Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-08-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-13254-475/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-26
Bylos Nr.
e2YT-13254-475/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07277-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Pareiškėjas
A. G., I. G.
Suinteresuotas asmuo
L. K., valstybinė įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-13254-475/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07277-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir I. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. K., valstybinė įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai A. G. ir I. G. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė po jų tėvo K. G. mirties (duomenys neskelbtini) d. palikimą faktiškai pradėję valdyti jo turtą.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjai yra K. G. vaikai. K. G. mirė (duomenys neskelbtini)d. Pareiškėjų motina A. G. mirė (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėjams buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai dėl jos turto paveldėjimo. Mirusiojo K. G. vardu yra registruotas toliau nurodytas nekilnojamasis turtas: 245/592 dalys žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys pastato, gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini). Mirus K. G. pareiškėjai į notarų biurą nustatytais terminais dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nors po tėvo mirties priėmė palikimą jį faktiškai valdant, kadangi po tėvo mirties priėmė mirusiojo tėvo asmeninius daiktus, be to, minėtame gyvenamajame name pareiškėjai nuolat gyveno ir gyvena, turtu rūpinasi, jį išlaiko, moka komunalinius mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo K. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad K. G., miręs (duomenys neskelbtini) d., buvo pareiškėjų A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., ir I. G., gimusios (duomenys neskelbtini) d., tėvas. Pareiškėjų motina A. G. mirė (duomenys neskelbtini) d. Jos palikimą paveldėjo pareiškėjai kartu su tėvu. Pareiškėjams (po 147/1184 dalis) kartu su tėvu K. G. (245/592 dalys) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)ir K. G. 3/16 dalys, o pareiškėjams po 9/32 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjui K. G., jo turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, dėl jo palikimo į notarą niekas nesikreipė. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad jie priėmė palikimą faktiškai pardėdami jį valdyti, nes ir toliau liko gyventi kartu su palikėju priklausiusioje namo dalyje, rūpinosi gyvenamuoju namu, mokėjo visus mokesčius, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų išdėstytų pareiškime nustatyta, kad pareiškėjai yra palikėjo vaikai ir įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėjų pateikti mokėjimai už komunalines paslaugas atlikti nepraėjus trijų mėnesių terminui po palikėjo mirties patvirtina, kad pareiškėjai po tėvo mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems ir tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, bei elgėsi kaip šio turto savininkai mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą ir žemės sklypą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai po savo tėvo mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po K. G. mirties (duomenys neskelbtini) d. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d. palikimą priėmė faktiškai pradėję valdyti jo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė