- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- eA-4782-492/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00609-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga
- Trečiasis asmuo
- E. P.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą atsakovui Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. P. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) 2016 m. vasario 11 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga, atsakovas) valdybos 2016 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. LAA17-1(16) atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus Departamente pirmininkui, Departamento Utenos rajono agentūros vedėjui E. P. (toliau – ir Atsisakymas).
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Departamento direktoriaus 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. v-83 buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas Departamento Utenos rajono agentūros vedėjo E. P. atžvilgiu dėl neteisėto (ne darbo laiku, ne tarnybos reikmėms ir kt.) jam priskirto tarnybinio automobilio „VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo 2015 m. birželio-lapkričio mėnesiais. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) nustatė, kad E. P. nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 14 d. neteisėtai, ne tarnybos reikmėms, naudodamas, laikydamas ne nustatytoje vietoje tarnybinį automobilį „VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodydamas šio automobilio kelionės lapuose tikrovės neatitinkančius faktus arba jų nenurodydamas, pažeidė atitinkamų teisės aktų nuostatas. Komisijos nuomone, E. P. šį nusižengimą padarė dėl savo kaltės – lengvabūdiškumo, aplaidumo, neįsigilinimo į atliekamų darbų esmę, nesugebėjimo tinkamai planuoti darbo laiką, nors turėjo visas galimybes elgtis atsakingai ir teisėtai. Komisija taip pat įžvelgė savanaudiškų paskatų, kadangi E. P. tarnybiniu automobiliu, naudodamas iš Departamento lėšų nupirktą kurą, neretai ir darbo metu, vykdė ne tarnybines funkcijas, t. y. naudojo tarnybinį automobilį ir lėšas asmeniniams poreikiams tenkinti. E. P. ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti nuvažiuotiems 856 kilometrams sunaudoto kuro (pagal kuro normą tai yra 72,76 litrų) vertę nurašius į Departamento išlaikymo išlaidas, Departamentui buvo padaryta 74,57 eurų žala. E. P. tarnybinį nusižengimą Komisija kvalifikavo kaip Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 punkto, 8 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4–6 punktų pažeidimą, kuris, Komisijos nuomone, atitiko Valstybės tarnybos įstatyme pateiktą piktnaudžiavimo tarnyba apibrėžimą, todėl tarnybinis nusižengimas priskirtinas prie šiurkščių, ir dėl šių priežasčių pasiūlė Departamento direktoriui už šį tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Kadangi E. P. yra Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus Departamente pirmininkas, Departamentas kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo leisti jam skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga ginčijamu raštu atsisakė šį sutikimą duoti, motyvuodama tuo, kad Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos valdyba, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, aktyvią E. P. veiklą profesinėje sąjungoje, taip pat tai, kad E. P. siūloma bausti už nepadarytus tarnybinius nusižengimus, bei tai, kad naudojantis nepatikimomis priemonėmis yra apskaičiuota įstaigai tariamai padaryta žala. Pareiškėjo teigimu, Profesinė sąjunga šiame atsisakyme nenurodė jokių konkrečių faktų, kuriais remiantis toks sprendimas priimtas. Profesinės sąjungos akcentuojami galimi tarnybinio patikrinimo trūkumai nėra susiję su E. P. naryste profesinėje sąjungoje. Komisijos pateiktoje išvadoje yra nurodytos teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė E. P., ir kaip konkrečiai pasireiškė neteisėti veiksmai, dėl kokių priežasčių jis yra kaltas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo ir atsiradusių pasekmių, todėl atsakovo nesutikimas skirti E. P. tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas, pažeidžia Departamento interesus, nes trukdo Departamento vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą, kenkia jos prestižui, taip pat pažeidžia ir viešąjį interesą – valstybės teisėtų interesų apsaugą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.
Atsakovo teigimu, tarnybinis tyrimas dėl galbūt padaryto nusižengimo buvo pradėtas neaiškiu pagrindu, t. y. nėra aišku, dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta atlikti tyrimą būtent dėl profesinės sąjungos atstovo tarnybinio automobilio naudojimo – toks pagrindas nėra fiksuotas tarnybinio tyrimo išvadoje, apie tyrimo pradėjimo pagrindą nebuvo pateikta esminės informacijos. Profesinės sąjungos žiniomis, dėl kitų pareigūnų, naudojančių tarnybinį automobilį analogiškai kaip E. P., tarnybiniai tyrimai nebuvo pradėti, todėl yra pagrindo įtarti, jog E. P. tarnybinio automobilio naudojimo aplinkybės buvo pasirinktos ne atsitiktinai, o siekiant paveikti profesinės sąjungos atstovą dėl jo aktyvios veiklos atstovaujant Profesinei sąjungai ir darbuotojams. Tarnybinis tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsiaiškinus visų aplinkybių, tyrimo metu nepašalinus prieštaravimų, esančių tarnybos dokumentacijoje, o Komisija be jokio pagrindimo prieštaringas aplinkybes aiškino E. P. nenaudai. Atsakovo nuomone, išvada surašyta siekiant nubausti aktyvų profesinės sąjungos atstovą „surandant“ tam formalų pagrindą. Be to, žalos apskaičiavimas prieštarauja bendriesiems žalos atlyginimo principams, nes Departamento administracija patvirtino, jog GPS įranga nėra metrologiškai patikrinta, o tokie matavimo prietaisai negali būti naudojami žalos dydžiui apskaičiuoti, išvadoje nėra nurodytų duomenų apie tariamiems pažeidimams naudotą įrangą, taigi Komisija naudojo duomenis, surinktus neaiškiais prietaisais. Atsakovo teigimu, trintis tarp Departamento administracijos ir profesinės sąjungos kilo jau prieš kurį laiką, o E. P. aktyvi veikla, teikiant siūlymus, susijusius su tarnybinės veiklos gerinimu, ir augantis profesinės sąjungos narių skaičius Departamente kėlė įtampą. Atsakovas nurodė, kad priimtas sprendimas dėl tarnybinio patikrinimo priimtas būtent dėl minėtų priežasčių, patikrinimas yra tendencingas ir neobjektyvus, o E. P. yra persekiojamas dėl savo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime į prašymą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą iš esmės grindė atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais, akcentuodamas, kad jį siūloma patraukti tarnybinėn atsakomybėn už tariamus tarnybinius nusižengimus. E. P. teigimu, tyrimas atliktas selektyviai pasirinkus atsakomybėn traukiamą asmenį, nei vienas kitas Departamento pareigūnas nebuvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn už tarnybinio transporto naudojimo tvarkos pažeidimus, visos abejones keliančios aplinkybės buvo vertintos išimtinai jo nenaudai. E. P. įsitikinimu, jis baudžiamas už tarnybinių pareigų vykdymą. Rengdamas jam naudotis priskirtos tarnybinės transporto priemonės važiavimo (naudojimo) maršrutų kelionės lapus, naudodavosi telemetrinės GPS/GSM sistemos maršrutų suvestinėmis, kurias iš duomenų sistemos atspausdindavo tuometis Departamento direktoriaus pavaduotojas. Atspausdintas suvestines matydavo minėtas direktoriaus pavaduotojas, tačiau pastabų dėl tarnybinės transporto priemonės naudojimo asmeniniais tikslais pastabų niekada nesulaukė, išskyrus dėl vidutinio važiavimo greičio. Be to, pažeidimas fiksuotas ir atsakomybė taikoma naudojantis nesertifikuotais, metrologiškai nepatikrintais, todėl nepatikimus duomenis teikiančiais prietaisais. E. P. nuomone, tai įrodo, kad tikroji priežastis patraukti jį tarnybinėn atsakomybėn yra kita, nei nurodyta tarnybinio tyrimo išvadoje. Tarnybinis tyrimas neobjektyvus ir yra tik priedanga tikriesiems motyvams, nulėmusiems sprendimą skirti nuobaudą, nuslėpti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Profesinės sąjungos Atsisakymą.
Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos valdybos narys, taip pat Profesinės sąjungos skyriaus Departamente pirmininkas. Nagrinėdamas ginčą, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kad profesinė sąjunga diskrecijos teisę duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-535/2013 ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, teismas nurodė, kad šioje byloje reikia įvertinti, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, ir ar atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai. Spręsdamas ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje, todėl tarnybinės nuobaudos tyrimo išvada tarnybinės atsakomybės taikymo prasme negali būti revizuojama. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga pateikė argumentus, susijusius su tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, jų vertinimu, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, teigdama, jog tyrimas atliktas neišsamiai, nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nepašalinti prieštaravimai. Teismo vertinimu, vien atsakovo manymas, kad nuobaudą E. P. norima skirti dėl jo aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, šio teiginio nepagrindžiant jokiomis aiškiomis ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių būtų galima spręsti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su E. P. veikla profesinėje sąjungoje, nėra pakankamas. Nors atsakovas nurodė, kad Departamento ir profesinės sąjungos požiūriai išsiskyrė, buvo kilę esminių nesutarimų, tačiau plačiau šių aplinkybių nedetalizavo, nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, jų nekonkretizuodamas. Teismo nuomone, iš atsakovo Departamentui teiktų raštų negalima spręsti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra susijęs su šių raštų rengimu. Atsakovo teigimu, E. P. teikdavo siūlymus, susijusius su tarnybinės veiklos gerinimu, kurių buvo reikalaujama atsisakyti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė bei E. P. paaiškino, jog Departamentui buvo pateikta trečiojo suinteresuoto asmens rengta Utenos rajono agentūros 2014 m. valstybinės kontrolės ir veiklos ataskaita, tačiau kasmetinės ataskaitos apie įstaigos veiklą rengimas paprastai yra nurodomas įstaigos nuostatuose, joje pateikiama informacija apie įstaigos veiklą ir ji niekaip nėra siejama su asmens veikla profesinėje sąjungoje. Be to, į bylą pateikta 2014 m. Utenos rajono agentūros veiklos ataskaita buvo parengta 2015 m. pradžioje, o profesinės sąjungos skyrius Departamente įsteigtas tik 2015 m. gegužės mėnesį.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjas įrodė, jog atsakovo Atsisakymas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus. Tai, kad tarnybinę nuobaudą siūloma skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui, neleidžia spręsti, jog ji skiriama ne įgyvendinant tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, o siekiant diskriminuoti E. P., kaip profesinės sąjungos renkamo organo narį. Konstatavęs, kad atsakovas nepagrindė aplinkybės, jog tarnybinę nuobaudą E. P. siekiama skirti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje ar kad jo veikla buvo vertinama akivaizdžiai netinkamai, teismas sprendė, jog atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas, ir panaikino ginčijamą atsakovo raštą.
III.
Atsakovas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. birželio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-604/2007 yra išaiškinęs, jog profesinė sąjunga, svarstydama, ar duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, t. y. ar nuobauda nėra skiriama dėl su darbinių funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, gali vertinti ir faktines aplinkybes, susijusias su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu, tačiau tik ta apimtimi ir tuo aspektu, ar yra pakankama vada tarnybinės atsakomybės procedūrai pradėti, t. y. faktiniai duomenys, leidžiantys įtarti, kad darbuotojas darbo drausmę pažeidė. Faktinė situacija, kai tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra (tarnybinis tyrimas) pradedama nesant pakankamų faktinių duomenų, leidžiančių įtarti darbuotoją tarnybinio nusižengimo padarymu, gali būti vertinama kaip galimo darbuotojo persekiojimo dėl jo narystės profsąjungoje požymis. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo vertinama visuma svarbių aplinkybių ir faktinių duomenų, susijusių su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu, ir konstatuota, jog tariamas E. P. tarnybinis nusižengimas buvo ištirtas nepakankamai, vienpusiškai vertinant faktines aplinkybes, nepašalinant prieštaravimų, paaiškėjusių tyrimo metu, o tarnybinio patikrinimo išvada surašyta siekiant nubausti aktyvų profesinės sąjungos atstovą „surandant“ tam formalų pagrindą. Atsakovo nuomone, vertindamas šiuos aspektus, jis įgyvendino įstatymais jam suteiktą teisę, savo kompetencijos ribų neperžengė bei pagrįstai konstatavo, jog E. P. atžvilgiu tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir tarnybinę nuobaudą jam buvo siūloma skirti dėl jo turimo profesinės sąjungos renkamojo organo statuso, vykdomos aktyvios veiklos bei narystės profesinėje sąjungoje. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra praktikoje darbdavių dažniausiai naudojama susidorojimo su jiems neįtikusiais darbuotojais, tarp jų ir profesinių sąjungų nariais, forma. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurai išaiškino Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio nuostatas ir konstatavo, jog profesinės sąjungos ne tik neturi teisės vertinti tarnybinio patikrinimo sudėties pareigūno veikoje klausimų, bet apskritai negali vertinti tarnybinio patikrinimo išvadų turinio. Nevertinant tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktų duomenų, praktiškai nėra įmanoma priimti objektyvaus sprendimo dėl to, ar tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui nėra siūloma skirti dėl jo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įrodinėjimo naštos paskirstymo principais tokio pobūdžio bylose, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas išaiškino kaip įtvirtinančias darbdavio teisių pažeidimo prezumpciją tais atvejais, kai profesinė sąjunga nesutinka su tarnybinės nuobaudos jos nariui paskyrimu. Darbdavys, siekiantis paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, privalo įrodyti, jog jo interesai pažeidžiami iš esmės. Tuo tarpu profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju pateikta pakankamai faktų, įrodančių E. P., kaip profesinės sąjungos atstovo, aktyvią veiklą ir Departamento poziciją į tai, kas leidžia daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos E. P. ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-849/2013 profesinės sąjungos rašytus raštus darbdaviui įvertino kaip aktyvios narystės profesinėje sąjungoje įrodymą. Atsakovo teigimu, profesinei sąjungai nurodžius konkrečias faktines aplinkybes dėl E. P. aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje, įrodinėjimo pareiga, kad ginčo atveju nebuvo pažeistas minimas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje, nepagrįstai nebuvo perkelta darbdaviui, be to, Departamentas neįrodė, jog ginčijamu atsisakymu buvo iš esmės pažeisti darbdavio interesai, nes tarnybinės drausmės užtikrinimo darbdavys gali siekti nebūtinai skirdamas tarnybines nuobaudas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Departamentas pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. ne tarnybos tikslais naudojo ir laikė ne nustatytoje vietoje tarnybinį automobilį asmeniniams poreikiams tenkinti, atitinkamas funkcijas ir reikalavimus pažeidė dėl savo kaltės. Komisija, atlikusi tyrimą, išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nurodė nustatytus faktus ir teisės aktų nuostatas, įvertino lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei pasiūlė Departamento direktoriui skirti E. P. tarnybinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai ir išsamiai išdėstė teismo išvadas. Apeliaciniame skunde nepateikiami jokie argumentai, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atsakovas naujų aplinkybių nenurodė. Pareiškėjas pabrėžė, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis turima medžiaga. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos ir teisingai taikė teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio 2016 m. liepos 1 d., (toliau – ir ABTĮ) nustatytas procesines taisykles.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus Departamente pirmininkui, Departamento Utenos rajono agentūros vedėjui E. P. pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą panaikinti Atsisakymą tenkino, konstatavęs, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas siekia trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ar jo veiklos renkamame šios profesinės sąjungos organe, todėl Profesinė sąjunga Atsisakymu nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę taikyti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą už galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Departamentas neįrodė, jog Atsisakymas pažeidė jo, kaip darbdavio, interesus, o Profesinė sąjunga pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių tarnybinės nuobaudos ryšį su trečiojo suinteresuoto asmens veikla bei naryste Profesinėje sąjungoje.
Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Departamento direktoriaus 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. v-83 buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas Departamento Utenos rajono agentūros vedėjo E. P. atžvilgiu dėl neteisėto (ne darbo laiku, ne tarnybos reikmėms ir kt.) jam priskirto tarnybinio automobilio „VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo 2015 m. birželio-lapkričio mėnesiais. Komisija nustatė, kad E. P. nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 14 d. neteisėtai, ne tarnybos reikmėms, naudodamas, laikydamas ne nustatytoje vietoje tarnybinį automobilį „VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodydamas šio automobilio kelionės lapuose tikrovės neatitinkančius faktus arba jų nenurodydamas, pažeidė atitinkamų teisės aktų nuostatas. Komisijos 2015 m. gruodžio 12 d. išvadoje Nr. pi-161 „Dėl Utenos rajono agentūros vedėjo E. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) siūloma E. P. už valstybinio turto (automobilio, kuro) naudojimą ne tarnybos reikmėms, darbo laiko režimo nepaisymą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Taip pat pasiūlyta gera valia šalių susitarimu atlyginti 74,57 Eur žalą (b. l. 26–37). Išvadoje E. P. tarnybinės transporto priemonės naudojimas asmeniniais tikslais dažniausiai siejamas su jo vykimu į namus ar į sodybą, taip pat sustojimais pakeliui.
Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šioje byloje yra reikšminga įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar Departamentas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar Profesinė sąjunga, priimdama sprendimą atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui E. P., veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai.
Dėl pirmosios aplinkybės teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Atsisakymas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus – trukdo Departamento vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą, kenkia jos prestižui, taip pat pažeidžia ir viešąjį interesą – valstybės teisėtų interesų apsaugą. Reikia pažymėti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra Departamento Utenos rajono agentūros vedėjas, t. y. valstybės tarnautojas. Atkreiptinas dėmesys, jog šio valstybės tarnautojo darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto, todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Pažymėtina, jog Departamento direktorius, siekdamas tinkamai organizuoti darbą, turi turėti galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į kiekvieną valstybės tarnautojo padarytą tarnybinio nusižengimo faktą. Priešingu atveju kiltų rimta grėsmė destabilizuoti įstaigos vidaus veiklą, o tai keltų pavojų viešajam interesui. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2978/2012; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju Profesinei sąjungai atsisakant duoti sutikimą skirti nuobaudą, Departamento direktoriui trukdoma įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, todėl pirmoji aplinkybė – tai, jog Atsisakymu yra pažeidžiami darbdavio interesai, – laikytina įrodyta.
Vertinant antrosios aplinkybės egzistavimą pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012 ir kt.). Be to, draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nusprendęs, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-418/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.).
Profesinė sąjunga Atsisakyme nurodo, kad tikrasis E. P. tikrinimo ir baudimo motyvas yra jo aktyvi veikla Profesinėje sąjungoje. Anot Profesinės sąjungos, E. P. aktyvi veikla Profesinėje sąjungoje pasireiškė teikiant siūlymus, susijusius tarnybinės veiklos gerinimu, o augantis Profesinės sąjungos narių skaičius Departamente kėlė įtampą.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiek tai susiję su įrodinėjimo našta bylose dėl profesinių sąjungų nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, įstatymų leidėjas įtvirtina įrodinėjimo mechanizmą, pagal kurį leidžiama profesinei sąjungai sušvelninti įrodinėjimo pareigą. Profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui turi pateikti aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinės nuobaudos neskiria dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Taigi nagrinėjamu atveju, ką ir vertino pirmosios instancijos teismas, buvo būtina nustatyti, ar Profesinė sąjunga pateikė tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su E. P. Profesinės sąjungos veikla buvimo.
Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Profesinė sąjunga šiuo atveju nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl E. P. ir Departamento požiūrių išsiskyrimo. Iš Profesinės sąjungos Departamentui teiktų raštų (2015 m. gegužės 18 d. reikalavimo dėl įstatymų pažeidimų pašalinimo Nr. LAA17-50(15), 2015 m. balandžio 17 d. rašto dėl informacijos pateikimo Nr. LAA17-33(15); b. l. 54–56) dėl Departamento struktūros pertvarkymų negalima spręsti, jog jie galėjo turėti įtakos E. P. tarnybiniam patikrinimui, netgi jei E. P. ir prisidėjo prie šių raštų rengimo. Dėl E. P. teiktų siūlymų, susijusių su tarnybinės veiklos gerinimu, dėl 2014 m. Utenos rajono agentūros valstybinės kontrolės ir veiklos ataskaitos pateikimo pažymėtina, jog teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme buvo išsiaiškinta, jog šios aplinkybės yra susijusios su E. P. darbine veikla ir taip pat nėra pakankamos prielaidai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su E. P. veikla Profesinėje sąjungoje padaryti.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose; taip pat jos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises (Profesinių sąjungų įstatymo 15 str. 1 d., 18 str. 1 d.). Taigi profesinės sąjungos narių teisių gynimas, reikalavimų darbdaviui teikimas yra susijęs su profesinės sąjungos veikla. Tačiau bet kokia profesinės sąjungos renkamojo organo nario veikla profesinėje sąjungoje, darbdaviui prašant profesinės sąjungos leidimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, vienareikšmiškai negali būti vertinama kaip aplinkybė, įrodanti darbdavio siekį skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tokiu būdu su juo susidoroti. Tam, kaip minėta anksčiau, būtina pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo.
Atsisakyme Profesinė sąjunga kelia diskriminacijos E. P. atžvilgiu klausimą, kadangi dėl kitų pareigūnų, naudojančių tarnybinį automobilį analogiškai kaip E. P., tarnybiniai tyrimai nebuvo pradėti. Tokiam argumentui pagrįsti yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, jog kiti darbuotojai Departamente naudoja tarnybinius automobilius asmeninėms reikmėms ir yra netraukiami tarnybinėn atsakomybėn ar tokia praktika Departamente yra toleruotina. Tačiau Profesinė sąjunga jokių išsamesnių aplinkybių šiuo aspektu nepateikė. Kita vertus, Išvadoje nurodyta, jog E. P. turėjo kilti baimės sulaukti atsakomybės už savo veiksmus jausmas, kadangi Departamente visiems puikiai žinomas atvejis, kuomet 2011 m. iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą – neteisėtą tarnybinio automobilio naudojimą (šis nusižengimas taip pat buvo nustatytas transporto kontrolės sistemos pagalba) – buvo atleistas Departamento Molėtų rajono agentūros pareigūnas; E. P. buvo puikiai žinoma, kad jam skirtame tarnybiniame automobilyje (kaip ir visuose kituose Departamento tarnybiniuose automobiliuose) yra sumontuota transporto kontrolės įranga ir jo maršrutai neliks nepastebėti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Profesinė sąjunga nepateikė pakankamų faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, jog E. P. dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tokiu būdu yra diskriminuojamas narystės Profesinėje sąjungoje pagrindu.
Be to, E. P. 2015 m. gruodžio 3 d. paaiškinime Komisijai (b. l. 23–24) išreiškė apgailestavimą, kad tarnybinę transporto priemonę naudojo asmeniniais tikslais, vykdamas į gyvenamąsias vietas atlikdavo ir su asmenine buitimi susijusius darbus (sergančio tėvo priežiūra, pietavimas); dėl savo veiksmų atsiprašė kolegų. Pats E. P. tarnybinio patikrinimo paaiškinime Komisijai nesiejo su jo veikla Profesinėje sąjungoje, tačiau tokius argumentus pateikė atsiliepime į pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Profesinės sąjungos nurodytos aplinkybės šiuo atveju yra pernelyg abstrakčios, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra įrodyta tikimybė, kad tarnybinė nuobauda yra susijusi su E. P. aktyviu dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Šiuo atveju pagrįstai laikyta, jog byloje nėra duomenų, konkrečių argumentų ar faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą prielaidai, kad E. P. veikla Profesinėje sąjungoje yra susijusi su tarnybiniu patikrinimu E. P. atžvilgiu, o apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įrodinėjimo naštos paskirstymo principais tokio pobūdžio bylose, yra nepagrįstas.
Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-849/2013, kuria vadovaujasi atsakovas, išvadai, kad atsisakydama duoti sutikimą patraukti R. S. drausminėn atsakomybėn profesinė sąjunga turėjo pagrįstą pagrindą, buvo reikšminga ta aplinkybė, kad Lietuvos policijos profesinė sąjunga ne kartą kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą dėl galimo R. S. persekiojimo už jo ir jo žmonos profsąjunginę veiklą, tačiau byloje nagrinėjamu atveju panašių aplinkybių nebuvo nustatyta, t. y. pastarosios ir nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi nesutampa, dėl to nėra pagrindo ja vadovautis.
Kaip matyti iš Profesinės sąjungos Atsisakymo, jame teikiami nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą E. P. argumentai iš esmės yra susiję su tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu (tarnybinis tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsiaiškinus visų aplinkybių; žala apskaičiuota nepagrįstai; GPS/GMS įranga tarnybiniam nusižengimui fiksuoti yra netiksli; nėra aiškiai nurodoma, kokiais veiksmais, kokiu atveju buvo padarytas konkretus teisinio imperatyvo pažeidimas ir kt.). Kaip jau minėta anksčiau, profesinė sąjunga teisę duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje ir privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4182-438/2016; 2016 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2206-520/2016 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 vertindama profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą ir apibendrindama iki tol suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šioje srityje, išsamiai pasisakė dėl profesinės sąjungos ir valstybės institucijos (įstaigos) tokiu atveju turimų teisių ir jų ribų bei teismo teisės panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą. Pastarojoje byloje konstatuota, kad tam tikras faktinių aplinkybių, susijusių su tarnybinių patikrinimu, vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą (išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Pažymėtina, jog teismų praktika nėra statiška, ji gali plėtotis. Šiuo metu aktualioje teismų praktikoje nėra akcentuojama, kad faktinė situacija, kai tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra (tarnybinis tyrimas) pradedama nesant pakankamų faktinių duomenų, leidžiančių įtarti darbuotoją tarnybinio nusižengimo padarymu, gali būti vertinama kaip galimo darbuotojo persekiojimo dėl narystės profsąjungoje požymis, kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A469-604/2007, kuria vadovaujasi atsakovas. Kita vertus, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo ignoruojama ir Departamento atstovė, pateikdama argumentus dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo, teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, jog buvo pastebėtas akivaizdus neatitikimas E. P. atžvilgiu. Taigi ir šiuo aspektu nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ar nepagrįstai susiaurino Profesinės sąjungos įrodinėjimo teises.
Taigi nagrinėjamu atveju vertintina, jog Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti nuobaudą, nepagrindė savo atsisakymo aplinkybėmis, kad E. P. nuobauda galimai gali būti skirta dėl jo veiklos profesinės sąjungos renkamame organe, tokiu būdu pažeisdama pareiškėjo teisę atitinkamai įvertinti tarnautojo, kuris yra Profesinės sąjungos narys, padarytą tarnybinį nusižengimą ir už tai taikyti jam atitinkamą poveikio priemonę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad Profesinė sąjunga iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, teigdama, jog tyrimas atliktas neišsamiai, nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nepašalinti prieštaravimai. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-535/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju Profesinės sąjungos Atsisakymas yra nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Profesinės sąjungos sutikimo duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikšmė ir galia pirmosios instancijos teismo sprendime nėra paneigta, tiesiog šiuo atveju nebuvo nustatytos būtinos tokios garantijos taikymo sąlygos.
Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Profesinės sąjungos sprendimą dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotajam asmeniui E. P., tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei tokio pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.