Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2018-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-215-626/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-14
Bylos Nr.
1-215-626/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Nukentėjusysis
P. P.
Kaltinamasis
S. K.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-215-626/2018Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.,1.1.7.2.7., 1.2.4.2.3.,2.1.15.3.3.2., 2.3.6.4.5.. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,nukentėjusiajam P. P.,kaltinamajai S. K., jos gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,vertėjoms Ingridai Petrulienei, Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2017-09-25, apie 20.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,46 promilės), be jokios priežasties, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė savo broliui P. P. į krūtinės dešinės pusės sritį, padarydama pastarajam durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos dešinės pusės IV-o tarpšonkaulio srities žaizdą vidurinėje raktikaulinėje linijoje su oro ir kraujo susikaupimu dešinės krūtinplėvės ertmėje, tai yra sunkų kūno sužalojimą. Taip S. K sunkiai sužalojo savo artimo giminaičio – savo brolio P. P. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji S. K. teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusysis P. P. yra jos brolis, kartais su juo mušdavosi, 2017-09-25 po bulviakasio buvo pas brolį namuose, dar buvo jos sesuo D. C. ir sesers vyras J. C., Ji, D. ir J. gėrė kambaryje, o brolis buvo virtuvėje. Visi buvo girti. Jai atrodo, kad tuo metu girtas buvo ir jos brolis. Nepamena, kaip prasidėjo konfliktas, kaip paėmė virtuvinį peilį, kuriuo skųsdavo bulves, ir, kuris gulėjo ant stalo, ir kaip juo sužalojo savo brolį, turbūt ji broliui dūrė peiliu. Tuo metu brolis sėdėjo ant lovos, virtuvėje, tą momentą ji prisimena. Ji dūrė broliui vieną kartą į krūtinę, bet nespecialiai. Ji nežino, kodėl taip pasielgė, mano, kad ją taip paveikė alkoholis. Ji norėjo atkeršyti broliui, nes jis anksčiau jai buvo įkandęs į pirštą. Prieš tai brolis ją apvardžiavo, tas ją supykdė. D. ir J. negalėjo matyti, kaip ji dūrė broliui, nes jie buvo kambaryje, miegojo lovoje, o ji buvo su broliu virtuvėje, kur stovėjo brolio lova. Virtuvėje daugiau nieko nebuvo. Peilį ji paėmė virtuvėje. Ji nežino kas po to iškvietė greitąją med. pagalbą. Ji nežino, kur po to ji padėjo peilį. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta, žada atlyginti. Teismui pagarsinus kaltinamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 148 – 151) kaltinamoji patvirtino šiuos parodymus ir dar paaiškino, kad tarp minėto kambario ir virtuvės nėra durų, iš ne bet kurios kambario vietos galima matyti, kad dedasi virtuvėje. Nuo tos vietos, kur gulėjo D. ir J. negalėjo matytis, kas dėjosi virtuvėje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios S. K. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta jos parodymais ir teismo posėdyje ištirtais bei teisiamojo posėdžio protokole detaliai užfiksuotais asmenų parodymais ir kitais bylos duomenimis:

-nukentėjusysis P. P. teisme duotais parodymais, kad kaltinime nurodytu laiku jį sužalojo sesuo jo namuose. Sesuo norėjo jam atkeršyti už tai, kad jis jai įkando į pirštą prieš savaitę. Tą dieną jo namuose kambaryje gėrė jo sesuo S., kita sesuo D. ir D. vyras, jis su jais negėrė, buvo virtuvėje, bet buvo taip pat išgėręs apie pusę litro alaus. Kai D. su vyru užmigo ant lovos, S. sėdėjo ir valgė kambaryje, tada atėjo į virtuvę ir nieko jam nesakiusi, paėmė ant spintelės gulėjusį peilį ir juo dūrė jam į krūtinę. Jis ir gi S. nieko nebuvo sakęs, nebuvo jos įžeidinėjęs. Kai S. jam dūrė, jis buvo atsistojęs. D. negalėjo matyti, kaip S. jam dūrė, nes tuo metu miegojo kambaryje. Po šio dūrio S. grįžo į kambarį ir toliau valgė, o jis nuėjo į lauką ir riktelėjo. Atbėgo brolio sūnus J. P., kurios iškvietė greitąją med. pagalbą. Dabar seseriai S. pretenzijų neturi, jai atleido;

-liudytojo J. C. teisme duotais parodymais, kad praeitais metais, rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neatsimena, bet tai buvo šeštadienis, buvo bulviakasis, jame buvo jis, jo žmona D. ir žmonos sesuo S., kurio metu jie gėrė degtinę, jis buvo išgėręs apie 1 – 2 butelius degtinės. Nukentėjusiojo P. su jais nebuvo. S irgi gėrė degtinę. Kiek ji išgėrė, nežino. Vakare visi grįžo namo. Kai jis su savo žmona buvo kambaryje, miegojo, vienu metu pabudo ir matė, kaip S. nuėjo į virtuvę, kur buvo P. Tuo metu P. kalbėjo taip garsiai, tarytum šauktų, bet jis taip visada kalba. P. vartojo daug necenzūrinių žodžių. Jam atrodo, kad P. nesipyko su S. Iš tos vietos, kur jis gulėjo su žmona, jis nematė, kas vyksta virtuvėje. Virtuvę nuo kambario skiria spinta. Po to P. išėjo į lauką, o S. grįžo į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Ji nieko nesakė, kas atsitiko virtuvėje. Vėliau jų namuose pasirodė T. ir jos sūnus, kurie pasakė, kad sužalotas P. Jis nematė ir nežino, kaip buvo sužalotas P. Atvažiavusi greitoji med. pagalba ir policija jiems pasakė, kad P. buvo sužalotas peiliu. Peiliai laikomi virtuvėje. Policijos pareigūnai paėmė kažkokį peilį, gulėjusį ant šaldytuvo, kuris stovi kambaryje. Teismui parodžius peilio fotonuotrauką, esančią prie daiktinio įrodymo apžiūros protokolo (t.1, b.l. 141), liudytojas J. C. patvirtino, kad tai tas pats peilis, kurį paėmė pareigūnai. Dar paaiškino, kad šis peilis paprastai laikomas puodynėje su kitais stalo įrankiais virtuvėje;

Žemesnės instancijos teismas

-liudytojo E. P. teisme duotais parodymais, kad S. K. yra jo teta. G. P. g. 18. P. P. namas yra kaimynystėje, jų namus tvora neskiria. Praeitais metais, rugsėjo mėn., tikslios datos neatsimena, tada, kai buvo sužalotas P. P., jis išėjo į kiemą parūkyti ir išgirdo kaip P. P. kieme šaukia „žmonės padėkit“. Kai jis priėjo prie P., pastarasis jam pasakė, kad S. dūrė jam peiliu. Tada P. dar stovėjo, po to nugriuvo. Jis matė, kad dėdės krūtinėje buvo žaizda, bet nepamena kurioje pusėje. Tada dėdė buvo su marškiniais. Jis iškvietė greitąją med. pagalbą. Kažkas įnešė dėdę P. į namo vidų. Jis nebuvo dėdės P. namo viduje, tetos S. ir C. nematė. Taip pat ir nematė jokio peilio. JI nepadėjo dėdės įnešti namo, nes stovėjo šalikėlėje, laukė greitosios med. pagalbos. Paskui padėjo dėdę išnešti iš namų. Teismui pagarsinus liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, protokolą (t.1, b.l. 104), liudytojas E. P. paaiškino, kad neprisimena, kad būtų nešęs dėdę P. namo ir matęs abu C. ir K, kaip tai užrašyta pagarsintuose jo parodymuose, galimai padėjo įnešti dėdę P. namo. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus;

-liudytojos T. P. teisme duotais parodymais, kad S. K. yra jos vyro sesuo, jis patvirtino, kad vieną dieną jos sūnus atbėgo namo ir pasakė, kad P. sužalojo peiliu. Ji su sūnum nuskubėjo į P. kiemą, tenai pamatė išsikruvinusį P., kuris kurį laiką stovėjo, po to nukrito. Ji matė P. krūtinėje žaizdą tuomet, kai atvažiavo greitoji med. pagalba. Ji su sūnum įnešė P. namo. Durys buvo užrakintos iš vidaus. Ji kastuvu išdaužė langą, tada S. atrakino duris. Namuose buvo D., jos vyras ir S. Jie buvo kitame kambaryje: D. miegojo, jos vyras ir S. sėdėjo, visi buvo išgėrę. P. taip pat buvo išgėręs. Tai matė iš jo kalbos. P. pasakė, kad S. pradūrė jį peiliu ir peilį numetė už šaldytuvo. Ji nesiaiškino, kodėl S. taip padarė;

- BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto tvarka pagarsintais, liudytojos D. C. parodymais, kad 2017-09-25, apie 18.00 val. po bulviakasio ji, su vyru, broliu P. ir seserim S. grįžo namo, visi buvo smarkiai išgėrę, ji su vyru nuėjo miegoti ir nieko nematė ir nežino, kas tuo metu dėjosi namuose ir kas, kokiu būdu sužalojo brolį P. Ji pabudo, kai ją pažadino policijos pareigūnai. P. pamatė gulintį virtuvėje, lovoje. Vėliau T. P. jai pasakė, kad P. peiliu sužalojo S. (t.1, b.l. 111-112);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvada Nr .G 3836/2017(01), kurioje nurodyta, kad P. P. nustatyta durtinė (galimai durtinė – pjautinė) kiauryminė krūtinės dešinės pusės IV tarpšonkaulio srities žaizda vidurinėje raktikaulinėje linijoje su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas duriančiai pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Nustatytas tik vienas sužalojimas – tai kiauryminė krūtinės dešinės pusės žaizda, kuri padaryta nuo keleto dešimčių minučių iki keleto valandų laikotarpį prieš P. P. atvežant į ligoninę. Sužalojimas dėl kiauryminio krūtinės žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas). Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles nuo 2003-05-23 sužalojimo pavojingumas gyvybei nėra kvalifikacinis požymis sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Sužalota kūno sritis savo ranka lengvai pasiekiama. Tai padaryta ne kietu buku, bet duriančiai – pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nes žaizda viena ir joje kartotino traumavimo požymių nenustatyta. Požymių (pėdsakų), pagal kuriuos galima būtų sužalojimo įrankį konkretizuoti, nustatant jo dydį, formą, kitas savybes, nekonstatuota. Sužalojimo padarymo galimybė paties nukentėjusiojo (nurodytu laiku ir būdu neatmetama (T.1, b.l. 71 – 72).

- specialisto M. P. paaiškinimo protokolu, kuriame nurodyta, kad P. P. buvo nustatyta durtinė – pjautinė kiauryminė krūtinės IV-o tarpšonkaulio srities žaizda vidurinėje raktikaulinėje linijoje. Pateikto peilio geležtė 10,7 cm ilgio, didžiausias geležtės plotis iki 1,7 cm yra ties pakote apie 0,7 cm nuo rankenos. Geležtė vienpusei aštri. Sužalojimo padarymo pateiktu peiliu galimybė neatmetama (t.1, b.l. 74 -75);

Žemesnės instancijos teismas

- ataskaitų žiūrykle, kurioje nurodyta, kad 2017-09-25, 23.05 val. gautas RVUL slaugytojos B. pranešimas apie GMP brigados pristatytą P. P., kuris paaiškino, kad apie 20.00 val. jį peiliu sužalojo sugyventinė (t., b.l. 12 - 14);

- 2017-09-25 Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodyta, kad užėjus į namą, patenkamą į virtuvę, kurioje ant grindų, ant virtuvinės spintelės, ant sienos, yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, užėjus į virtuvę kairėj pusėje yra lova, virtuvės dešinėj pusėj praėjimas į kambarį, kurio dešinėj pusėj yra lova. Ant grindų – kilimas, ant kurio yra dėmių, panašių į kraują. Kambaryje yra šaldytuvas, ant kurio matyti dėmių, panašių į kraują (t.1, 18 – 25);

Vyresniojo tyrėjo T. S. 2017-09-25 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-09-25, apie 20.00 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sužalotas asmuo, nukentėjusysis ir įtariamoji vietoje; atvykus minėtu adresu, name, ant lovos , buvo rastas gulintis P. P., ant kurio krūtinės matėsi durtinė žaizda; įvykio vietoje buvo šeimos nariai C., kurie nurodė, kad tame name buvusi S. K. sužalojo peiliu P. P.; S. K. buvo akivaizdžiai girta; ji buvo sulaikyta; įvykio liudininkas C. padavė peilį, kuriuo galimai buvo sužalotas žmogus (t., b.l. 37);

- 2018-03-15 daikto (peilio) apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota peilio, paimto įvykio vietoje iš J. C.. Protokole nurodyta, kad apžiūrimas peilis yra pramoninės gamybos, buitinės paskirties (virtuvinis), ginklams nepriskiriamas (t.1, b.l. 38-42);

- Alkotesterių rodmenimis, iš kurių matyti, kad D. C. 2017-09-25, apie 22.35 val. nustatytas 2.54 prom. girtumas, M. P. – 1.52 prom. girtumas, J. C. – 1,93 prom. girtumas (t., b.l. 17).

Įrodymų vertinimas

Iš šių įrodymais pripažintinų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajai inkriminuojamos faktinės aplinkybės nustatytos teisingai. Nusikalstamos veikos aplinkybės proceso dalyviams ir teismui nekelia abejonių, ginčo dėl jų nėra, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajam sužalojimas, sukėlęs jam sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, taip pat, kad tarp kaltinamosios S. K. padarytos veikos (vieno smūgio peiliu nukentėjusiajam į krūtinės dešinę pusę) ir padarinių (padarė nukentėjusiajam durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos dešinės pusės IV-o tarpšonkaulio srities žaizdą vidurinėje raktikaulinėje linijoje su oro ir kraujo susikaupimu dešinės krūtinplėvės ertmėje), yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginis kaltinamosios veikos rezultatas.

Byloje nėra objektyvių duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamoji S. K. nukentėjusįjį P. P. sužalojo gindamasi nuo jo pavojingo kėsinimosi į jos sveikatą ar gyvybę ar, kad kaltinamoji nukentėjusįjį tyčia sužalojo staiga labai susijaudinusi dėl paties nukentėjusiojo neteisėto poelgio, bei, kad kaltinamosios veiksmai yra greitas atsakas į tai. Kaltinamoji, smogdama peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, padarė tyčinę veiką.

Kaltinamoji ir nukentėjusysis yra brolis ir sesuo (t. 1, b.l. 168 – 172), t.y. šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) (CK 3.135), kas pripažintina kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu. Todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Bausmės skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1-2 dalys).

Spręsdamas kaltinamajai skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad S. K. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki dvylikos metų.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Kaltinamoji S. K. viso proceso metu pripažino savo kaltę, ir jai inkriminuojamas aplinkybes. Teismas tiki, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl savo veikos ir vertina ją kritiškai, todėl kaltininkės gailestį, nuoširdų prisipažinimą ir pagalbą išaiškinant nusikalstamą veiką (kaltinamosios prisipažinimas ir duoti parodymai padėjo tyrimo metu susidaryti nusikalstamos veikos vaizdą ir identifikuoti padarytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu) laiko jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veika padaryta esant neblaiviai, kas pasak kaltinamosios be abejonės įtakojo jos elgesį ir tuo pačiu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertindamas kaltinamosios asmenybę, teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji anksčiau neteista, bausta daug kartų administracine tvarka, pagrinde už pasirodymą neblaivia viešoje vietoje, jai paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1, b.l. 185 - 188). Kaltinamoji neįrašyta į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas, bet turi problemų su alkoholiu. Ji smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu. Be to, nagrinėjamoje byloje tą darė itin pavojingu būdu (dūris peiliu į žmogui į gyvybiškai svarbų organą, kas gali sukelti ir neatstatomus padarinius – žmogaus gyvybės atėmimą).

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalis nuostatas paskirtąja bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet tuo pačiu ir: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant apriboti kaltinamosios galimybes toliau daryti nusikalstamas veikas, taip pat smurtauti, bei paveikti kaltinamąją, kad ateityje ji laikytųsi įstatymų, būtinas realus kaltinamosios izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant jai realią laisvės atėmimo bausmę (paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybės už labai sunkius nusikaltimus įstatymas nenumato, o paskirti švelnesnę bausmę, nei numato BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija, nėra jokio pagrindo).

Nustatydamas bausmės dydį teismas įvertina tai, kad yra nustatytos kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, į tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajai, teisme prašė kaltinamajai neskirti griežtos bausmės, kad kaltinamoji teisme atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat kaltinamosios elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šių ir kitų jau aptartų aplinkybių kontekste, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios sulaikymo laikas nuo 2017-09-25 iki 2017-09-27.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajai S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus nuosprendžio vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus 6 nuoplovos su galimais biologiniais kraujo pėdsakais, kurios įpakuotos į 6 atskirus baltos spalvos vokus, pažymėtais Nr. 1,2,3,4,5,6, ant kurių parašyta „2017-09-25 (duomenys neskelbtini), KTS specialistas K. B.“, medžiaginė kojinė su rausvos spalvos dėmėmis, kuri įpakuota į baltos spalvos voką Nr. 7, ant kurio parašyta 2017-09-25 (duomenys neskelbtini), KTS specialistas K. B.“, peilis su rudos spalvos rankena, kuris įpakuotas su rudos spalvos voką, kurie saugomi Vilniaus apsk. VPK Centrinėje įrodymų saugykloje (1 t. b.l. 27-29), naikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio

Ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys 6 171,05 eurų sumai už nukentėjusiojo P. P. gydymą (t. 1, b.l. 82- 86) tenkintinas pilnai, nes kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamosios veika.

Iš bylos medžiagos matyti, kad už G. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (toliau – PSDF) sumokėta 6 171,05 eurų, šios išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalis nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, o 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos ir šio biudžeto lėšų. Nustatyta, kad kaltinamosios nusikalstamais veiksmais PSDF fondo biudžetui buvo padaryta 6 171,05 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl iš kaltinamosios Vilniaus teritorinė ligonių kasai priteistinos P. P. gydymo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 299 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,-

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirti jai 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti S. K. sulaikymo laiką nuo 2017-09-25 iki 2017-09-27 (2 paras).

Bausmės pradžia – nuosprendžiui įsiteisėjus, sulaikius S. K..

Kardomąją priemonę, paskirtą S. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 6 nuoplovas su galimais biologiniais kraujo pėdsakais, kurios įpakuotos į 6 atskirus baltos spalvos vokus, pažymėtais Nr. 1,2,3,4,5,6, medžiaginę kojinę su rausvos spalvos dėmėmis, kuri įpakuota į baltos spalvos voką Nr. 7, peilį su rudos spalvos rankena, kuris įpakuotas su rudos spalvos voką, sunaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai priteisti iš S. K. 6 171,05 (šešis tūkstančius šimtą septyniasdešimt vieną eurą 5 ct) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė