Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-568-280/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ ieškinį atsakovui Valstybės įmonei „Kupiškio miškų urėdija“ (tretieji asmenys V. B., uždaroji akcinė bendrovė „Dalgirda“, Ž. B., mažoji bendrija „Luxtera“, S. V. individuali įmonė) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių actio Pauliana ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas yra preliminariai nepagrįstas, t.y. procesas pradėtas neteisėtai, o atsakovais patraukti asmenys, kurie pagal materialiąją teisę nėra atsakingi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Panevėžio apygardos teismas 2013-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-921-544/2013 iškėlė ieškovui UAB „Rolasa“ bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2014-02-13, kai ją paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-342/2014). Prieš bankroto bylos iškėlimą 2013 metų lapkričio – 2014 metų vasario mėnesių laikotarpiu ieškovo susitarimo su VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ pagrindu VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ ieškovui už medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugas priklausančią 199 023,52 Lt sumą pervedė ieškovo kreditoriams V. B., UAB „Dalgirda“, Ž. B., MB „Luxtera“, S. V. individualiai įmonei. Ieškovas ginčija tiek žodinį susitarimą su VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ pervesti ieškovui priklausančias lėšas kreditoriams (tretiesiems asmenims byloje), tiek pačius pervedimus bei prašo taikyti restituciją – pripažinti atsakovo VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ skolą ieškovui 199 023,52 Lt ir priteisti ieškovui iš VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ 199 023,52 Lt.

Ieškinys grindžiamas argumentais, jog ginčijamais sandoriais, ieškovui esant jau faktiškai nemokiam, buvo suteiktas prioritetas konkretiems jos kreditoriams. Sandoriai ginčijami actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu (BUAB „Rolasa“ kreditorių interesais ieškinį reiškia BUAB „Rolasa“ bankroto administratorius), taip pat kaip sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis) bei viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tiketinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemones turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir nevaržyti asmenų, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė sandorius ginčija keliais pagrindais ir prašo taikyti restituciją tokiu būdu: pripažinti atsakovo VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ skolą ieškovui 199 023,52 Lt ir priteisti ieškovui iš VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ 199 023,52 Lt. Taigi, klausimo teisingam išnagrinėjimui pirmiausia būtina nustatyti, ar prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė -VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ lėšų areštas 199 023,52Lt sumai, užtikrintų ieškinio reikalavimų įvykdymą.

Kaip jau minėta, vienas iš ieškinio teisinių pagrindų – actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis). Actio Pauliana – tai kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Restitucijos taikymas tokiose bylose turi tam tikrą specifiką. Pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį pripažinus negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiamas į perduotas pagal tą sandorį pinigines lėšas, taip pat kitą turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Kitaip, nei sandorių pripažinimo negaliojančiais kitais pagrindais, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Pauliano ieškinio tikslas. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006). Be restitucijos, taikomos sandorį pripažinus negaliojančiu (kiekviena sandorio šalis grąžina kitai, ką yra gavusi pagal sandorį), actio Pauliana taikymo atveju, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Taigi turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, skiriamas kreditoriaus reikalavimui patenkinti, nukreipiant į jį išieškojimą. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2013, 2010-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010).

Laikinosios apsaugos priemonės bylose, kuriose sandoriai ginčijami actio Pauliana pagrindu, ieškinio reikalavimui užtikrinti taikomos turto, kurio perleidimo sandoris ginčijamas, atžvilgiu. Byloje ginčijamo sandorio objektas yra 199 023,52 Lt lėšos, sumokėtos ginčo sandorių pagrindu. Būtent šios lėšos (t.y. jų gavėjo analogiška pinigų suma) taptų restitucijos dalyku, patenkinus ieškinį actio Pauliana pagrindu ir būtent į šias lėšas būtų nukreiptas kreditoriaus (ieškovo) BUAB „Rolasta“ reikalavimas. Taigi būtent šių lėšų (atitinkamos pinigų sumos, šiuo metu esančios pas trečiuosius asmenis V. B., UAB „Dalgirda“, Ž. B., MB „Luxtera“, S. V. individualią įmonę) areštas užtikrintų ieškovo reikalavimų įvykdymą, nes būtent į šias lėšas (trečiųjų asmenų restitucijos pagrindu VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ grąžintinas sumas) ieškinio patenkinimo atveju būtų nukreiptas kreditoriaus reikalavimas. Taip restitucijos taikymą actio Pauliana tenkinimo tais atvejais, kai ginčijami faktiškai nemokios įmonės susitarimai dėl atsiskaitymų tvarkos tarp tokios įmonės debitorių ir kreditorių, nuosekliai aiškina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013, 2013-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013, 2013-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013, 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-508/2012). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ piniginių lėšų ar kito turto atžvilgiu netaikytinos, yra teisėta ir pagrįsta. Šios išvados nepaneigia ir ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas – ginčyti tuos pačius sandorius dar dviem alternatyviais pagrindais, neskaitant actio Pauliana. Ieškinį patenkinus ir sandorius pripažinus negaliojančiais CK 1.80 ar 1.81 straipsniuose numatytais pagrindais taip pat yra taikoma restitucija, tačiau šiais atvejais ji taikoma tarp sandorio šalių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.81 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu ieškovas neprašo taikyti restitucijos, įprastos sandorius pripažinus negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajai tvarkai, t.y. restitucijos tarp ginčijamų sandorių šalių. Tai yra suprantama, nes atsakovas VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ pagal ginčijamus sandorius jokių lėšų ar kito turto iš ieškovo negavo, priešingai, atsakovas lėšas sumokėjo tretiesiems asmenims. Ieškovo prašomas restitucijos taikymo būdas, kai nukreipiamas išieškojimas į ginčo sandorio pagrindu perleistas lėšas, būdingas actio Pauliana ieškiniams. Šiuo ieškiniu siekiamas ieškovo tikslas būtent ir yra siekis atkurti iki ginčijamų sandorių sudarymo buvusią teisinę padėtį, t.y. atgauti iš užsakovo VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ apmokėjimą už atliktus darbus. Todėl ieškovo reikalavimo (priteisti jam 199 023,52 Lt) įvykdymą visiškai užtikrintų laikinosios apsaugos priemonės, taikytinos pagal pareikštą actio Pauliana, t.y. ginčo sandoriais pervestų atitinkamų pinigų sumų, esančių pas tų pinigų gavėjus (ieškovo kreditorius), ar kito turto areštas, jeigu tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtų nustatytos kitos būtinos sąlygos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė galimai jam palankaus teismo sprendimo pasirinktojo atsakovo atžvilgiu, t.y. sprendimo dalies, kuria prašoma restitucijos taikymo būdu, sandorius pripažinus negaliojančiais, atitinkamą pinigų sumą priteisti iš atsakovo VĮ „Kupiškio miškų urėdija“. Ieškovas neprašo priteisti pagal ginčijamus sandorius sumokėtų pinigų sumų iš trečiųjų asmenų atsakovui VĮ „Kupiškio miškų urėdija“, taip pat neprašo priteisti nurodytų sumų ieškovui tiesiogiai iš trečiųjų asmenų. Nors ieškovas prašo, pripažinus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir pripažinti jam reikalavimo teisę į atsakovą, tačiau reikalavimo teisės į atsakovą pagrindu ieškinio dėl skolos pagal medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartis priteisimo šioje byloje nėra pareiškęs. Taigi, ieškovas ieškinio elementus (pagrindą ir dalyką) bei prašymą taikyti restituciją yra suformulavęs ydingai. Ieškovas, atsižvelgiant į pasirinktą ieškinio pagrindą, galėtų arba prašyti, ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, taikyti restituciją ir priteisti atsakovui VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ iš trečiųjų asmenų jo sumokėtas sumas ir tuo pagrindu remdamasis reikšti savarankišką reikalavimą atsakovui VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ dėl skolos priteisimo pagal rangos sutartis, arba, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, prašyti tiesiogiai priteisti ieškovui iš jas gavusių asmenų (šiuo metu byloje įtrauktų trečiaisiais asmenimis).

Dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties byloje

Atsakovais byloje nurodomi asmenys, kuriems ieškiniu reiškiami materialieji teisiniai reikalavimai, t.y. asmenys, kurie yra materialiajame teisiniame santykyje su ieškovu ir turi pareigą jam atsakyti. Tuo tarpu trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bylą traukiami tik procesine teisine prasme bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos ateityje. Nagrinėjamu atveju byloje trečiaisiais asmenimis nurodyti asmenys, kurie yra ginčijamų žodinių trišalių susitarimų šalimis, gavę iš VĮ „Kupiškio miškų urėdija“ mokėjimus, kuriuos, ieškinio tenkinimo atveju, turėtų grąžinti taikant restituciją. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje, vykdydamas išaiškinimo pareigą, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti trečiaisiais asmenimis įtrauktų asmenų procesinę padėtį į bendraatsakovų (CPK 45 straipsnis, 3 straipsnio 6 dalis).

Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.