Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo BUAB „Rosala“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Ž. B., D. B. ir antstolė Neringa Budriūnienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kupiškio rajono apylinkės teisme 2016 m. liepos 13 d. buvo gautas pareiškėjo BUAB „Rosala“ prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Ž. B., D. B. ir antstolė Neringa Budriūnienė. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė Neringa Budriūnienė vykdo Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 19122,70 Eur skolos ir 1888,46 Eur palūkanų išieškojimo iš Ž. B. (vykdomosios bylos Nr. 0043/15/01142). Kadangi Ž. B. sutuoktinės D. B. sąskaitose esančios lėšos yra įgytos santuokos metu, tačiau Ž. B. priklausanti turto dalis, kuri yra bendra su kitais asmenimis, nėra nustatyta, antstolė pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Pareiškėjas prašo teismo nustatyti, jog Ž. B. priklauso ½ dalis visų sutuoktinės D. B. gaunamų piniginių lėšų, esančių (būsimų) D. B. vardu atidarytose banko sąskaitose.

Suinteresuotas asmuo byloje D. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo BUAB „Rosala“ prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. D. B. aiškina, kad ji su sutuoktiniu Ž. B. gyvena kartu, tačiau jų užsiėmimai ir pajamos yra skirtingi. Ž. B. vykdo savo individualią veiklą, iš kurios ir kilo skolos, o ji vykdo savo atskirą individualią veiklą – miškininkystę ir medienos ruošą. Jie vienas kito individualioje veikloje nedalyvauja. D. B. teigia, kad jos banko sąskaitoje esantys pinigai priklauso tik jos individualiai veiklai, nes per šią sąskaitą vyksta atsiskaitymai su tiekėjais, kreditoriais, mokami valstybei mokesčiai, išmokami atlyginimai samdomiems darbuotojams. Pripažinus, kad jos sąskaitoje esantys pinigai ½ dalimi priklauso sutuoktiniui bus pažeisti tiek valstybės, tiek jos kreditorių, tiekėjų interesai, nes ji negalės vykdyti įsipareigojimų bei mokėti atlyginimus samdomiems darbuotojams, taip pat nukentės jos nepilnametis vaikas, kurį ji viena išlaiko, nes jos sąskaitoje esantys pinigai yra vieninteliai pragyvenimui skirti pinigai. Atsiliepime pažymima, kad Ž. B. tapo skolininku ne kaip fizinis asmuo, o kaip asmuo vykdęs verslą, todėl šie įsiskolinimai nieko neturi bendro su šeima.

Suinteresuoti asmenys byloje Ž. B. ir antstolė Neringa Budriūnienė atsiliepimų į pareiškėjo BUAB „Rosala“ prašymą nustatytais terminais nepateikė.

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0043/15/01142 medžiagos matyti, kad antstolė Neringa Budriūnienė 2015 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu priėmė vykdyti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-568-280/2014 dėl 19122,70 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko Ž. B. išieškotojo BUAB „Rosala“ naudai. Priėmęs vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą bei patikrinęs skolininko turtinę padėtį, antstolis nustatė, kad skolininkas neturi pakankamai asmeninio turto iš kurio galima būtų operatyviai ir efektyviai išieškoti skolą. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, antstolis nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su D. B., kuri gauna pajamas iš vykdomos individualios veiklos. Atsižvelgiant į tai, antstolis patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinei D. B. priklausančią banko sąskaitą bei 2016 m. liepos 4 d. pasiūlymu pasiūlė išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktinei per 10 dienų kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Pareiškėjas BUAB „Rosala“ 2016 m. liepos 13 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui Ž. B. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų piniginių lėšų, esančių (būsimų) sutuoktinės D. B. vardu atidarytose banko sąskaitose.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnio 1 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas – D. B. vardu atidarytose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos – nėra padalintas, antstolis pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) ir bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko Ž. B. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje – D. B. vardu atidarytose banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jam priklausančios pajamų dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Byloje nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Lietuvos Respublikos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Piniginės lėšos, gautos iš D. B. darbinės ar intelektinės veiklos, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes skolininko Ž. B. ir D. B. santuoka įregistruota 1993 m. gruodžio 2 d. (tokia data nurodoma D. B. atsiliepime). Teismas pažymi ir tai, kad iš D. B. kartu su atsiliepimu pateiktos banke „Swedbank“ esančios jos sąskaitos išklotinės už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. matyti, kad per šį laikotarpį UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Kupiškio komunalininkas“ buvo pervesta 190 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „Ž. B.“. Iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad D. B. iš savo pajamų moka atitinkamus mokesčius už sutuoktinį Ž. B., ir jų pajamos nėra ant tiek skirtingos, kaip kad teigiama D. B. atsiliepime. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis).

Remiantis išdėstytu, teismas tenkina pareiškėjo prašymą ir nustato, kad skolininkui priklauso ½ dalis visų sutuoktinės D. B. gaunamų piniginių lėšų, esančių (būsimų) D. B. vardu atidarytose banko sąskaitose, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nustatyti, kad Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis visų sutuoktinės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų piniginių lėšų, esančių (būsimų) D. B. vardu atidarytose banko sąskaitose.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Kupiškio rajono apylinkės teismą.