikiai iš esmės jie yra pagrįsti, atsižvelgiant į vaiko amžių, kuriam būdingas spartus vaiko augimas, ir sveikatos būklę.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog šalių mažametis sūnus M. S. gyvena kartu su motina ? ieškove E. S., ? atsakovas D. S. prie berniuko išlaikymo visiškai neprisideda ir niekada neprisidėjo. Ieškovė E. S. yra jauna, sveika ir darbinga, nėra ištekėjusi, neturi kitų vaikų ar paramos ir išlaikymo reikalingų asmenų, taip pat neturi registruoto nekilnojamojo turto, realaus ir naudojamo kilnojamojo turto (b. l. 54-55). Ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametį sūnų, pragyvena tik iš mokamos motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat artimųjų paramos. Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos šiuo metu – 135,03 Eur (b. l. 64), iki 2015 metų pradžios jos pajamos buvo maždaug 207,43 Eur (b. l. 8, 64). Pats atsakovas duomenų apie savo sveikatos būkle ar kitas aplinkybes, susijusias su jo darbingumu, socialine padėtimi, kitais išlaikytiniais ir pan. nepateikė, taip pat nepateikė ir jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Teismui savo iniciatyva patikrinus atitinkamus jo duomenis VSDFV, Gyventojų registro tarnyboje prie LR VRM, VĮ Registrų centre, VĮ REGITRA, nustatyta, jog nuo 2014-03-19 ir šiuo metu Lietuvoje jis nedirba (b. l. 9, 58), deklaruotos gyvenamosios vietos neturi (b. l. 10), taip pat neturi ir jokio registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje (b. l. 56-57).
Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovės E. S. ir atsakovo D. S. turtinė padėtis yra panaši. Tačiau šiuo metu ieškovė galimybių dirbti neturi, kadangi augina nė dvejų metų neturintį vaiką, o atsakovas D. S. pagal savo amžių yra jaunas, sveikas ir darbingas, galimai dirbantis užsienyje, Didžiojoje Britanijoje, Londone, automobilių remonto dirbtuvėse, todėl spręstina, jog už atliekamą darbą jo gaunamos pajamos turėtų būti kur kas didesnės nei ieškovės gaunamos pajamos.
Atsižvelgdamas į tai, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, taip pat įvertinęs mažamečio M. S. poreikius, ieškovės E. S. ir atsakovo D. S. turtinę padėtį, ieškovės E. S. realias galimybes dirbti, ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį tiek Lietuvoje, tiek galimoje atsakovo gyvenamojoje vietoje – Didžiojoje Britanijoje, į tai, kad ieškovės E. S. ir atsakovo D. S. sūnus gyvena su ieškove, t. y. jų sūnaus gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ieškovė sūnui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, teismas daro išvadą, kad ieškovės E. S. reikalaujamas iš atsakovo D. S. išlaikymo dydis vaikui – 116,00 Eur per mėnesį ? yra pagrįstas, nėra per didelis, atitinka mažamečio vaiko poreikius ir interesus. Todėl iš atsakovo D. S. priteistinas išlaikymas sūnui M. S. po 116,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos – 2015-01-05 iki sūnaus pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str.). Nustatytina ieškovės E. S. sūnaus išlaikymo prievolės dalis taip pat yra 116,00 Eur (CK 3.194 str., 3.196 str., 3.199 str., 3.200 str.). Nors atsakovas D. S. apskritai neišreiškė jokios nuomonės dėl prašomo priteisti išlaikymo ar jo dydžio, byloje yra duomenys, kad jis Lietuvoje nedirba, neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, tačiau teismas pažymi, kad sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Ieškovė E. S. prašo priteisti iš atsakovo D. S. 1392,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. S. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-12-24 iki 2014-12-23, skaičiuojant po 116,00 Eur kas mėnesį.
Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (Vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, jog atsakovas D. S., būdamas M. S. tėvu, nuo pat sūnaus gimimo (2013-12-24) neprisideda prie jo išlaikymo, visiškai juo nesirūpina ir nesidomi, iš atsakovo D. S. priteistinas ieškovės prašomas išlaikymo sūnui įsiskolinimas (nuo jo gimimo – (duomenys neskelbtini)? iki 2014-12-23), iš viso: 1392,00 Eur, skaičiuojant po 116,00 Eur kas mėnesį (116,00 Eur x 12 mėn.).
Mažamečiam M. S. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise iki berniuko pilnametystės paskirtina jos motina ? ieškovė E. S. (CK 3.203 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė E. S. šioje byloje 100 proc. atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo D. S. valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 2,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 83,52 Eur (116,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + 1392,00 Eur x 3 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Taigi iš viso valstybei iš atsakovo D. S. priteistina 86,30 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Be to, iš atsakovo D. S. priteistina 162,12 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 60-61) (CPK 79-80 str., 82-83 str., 85 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-267, 268-270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 116,00 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2015-01-05, iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1392,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt du eurus 00 ct) išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. S. įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki 2014-12-23.
Nepilnamečiam sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 83,52 Eur žyminio mokesčio ir 2,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 86,30 Eur (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Priteisti iš D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 162,12 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), j.a.k. 188659752, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.