Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei A. K.-Ž., atsakovo atstovei M. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą atsakovei Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros vedėjas E. P., dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) nustatė, kad E. P. nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 14 d. neteisėtai, ne tarnybos reikmėms, naudodamas, laikydamas ne nustatytoje vietoje tarnybinį automobilį „VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodydamas šio automobilio kelionės lapuose tikrovės neatitinkančius faktus arba jų nenurodydamas, pažeidė: Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Departamente taisyklių 4 p., 15 p. ir 24 p., Aplinkos ministro 2014-10-10 įsakymu Nr. Dl-835 patvirtinto „Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo (toliau – ir Būdravimo tvarka), Departamento vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. v-107, 21 p., 35 p., Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-02-07 įsakymu Nr. D1-69 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Etikos taisyklės), 5.2 p., 5.5 p., 5.9 p., 5.23 p., 15.3 p., reikalavimus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 2-me punkte įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą, 4-me punkte įtvirtintą nesavanaudiškumo principą, bei 9-u punktu - pavyzdingumo principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 6 p. reikalavimus, netinkamai atliko Utenos rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013-02-07 įsakymu Nr. v-12, 7.2 p. nurodytas funkcijas ii pažeidė 6.5 p. keliamus reikalavimus.

Komisijos nuomone, E. P. 2015 m. birželio 2 - lapkričio 14 d. tarnybinį nusižengimą padarė dėl savo kaltės - lengvabūdiškumo, aplaidumo, neįsigilinimo į atliekamų darbų esmę, nesugebėjimo tinkamai planuoti darbo laiką, nors turėjo visas galimybes elgtis atsakingai ir teisėtai. Komisija taip pat įžvelgė savanaudiškų paskatų, kadangi E. P. tarnybiniu automobiliu, naudodamas iš Departamento lėšų nupirktą kurą, neretai ir darbo metu, vykdė ne tarnybines funkcijas, t. y. naudojo tarnybinį automobilį ir lėšas asmeniniams poreikiams tenkinti, o tai pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 2 d. 5 p.-sunkinanti aplinkybė. Sunkinančia aplinkybe Komisija laikė ir tai, kad E. P. analogiška savo neteisėta veika teisės aktus pažeidinėjo daug kartų.

E. P. ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti nuvažiuotiems 856 kilometrams sunaudoto kuro (pagal kuro normą tai 72,76 litrų) vertę nurašius į Departamento išlaikymo išlaidas, Departamentui buvo padaryta 74, 57 eurų žala. E. P. tarnybinį nusižengimą Komisija kvalifikavo kaip Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 3 p., 8 p. ir 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. ir 6 p. pažeidimą, kuris Komisijos nuomone, atitiko LR valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 13 d. pateiktą piktnaudžiavimo tarnyba apibrėžimą, todėl jo tarnybinį nusižengimą, vadovaudamasi LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. 4 p. Komisija priskyrė prie šiurkščių.

Komisija, atsižvelgusi į E. P. kaltę (kaltas), tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, nusižengimo padarymo aplinkybes, padarinius, veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į nustatytas tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus, pasiūlė Departamento direktoriui Utenos rajono agentūros vedėjui E. P. už šį tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą.

Vykdydamas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Departamentas 2015-12-29 raštu Nr. (2.14)-s-2068 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo leisti skirti tarnybinę nuobaudą Departamento Utenos rajono agentūros vedėjui E. P., kuris yra Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus Departamente pirmininkas. Profesinė sąjunga 2016-01-12 raštu Nr. LAA17-1(16) (toliau – ir Raštas) atsisakė duoti sutikimą motyvuodama tuo, kad Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos valdyba, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, aktyvią E. P. veiklą profesinėje sąjungoje, taip pat tai, kad E. P. siūloma bausti už nepadarytus tarnybinius nusižengimus, bei tai, kad naudojantis nepatikimomis priemonėmis yra apskaičiuota įstaigai tariamai padaryta žala.

Teisės aktai profesinėms sąjungoms suteikia teisę atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagal tai, kad ji yra susijusi su dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Tačiau atsakovės Rašte akcentuojami galimi tarnybinio patikrinimo trūkumai nėra susiję su E. P. naryste profesinėje sąjungoje. Išvadoje yra nurodytos teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė E. P., ir kaip konkrečiai pasireiškė neteisėti veiksmai, dėl kokių priežasčių jis yra kaltas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo ir atsiradusių pasekmių (už tarnybinio transporto naudojimą ne tarnybos reikmėms įstaigai padaryta žala), todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovės nesutikimas skirti E. P. tarnybinę nuobaudą yra pagrįstas ir motyvuotas.

Profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, kuris yra Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus Departamente pirmininkas, E. P. tarnybinę nuobaudą pažeidžia Departamento interesus, nes trukdo Departamento vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą, kenkia jos prestižui, taip pat pažeidžia ir viešąjį interesą - valstybės teisėtų interesų apsaugą.

Tarnybinis tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsiaiškinus visų aplinkybių, tyrimo metu nepašalinus prieštaravimų, esančių tarnybos dokumentacijoje, o tyrimo komisija be jokio pagrindimo prieštaringas aplinkybes aiškina E. P. nenaudai (nepašalinti prieštaravimai tarnybinėje dokumentacijoje dėl vykdytų reidų laiko, Išvadoje pasitaikė atvejų, kai nenurodomas maršrutas, neatsižvelgta į tai, kad E. P. gyvena ne vienoje gyvenamojoje vietoje, vykimas į būdravimo vietą ir grįžimas į Utenos miestą vertinamas kaip piktnaudžiavimas, atlikti skaičiavimai nepagrįsti konkrečiais maršrutais, nepagrįstai kaltintas tarnybinio automobilio naudojimu atostogų metu ir kt.).

Profesinės sąjungos taryba, įvertinusi tai, kad tariami E. P. tarnybiniai nusižengimai buvo ištirti nepakankamai, vienpusiškai vertinant faktines aplinkybes, nepašalinant prieštaravimų, paaiškėjusių tyrimo metu, mano, jog tokia Išvada surašyta siekiant nubausti aktyvų profesinės sąjungos atstovą „surandant“ tam formalų pagrindą. Išvados 6, 9, 15, 26, 33 punktuose fiksuojami pažeidimai, kaip E. P. neva pažeidžia tarnybinių automobilių naudojimo tvarką, nors realiai iš nurodytų aplinkybių matyti, kad E. P. vykdė tarnybines funkcijas arba automobilis buvo naudotas ne E. P., todėl nėra pagrindo iš jo reikalauti atlyginti žalą. Atsakovė mano, kad tarnybinio tyrimo metu buvo siekiama kuo griežčiau nubausti E. P., nepaisant objektyvių aplinkybių ir jų vertinimo. Pažymi, kad žalos apskaičiavimas prieštarauja bendriesiems žalos atlyginimo principams, nes Departamento administracija patvirtino, jog GPS įranga nėra metrologiškai patikrinta, o tokie matavimo prietaisai negali būti naudojami žalos dydžiui apskaičiuoti. Be to, Išvadoje nėra nurodytų duomenų apie tariamiems pažeidimams naudotą įrangą (gamintojas, modelis, pagaminimo data, kitos techninės charakteristikos), pateiktoje kelionių ataskaitoje pateikiami nelogiški duomenys (važiuojant tuo pačiu maršrutu rodomas skirtingas atstumas). Komisija atlikdama tarnybinį patikrinimą naudojo duomenis, surinktus neaiškiais prietaisais.

Nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad tikroji priežastis patraukti E. P. tarnybinėn atsakomybėn yra kita, nei a nurodyta tarnybinio tyrimo išvadoje. Dėl šios priežasties, LAASDPS valdyba laikosi pozicijos, kad tarnybinis tyrimas neobjektyvus ir yra tik priedanga tikriesiems motyvams, nulėmusiems sprendimą skirti nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Teismui pateiktu Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Utenos RAAD, Departamento) prašymu ginčijamas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinės sąjungos) valdybos sprendimas, kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos skyriaus Departamente pirmininkui, Departamento Utenos rajono agentūros vedėjui E. P..

Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.).

Proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narys, taip pat Profesinės sąjungos skyriaus Utenos RAAD pirmininkas (bylos priedo l. 9-10, 12-14,16).

2015 m. lapkričio 20 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. v-83 sudaryta komisija atliko tyrimą dėl Departamento Utenos rajono agentūros vedėjo E. P. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo - neteisėto (ne darbo laiku, ne tarnybos reikmėms ir kt.) jam priskirto tarnybinio automobilio „VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo 2015 m. birželio-lapkričio mėnesiais. Atlikus tyrimą, surašyta 2015-12-22 išvada Nr.pi-161 „Dėl Utenos rajono agentūros vedėjo E. P. tarnybinio nusižengimo“, kurioje siūloma E. P. už valstybinio turto (automobilio, kuro) naudojimą ne tarnybos reikmėm, darbo laiko režimo nepaisymą skirti tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Taip pat pasiūlyta gera valia šalių susitarimu atlyginti 74,57 Eur žalą (b.l.26-37). Komisija nustatė, jog E. P. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 14 d. neteisėtai, ne tarnybos reikmėms, naudodamas, laikydamas ne nustatytoje vietoje tarnybinį automobilį „VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodydamas šio automobilio kelionės lapuose tikrovės neatitinkančius faktus arba jų nenurodydamas, pažeidė: Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Departamente taisyklių 4 p., 15 p. ir 24 p., Aplinkos ministro 2014-10-10 įsakymu Nr. Dl-835 patvirtinto „Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo (toliau – ir Būdravimo tvarka), Departamento vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. v-107, 21 p., 35 p., Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-02-07 įsakymu Nr. D1-69 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Etikos taisyklės), 5.2 p., 5.5 p., 5.9 p., 5.23 p., 15.3 p., reikalavimus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 2 p. įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą, 4 p. įtvirtintą nesavanaudiškumo principą, bei 9 p. - pavyzdingumo principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 6 p. reikalavimus, netinkamai atliko Utenos rajono agentūros vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013-02-07 įsakymu Nr. v-12, 7.2 p. nurodytas funkcijas ir pažeidė 6.5 p. keliamus reikalavimus.

Departamentas 2015-12-29 raštu Nr. (2.14)-s-2068 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo leisti skirti tarnybinę nuobaudą Departamento Utenos rajono agentūros vedėjui E. P. (b.l. 25). 2016-01-13 buvo gautas Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2016-01-12 raštas Nr.LAA17-1(16) kuriame nurodoma, kad profesinė sąjunga nesutinka, kad E. P. būtų baudžiamas tarnybine nuobauda (b.l. 19-22). Nesutikimas grindžiama tuo, kad E. P. siūloma bausti už nepadarytus tarnybinius nusižengimus, įstaigai tariamai padaryta žala apskaičiuota naudojantis nepatikimomis priemonėmis, taip pat nurodoma, jog tikrasis E. P. tikrinimo ir baudimo motyvas yra jo aktyvi veikla profesinėje sąjungoje.

Pareiškėjo nuomone, Profesinė sąjunga nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą E. P., todėl kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti nesutikimą (b.l. 1-6).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaidą Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus Departamente pirmininkui trečiajam asmeniui E. P..

Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinta valstybės tarnautojų teisė būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, tačiau šiuose teisės aktuose nėra normų, kurios reguliuotų valstybės tarnautojų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl valstybės tarnautojų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu.

Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t.y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Kaip jau buvo minėta pareiškėjas 2015-12-29 raštu Nr. (2.14)-s-2068 kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo (nesutikimo) skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos skyriaus Departamente pirmininkui trečiajam asmeniui E. P., tačiau atsakovas atsisakė duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui motyvuodamas tuo, kad tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, neišsiaiškinus visų aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų, esančių dokumentacijoje, tariamai padaryta žala apskaičiuota naudojantis nepatikimomis priemonėmis. Taip pat manoma, kad nuobaudą E. P. norima skirti dėl jo aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje (b.l. 19-22).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-535/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Tokiu būdu šioje byloje reikia įvertinti, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir ar atsakovė, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai. Taigi spręsdamas ginčą teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra Profesinės sąjungos 2016-01-12 rašte išreikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos skyriaus pirmininkui, trečiajam asmeniui E. P., todėl 2015-12-22 tarnybinės nuobaudos tyrimo išvada Nr.pi-161 tarnybinės atsakomybės taikymo prasme (jos išsamumas, pakankamumas tarnybinės atsakomybės taikymui, duomenų pagal kuriuos paskaičiuota žala patikimumas) negali būti revizuojamas.

Kaip matyti iš 2016-01-12 atsakovo rašto turinio, Profesinė sąjunga pateikė argumentus, susijusius su tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, jų vertinimu, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, teigdama, jog tyrimas atliktas neišsamiai, nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nepašalinti prieštaravimai. Pareiškėjas skunde pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamame rašte nenurodyta aplinkybių ar motyvų, pagrindžiančių ar leidžiančių manyti, kad tarnybinę nuobaudą E. P. siekiama skirti būtent dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, jog vien atsakovės manymas, kad nuobaudą E. P. norima skirti dėl jo aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, šio teiginio nepagrindžiant jokiomis aiškiomis ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis iš kurių būtų galima spręsti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su E. P. veikla profesinėje sąjungoje, nėra pakankamas. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog įgyvendinant reformą išsiskyrė Departamento ir Profesinės sąjungos požiūris, buvo kilę esminių nesutarimų, tačiau plačiau šių aplinkybių nedetalizavo nurodydama, jog išsiskyrusios nuomonės nebuvo kaip nors fiksuotos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nurodo, tik bendro pobūdžio teisinius, jų nekonkretizuodama, teismas neturi galimybės šių teiginių įvertinti.

Atsakovė taip pat nurodo, jog įgyvendinant reformą buvo kilę esminių nesutarimų ir 2015 m. gegužę, pareiškėjui nepateikus prašomos informacijos, Profesinė sąjunga teikė reikalavimą dėl vykdomos reformos. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2015-04-17 raštu Dėl informacijos pateikimo, Departamento buvo prašoma pateikti su numatomais pertvarkymais susijusią informaciją (b.l. 55), o 2015-05-18 Departamentui buvo pateiktas raštas „Reikalavimas dėl įstatymo pažeidimo pašalinimo“ (b.l. 53-54). Iš pridedamų raštų matyti, jog abu raštus pasirašė Profesinės sąjungos pirmininkas V. L., o raštų rengėjais nurodomi D. D. ir M. A.. Iš šių raštų negalima spręsti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo kažkaip yra susijęs su šių raštų rengimu.

Atsiliepime taip pat nurodoma, jog E. P. teikdavo siūlymus, susijusius su tarnybinės veiklos gerinimu, kurių buvo reikalaujama atsisakyti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė M. B. ir E. P. paaiškino, jog Utenos RAAD buvo pateikta trečiojo asmens rengta Utenos r. agentūros 2014 m. valstybinės kontrolės ir veiklos ataskaita (bylos priedas, b.l. 17-41). Pažymėtina, jog kasmetinės ataskaitos apie įstaigos veiklą rengimas paprastai yra nurodomas įstaigos nuostatuose, joje pateikiami informacija apie įstaigos veiklą, ir ji niekaip nėra siejama su asmens veikla profesinėje sąjungoje. Taip pat pažymėtina, jog į bylą pateikta 2014 m. Agentūros veiklos ataskaita parengta 2015 m. pradžioje, o Profesinės sąjungos skyrius Departamente įsteigtas tik 2015 m. gegužės mėnesį.

Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjas įrodė, kad atsakovės atsisakymas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus. Pareiškėjas savo skunde teismui nurodė konkrečius ir teisės aktų normomis pagrįstus argumentus, kad Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos neteisėtas (viršijus kompetenciją) ir nepagrįstas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti agentūros vedėjui tarnybinę nuobaudą Departamento vadovui trukdo įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą. Minėtų teiginių pagrindimui pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2015-12-22 tarnybinės nuobaudos tyrimo išvadą Nr.pi-161, iš kurios matyti, kad tarnybinę nuobaudą trečiajam asmeniui ketina skirti už tarnybinį nusižengimą, kuris buvo nustatytas 2015-11-20 Departamento direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai atlikus tyrimą dėl galimo nusižengimo ir pateikus išvadas. Dėl atsakovo atstovės posėdžio metu išsakyto teiginio, jog kitų asmenų atžvilgiu pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo atstovė paaiškino, jog nebuvo žiūrima vieno asmens naudojamo automobilio duomenys, tačiau trečiojo asmens atveju buvo akivaizdus neatitikimas. Tai, kad tarnybinę nuobaudą siūloma skirti trečiajam asmeniui, neleidžia spręsti, jog ji skiriama ne įgyvendinant tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, o siekiant diskriminuoti trečiąjį asmenį E. P., kaip profesinės sąjungos renkamo organo narį. Atsakovė nepateikė duomenų leidžiančių spręsti, jog yra priešingai. Atsakovė pagrįstai nurodo, jog 2015 m. Utenos RAAD profesinės sąjungos narių padaugėjo (bylos priedas, b.l. 15), tačiau profesinės sąjungos narių padaugėjimas pats savaime nepatvirtina, jog trečiasis asmuo yra diskriminuojamas dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė aplinkybės, jog atsisakė duoti preliminarų sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl trečiojo asmens veiklos Profesinėje sąjungoje ar jo veikla buvo vertinama akivaizdžiai netinkamai, o pareiškėjas įrodė, jog toks atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, išdėstytus motyvus, pateiktą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos sprendimą atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus Departamente pirmininkui, Departamento Utenos rajono agentūros vedėjui E. P., yra pagrįstas, todėl jo skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos 2016-01-12 sprendimą Nr. LAA17-1(16) atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus Departamente pirmininkui, Departamento Utenos rajono agentūros vedėjui E. P..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.