Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

M. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo pirmos nuosprendžio vykdymo dienos.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. S. priteistas 100 Eur (vieno šimto eurų) turtinės žalos atlyginimas uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

Pakeistas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Arošienės 2024 m. sausio 26 d. nutarimu skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas kaltinamojo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui: automobiliui „Ford Fiesta“, VIN: (duomenys neskelbtini), ir piniginėms lėšoms, esančioms AB Šiaulių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), jį sumažinant iki 100 Eur (vieno šimto eurų) sumos ir jis paliktas galioti iki civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) priteistos sumos sumokėjimo. Paliktas nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti nurodytu turtu. Turto saugotoju paliktas M. S..

Išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. S. nuteistas už tai, kad 2023 m. lapkričio 23 d., apie 17.40 val., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai iš kasos aparato stalčiaus pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. 100 Eur pinigų sumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, bei jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

2.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo vykdoma vagystė peraugo į atvirąją vagystę, todėl mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad patekęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir, nematydamas joje nė vieno žmogaus, susigundė paimti iš kasos pinigus, o juos paėmęs iškart pasišalino iš parduotuvės apimtas jaudulio ir baimės. Lyg ir girdėjo kažkokius balsus, tačiau nieko aiškaus.

2.2. Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės teigia, kad teismas šiuo atveju nepakankamai įvertino proporcingumo principą, dėl ko jam paskirta bausmė yra per griežta. Savo prašymą skirti jam švelnesnę bausmę, bausmės vykdymo atidėjimą apeliantas grindžia turimu noru dalyvauti įvairiose probacijos programose, nes izoliavimas nuo visuomenės nesuteikia jokių galimybių tobulėti bei nustatytu neįgalumu.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Zoja Kastėnienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių ir savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su veikos teisiniu kvalifikavimu ir apylinkės teismo jam skirta laisvės atėmimo bausme bei prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

6. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-91/2013). Išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, daroma ir veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tada, kai kaltininkas nusikalstamą veiką atlieka žinodamas, jog svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Ir priešingai, išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, negali būti daroma, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nematant, negirdint); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, jog veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2011). Ir priešingai, vagystė laikoma slapta, kai: nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai; arba, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai; kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-696/2015, 2A-9-628/2021). Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą. Tik tada jis užvaldo turtą, įgyja teisę juo disponuoti. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad M. S. veiksmai pagrobiant turtą iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė kvalifikuoti teisingai. Nors nuteistasis teigia, kad pinigus iš kasos aparato pavogė slapta – niekam nematant, o paėmęs iškart iš parduotuvės bėgo ne dėl to, kad jį kas nors vijosi, o apimtas baimės ir jaudulio, nors ir girdėjo kažkokius balsus, tačiau apimtas jausmų nieko aiškaus negirdėjo, tačiau tokią jo versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė remdamasis liudytojos R. T., įtariamojo M. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymais, vaizdo įrašų iš įvykio vietos duomenimis. Kaip matyti iš liudytojos R. T. – parduotuvės (duomenys neskelbtini) vadovės parodymų, būdama tos pačios parduotuvės patalpose įrengtame ofise, stebėdama pro vaizdo kameras, ji pamatė, kaip vyriškis prisiartino prie kasos aparato ir jį atidarė, tuomet ji iškart išbėgo iš ofiso. Ją pamatęs vyriškis pradėjo bėgti, o ji – jį vytis. Ji jam šaukė „stok“, tačiau vyriškis neklausė, tiesiog išbėgo. Liudytojos teigimu, vyriškis tikrai matė, kad ji jį vejasi. Sugretinus vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis su liudytojos parodymais nustatyta, kad M. S., užlindęs prie kasos buvo laikotarpiu nuo 17.39.58 val. iki 17.40.07 val., t. y. apie 10 sekundžių. Vaizdo įrašas patvirtina ir tai, kad jis skubėjo pasišalinti iš parduotuvės – išėjo jis ne pro elektroninius vartelius, pro kuriuos įėjo, o pralysdamas tarp vartelių ir sienos. 17.40.09 M. S. peržengė parduotuvės antrojo aukšto patalpų ribą ir nubėgo laiptais į pirmą aukštą, o jam esant pusiaukelėje tarp pirmo ir antro aukštų, 17.40.11 val. pro antro aukšto patalpos ribą dideliu greičiu prabėgo liudytoja R. T., kuri nusivijo laiptais bėgantį M. S.. Taigi laiko tarpas, per kurį liudytoja sureagavo – vos 2 sekundės nuo to momento, kai M. S. peržengė antro aukšto patalpų ribą, o liudytoja dideliu greičiu nubėgo jam iš paskos pro antro aukšto patalpos ribą, patvirtina tą aplinkybę, kad liudytoja pastebėjo M. S. būtent vagystės momentu. Pastebėtina ir tai, kad liudytojos R. T. parodymus apie tai, kad ji bėgdama vyriškiui iš paskos ne kartą šaukė „stok“ patvirtina ir įtariamojo M. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymai apie tai, kad būdamas prie ėjimo į parduotuvę jis matė nepažįstamą vaikiną, bėgantį laiptais iš parduotuvės ir iš paskos jį besivejančią moterį, kaip suprato – parduotuvės darbuotoją, kuri bėgdama šaukė „stok, stok“. Be to, kaip nurodė pats nuteistasis, po vagystės jis daugiabučio namo laiptinėje slėpėsi apie 20 min. Šių duomenų visuma, priešingai apelianto teiginiams, patvirtina nuteistąjį supratus, kad jis buvo pastebėtas vagiantis, žinojus, kad jį vejasi parduotuvės darbuotoja, girdėjus ją šaukiant sustoti, todėl jo versija to nemačius, nepastebėjus ir negirdėjus, o veikus slaptai, pirmosios instancijos teismo kaip gynybinė atmesta pagrįstai. Be kita ko, M. S. vis tik suvokus, jog vagystės metu jis yra stebimas, patvirtina ir jo paties parodymai pirmosios instancijos teisme: <..>„Aš supratau, kad mane mato per vaizdo kameras apsaugininkai, kad aš imu tuos pinigus“.<..>“Galėjo matyti apsaugos darbuotojas per vaizdo kemeras. Aš nekreipiau dėmesio, ar mane kas nors matė, nesižvalgiau“ (2 t., b. l. 67). Taigi M. S. ketinimai slapta pagrobti prekes peraugo į atvirąją vagystę po to, kai liudytoja R. T. pastebėjo jo veiksmus, jį vijosi ir jam pavymui šaukė „stok“, tačiau šis, nešinas pagrobtu turtu, ėmė bėgti, pasišalino iš įvykio vietos ir kurį laiką slėpėsi, taip įgydamas galimybę disponuoti pagrobtu turtu. Nusikalstamas sumanymas, galbūt planuotas kaip slaptas, peraugo į atvirą, todėl nuteistojo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

8. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo M. S. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo kaip atvirąją vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Dėl švelnesnės bausmės

9. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

10. Teismų praktikoje pažymima, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021). Be to, teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-266-648/2022). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, Nr. 1A-129-626/2023).

11. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimas 1 metams.

12. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus dėl nuteistajam M. S. paskirtos bausmės. Nustatant bausmės dydį ir jos vykdymo tvarką, atsižvelgta į tai, kad nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika tyčinė, baigta. M. S. teisiamas septynioliktą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenų matyti, kad absoliučia dauguma atvejų M. S. nuteistas už analogiškus ir panašius nusikaltimus nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 dalį, 5 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį). Teisėjų kolegija pastebi, kad anksčiau jam skirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas) teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis nusikalsdavo ir vėl. Ir šioje byloje nustatytą nusikaltimą jis padarė praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams po to, kai 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikęs 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, per pastaruosius 5 metus M. S. taip pat ne kartą baustas už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų. M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. S. nedirba, iš dalies nedarbingas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, M. S. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą nustatė mažesnį už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (BK 50 straipsnis).

13. Dar kartą įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam švelnesnę bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

14. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik tai, ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos ar dalies bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

15. Motyvuodamas savo sprendimą netaikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. S. teisiamas septynioliktą kartą, jau anksčiau jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors ir būdamas jauno amžiaus, jis nesimoko, savo sveikatos būklę atitinkančio nuolatinio darbo neturi ir neieško, toliau vykdo vagystes, todėl sprendė, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Įvertinusi aukščiau nurodytus M. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis (12 p.), jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti nuteistajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Aukščiau nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, patvirtina jo pavojingumą ir leidžia spręsti, kad išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio jis nedaro, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų, jas ignoruoja, bei pagrindžia būtinumą atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Nuteistojo daromų analogiškų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad toks jo elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, nors kaltės ir neneigia, tačiau savo elgesio kritiškai nevertina. Pastebėtina ir tai, kad po apeliacinio skundo pateikimo M. S. nevykdo ir jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje: neatvyko registruotis liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, spalio 1 ir 8 dienomis. Anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taipogi nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Todėl vien apelianto deklaratyvių teiginių apie norą tobulėti, dalyvauti probacijos programose, nepakanka išvadai, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo esantis neįgalus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų į bylą nėra pateikta. Be to, kaip matyti, sveikatos būklė M. S. nekliudė daryti naujų nusikalstamų veikų, o taip pat ir atlikti ankstesniais nuosprendžiais jam skirtas terminuoto laisvės atėmimo bausmes.

17. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti M. S. paskyrus bet kurią kitą BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę arba atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaip to pageidauja apeliantas. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Todėl, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamas veikas, asmuo prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustas laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteisto asmens interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

18. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam M. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo pavojingumui, todėl ją dar labiau švelninti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

20. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nuteistajam M. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas – advokatė Zoja Kastėnienė. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 23 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš M. S. valstybės naudai išieškoti 110,42 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/

2021).

22. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir už nuteistajam M. S. suteiktą teisinę pagalbą prašoma priteisti išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nors nuteistasis ir turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau duomenų, patvirtinančių sunkią nuteistojo turtinę padėtį byloje nepateikta. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo M. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš M. S. valstybės naudai 110,42 Eur (vieno šimto dešimties eurų 42 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.