Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Byloje išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus; prašomas priteisti išlaikymas mažamečiui A. K. po 200 Eur yra realus ir protingas atitinkantis vaiko poreikius ir teisėtus interesus, o ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir saugumą iš esmės neprieštarauja mažamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės S. G. pareikštų reikalavimų atsakovui M. K., t. y. dėl nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamosios vietos su ieškove (motina) S. G. (ne)nustatymo, išlaikymo iš atsakovo M. K. vaikui po 200 Eur dydžio kas mėnesį, mokamo periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, (ne)priteisimo bei skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaiku tvarkos (ne)nustatymo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis, 375 straipsnis).

5. Nustatyta, kad ieškinys su priedais atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu 2022-01-14. Apie ieškovės pareikštą ieškinį atsakovas buvo informuotas Tarnybos specialistų, kurie 2021-11-19 apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei išklausė atsakovo nuomonės dėl pareikštų reikalavimų. Visgi, per teismo nustatytą terminą atsiliepimui pateikti atsakovas atsiliepimo nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežastys nežinomos. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-01-14 nutartimi bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2022-02-09 09.30 val. Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Kadangi CPK 378 straipsnyje nurodyta, jog šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių, todėl byla išnagrinėjama iš esmės vertinant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus. Atsakovo pasyvumas procese netrukdo priimti teismui sprendimo, juolab, kad apie prasidėjusį teisminį procesą atsakovas informuotas de facto (liet. faktiškai, realiai).

Dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių

6. Nustatyta, kad ieškovė S. G. ir atsakovas M. K. yra nepilnamečio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, o A. K. yra S. G. ir M. K. sūnus.

7. Tarnybos išvadoje, sudarytoje 2021-11-22 nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus, prašomas priteisti išlaikymas po 200 Eur atitinka vaiko poreikius, o ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir saugumą iš esmės neprieštarauja mažamečio vaiko interesams. Tarnyba taip pat nurodė, jog:

7.1. Tarnybos specialistai 2021-11-15 lankėsi ieškovės S. G. gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad ieškovė su vaikais gyvena 1 kambario socialiniame būste. Bute yra visi patogumai. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga. Vaikas kartu su mama gyvena viename kambaryje, vaikams skirtos atskiros lovos, namuose yra visi reikiami namų apyvokos daiktai reikalingi vaikų poreikiams užtikrinti. Ieškovė nedirba, užregistruota Užimtumo tarnyboje, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

7.2. Tarnybos specialistai 2021-11-19 lankėsi ir atsakovo M. K. gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas nuomoja bendrabučio tipo 1 kambario butą. Pokalbio metu atsakovas nurodė, jog norėtų kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo (atsakovu), tuomet įsigytų vaikui reikalingų baldų, daiktų. Prie sūnaus išlaikymo prisidėdavo nupirkdamas reikiamų daiktų (sauskelnių, tyrelių), vėliau nedirbo, todėl prie išlaikymo neprisidėjo. Vaiko išlaikymui planuoja skirti apie 100 Eur. Planuoja įsidarbinti oficialiai ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo bei pradėti mokėti skolą, kuri sudaro 2 500 Eur. Anksčiau su sūnumi nesusitikdavo dėl alkoholio vartojimo, dabar jau 2 mėnesiai alkoholio nevartoja, siekia gyventi blaiviai bei reguliariai matytis ir bendrauti su sūnumi.

Dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo

8. Ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą nustatyti nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove (vaiko motina) S. G..

9. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų (tėvų) turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį (vaiką) išlaikant ir prižiūrint, galimybes sudaryti jam (vaikui) tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – vaiko interesai, t. y. sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais, kuriuos, visų pirma, nulemia poreikis turėti saugią asmeninę (tiek fizinę, tiek socialinę) aplinką (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

10. Nustatyta, kad nepilnametis A. K. nuo gimimo gyvena kartu su motina (ieškove) 1 kambario savivaldybės socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), su visais patogumais (namuose yra visi būtini namų apyvokos daiktai, reikalingi vaikų poreikiams užtikrinti). Nuo 2022-09-01 vaikas pradės lankyti Trakų rajono Lentvario lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas išreiškė norą, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo (atsakovu), tačiau, apylinkės teismo vertinimu, vien tik atsakovo noras, neparodant konkrečios iniciatyvos ir realių (aktyvių) veiksmų, siekiant visaverčio vaiko būvimo atsakovo gyvenamojoje vietoje nuolat, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu. Ieškovė nurodė, kad vaikas su tėvu ryšio neturi, sunkiai atsakovą (tėvą) atpažintų. Iš ieškovės paaiškinimų ir ieškovės procesinių dokumentų turinio nustayta, jog atsakovas M. K. vaiku nesirūpina bei nesidomi, išlaikymo sūnui neteikia, o ir pats Tarnybai pripažino, kad su sūnumi nesusitikdavo dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Teismo įsitikinimu, atsakovo prašymas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo (atsakovu) nepagrįstas: atsakovas procese buvo pasyvus, t. y. neteikė įrodymų, jog turi realias galimybes prižiūrėti vaiką nuolat bei užtikrinti nepilnamečiui saugią aplinką, nepagrindė, kodėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas būtų tikslingesnis (racionalesnis, reikalingesnis) būtent su atsakovu, o ne su ieškove. Atsakovas neįrodinėjo kokiu būdu ketina atliepti nepilnamečio vaiko poreikius. Teismo įsitikinimu, esant duomenims apie tai, jog ieškovė užtikrina saugų, stabilų ir disciplinuotą vaiko gyvenimą, sudaro tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, vaikas emociškai yra prisirišęs prie motinos (vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su motina), atsižvelgiant į vaiko amžių (dveji metai), vaiko interesus labiausiai atitiktų jo (vaiko) gyvenamosios vietos nustatymas su motina ieškove S. G..

11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, atsakovas neįrodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas būtent su atsakovo labiausiai atitiktų vaiko poreikius (interesus). Esant aukščiau nustatymos faktinėms aplinkybėms ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą su ieškove tenkintinas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarkos

12. Ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą nustatyti maksimalią skyrium gyvenančio atsakovo (tėvo) bendravimo su sūnumi A. K. bendravimo tvarką abiejų tėvų bendru sutarimu.

13. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo (vaiku), bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį (vaiką) auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo (vaiko) amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis (vaikas) abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam (vaikui) yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam (vaikui) labiausiai reikia, kad abu tėvai juo (vaiku) rūpinasi, domisi ir jį (vaiką) globoja.

14. Pasisakant dėl ieškovės reikalavimo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka matyti, jog nepilnametis A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) šio procesinio sprendimo priėmimo metu yra dviejų metų amžiaus, todėl nepajėgus įvertinti susiklosčiusią situaciją ir išsakyti savo norus. Ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su sūnumi, teigė, kad kliūčių nedarys, jeigu atsakovas į susitikimą su sūnumi ateis blaivus. Nustatyta, kad atsakovas Tarnybai išsakė nuomonę, jog pageidautų reguliariai matytis ir bendrauti su sūnumi. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog iš esmės ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ginčo nėra, siekdamas užtikrinti saugų vaiko ryšį su abiem tėvais, sprendžia, jog nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kuri, teismo vertinimu, yra itin lanksti atsakovo atžvilgiu, iš esmės nenustatanti kokių nors ribojimų atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovės reikalavimas nustatyti maksimalią skyrium gyvenančio atsakovo (tėvo) bendravimo su sūnumi A. K. bendravimo tvarką abiejų tėvų bendru sutarimu tenkintinas.

Dėl išlaikymo mažamečiam vaikui priteisimo

16. Ieškovė suformulavo ir reikalavimą priteisti iš atsakovo M. K. sūnui A. K. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

17. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie (tėvai) abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

18. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Šalių nepilnamečiam sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

19. Ieškovė nurodė, jog sūnaus kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro apie 400 Eur: 180 Eur maistui, 20 Eur žaislams, 40 Eur drabužiams, 20 Eur pramogoms (gimtadieniams, šventėms), 30 Eur išlaidos būstui (vaiko dalis), 15 Eur higienos priemonėms, 25 Eur vitaminams, vaistams, 30 Eur sauskelnėms, 40 Eur kitoms, nenumatytoms išlaidoms. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės pateiktame vaiko poreikių tenkinimui būtinų lėšų nurodytu dydžiu, kuris atitinka šalių vaiko realius poreikius ir užtikrina būtinas sąlygas jam vystytis, ypač įvertinus šalių sūnaus amžių. Vaikui augant, auga ir poreikiai (pvz., nustatyta, kad šalių vaikas nuo 2022-09-01 pradės lankyti lopšelį-darželį, kas reiškia, jog šeimos išlaidos, reikalingos vaiko išlaikymui, neišvengiamai didės: galimai atsiras papildomų rinkliavų, kitų išlaidų, būtinų visaverčiam vaiko būvimui darželyje).

20. Nustatyta, kad, ieškovė su vaiku gyvena 1 kambario socialiniame būste su visais patogumais. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, po kurių planuoja grįžti į darbo rinką. Tarnyba nurodė, jog ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, ieškovei nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis. Teismas, reaguodamas į nurodytą Tarnybos aplinkybę, iš Gyventojų registro 2021-11-15 išrašo nustatė, jog ieškovė yra, be kita ko, ir A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei D. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) motina. Aptartą informaciją patvirtina ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazėje esantys duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (žr. Kauno apylinkės teismo 2012-09-21 nutartį civilinėje byloje Nr. N2-915-548/2012 (teisminio proceso Nr. 2-20-3-00750-2012-4), kuria pakeista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-09-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-886-840/2010 dalis ir iš S. G. nepilnametės dukters A. T. išlaikymui priteista po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog gaunamas pajamas sudaro 110 Eur netekto darbingumo pensija ir 95 Eur vaiko išlaikymo išmoka. Nustatyta, kad šalių vardu neregistruota transporto priemonių, nekilnojamojo turto, atsakovas turi užvestų vykdomųjų bylų, duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius, be šalių vaiko, nėra. Konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi materialinio pranašumo turto prasme, o ieškovės turtinė padėtis, apylinkės teismo vertinimu, turint nustatytą 50 proc. nedarbingumo lygį ir du išlaikytinius yra prastesnė. Atsakovas pakankamai jauno amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, o byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitokias sveikatos problemas, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti.

21. Teismas, įvertinęs procesinių dokumentų turinį, ieškovės paaiškinimus, taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, jog atsakovas proceso metu buvo pasyvus ir kontrargumentų ieškovės pozicijai neteikė, sprendžia, jog atsakovas neteikė (arba teikė nereguliariai) išlaikymą sūnui. Nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste, apylinkės teismo vertinimu, būtent ieškovei tenka visa šalių sūnaus išlaikymo našta, nes šalių vaiko poreikius užtikrina tik ieškovė. Nenustatyta, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti 200 Eur šalių vaikui reikalingo išlaikymo. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus darytina išvada, kad atsakovas turi pareigą ir galimybes prisidėti prie šalių vaiko A. K. išlaikymo ieškovės prašoma apimtimi po 200 Eur kas mėnesį (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis).

22. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą šalių vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2021-10-28. Kadangi nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo šalių vaikui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo momento laikytinas pagrįstu. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvai uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad 200 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo vaikui ir leis įgyvendinti vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, žaislams, auklėjimui bei mokymui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

24. Ieškovė taip pat pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

25. Nustatyta, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-02-02 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-192-847 buvo teiktina valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ieškovė, be kita ko, buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

26. Ieškovė teismui pareiškė vieną neturtinio pobūdžio savarankišką reikalavimą (vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymas), kuris ieškinį padavus elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo būti apmokestintas 88 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), ir vieną turtinio pobūdžio reikalavimą (išlaikymo vaikui priteisimas), kuris apmokestintas 54 Eur (200 Eur x 12 mėnesių x 3 proc. x 75 proc.) žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat byloje yra susidariusios bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos (šalies) turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Aptarta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, t. y. atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą, kas reiškia, jog materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą – laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, nutarties 13–14 punktus). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

28. Tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai priteistina iš viso 149,30 Eur (88 Eur + 54 Eur + 7,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Teismas papildomai pažymi, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat išlaikymo priteisimo neįgyja res iudicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, tėvas ar motina ateityje gali prašyti tokį teismo sprendimą pakeisti (modifikuoti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, nutarties 26 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, nutarties 56 punktas; 2020-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Teismas taip pat pažymi, jog šalys visuomet gali dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ar gyvenamosios vietos nustatymo / pakeitimo, taip pat išlaikymo dydžio susitarti ir taikiu būdu (pvz., sudarydamos naują susitarimą ar taikos sutartį ir tokius susitarimus pateikti teismui tvirtinti supaprastinto proceso tvarka).

30. Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo dydžio priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovui procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, atsakovas pasyvus ir teismo procesu nesidomi, teismas sprendžia, jog apie priimtą sprendimą atsakovas papildomai informuotinas ir viešo paskelbimo būdu (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys, 130 straipsnis).

32. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų priimant sprendimą dėl ginčo esmės poreikio spręsti nėra. Nebelikus spręstinų klausimų teismas bylą užbaigia (išnagrinėja) priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, kuriuo ieškinio reikalavimus tenkina (ieškinį tenkina visiškai) (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškovės S. G. ieškinio reikalavimus atsakovui M. K..

Nustatyti nepilnamečio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove (motina) S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės (motinos) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2021-10-28 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečiam A. K. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo mažamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti maksimalią atsakovo (tėvo) M. K. bendravimo su nepilnamečiu A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, abiejų tėvų bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai 149,30 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokestis (142 Eur) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (7,30 Eur)).

Išaiškinti atsakovui M. K., jog bylinėjimosi išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikai) sumokamos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (žr. https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai1). Mokant žyminį mokestį būtina nurodyti įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtyje įrašant „žyminis mokestis pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-02-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-502-1151/2022“, mokant išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu nurodyti įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtyje įrašant „išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-02-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-502-1151/2022“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Apie priimtą sprendimą paskelbti ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, nurodant tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2022-02-15 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-502-1151/2022 pagal ieškovės S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismui įteikti procesinius dokumentus atsakovui nepavyksta, atsakovas procese pasyvus, todėl apie priimtą sprendimą atsakovas papildomai informuojamas ir viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos priimtą sprendimą apskųsti apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Informacijos teirautis tel. Nr. (8 528) 55 418 arba el. paštu traku.rumai@teismas.lt“.