Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-14 · Administracinė byla Nr. I-3331-816/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
I-3331-816/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01521-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3331-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01521-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 50.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjo), 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo nuomone, nežmoniškos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K iš esmės pasireiškė tuo, kad:

- nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Didelį kameros plotą sudaro sanitarinis mazgas ir baldai. Nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti. Minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto nekompensavo suteikta judėjimo laisve.

- gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku.

- turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo šiukšlių, nebuvo suoliuko, buvo pelėsio ir grybelio. Taip pat jie nebuvo valomi. Taip pat asbestas buvo sienose.

- neveikia ventiliacija, todėl kamerose yra drėgna: čiužiniai pūva, atsiranda parazitai, metalinės lovos rūdija. Drėgmė, pasak pareiškėjo, kamerose viršija 70 procentų.

- kamerose nėra netinkamai įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvą. Patys išjungti šviesos negalėjo, nes kamerose nebuvo jungiklių. Natūrali šviesa patenka į patalpas, tačiau jų neapšviečia, nes langą užgožė keturios poros grotų.

- žiemą yra neužtikrinamas tinkamas šilumos kiekis, temperatūra žiemos laikotarpiu svyruoja yra nuo 10 iki 14 laipsnių Celsijaus, o vasarą kamerose būna per karštą.

- nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, nes jam neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostį. Neturėjo galimybės pasinaudoti drabužių skalbimo paslauga, nes tokia paslauga teikiama tik asmenims turintiems sąskaitoje pinigų.

- nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Kamerose nebuvo veidrodžio, sanitarinio mazgo reikmenų spintelės. Nėra įrengta atskiros ventiliacijos, nors, pareiškėjo manymu, sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

- dažnai nebūna šilto vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

- kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių.

- maistas nėra tinkamas vartoti, neskanus, o jo energetinė vertė sudaro nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, todėl pareiškėjas mano, kad Lukiškių TI-K nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė.

- nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo nacionalinį ir tarptautinį teisinį reguliavimą, numatantį nežmoniško ir kankinamo elgesio draudimą, taip pat pateikia nuorodas į teismų praktiką nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas.

Teisme 2019 m. birželio 12 d. gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitarinis mazgas yra atitvertas tik 1,5 m. aukščio sienele, o būna ir mažesne sienele. Kameras vėdinti natūraliu būdu buvo sudėtinga, nes kamerose ant langų iš vidaus yra uždėtos grotos, kurios išsikušusios į kamerą. Užimtumo programos yra tik dėl formalumo, nes jos nevykdomos. 2 – korpuso kamerose neįrengti jungikliai dieniniai ir naktiniai šviesai valdyti. Naktinio apšvietimo lemputės yra pramoniniam naudojimui, o ne buitiniam. Kreipėsi į Vilniaus PN psichiatrą, jam paskirti vaistai.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus PN atsiliepimu (b. l. 23–36) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas iki reorganizacijos Lukiškių TI-K įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. kovo 13 d. imtinai skirtingose kamerose. Pažymi, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymi, kad pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, taip pat Tardymo izoliatoriaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengdamiesi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Pažymi, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nemalonių kvapų gyvenamosiose kamerose. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. p. kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Kaip ir numatyta higienos normos HN 134:2015 14 p.

Šalies argumentai

Pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis, mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą(, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigoje administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose.

Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistą patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be to Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Mano, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui.

Pažymi, kad pasivaikščiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems / nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, kad šiuo atveju nėra įrodytos būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2019-07-30 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad kameros avarinės būklės, nuo lubų byra tinkas, kamerose nebuvo užuolaidų, skiriančių gyvenamąjį kameros plotą nuo sanitarinio mazgo. Nurodo, kad kitas nuteistasis R. A. visą laiką buvo tose kamerose panašiu laiku, prašė remtis jo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teismo išvadomis. Teigia, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik 1,20 m sienele, pažymėjo, kad nė vienoje kameroje jokių užuolaidų nebuvo. Dėl temperatūros vasaros laikotarpiu nekelia klausimo, nes vasarą nekalėjo šioje įstaigoje. Dėl asbesto pasivaikščiojimų kiemelių sienoje nurodė, kad ankstesnėse bylose nustatyta, jog ši medžiaga buvo. Sienos iš plytų sumūrytos. Teigė, kad rašė skundus Visuomenės sveikatos centrui, kitoms institucijoms dar būdamas Lukiškių TI-K, gali pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų galimo neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais ir nurodytu laikotarpiu, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. kovo 18 d., atsakovas Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kalėjo Lukiškių TI-K nuo 2019 m. vasario 11 iki kovo 13 d. (išvyko į Marijampolės PN). Vilniaus PN teismui pateikė suimtojo (nuteistojo) asmens apskaitos korteles (b. l. 41–44). Nėra pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis, todėl ginčo laikotarpis laikytinas nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. kovo 13 d.

Byloje remiamasi surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais raštu ir žodžiu. Sudarius galimybę, jokių papildomų rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti jo teiginius ar paneigti atsakovo argumentus, pareiškėjas nepateikė.

Toliau pasisakytina dėl skunde dėstomų galimai netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.

Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K (teisių ir pareigų perėmėjas Vilniaus PN) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ar yra suimtas, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės ar taikomos kardomosios priemonės suėmimo elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo ar suėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės ar procesinės prievartos priemonės - kardomosios priemonės suėmimo - įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys.

Dėl minimalaus ploto užtikrinimo

Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 6 d. (neteko galios)) „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 m². Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 m², neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Vilniaus PN duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m² (b. l. 25, 54). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K aukščiau nurodytu ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: 7,38 m² ploto kameroje Nr. 121 (2 asmenys), 7,23 m² ploto kameroje Nr. 372 (2 asmenys), 8,17 m² ploto kameroje Nr. 340 (2 asmenys).

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,3 m² iki 3,8 m² (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,69 m² iki 4,01 m². Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto. Tai, kad pareiškėjui kamerų, kuriose jis buvo, plotas subjektyviai atrodė per mažas ir nepakankamas, nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimo (neteisėtų valstybės veiksmų) dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K šiuo aspektu, įvertinus aukščiau nurodytus faktinius duomenis, asmeniui tenkančio kameros ploto apskaičiavimo taisykles, teismų, įskaitant ir tarptautinių, praktiką analogiško pobūdžio bylose.

Dėl užimtumo programų

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamos suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinami kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginiai. Taip pat nebuvo sudarytos sąlygos sportuoti lauke bei patalpose, lankyti renginius.

Vadovaujantis BVK 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Pažymėtina, kad Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, jog gyvendami sekcijose nuteistieji turi galimybę judėti bei bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklą. Jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją, o dienos metu gali išeiti į lauką (b. l. 28). Darytina išvada, kad Vilniaus PN, išreiškus valią nuteistajam, tinkamai įgyvendina socialines reabilitacijos programas, socialinių poreikių tenkinimą, užtikrina kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginius bei sudaro sąlygas sportuoti, lankyti renginius, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai ir jam nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jis yra atskirtas tik sienele, ne aukštesne nei 1,50 aukščio (posėdžio metu nurodė, kad sienelės aukštis 1,20 m).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų aktualios redakcijos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo sanitariniame mazge „veidrodžių, spintelių“. Į bylą pateiktuose patikrinimo aktuose kameros ar sanitarinio mazgo inventoriaus trūkumų nenustatyta. Duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl kamerų inventoriaus trūkumo (kas būtų leidę kalėjimo administracijai iškart sureaguoti), nėra. Veidrodžių ir lentynėlių įrengimo sanitariniame mazge Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato (žr., pvz., 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018).

Iš Vilniaus PN turto valdymo skyriaus pranešimo dėl pareiškėjo skundo matyti, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 m sienele (pertvara) ir pakabinta užuolaida, kurią užsitraukti turi patys nuteistieji. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais dėl užuolaidų pakabinimo aplinkybių. Teismas remiasi tik patikimais ir nuosekliais šalies paaiškinimais kaip įrodymų šaltiniu, todėl pačiam pareiškėjui nepateikiant faktinių duomenų ir esant vienareikšmiams atsakovo pateiktiems duomenims, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl užuolaidų kokybės, būklės, nepakankamumo ar jų pakabinimo. Juolab, kad ne kartą teismų praktikoje buvo analizuojamas ir vertinamas ginčo laikotarpis ir nustatyta, kad užuolaidos Lukiškių TI-K visose kamerose buvo įrengtos iki 2017 m. vidurio. Pareiškėjo teiginius apie užuolaidų nebuvimą paneigia jo paties nurodomo kito nuteistojo administracinėje byloje Nr. I-2590-484/2019 nustatytos faktinės aplinkybės, kad aptariamu ir šioje byloje ginčo laikotarpiu užuolaidos buvo pakabintos. Pareiškėjas nekonkretizavo kuo pakabintos papildomai prie įrengtos sienelės užuolaidos nebuvo tinkamos ir pakankamos jo privatumui užtikrinti. EŽTT praktikoje konstatuojamas Konvencijos pažeidimas šiuo aspektu Rusijos atžvilgiu, kuomet naudojantis tualetu nuteistasis išlieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo akutę/angą (2009-03-12 sprendimas byloje A. M. v. Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07), 2007-11-15 sprendimas Grishin v. Rusija (pareeiškimo Nr. 30983/02), 2002-07-15 sprendimas Kalashnikov v. Rusija (pareiškimo Nr. 47095/99), 2012-01-10 sprendimas Ananyev v. Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), kt.). Tokios faktinės aplinkybės, kad įrengta sienelė ir pakabintos nuo lubų užuolaidos neužtikrintų asmens higienos procedūrų atlikimo privatumo, šioje byloje nenustatyta. Be to, pareiškėjas jokių konkrečių jo privatumo pažeidimų atvejų nenurodo, tad nekonkretizuotas ir neturtinės žalos pobūdis dėl šios kalinimo sąlygos ir atitinkamai neįrodytas jos dydis.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Vilniaus PN turto valdymo skyriaus Pranešime taip pat pažymi, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad lauko apšvietimas buvo nepakankamas, nes langą užgožė keturios grotos. Vilniaus PN taip pat nurodo, kad vadovaujantis PĮĮET, gyvenamosiose kamerose apsauginės grotos turi būti įrengtos ir iš lauko, ir iš vidinės pusės. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo argumentai yra nekonkretūs, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bendros kameros būklės

Pareiškėjas skunde nurodė, kad neveikia ventiliacija, todėl kamerose yra drėgna: čiužiniai pūva, atsiranda parazitai, metalinės lovos rūdija. Drėgmė, pasak pareiškėjo, kamerose viršija 70 procentų. Kamerose nėra netinkamai įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvą. Patys išjungti šviesos negalėjo, nes kamerose nebuvo jungiklių. Natūrali šviesa patenka į patalpas, tačiau jų neapšviečia, nes langą užgožė keturios poros grotų. Žiemą yra neužtikrinamas tinkamas šilumos kiekis, temperatūra žiemos laikotarpiu svyruoja yra nuo 10 iki 14 laipsnių Celsijaus, o vasarą kamerose būna per karštą. Nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, nes jam neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostį. Neturėjo galimybės pasinaudoti drabužių skalbimo paslauga, nes tokia paslauga teikiama tik asmenims turintiems sąskaitoje pinigų.

Atsakovės atstovas nesutinka su pareiškėjo nusiskundimais, atsiliepime nurodo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus.

Nurodo, kad oro temperatūra ir apšvietimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Taip pat pažymi, kad vieną kartą per savaitę suimtiesiems ir nuteistiesiems patalynė bei apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Pagalvės, drabužiai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti.

Atsakovo argumentus patvirtina teisinis reguliavimas ir bylos medžiaga. Pareiškėjas iš esmės ir neneigia, kad tai, kas priklausė pagal teisės aktus, iš atsakovo pusės buvo vykdoma kaip valstybės prisiimti įsipareigojimai nuteistiesiems. Tai, kad pareiškėjui subjektyviai atrodo bendra kamerų būklė netinkama, prasta ir pan., neduoda pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, nenustačius valstybės pareigos, įsipareigojimo ar bendro pobūdžio pareigos nevykdymo ar pažeidimo.

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad ginčo laikotarpis apima tik žiemos sezoną.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 134:2015 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Vadovaujantis Aprašo 1 priedu, laisvės atėmimo vietose laikomiems vyrams išduodama 1 antklodė, 1 čiužinys, 1 pagalvė, 2 patalynės komplektai, 2 rankšluosčiai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. TIVTT 108 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių administracija privalo užtikrinti, kad periodiškai būtų dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabužių sandėliai, kitos patalpos ir transporto, kuriuo vežami sergantys suimtieji, priemonės. TIVTT 109 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo laikytis asmens higienos, dėvėti tvarkingus drabužius pagal sezoną, kamerose palaikyti tvarką ir švarą.

Vilniaus PN pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.4.8) PA-3917. Kameroje Nr. 121, kurioje kalėjo pareiškėjas, ginčo artimu laikotarpiu, patikrinimo metu higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Be to teismas pažymi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius pagal pateiktus suimtųjų ir nuteistųjų skundus periodiškai atlieka operatyvią valstybinės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu yra patikrinama, ar kameros atitinka higienos normas, operatyviai šalina nustatytus higienos normų trūkumus. Kitos valstybės institucijos savo kompetencijos ribose taip pat reaguoja į nuteistųjų asmenų prašymus ar skundus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN šiuo aspektu neužtikrinimo pareiškėjo kaip nuteistojo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjui ar kitiems asmenims ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl laikymo sąlygų Vilniaus PN kamerose Nr. 340 ir 372 atsakovės atstovas ir negali pateikti duomenų, paneigiančių visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Be to, Vilniaus PN nežinodama apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų ir pašalinti.

Iš pateikto patikrinimo akto matyti, kad 2019 m. gegužės 21 d. patikrinus kameras pagal higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, įskaitant kamerą Nr. 121, kurioje pareiškėjas buvo, iš esmės nenustatyta pažeidimų, nes kameroje Nr. 121 temperatūra buvo 23 laipsniai (turi būti ne mažesnė nei 18 laipsnių), santykinė oro drėgmė 47 proc. (turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc.), o išmatuota dirbtinė apšvieta sudarė 381 lx (turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Tai, kad iš patikrinimo akto matyti, jog buvo nežymiai didesnis santykinis drėgmės lygis ir mažesnė dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 377, kurioje pareiškėjas nebuvo, neduoda pagrindo konstatuoti pažeidimo šiuo aspektu pareiškėjo atžvilgiu.

Kito nuteistojo aukščiau nurodytoje administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtų valstybės veiksmų taipogi aptariamu aspektu (bendra kamerų būklė). Kito nuteistojo raštu pateiktas liudijimas taip pat nepaneigia nustatytų byloje faktinių aplinkybių, kadangi kamerų atitiktį higienos normoms kontroliuoja specialios valstybės institucijos ir pareigūnai (visuomenės sveikatos centras ir pan.), tad pareiškėjui nepateikus skundų nėra galimybės konstatuoti ir kalėjimo administracijos neveikimo.

Dėl naudojimosi dušu dažnumo

Vilniaus PN nurodė, kad pagal teisės aktų nuostatas buvo suteikiama galimybė asmenims vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. To neneigė ir pareiškėjas, tačiau tvirtino, kad vieno karto per savaitę yra mažai. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Vilniaus PN nurodė, kad vadovavosi teisės aktų nuostatomis suteikė galimybę asmenims vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Vilniaus PN, suteikdamas galimybę pareiškėjui dušu pasinaudoti vieną kartą per savaitę, teisės aktų nuostatų pažeidimo nepadarė. Ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu gali būti įvertinta kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 str. pažeidimą (žr. Lietuvos administracinio teismo 2016-10-07 nutartį byloje Nr. A-1456-602/2016), konstatavus ypač prastas kalinimo sąlygas, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kad būtų kreipęsis į administraciją dėl naudojimosi dušu dažnumo ir/ar trukmės pakeitimo įvertinant individualią jo situaciją (žr. Lietuvos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį byloje Nr. A-4468-520/2018). Ypač prastų kalinimo sąlygų byloje nenustatyta. Be to, pareiškėjas neneigia turėjęs galimybę užtikrinti asmens higieną ir apsiprausti vėsiu vandeniu bet kuriuo paros metu, neribojant dažnumo.

Dėl maitinimo

Pareiškėjas mano, kad Lukiškių TI-K nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodė.

Pagal BVK 173 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, ir kiek įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, - pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taip pat jie turi teisę nustatyta tvarka įsigyti maisto produktų iš vietinės parduotuvės. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintose Fiziologinės mitybos normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų jam trūko. Taip pat nepasitvirtino, kad pareiškėjas būtų dėl netinkamos maisto kokybės ir/ar kiekio kreipęsis su skundais ar prašymais į Vilniaus PN ar Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoją. Nėra duomenų ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jam būtų buvęs nustatytas specialus pagal gydytojų išvadas maitinimas. Skunde pateikiama niekuo nepagrįsta pareiškėjo nuomonė apie tinkamo maitinimo ginčo laikotarpiu neužtikrinimą. Subjektyvūs pareiškėjo teiginiai, kad Vilniaus PN (iki reorganizacijos Lukiškių TI-K) gaminamas ir tiekiamas blogomis sąlygomis, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs ir nepagrindžiantys neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

Dėl iškvietimo mygtukų

Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 14.4 punkte numatyta, kad kamerose turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas. Atsakovės atstovas pažymi, kad pradedant 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti.

Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Vilniaus PN metu vertė pasinaudoti pareigūnų iškvietimo mygtuku, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais juos patvirtinančiais įrodymais. Be to, atsakovės atstovas pateikė duomenis, paneigiančius pareiškėjo teiginius, todėl teismas pareiškėjo nusiskundimus šiuo aspektu atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl pasivaikščiojimų kiemelio įrengimo, priežiūros, pasivaikščiojimų organizavimo ir trukmės

Pareiškėjas reiškė nusiskundimą, kad į pasivaikščiojimų kiemelį buvo išvedamas tik kartą per dieną ir tik vienai valandai. Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo šiukšlių, nebuvo suoliuko, buvo pelėsio ir grybelio. Taip pat jie nebuvo valomi. Asbestas buvo sienose. Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. BVK 85 straipsnio nuostatos, galiojusios ginčo laikotarpiu, t. y. 2015 m. birželio 23 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., reglamentuojančios paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas 1 dalies 4 punkte numatyta teisė gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. Taigi, pareiškėjas neneigia, kad pasivaikščioti į lauką buvo išvedamas ne mažiau 1 valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų nenustatyta.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių naudojimo tvarkos ir dydžio pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema (22 p.). Taip pat Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, o 18.4 punktas numato, jog teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Tačiau nei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2016). Tai, kad pareiškėjas remiasi nurodytomis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis ar savo nepatvirtintais paskaičiavimais, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus šiuo aspektu. Valstybė nėra prisiėmusi įsipareigojimo garantuoti ilgesnės trukmės ar dažnesnio pasivaikščiojimų laiko. Pažymėtina, kad pareiškėjas pats nurodo, kad turėjo galimybę kasdien judėti ne tik pasivaikščiojimo kiemeliuose, tačiau ir vykdamas į užsiėmimus, sportuodamas. Be to, už gerą elgesį nuteistasis turi galimybę gauti papildomai pasivaikščiojimo laiko (BVK 85 str.1 d. 4 p.).

Pareiškėjas nurodo, kad asbestas buvo sienose. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad įstaigos 1 -ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. I ir II korpusų pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai yra padengti šiferio lakštais, kurie nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijoje yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria pavojingų medžiagų ir nėra sveikatai pavojingi. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti anksčiau nei įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimas Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, kuriame nurodoma, kad draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomenės paskirties objektuose. Nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto keliamos žalos jis būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją ar kitas institucijas, kurios būtų vertinusios asbesto keliamą pavojų sveikatai. Todėl nustatyti pareiškėjo teiginių pagrįstumą teismas neturi galimybių ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Tad neįrodyta, kad apie 1 mėn. buvimas Lukiškių TI-K, kurio pasivaikščiojimo kiemelio siena dengta šiferio lakštais ir kur pasivaikščiojimas trunka apie 1 val. kasdien, būtų turėjęs įtakos pareiškėjo sveikatai ir apskritai kokios nors neturtinės žalos sukėlęs.

Byloje pateikti pareiškėjo skundai dėl asmens sveikatos paslaugų kokybės duotų pagrindo jam ginti savo, kaip paciento, interesus bendrosios kompetencijos teismuose, išnaudojus ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jo teisės buvo pažeidžiamos dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, tačiau detaliau šio neva pažeidimo nekonkretizuoja, o apsiriboja skunde tik teismų praktikos, teisės aktų citavimu ir šabloninių frazių, kurios nesusietos su pareiškėjo apie 1 mėn. buvimu Lukiškių TI-K, dėstymu. Pačiam pareiškėjui nekonkretizavus ir nedetalizavus galimai neteisėtų veiksmų, teismas neturi galimybės ir įvertinti galimų pažeidimų šiuo aspektu, o atsakovas atitinkamai atsikirsti į nekonkrečius pažeidimus. Pareiškėjas apskritai nenurodė, kad teikė ir kokius prašymus dėl pasimatymų suteikimo, su kokiais šeimos nariais ir pan.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundą patenkinti, neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, taipogi nepagrindus prašomos priteisti neturtinės žalos, t. y. nesant visų būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti civilinės atsakomybės sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo V. K. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė