- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- e2YT-6878-522/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00269-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- N. R.
- Suinteresuotas asmuo
- M. F., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Irina Kizina, Giedrė Gabrielė Burbienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas, M. F..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ji priėmė ir nuosavybės teise valdė mirusiosios palikimą. Ji nurodė, kad pareiškėjos mama D. J. I. mirė (duomenys neskelbtini). Velionė D. J. I. mirė našle, turėjo du vaikus: pareiškėją ir M. F.. Velionė D. J. I., būdama santuokoje su velioniu V. I. 1992-12-22 Miesto (rajono) valdytojo potvarkio Nr. 755 pagrindu bendrojon sutuoktinių nuosavybėn įgijo statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – malkinę, pastatą daržinę, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – viralinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tualetas), esančius adresu (duomenys neskelbtini). V. I. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties, nepraleisdamos įstatymo nustatytų terminų, pareiškėja, kaip velionio duktė, bei D. J. I., kaip velionio sutuoktinė kreipėsi į Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro notarę Gražiną Zinkevičienę ir išreiškė valią priimti palikimą po V. I. mirties. Antroji V. I. duktė, suinteresuotas asmuo M. F. per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą nesikreipė, ilgą laiką nebuvo apsisprendusi, ar ketina priimti palikimą po tėvo mirties. Būtent dėl to, anot notarės, pareiškėjai ir jos mamai nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai po V. I. mirties – nes buvo laukiama, kol M. F. išreikš savo valią. Liudijimai nebuvo išduoti ir vėliau, nurodant tą pačią priežastį, kad antroji V. I. duktė nėra išreiškusi valios dėl palikimo. Pareiškėja visą laiką laikė, kad palikimą po tėvo mirties priėmė tik ji ir mama D. J. I.. Vis dėlto pareiškėjai kreipusis teisinės pagalbos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo po jos mamos D. J. I. mirties priėmimo, ir gavus išrašą iš testamentų registro paaiškėjo, jog 2012-03-09 yra įregistruotas palikimo po tėvo mirties priėmimo faktas: palikimą priėmęs asmuo – M. F., palikimo priėmimo data – 2012-03-08. Pareiškėja niekada nebuvo gavusi informacijos apie jokius teismo procesus, kuriuose M. F. būtų prašiusi atnaujinti terminą palikimui priimti, M. F. faktiškai palikto turto nevaldė, jame beveik nesilankydavo. Po V. I. mirties likusią 1/2 statinių dalį, kartu su 1/2 D. J. I. priklausiusia dalimi, prižiūrėjo, remontavo, išlaikė tik pareiškėja ir jos mama D. J. I.. Kadangi jos laiku išreiškė valią priimti palikimą nuvykusios į notarų biurą po V. I. mirties, tuo tarpu suinteresuotas asmuo M. F., jų žiniomis, palikimo nebuvo priėmusi, laikė save jo palikimo savininkėmis. Pareiškėja po tėvo mirties tėvams priklausiusiame name gyveno kartu su mama, rūpinosi tiek motina, tiek likusiu turtu – prižiūrėjo, išlaikė, remontavo, valdė kaip savo; po mamos mirties tėvams priklausiusiu turtu rūpinosi viena. Pareiškėja į namą atvedė vandentiekį, pakeitė namo stogą, duris, langus, ką patvirtina į bylą teikiamos sutarčių, sąskaitų ir mokėjimų kopijos; taip pat rūpinosi prie namo esančiu sklypu. Susiklosčius tokiai situacijai, pareiškėja siekia teismo keliu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po motinos D. J. I. mirties priėmė jos turtą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitų teisinių galimybių pareiškėjai realizuoti savo, kaip paveldėtojos, teises nėra. Po motinos mirties N. R. valdė, naudojosi, prižiūrėjo ir rūpinosi motinos paliktu turtu – gyvenamojo namo ir kitų statinių dalimi, taip pat mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kuriais siekė įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į jį, pradėdama jį valdyti kaip savo. Tad, dėl šių priežasčių, pareiškėja kreipiasi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po jos motinos D. J. I. mirties likusį turtą ji priėmė faktiškai pradėjusi valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos D. J. I. palikimo perėjimą valstybei. Jeigu išnagrinėjus bylą teismas įsitikintų, kad N. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo M. F. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Ji ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepakanka įrodymų, jog būtų galima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. J. I. mirties pareiškėja priėmė ir nuosavybės teise valdė mirusiosios palikimą. Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, o liudytojų parodymai yra nekonkretūs ir neįtikinantis. Liudytojos nenurodė, kaip ir kokiu būdu pareiškėja prižiūri tėvų namą, taip pat nenurodė, kaip nekilnojamas turtas buvo pagerintas. Pareiškėja pati nušalino suinteresuotą asmenį nuo turto valdymo, nedavė jai rakto. Be to, visi statybos darbai atlikti palikėjai dar esant gyvai. Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji iš savo lėšų po motinos mirties remontavo gyvenamąjį namą, mokėjo už jį mokesčius. Pareiškėja namuose neapsigyveno, jais nesinaudoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Byloje nustatyta, kad D. J. I. ir V. I. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b.l. 9). Santuokos metu jie susilaukė dviejų dukterų: pareiškėjos N. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. F., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). D. J. I. ir V. I. santuokos metu 1992 m. gruodžio 22 d. Miesto (rajono) valdytojo potvarkio Nr. 755 pagrindu bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise įgijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus NR. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-25). V. I. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Pareiškimą paveldėti jo turtą 2005 m. kovo 8 d. padavė jo sutuoktinė D. J. I., 2007 m. liepos 4 d. - jo dukra N. R., nes mirusiojo sutuoktinė D. J. I. savo 2007 m. liepos 4 d. pareiškimu sutiko, kad dukros N. R. ir M. F. priimtų palikimą pasibaigus terminui (b.l. 33). 2012 m. kovo 8 d. ir iš M. F. buvo priimtas pareiškimas V. I. turtui paveldėti. Paveldėjimo teisės liudijimas į V. I. turtą nebuvo niekam išduotas. D. J. I. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8). Iš VĮ Registrų centro Testamento registro 2018 m. balandžio 20 d. išrašo matyti, kad D. J. I. palikimas nebuvo priimtas (el. b. l. 11).
Pareiškėja nurodo, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po motinos mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjos motinos D. J. I. mirties pareiškėja per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjos teigimu, ji rūpinosi po jos mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino.
Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad po D. J. I. mirties liko jai kaip sutuoktinei priklausiusi 1/2 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, taip pat jos po sutuoktinio V. I. mirties paveldėtas turtas, kurio dydis sprendimo priėmimo metu dar nėra nustatytas, namuose likę jos asmeniniai daiktai, dokumentai, baldai ir pan. Taigi galimas paveldėti turtas yra nustatytas. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu vyksta ginčas tarp pareiškėjos, suinteresuoto asmens ir notarės dėl palikimo likusio po V. I. mirties apimties, netrukdo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą šioje byloje ir dėl neginčytinos turto dalies gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas savaime neužkerta kelio, esant pagrindiniam paveldėjimo teisės liudijimui vėliau išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad po motinos mirties rūpinasi mirusiosios asmeniniais daiktais, pasiėmė jos dokumentus, nuotraukas, naudojasi visu namuose likusiu turtu, namų apyvokos daiktais, moka reikiamus mokesčius. Taip pat pareiškėja pakeitė namo stogą, sutvirtino namo pamatus, išdažė sienas, tvarko prie namų esančią aplinką. Namuose lankosi kiekvieną dieną. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir apklaustos liudytojos M. A. ir Z. I., kurios nurodė, kad pareiškėja po motinos mirties rūpinasi jos turtu, t. y. atliko namo remontą, tvarko aplinką, sodina daržus. Liudytojos vienareikšmiškai nurodė, kad namus ir jų aplinką tvarko ir prižiūri tik pareiškėja. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu su tuo sutiko ir suinteresuotas asmuo M. F., kuri nurodė, kad pareiškėja pakeitė stogą, padidino priestatą, o ji pati nieko nedarė.
Teismas neturi pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens atstovės pozicija, kad nepakanka įrodymų šiam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, kadangi rašytinių įrodymų nėra, o liudytojų parodymai nekonkretus ir neįtikinantys. Nei Civilinio proceso kodekse, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad tinkami įrodymai yra vien tik rašytiniai įrodymai. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, liudytojų M. A. ir Z. I. parodymai laikytini tinkamais įrodymais. Be to, pažymėtina, kad jie buvo konkretus ir išsamūs. Liudytojos nurodė, kokie darbai buvo atlikti ir kas juos atliko.
Taip pat teismas nesutinka ir su suinteresuoto asmens pozicija, kad negalima nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kadangi pareiškėja po motinos mirties likusiame name neapsigyveno, namas nebuvo pagerintas. Pažymėtina, kad CK 5.51 straipsnio 1 dalis nenumato reikalavimo įpėdiniui apsigyventi paveldimame turte ar reikšmingai jį pagerinti, o tiesiog numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju remiantis byloje surinktais įrodymais galima daryti išvadą, kad pareiškėja valdo po motinos mirties likusį turtą, jį prižiūri, moka mokesčius ir t.t.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėja priėmė savo mirusios motinos D. J. I. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos D. J. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl turto, likusio po motinos D. J. I. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.