Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. N.) dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2016 m. vasario 4 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 7B-472 surašyta išsamiai nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, joje nurodytos teisės aktų nuostatos yra blanketinės, nenusakančios konkretaus pareigų neatlikimo. Atsakovas nurodė, kad Muitinės departamentas pažeidžia ir Profesinės sąjungos, ir pareigūnų teises gauti informaciją ir žinoti, kaip tvarkomi jų asmens duomenys, gavęs informaciją dėl netinkamų teisės aktų vykdymo, jos netikrino, neatliko tyrimų ir nesiaiškino aplinkybių, nepatraukė kaltų asmenų tarnybinėn atsakomybėn, nesiekė užkardyti daromų tokio pobūdžio nusižengimų, savo veiksmais toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, pažeidžiamumą bei siekė parodyti pareigūnams, kad, priklausydamas profesinei sąjungai, pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis nei kiti profesinei sąjungai nepriklausantys muitinės pareigūnai. Atsakovas yra įsitikinęs, kad A. N. darbdavys tarnybinę nuobaudą ketina skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.

II.

Nagrinėjamos bylos kontekste sistemiškai įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad, viena vertus, Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant jos renkamojo organo nario A. N. tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimus, o, gavus išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo, Profesinė sąjunga per dvi darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo. Kita vertus, gavusi Muitinės departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

Išanalizavęs Profesinės sąjungos 2016 m. kovo 3 d. rašto Nr. 02/2016-03 turinį visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas konstatavo, kad šiame rašte Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jos nario A. N. padarytos veikos ir jos kvalifikavimo, nesutinka, kad nustatyta veika gali būti kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas, vertina išvados turinį ir teisėtumą, taip pat vertina tarnybinio nusižengimo tyrimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Rašte Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad A. N. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsakovo ginčijamo rašto argumentas, kad muitinės pareigūnai dėl jų priklausymo profesinei sąjungai yra pažeidžiamesni, taip pat kad darbdavys „siekia parodyti tuo kitiems pareigūnams, kad priklausydamas profesinei sąjungai, pareigūnas tampa pažeidžiamesnis kitų, nepriklausančių profesinei sąjungai muitinės pareigūnų atžvilgiu,“ teismo vertinimu, tėra tik atsakovo samprotavimais grindžiami deklaratyvūs teiginiai, kurių nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai.

Teismas akcentavo, kad ginčijamame Profesinės sąjungos Rašte nurodoma, jog nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą pareikštas todėl, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir formaliai, t. y. neištirtos ir neįvertintos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės. Šie argumentai teismo laikyti Profesinės sąjungos nesutikimu su 2016 m. vasario 4 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus A. N. veiksmų Nr. 7B-472 pateiktu jos nario A. N. atliktos veiklos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Muitinės departamentas, tirdamas šio pareigūno galimą tarnybinį pažeidimą, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Teismas pažymėjo, kad argumentų, kaip A. N. ketinama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė ir atsiliepime.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Profesinė sąjunga Raštu nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, ir taip sutrukdė Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidė teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – Profesinės sąjungos renkamo organo nariui Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. N. pagrįstumo ir teisėtumo.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal apeliacinį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio nuostatas muitinės pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme bei Statute įtvirtinta muitinės pareigūnų teisė būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, tačiau šiuose teisės aktuose nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl, vadovaujantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti vadovaujamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Profesinių sąjungų įstatymas yra specialusis teisės aktas, nustatantis, be kita ko, profesinių sąjungų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais ginant savo narių interesus. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalį profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.

Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d.). Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.

Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 dalį kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 str. 3 d.). 2014 m. spalio 20 d. buvo sudaryta Kolektyvinė sutartis (b. l. 16–25), kurios 27.3 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šiuo atveju prieš skiriant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. N. drausminę nuobaudą (papeikimą) turėjo būti gautas Profesinės sąjungos sutikimas. Pareiškėjas Muitinės departamentas 2016 m. vasario 17 d. raštu Nr. (5.46)3B-1942 (b. l. 9) kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – Profesinės sąjungos nariui A. N. (Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui). Šiame rašte pareiškėjas nurodė, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, jog A. N. padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo, nuo 2016 m. sausio 7 d., apie 16.00 val., iki 2016 m. sausio 8 d., apie 7.45 – 8.15 val., tarnybos metu posto teritorijoje turėjo didesnę kaip 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio pinigų sumą eurais, nors pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 2 dalį muitinės pareigūnas tarnybos metu posto teritorijoje gali turėti ne daugiau kaip 25 procentus pareiginės algos bazinio dydžio pinigų sumą.

Muitinės departamentas 2016 m. vasario 17 d. rašte Nr. (5.46)3B-1942 taip pat nurodė, kad šia savo veika pareigūnas pažeidė Statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 1B-755, 7.16, 7.20 papunkčių reikalavimus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktus, Vilniaus teritorinės muitinės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3V-53, 54.1 papunktį, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.3 papunkčio reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Dėl to pareiškėjas, vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, prašė Profesinės sąjungos duoti sutikimą už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti A. N. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Profesinė sąjunga 2016 m. kovo 3 d. raštu Nr. 02/2016-03 (b. l. 10-11) atsisakė duoti sutikimą skirti papeikimą A. N., nurodydama, kad 2016 m. vasario 4 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 7B-472 surašyta pilnai nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, joje nurodytos teisės aktų nuostatos yra blanketinės, nenusakančios konkretaus pareigų neatlikimo. Atsakovas šiame rašte taip pat pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir formaliai, komisija nepasisakė, nenagrinėjo ir netaikė 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 28.2 punkto. Atsakovas Rašte nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykimui į mokymo centrą turėjo būti prilyginta „komandiruotės“ sąvoka, o priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą – papeikimą – už nepadarytą nusižengimą, pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus bei yra neįmanomas. Pareiškėjas, nesutikdamas su gautu atsakovo atsisakymu duoti sutikimą skirti papeikimą A. N., kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti tokį atsakovo atsisakymą.

Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir minėtą Profesinės sąjungos atsisakymą panaikino. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Profesinė sąjunga 2016 m. kovo 3 d. raštu Nr. 02/2016-03 nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, ir taip sutrukdė Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidė teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Muitinės departamentas, grįsdamas savo prašymą, turėjo pateikti įrodymus, jog Raštas pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus, tačiau savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Atsakovas pažymi, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris tarnybinio nusižengimo nepadarė ir teisės aktų, reglamentuojančių jo funkcijų vykdymą, nepažeidė, negali varžyti pareiškėjo teisių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas profesinėms sąjungoms suteikė ne tik teises, bet nustatė ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste – tiek muitinės tarnybos pareigūnai – profesinių sąjungų nariai, tiek šių įstaigų pareigūnai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms), padarę tarnybinius nusižengimus, turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų renkamojo organo narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės tarnybos profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, jog profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas muitinės įstaigų profesinėms sąjungoms tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje suteikė stebėtojo teises, o naudojimasis stebėtojo teisėmis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme muitinėje veikiančiai profesinei sąjungai turi sudaryti sąlygas ir prielaidas sprendžiant Departamento vadovo kreipimąsi išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti muitinės pareigūnui, išrinktam į veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, tarnybinę nuobaudą, priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą neperžengiantį stebėtojo teisių ribų (pvz., 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015). Be to, minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad atsakovo nurodyta Kolektyvinė sutartis negali būti vertinama kaip tinkamas atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrindimas, nes pagal minėtą įstatymais nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką profesinė sąjunga, spręsdama darbdavio prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose ar veiklos veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamuosiuose ir / ar valdymo organuose.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Profesinė sąjunga, spręsdama, duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Rašte turėjo teisę tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą vertinti tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos Profesinėje sąjungoje, t. y. nevertindama pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3547-822/2015). Pažymėtina, kad šią poziciją patvirtina Kolektyvinės sutarties 27.3 punktas, kuriame nustatyta, jog spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Šios pozicijos taip pat nepaneigia ir Taisyklių 33 punkte, kuriuo vadovaujasi atsakovas, įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nes pareiškėjas neginčija atsakovo teisės teikti siūlymus.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, atsakovo manymu, trečiasis suinteresuotas asmuo tarnybinio nusižengimo nepadarė ir teisės aktų, reglamentuojančių jo funkcijų vykdymą, nepažeidė. Vertinant šiuos argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad tai pakankamai deklaratyvūs atsakovo teiginiai, Rašte nėra nurodyta jokių konkrečių faktų, kuriais remdamasis atsakovas teigia, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Nors Rašte nurodyta, kad komisija netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktus, nesiaiškino ir nevertino tam tikrų aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šie atsakovo argumentai niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad A. N. tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Kaip jau minėta, teisės aktai profesinėms sąjungoms suteikia teisę atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tuo pagrindu, kad ji yra susijusi su dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Tačiau atsakovo Rašte akcentuojami galimi tarnybinio patikrinimo trūkumai nėra susiję su pareiškėjo naryste Profesinėje sąjungoje ir galės būti vertinami sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba jau nagrinėjant kilusį ginčą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, jeigu tokia nuobauda bus paskirta ir jeigu dėl jos pagrįstumo kils ginčas. Pažymėtina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-472 yra nurodytos teisės aktų nuostatos, kurias, pareiškėjo teigimu, pažeidė trečiasis suinteresuotas asmuo, ir kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo neteisėti veiksmai (neveikimas) bei dėl kokių priežasčių pareiškėjas yra kaltas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovo nesutikimas skirti A. N. tarnybinę nuobaudą yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui siekiama skirti tarnybinę nuobaudą už tai, kad jis tarnybos metu posto teritorijoje turėjo didesnę kaip 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio pinigų sumą, tuo pažeisdamas Statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 1B-755, 7.16, 7.20 papunkčių reikalavimus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Vilniaus teritorinės muitinės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3V-53, 54.1 papunktį, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.3 papunkčio reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą už minėtą tarnybinį nusižengimą trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nenustatė, jog A. N. siekiama skirti tarnybinė nuobauda būtų susijusi su jo naryste Profesinėje sąjungoje. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-472, kurioje detaliai aprašytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, turinio matyti, kad pareiškėjas šiuo atveju įrodė, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su A. N. naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje, bet yra susijęs su pareiškėjo nustatytomis aplinkybėmis dėl trečiojo suinteresuoto asmens pareigų netinkamo atlikimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 išaiškino, jog valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Kalbant apie profesinių sąjungų renkamojo organo narius, dėl kurių valstybės institucija, kaip darbdavys, kreipiasi į profesinę sąjungą, reikalaujama, kad valstybės institucija, taikanti drausminę procedūrą, pagrįstų ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą, t. y. aiškų ir rimtą atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymą.

Statutiniams tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Statuto 35 straipsnio nuostatos įpareigoja muitinės pareigūno tiesioginį vadovą arba pareigūną į pareigas priėmusį asmenį, gavus informaciją apie pareigūno įtariamą padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatyme numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną tarnybos pareigūnų tarnybinį nusižengimą. Atsakovo Profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės tarnybos pareigūnui, kuris yra Profesinės sąjungos narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Departamento vadovui vykdyti savo funkcijas personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje, pažeidžia teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą pagal įstatymų leidėjo pavestus uždavinius (viešąjį interesą).

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą pažeidžia pareiškėjo interesus, nes kliudo Departamento vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą muitinės tarnybai, kenkia jos prestižui, tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą – valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo siekis skirti A. N. tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje, turėjo pagrindą Profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. N. panaikinti ir tai nelaikytina nepagrįsto pranašumo darbdaviui suteikimu. Taip pat nesutiktina su atsakovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą iš esmės pavertė tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad minėtos procedūros reikšmė ir galia pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nėra paneigta, tiesiog šiuo atveju nebuvo nustatytos būtinos tokios garantijos taikymo sąlygos. Taigi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai nepaneigia profesinių sąjungų teisės konkrečiu atveju atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu bus pagrįstai nustatyta, kad tai ketinama daryti dėl asmens narystės ir / ar veiklos profesinėje sąjungoje, o darbdaviai ir toliau turi teisės aktuose nustatytais atvejais prieš skirdami drausminę nuobaudą kreiptis į profesines sąjungas dėl išankstinio sutikimo gavimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo ir atsakovo pateiktus paaiškinimus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino Profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti A. N. tarnybinę nuobaudą – papeikimą, nes atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. N. ne dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, o pareiškėjas įrodė, jog toks atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus. Atsakovo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.