Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovei M. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovei M. Č. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove M. Č. 2015-08-28 sudarė darbo sutartį Nr. 13, pagal kurią atsakovė buvo įdarbinta floristės-pardavėjos pareigoms, mėnesinė alga 533,00 Eur, darbo dienos trukmė 8 valandos, darbo sutartis įsigaliojo 2015-08-31. M. Č. 2015-10-09 pateikė ieškovei prašymą dėl atleidimo iš einamų floristės-pardavėjos pareigų nuo 2015-10-28, arba bendru sutarimu nuo prašymo pateikimo dienos. Darbo sutartyje nurodyta, jog darbo sutartis nutraukta 2015-11-02, vadovaujantis Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje nurodyta, jog M. Č. buvo laikinai nedarbinga dėl ligos laikotarpiu nuo 2015-10-12 iki 2015-10-16, nuo 2015-10-17 iki 2015-10-23, nuo 2015-10-24 iki 2015-10-30. M. Č. 2015-11-05 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama padėti nutraukti darbo sutartį (vėliau atsisakė šio reikalavimo), atgauti teisėtai uždirbtus pinigus, taip pat išieškoti atsiskaitymą už išdirbtus viršvalandžius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už atsiskaityti uždelstą laiką.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2015-12-01 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė: išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. Č. 261,74 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2015-11-02; išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. Č. 27,26 Eur (neatskaičius mokesčių) dalį darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2015-11-02; išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei M. Č. 70,00 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinio darbo užmokesčio uždelsus atsiskaityti darbo sutarties nutraukimo dieną ir išsprendė kitus klausimus.

Ieškovė sutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu išieškoti atsakovei 261,74 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas atskaičius mokesčius, už laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2015-11-02, gavusi darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriame ir buvo nurodyta M. Č. atsiskaitomoji sąskaita, pervedė atsakovei nurodytą sumą.

Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu Darbo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 straipsnio 2 dalis). Darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) – per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti (DK 206 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Dėl 27,26 Eur darbo užmokesčio.

Darbo ginčų komisija 2015-12-01 sprendimu nusprendė išieškoti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei M. Č. 27,26 Eur (neatskaičius mokesčių) nepriskaičiuoto darbo užmokesčio už 2015 m. rugsėjo mėnesį. Darbo ginčų komisija nurodė, kad ieškovė nesilaikė darbo sutarties 3 punkte sutarto darbo užmokesčio dydžio, t. y. mokėti atsakovei 533,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Komisijos nuomone ieškovė paskaičiavo tik 505,74 Eur darbo užmokesčio už 2015 m. rugsėjo mėnesį. Iš pateikto darbo užmokesčio paskaičiavimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2015 m. rugsėjo mėn. paskaičiavo 574,00 Eur darbo užmokesčio. Ieškovė paaiškino, jog apskaitos programa „Pragma“, kai darbuotojas dirba viršvalandžius ir/arba gauna papildomus priedus, dalį pagrindinio atlyginimo perkelia į kitų priskaitymų grafą „Kiti priskaitymai, priemokos“, todėl atsakovei buvo paskaičiuotas 533,00 Eur darbo užmokestis ir 41,00 Eur darbo užmokesčio už viršvalandžius. Byloje nepateikta duomenų paneigiančių šią aplinkybę. Iš pateikto darbo užmokesčio paskaičiavimo už 2015 m. rugsėjo mėn. matyti, kad M. Č. buvo paskaičiuota 574,00 Eur darbo užmokesčio, t. y. 505,74 Eur atlyginimas ir 68,26 Eur kitų priskaitymų, priemokų. Atsakovė rugsėjo mėnesį dirbo 22 darbo dienas (nustatytas 176 darbo valandų skaičius per mėnesį), su viršvalandžiais 185 darbo valandas, t. y. viršvalandžius sudaro 9 valandos, šią aplinkybę patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Darytina išvada, jog darbo ginčų komisija klaidingai nurodė sprendime atsakovei paskaičiuotą darbo užmokestį už 2015 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovė teisingai paskaičiavo darbo užmokestį už rugsėjo mėn., todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas, naikintina Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-12-01 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje nuspręsta išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei 27,26 Eur (neatskaičius mokesčių) dalį darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2015-11-02.

Dėl 70,00 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinio darbo užmokesčio uždelsus atsiskaityti darbo sutarties nutraukimo dieną.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014).

Darbo kodekso 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Kasacinis teismas, plėtodamas ir pildydamas teismų praktiką vėliau priimtomis nutartimis yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Šios darbdavio prievolės neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009-07-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009).

Ieškovė teigia, kad ji su atsakove negalėjo atsiskaityti atleidimo dieną, kaip numato Darbo kodekso 141 ir 206 straipsniai, nes neturėjo atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos numerio, kadangi darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais, be to, pati atsakovė į bendrovės buveinę neatvyko. Nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu išieškoti 70,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio uždelsus atsiskaityti darbo sutarties nutraukimo dieną, kadangi vėlavimas įvyko dėl atsakovės kaltės.

Iš byloje pateiktų duomenų darytina išvada, jog tarp šalių yra įtempti ir konfliktiniai santykiai. Šią aplinkybę patvirtina 2015-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl darbo drausmės, kuriuo užklausė atsakovės dėl neatvykimo, pasišalinimo iš darbo vietos ir kitų įvykių. M. Č. atsakė 2015-10-21 paaiškinimu į ieškovės paklausimą, kuriame taip pat pareiškė nuogąstavimą dėl įmonės atstovų neadekvataus elgesio, pakelto balso tono, žeminimo, Lietuvos Respublikos įstatymų nesilaikymo ir nepaisymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė M. Č. registruota pašto siunta bei elektroniniu paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė prašymą atleisti iš darbo ir pasiaiškinimą, kadangi prašymas dėl atleidimo iš darbo nebuvo įteiktas registruotu įmonės adresu, prašymas buvo išsiųstas faksograma. Atsakovė ieškovei taip pat elektroniniu paštu išsiuntė skenuotą prašymo dėl atleidimo iš darbo kopiją, bei nurodė, jog dėl su darbo santykių nutraukimu susijusių dokumentų pasirašymo ir atsiskaitymo kreiptis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad yra suinteresuota susiklosčiusią situaciją spręsti bendru sutarimu. Telekomunikacijų bendrovės UAB „Tele2“ pateikta detali informacija apie apmokestintas paslaugas (išklotinė) patvirtina, kad atsakovė tiek telefono skambučiais, tiek SMS žinutėmis kontaktavo su įmonės vadovais bei darbuotojais. Ieškovė šios aplinkybės nepaneigė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, byloje nėra pateikta duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų susisiekusi su atsakove paštu, elektroniniu paštu ar telefonu, nors buvo žinomas gyvenamosios vietos adresas, kuris nurodytas darbo sutartyje, elektroninio pašto adresas ir telefono numeris. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog būtų imtasi kokių nors veiksmų, norint atsiskaityti su buvusia darbuotoja. Pažymėtina ir tai, kad pradėjus ginčą nagrinėti darbo ginčų komisijoje ieškovė taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad susisiekti su atsakove tam, kad būtų įgyvendinta darbdavio pareiga, numatyta Darbo kodekso 141 ir 206 straipsnyje. Nors atsakovės M. Č. pozicija, jog ji apie darbo sutarties nutraukimą sužinojo tik 2015-12-01 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės, laikytina nepagrįsta, kadangi šalių paaiškinimais nustatyta, jog nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, dar posėdžio metu paaiškėjo aplinkybė apie M. Č. atleidimą iš darbo, dėl šios priežasties pati atsakovė atsisakė reikalavimo dėl įpareigojimo nutraukti darbo sutartį, tačiau tai neatleidžia darbdavio nuo pareigos visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, kaip numato Darbo kodekso 141 ir 206 straipsniai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-12-01 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria nuspręsta išieškoti 70,00 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinio darbo užmokesčio uždelsus atsiskaityti darbo sutarties nutraukimo dieną, netenkintinas, kaip nepagrįstas.

Ieškovė atsakovei 2015-12-08 sumokėjo darbo ginčų komisijos sprendimu priteistą 261,74 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-11-02. Dėl nurodytų aplinkybių, šalims sutinkant su nurodyta suma, teismas pakartotinai nebepasisako šiuo klausimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė, kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją su 2015-11-05 prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo, nurodė, kad prašo padėti nutraukti darbo sutartį, išieškoti darbo užmokestį, išieškoti pinigines lėšas už išdirbtus viršvalandžius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už atsiskaityti uždelstą laiką. Taigi atsakovė nenurodė konkrečių sumų, susijusių su darbo santykiais, kurias prašo išieškoti iš ieškovės. Būtina įvertinti tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-12-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkinti visi atsakovės reikalavimai, išskyrus reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kurio atsakovė atsisakė, sužinojusi, kad darbo sutartis nutraukta. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje ir atsakovės atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei argumentus, iš esmės paliko nepakeistą minėtą Darbo ginčų komisijos 2015-12-01 sprendimą, pakeista tik viena 2015-12-01 sprendimo dalis, tai yra dėl 27,26 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalies. Atkreiptinas dėmesys, jog Darbo ginčų komisija, priimdama 2015-12-01 sprendimą, netinkamai apskaičiavo atsakovei mokėtino darbo užmokesčio dalį už 2015 metų rugsėjo mėnesį ir dėl šių aplinkybių atsiradimo nenustatyta atsakovės kaltė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-12-01 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje nuspręsta išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei 27,26 Eur (neatskaičius mokesčių) dalį darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo 2015-08-31 iki 2015-11-02.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.