- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2-342/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00484-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saitema“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rolasa“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saitema“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rolasa“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Saitema“ kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Rolasa“, bankroto administratoriumi skirti UAB „Renavita“. Nurodė, kad pagal šalių pasirašytą degalų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JD01/2013 už parduotą kurą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. atsakovas liko skolingas ieškovui 57 072,73 Lt. 2013 m. balandžio 23 d. atsakovui išsiuntė raštą dėl skolos padengimo, įspėjo dėl galimo bankroto bylos iškėlimo, jei nebus atsiskaityta, tačiau atsakovas, nors buvo pažadėjęs, įsiskolinimo nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Rolasa“ atsiliepime nurodė, kad bendrovei kelti bankroto bylą nėra pagrindo. Įmonė vykdo gamybinę veiklą, atsiskaitinėja su kreditoriais, toliau vykdydama ūkinę-komercinę veiklą 1-2 metų laikotarpyje galėtų dalimis atsiskaityti ir su ieškovu, ir su kitais kreditoriais. Įmonė turto, kurį realizavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, neturi, todėl iškėlus bankroto bylą nukentėtų visų kreditorių interesai. Didžiausias atsakovo kreditorius UAB „Narjanta“ nepageidauja, kad atsakovui būtų iškelta bankroto byla. 2012 metams bendrovė yra laimėjusi VĮ Kupiškio miškų urėdija organizuotą konkursą medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo darbams. Vykdydama šio konkurso pagrindu sudarytas sutartis bendrovė gavo 493 582,65 Lt pajamų. Įmonė planuoja dalyvauti VĮ Kupiškio miškų urėdijos organizuojamame Konkurse analogiškų darbų ir paslaugų pirkimui 2014 metams. Jeigu konkursą laimėtų, užsitikrintų pastovų darbą ir pajamas, kurių pagalba galėtų ženkliai sumažinti įsiskolinimus kreditoriams. Skola ieškovui susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. balandžio 20 d., kada akcininke buvo tapusi A. G.. Mano, kad tuo metu įmonės savininkai mėgino sukčiauti, įmonės vardu pirko prekes, jokios veiklos nevykdė ir neatsiskaitinėjo su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Rolasa“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Renavita“.
Teismas nustatė, kad 2012 metus bendrovė baigė su 1503 Lt nuostoliu ir pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. nuostatas jau tada buvo nemoki, nes į balansą įrašyto turto vertė buvo 454 513 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 300 191 Lt. Iš balanso 2013 m. spalio 31 dienai bei duomenų apie įmonės turtą, debitorius bei kreditorius matyti, kad ataskaitinį laikotarpį bendrovė baigė su 168 469 Lt nuostoliu. Į balansą įrašyto turto vertė buvo 314 485 Lt, o pradelsti įsiskolinimai ir skolos tiekėjams sudarė 282 969 Lt, darbuotojams – 4276 Lt, t. y. viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės. Vadovaudamasis LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus faktiškai pradelsti įsipareigojimai ir skolos kreditoriams yra didesni, nei 2013 m. spalio 31 d. balanse nurodė atsakovas. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybes, kad registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Pagrindinį ilgalaikį bendrovės turtą sudaro du 1 200,21 Lt ir 1 112,46 Lt likutinės vertės pjūklai bei 155 979,87 Lt likutinės vertės medvežė „VALMET 860,1“, kuriai 2012 m. balandžio 16 d. yra įregistruota hipoteka, užtikrinant 208 000 Lt prievolės AB Šiaulių bankui grąžinimą. Nors atsakovas per 2013 metus iš VĮ Kupiškio miškų urėdijos pagal medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų teikimo sutartis ir gavo 301 961,90 Lt pajamų, tačiau minėtų sutarčių galiojimas baigiasi 2013 metų pabaigoje. Minėta gautų pajamų suma, teismo vertinimu, įmonės mokumo ir finansinės padėties iš esmės nepagerino, nes 2012 m. gruodžio 31 d. per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų ji turėjo 300 191 Lt, į balansą įrašyto turto vertė buvo 454 513 Lt, o 2013 m. spalio 31 dienai į balansą įrašyto turto vertė sumažėjo iki 314 485 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo iki 328 632 Lt. Teismas nurodė, kad vieno iš kreditoriaus nuomonė dėl bankroto bylos iškėlimo nėra privaloma. Iš įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti UAB „Rolasa“ bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie atsakovo nemokumą, neatsižvelgė į bankroto procese taikomą reabilitacinį tikslą, kuris reiškia, jog pirmiausia būtina nustatyti, ar įmonė vykdo veiklą, ar gauna pajamas, ar turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės finansinė veikla ir balansas buvo įvertinti formaliai. Įmonė toliau vystydama veiklą gali vienerių - dviejų metų laikotarpyje atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Rolasa“ jau atsiskaitė su UAB „Dalgirda“ bei nėra skolinga Valstybinei Mokesčių inspekcijai, SORDAI bei darbuotojams. Apeliantas įrodinėja, kad skola ieškovui susidarė tuo metu, kai įmonę buvo nusipirkusi A. G. ir tuo metu jos savininkai, mėgindami sukčiauti, ėmė įmonės vardu prekes, o visiškai nevykdė jokios veiklos ir neatsiskaitinėjo su kreditoriais. Tuo tarpu įmonę perpirkus dabartiniam savininkui buvo ženkliai sumažinti įmonės kreditoriniai įsipareigojimai.
Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. sausio 23 d. atsakovas pateikė įrodymus, kad atsiskaitė su UAB „Dalgirda“, V. B. bei sudarė 2014 m. sausio 17 d. sutartis Nr. 05-07 ir 05-06 su VĮ Kupiškio miškų urėdija dėl darbų 2014 m. atlikimo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka. Nurodo, kad apelianto pateikti įrodymai pagrindžia tik nedidelę dalį įmonės įvykdytų įsipareigojimų kreditoriams ir jie nagrinėjamu atveju nėra lemiantys sprendžiant dėl įmonės mokumo. Prioritetas reabilitaciniam tikslui bankroto procese gali būti taikomas tik tokiu atveju, kuomet įmonė balansuoja ant įmonės nemokumo būsenos, t. y. kuomet pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra lygūs pusei į balansą įrašyto turto vertės arba yra nežymiai didesni (mažesni). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija pusę į balanso įrašyto turto, įmonė pripažįsta neturinti turto atsiskaityti su kreditoriais, per paskutinius dvejus metus įmonė dirba akivaizdžiai nuostolingai ir blogina savo turtinę padėtį bei teismui pateikia duomenis apie pradelstus įsipareigojimus, kuriuos teismas savo iniciatyva pagal LITEKO duomenis pripažįsta neatitinkančius tikrovės. Pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta faktą, kad neturi turto, kurio pakaktų atsiskaityti su visais kreditoriais. Toks pareiškimas patvirtina faktą, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais (neturi turto) ir dėl to jai pagrįstai iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).
ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.
Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės už 2012 ir 2013 metus duomenis – balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, ir iš jų bei kitų objektyvių bylos duomenų sprendė apie įmonės nemokumą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad įmonės finansinė veikla ir balansas buvo įvertinti formaliai bei neatsižvelgta į bankroto procese taikomą reabilitacinį tikslą. Pažymėtina, kad iš atsakovo (apelianto) kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikto balanso 2013 m. spalio 31 dienai bei kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovo turtas sudarė 314 485 Lt, iš jo 118 664 Lt per vienerius metus gautinos sumos, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 328 632 Lt (t. 1, b. l. 58-59), o pradelsti įsipareigojimai 2013 m. spalio 31 dienai – 291 091,18 Lt ( t. 1, b. l. 66). Atsakovas siekdamas įrodyti, kad atsiskaitinėja su kreditoriais, pateikė teismui duomenis, liudijančius, kad atsakovas atsiskaitė su UAB „Dalgrida“, kuriai pagal 2013 m. kovo 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymą iš atsakovo buvo priteisti 35 383,52 Lt, su V. B., kuriam pagal 2013 m. kovo 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymą iš atsakovo buvo priteisti 27 011,32 Lt bei su darbuotojais (t. 1., b. l. 121-122, 138, 151-152). Nors atsakovas atsiskaitė su kai kuriais kreditoriais, tačiau grąžinta skolos suma nelemia ženklaus atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumažėjimo. Pats atsakovas pripažįsta, kad jo turimas turtas nėra pakankamas atsiskaityti su kreditoriais, o įsipareigojimai galės būti padengti tik gavus iš veikos pelno. Siekdamas įrodyti galimybę vykdyti įsipareigojimus, apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2014 m. sausio 17 d. sutartis Nr. 05-07 ir Nr. 05-06 su VĮ Kupiškio miškų urėdija dėl darbų 2014 m. atlikimo, kurios liudija atsakovo prisiimtų pagal sutartį darbų kiekius (t. 1, b. l. 153-162). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš šių sutarčių nėra aišku, kokias konkrečiai pajamas atsakovas gaus atlikęs jose numatytus darbus, kokias patirs išlaidas bei kiek bus gauta pelno, iš kurio galės būti vykdomi atsakovo įsipareigojimai kreditoriams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, su VĮ Kupiškio miškų urėdija atsakovo sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo 2013 metais įmonės mokumo ir finansinės padėties iš esmės nepagerino, nes 2012 m. gruodžio 31 d. per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų atsakovas turėjo 300 191 Lt, į balansą įrašyto turto vertė siekė 454 513 Lt, o 2013 m. spalio 31 dienai į balansą įrašyto turto vertė sumažėjo iki 314 485 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo iki 328 632 Lt. Taigi aplinkybė, kad atsakovas pasirašė naują sutartį dėl darbų atlikimo, taip pat nepaneigia pagrindų iškelti atsakovui bankroto bylą egzistavimo.
Atsižvelgiant į duomenis apie atsakovo turimo turto bei pradelstų įsipareigojimų santykį, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos nemokumo būsenos apeliantas nepaneigė, atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, kas sudaro pagrindą konstatuoti įmonės nemokumą ir pagrindo kelti bankroto bylą egzistavimą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.