- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2YT-1079-984/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00776-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- M. F.
- Suinteresuotas asmuo
- N. R., Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. F. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys – N. R., Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro notarė Gražina Zinkevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės Gražinos Zinkevičienės veiksmų, prašydama panaikinti notarės 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą, atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į V. I. turtą M. F. iki tol, kol jai teisme nebus atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti arba nustatytas palikimo priėmimo faktas. Nurodė, kad po jos ir suinteresuoto asmens N. R. tėvo V. I., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, 2007 m. liepos 4 d. jo sutuoktinė D. J. I. ir dukra N. R. padavė notaro biurui pareiškimą, paveldėti mirusiojo palikimą. 2012 m. kovo 8 d. tokį pareiškimą notarų biurui pateikė ir pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, kad mirusio V. I. sutuoktinė D. J. I. 2007 m. liepos 4 d. pareiškimu sutiko, kad dukros N. R. ir M. F. priimtų palikimą pasibaigus terminui, abiejų dukrų pareiškimai notarų biurui dėl tėvo palikimo priėmimo buvo priimti. Paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. (duomenys neskelbtini) mirė V. I. sutuoktinė D. J. I. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 15 d. pateikė notarei prašymą, išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į tėvo palikimą, tačiau notarė 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir neišduoti paveldėjimo teisės liudijimą į V. I. turtą M. F., iki tol, kol jai teisme nebus atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti arba nustatytas palikimo priėmimo faktas, motyvuojant tuo, kad reikalingas visų palikimą priėmusių įpėdinių (šiuo atveju – N. R.) sutikimas, kad pareiškėja galėtų paveldėti tėvo turtą. Nesutinka su priimtu nutarimu ir mano, kad N. R. sutikimas M. F. pagal įstatymą nereikalingas ir reikalaujamas nepagrįstai. Mano, kad šiuo atveju reikalingas tik pareiškėjos motinos D. J. I., faktiniu valdymu priėmusios sutuoktinio palikimą, sutikimas, kuris atsispindi 2007 m. liepos 4 d. pareiškime. Abiejų dukrų pareiškimai notarų biurui dėl tėvo palikimo priėmimo buvo priimti ir yra lygiaverčiai. Mano, kad notarės reikalavimas prieštarauja CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatai, nes minėtą sutikimą gali duoti tik laiku priėmę palikimą įpėdiniai. Savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017. Pažymi, kad palikimo priėmimą reglamentuojančios normos ir teismų praktika patvirtina, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuosavybės teise nuo palikimo atsiradimo dienos, dėl to įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra ne paveldėjimo teisės liudijimas, bet vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -3-347/2003; 2005 m. spalio mėn. 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -3-528/2005). Pareiškėjos pareiškimas dėl tėvo palikimo buvo priimtas 2012 m. kovo 8 d., o nuo 2012 m. kovo 9 d. registruotas Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre (toliau – Testamentų registras). Kitų įpėdinių pareiškimai nebuvo registruoti Testamentų registre, todėl mano, jog notarės veiksmai, atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, prieštarauja sandorių panaikinimo tvarkai, kadangi palikimo priėmimo sandorį galima ginčyti tik teismo tvarka. Pareiškėja taip pat prašo palikimo priėmimo panaikinimui taikyti ieškinio senatį, kurios terminas suėjo 2017 m. kovo 8 d.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. R. atsiliepime nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad tinkamai palikimą priėmė tik mirusiojo sutuoktinė D. J. I. ir pati (N. R.), todėl notarės nurodymas, kad pareiškėja gali priimti palikimą tik su sąlyga, kad tam būtų duotas anksčiau palikimą priėmusios N. R. sutikimas, atitinka teismų praktiką. Mano, jog pareiškėjos nurodomoje kasacinio teismo praktikoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-687/2017, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos, todėl nurodomi kasacinio teismo išaiškinimai negali būti taikomi šioje bloje. Mano, kad vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai buvo pagrįstai nurodyta, kad yra būtina gauti tuo metu jau priėmusių palikimą įpėdinių sutikimą. Pareiškėja ilgą laiką po palikimo atsiradimo neturėjo susiformavusios valios jį priimti. Tai patvirtino ir Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-6878-522/2018. Pareiškėjos valia, priimti palikimą susiformavo tik tada, kai turtas buvo iš esmės pagerintas ir jo vertė dėl to išaugo. Mano, kad pareiškėja iš esmės pretenduoja jau ne į po V. I. mirties likusį turtą, bet ir į per 15 metų atliktus jo pagerinimus, ir leidimas priimti iš esmės gerokai pagerintą turtą, kaip palikimą, be jį teisėtai pagerinusio įpėdinio sutikimo, pažeistų tinkamai palikimą priėmusio ir turtu besirūpinusio įpėdinio interesus. Nesutinka su skunde išdėstyta pozicija, kad valią priimti palikimą išreiškęs įpėdinis savaime tampa paveldimo turto savininku nuo valios išreiškimo momento. Pažymi, kad teisių įregistravimas viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją. Nesant visų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo, pareiškėja galėtų priimti palikimą tik teismui atnaujinus terminą palikimo priėmimui. Aplinkybę, kad kitų įpėdinių pareiškimai dėl palikimo priėmimo neužregistruoti viešame testamentų registre, laiko klaida, kuri turi būti ištaisyta.
Suinteresuotas asmuo notarė Gražina Zinkevičienė atsiliepime su skundu nesutinka. Pažymi, kad CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyvi galimybė įpėdiniui priimti palikimą net ir pasibaigus įstatymo numatytam terminui, nesikreipiant į teismą dėl jo atnaujinimo, jei su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Naujo įpėdinio priėmimas į įpėdinių ratą turi tiesioginės įtakos palikimą jau priėmusių įpėdinių teisėms, pasikeičia palikimą priėmusių įpėdinių teisių apimtis, nesvarbu ar palikimą jie priėmę per įstatymo nustatytą teminą ar pasinaudoję kitais įstatymo nustatytais būdais, todėl būtina gauti visų palikimą jau priėmusių įpėdinių sutikimą. Nurodė, kad 2012 m. kovo 8 d., kai dėl savo tėvo V. I. palikimo priėmimo į notarę kreipėsi pareiškėja, palikimą jau buvo priėmusios mirusiojo sutuoktinė D. J. I. ir dukra N. R.. Priimant pareiškėjos pareiškimų dėl palikimo priėmimo, ji buvo įspėta, jog nesant palikėjo dukters N. R. sutikimo, paveldėti praleidus terminą palikimui priimti, jos pareiškimas neturės teisinių pasekmių ir paveldėjimo teises liudijimas jai nebus išduotas, nes pareiškimas ydingas dėl neatitikimo įstatymų reikalavimams. Paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol nėra išduotas. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo pareiškėja kreipėsi 2018 m. lapkričio 16 d. Nurodė, kad priimant pareiškimus paveldėti V. I. turtą, nei sutuoktinė, nei mirusiojo dukros neinformavo, kad nebus visų, priėmusių palikimą asmenų, sutikimo, priimti palikimą ir pareiškėjai, jai nesikreipiant į teismą, ir kad tarp mirusiojo dukterų yra ginčas. Todėl iš pareiškėjos priėmė pareiškimą tėvo turtui paveldėti, kuris buvo įregistruotas Testamentų registre, nurodant palikimą priėmusį asmenį, pareiškėją. Paaiškino, kad N. R. palikimo priėmimo faktas, jai 2007 m. liepos 4 d. padavus pareiškimą paveldėti, testamentų registrui nebuvo ir pagal tuo metu galiojančius teises aktus, neturėjo būti perduotas, todėl Testamentų registro išraše duomenų apie N. R. palikimo priėmimo faktą bei apie palikimą priėmusį asmenį nėra, tačiau testamentų registre fiksuoti duomenys nereiškia, jog palikimą po V. I. mirties priėmė tik testamentų registre nurodyta įpėdinė – pareiškėja. Pažymėjo, kad pareiškėja dėl tėvo palikimo priėmimo kreipėsi tik 2012 m. kovo 8 d. ir nepateikė duomenų apie palikimo priėmimą per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą įgyvendintu faktiniu mirusiojo turto valdymu, bei neturėdama visų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo paveldėti be kreipimosi į teismą. Sutikimą paveldėti pareiškėjai yra davusi tik palikėjo sutuoktinė. Iš kitos įpėdinės, dukros N. R., padavusios pareiškimą paveldėti 2007 m. liepos 4 d., 2018 m. lapkričio 14 d. gautas pareiškimas, jog ji nesutinka, kad pareiškėja paveldėtų praleidusi terminą palikimui priimti. Tarp įpėdinių esant ginčui dėl paveldėjimo teisės, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, mano, kad nutarimas, atsisakyti išduoti paveldėjimo teises liudijimą, pareiškėjai neturi būti naikinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina D. J. I. po savo sutuoktinio V. I. (duomenys neskelbtini) mirties, 2005 m. kovo 8 d. pareiškimu kreipėsi į notarę Gražiną Zinkevičienę dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė pareiškimą priėmė, 2005 m. kovo 8 d. patvirtindama vienašalį sandorį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
2007 m. liepos 4 d. D. J. I. pareiškimu kreipėsi į notarę, nurodydama, jog neprieštaraujanti, kad mirusiojo dukros N. R. ir M. F. paveldėtų mirusiojo turtą, praleidusios terminą palikimui priimti.
Tą pačią, 2007 m. liepos 4 d., suinteresuotas asmuo N. R. pareiškimu kreipėsi į notarę dėl tėvo V. I. palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kurį notarė priėmė, patvirtindama vienašalį sandorį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Notarė Gražina Zinkevičienė 2012 m. kovo 6 d. pareiškėjai M. F. išsiuntė pranešimą dėl V. I. palikimo priėmimo, kuriame klausė, ar pastaroji nori paveldėti tėvo turtą ir jeigu iki 2012 m. kovo 19 d. ji neatvyks į notarų biurą, ir nepaduos pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bus laikoma, kad ji nepriėmė tėvo palikimo ir pretenzijų dėl jo neturi, tuo pačiu nurodydama, jog tokiu atveju, paveldėjimo teisės liudijimas į V. I. turtą bus išduotas D. I. ir N. R..
2012 m. kovo 8 d. pareiškėja M. F. kreipėsi į notarę pareiškimu dėl tėvo V. I. palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kurį notarė priėmė, patvirtindama vienašalį sandorį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2012 m. kovo 9 d. notarės pranešimu, Testamentų registre buvo įregistruotas M. F. palikimo priėmimo faktas.
2018 m. lapkričio 14 d. suinteresuotas asmuo N. R. notarei pateikė pareiškimą, nurodydama, jog nesutinka, kad M. F. paveldėtų V. I. turtą, praleidusi terminą palikimui priimti. 2018 m. lapkričio 14 d. notarė priėmė šį pareiškimą, patvirtindama jį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
2018 m. lapkričio 15 d. pareiškėja kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo į V. I. turtą, tačiau notarė 2018 m. lapkričio 16 d. skundžiamu nutarimu atsisakė jį išduoti iki tol, kol jai teisme nebus atnaujintas terminas palikimui priimti arba nustatytas palikimo priėmimo faktas.
Teismas, įvertinęs bylos medžiaga bei šalių argumentus, laiko, kad notarės skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d., t. y. palikėjo V. I. mirties momentu), įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 5.50 straipsnio 6 dalį (Žin., 2011, Nr. 85-4130 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d.), notaras, priėmęs ir nustatyta tvarka įregistravęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo, per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą.
Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas.
Nagrinėjamu atveju, visos paveldėtojos, skirtingais 2005 m., 2007 m. ir 2012 m. laikotarpiais kreipėsi į notarę pareiškimais dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, kadangi velionio V. I. sutuoktinė D. J. I., 2005 m. kovo 8 d., priėmusi palikimą, 2007 m. liepos 4 d. pareiškimu notarei sutiko, jog mirusiojo dukros N. R. ir M. F. paveldėtų mirusiojo turtą, praleidusios terminą palikimui priimti. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 30 straipsnį, notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Notarė skirtingais laikotarpiais (2005 m., 2007 m., 2012 m.) priėmusi paveldėtojų pareiškimus dėl palikimo priėmimo, patvirtino jų vienašalius sandorius, išaiškindama CK 5.52 straipsnyje numatytą įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas. Pareiškėjos M. F. palikimo priėmimas faktas, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujai CK 5.50 straipsnio 6 dalies redakcijai, 2012 m. kovo 9 d. notarės pranešimu, buvo įregistruotas ir Testamentų registre. Byloje nustatyta, kad notarė, vadovaudamasi Notariato įstatymo 40 straipsniu, neatsisakė atlikti notarinio veiksmo – pareiškėjo M. F. 2012 m. kovo 8 d. vienašalio sandorio patvirtinimo – palikimo priėmimo. Pareiškėjos M. F. 2012 m. kovo 8 d. vienašalis sandoris – palikimo priėmimas, taip pat nėra nuginčytas ir įstatymų nustatyta tvarka, todėl visiems įpėdiniams priėmus V. I. palikimą, notarei atsirado pareiga išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į V. I. turtą (CK 5.67 straipsnis, Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktas, 29 straipsnis).
Dėl kitų pareiškėjos bei atsiliepimuose nurodytų argumentų – ar pareiškėja privalėjo gauti suinteresuoto asmens N. R. sutikimą, priimti tėvo palikimą pasibaigus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui (CK 5.57 straipsnio 1 dalis); palikimo priėmimo teisėtumo; notarės veiksmų pagrįstumo, 2012 m. kovo 8 d. priėmus pareiškėjos M. F. pareiškimą ir patvirtinus vienašalį sandorį – palikimo priėmimą; nurodomos kasacinio teismo praktikos motyvų; bei pareiškėjos prašymo taikyti ieškinio senatį, palikimo priėmimo panaikinimui, teismas nepasisako, nes tai yra ne šios bylos dalykas. Šie motyvai galėtų būti vertinami tik nagrinėjant bylą ginčo teisena dėl M. F. 2012 m. kovo 8 d. palikimo priėmimo teisėtumo. Atsakovu tokioje byloje yra paveldėjimą priėmęs asmuo. Ieškinio pareiškimui nustatytas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimas yra priimtas kito asmens (CK 5.8 straipsnis).
Teismas taip pat išaiškina, kad įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti notarės Gražinos Zinkevičienės 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – pareiškėjai M. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtą, iki tol, kol jai teisme nebus atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti arba nustatytas palikimo priėmimo faktas.
Įpareigoti notarę Gražiną Zinkevičienę per penkias darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pareiškėjai M. F. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į V. I. turtą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.