Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-606/2018

Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15992-2017-9

2018 m. rugsėjo 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, J. Z. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie apėmimo būdu subendrintos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis J. Z. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, griežtesne Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme apimta šiuo nuosprendžiu paskirtą švelnesnę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir J. Z. paskirta subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, ją keičiant į laisvės atėmimą, bei visa neatlikta 12 MGL dydžio baudos bausmė, ir J. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 1 (vienam) mėnesiui su 12 MGL (452 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į J. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendį nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, bei suėmimo laikas nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, tai yra nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš J. Z. priteista A. T. 750 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. Z. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, tai yra jis laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio 1 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo svetimas – rankinėje laikytas E. Z. vardu „Swedbank“, AB išduotas mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei nusprendęs jomis pasinaudoti, neteisėtai laikė iki 2017 m. balandžio 1 d., kai neteisėtai jas panaudojęs, atliko finansines operacijas. Tokiu būdu J. Z. neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones finansinei operacijai inicijuoti.

2. J. Z. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: jis 2017 m. balandžio 1 d. 15.20 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo „Swedbank, AB elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. Z. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y., įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją ir išgrynino E. Z. sąskaitoje buvusius 50 Eur bei juos užvaldė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. balandžio 1 d. 18.23 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. Z. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y., įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją ir išgrynino E. Z. sąskaitoje buvusius 700 Eur bei juos užvaldė.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

7.1. Tiek apeliaciniame skunde nurodoma, tiek ir teisiamajame posėdyje nuteistasis J. Z. iš esmės analogiškai tvirtino, kad kaltinime nurodytas banko korteles jam davė buvusi žmona E. Z., ji jam pasakė ir kortelių PIN kodus, davė leidimą, pasinaudojus jos kortelėmis, paimti iš bankomato pinigų tam, kad būtų papildyta kita banko sąskaita, t. y. kad būtų dengiamas šeimos bendrai paimtas kreditas. Gavęs korteles, jis nuėjo prie parduotuvės „ (duomenys neskelbtini)“ esančio bankomato, iš jo, pasinaudodamas abejomis kortelėmis, paėmė grynųjų pinigų. Už paimtus pinigus jis nupirko maisto, likusius grynuosius pinigus ir korteles parnešė namo. Pasinaudojus E. Z. kortelėmis paimti pinigai buvo palikti bendroje nuosavybėje, bute (duomenys neskelbtini) g. Kortelių ir likusių pinigų negrąžino, nes jam parėjus namo, E. Z. ir sūnaus namuose nebuvo. Kur namuose buvo laikomi pinigai, žinojo jis ir jo žmona. Tą dieną, kai E. Z. jam davė korteles, jie kartu gyveno ir santykiai buvo geri, nesipyko (t. 2, 98–100).

7.2. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nuosprendį. Kartu pažymėtina ir tai, kad nuteistojo J. Z. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai prieštarauja jo paties teisiamajame posėdyje duotiems parodymams dėl to, kurioje vietoje bute, jis neva buvo palikęs iš bankomato paimtus E. Z. pinigus, taip pat dėl to, kad jis iki balandžio 3 d. gyveno bute (duomenys neskelbtini) g.

7.5. Iš aptartų nuteistojo J. Z. parodymų visumos aiškiai nustatyta, kad nuteistojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nesutampa, prieštarauja tarpusavyje, o apeliaciniame skunde nurodomos ir naujos aplinkybės dėl to, kur nuteistasis neva buvo paslėpęs pinigus ir panašiai. Ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo netikėti būtent nukentėjusiosios E. Z. 2017 m. balandžio 2 d. pareiškime bei pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytomis įvykio aplinkybėmis (t. 1, b. l. 1–5, 6).

7.5.1. 2017 m. balandžio 2 d. pareiškime, kuris užregistruotas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2017 m. balandžio 3 d., nukentėjusioji E. Z. nurodė, kad 2017 m. balandžio 2 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis J. Z. nukirpo elektros skydinėje elektros laidus. Balandžio 1 d. jis iš piniginės pasisavino asmenines banko korteles, jam yra apribota teisė artintis prie jos dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 6). 2017 m. balandžio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole E. Z. nurodė, kad 2017 m. balandžio 1 d., apie 18 val., norėdama pasiimti pinigų, prie bankomato, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš piniginės, kurią laikė rankinuke, yra pavogtos jos dvi asmeninės banko kortelės. Įtarė, kad banko korteles galėjo pavogti jos vyras J. Z. iš keršto, kadangi vyko skyrybų procesas. Paskutinį kartą banko korteles matė 2017 m. kovo 29 d., apie 7.15 val. (t. 1, b. l. 1–5).

7.6. Iš medicininės mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji E. Z. mirė (t. 1, b. l. 46–47), todėl apklausti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės. Tačiau, nors nukentėjusioji E. Z. išsamiau apklausta ir nebuvo, netikėti jos pareiškime bei pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais parodymais nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji E. Z. parodė, kad ji banko kortelių pasigedo tik priėjusi prie bankomato, kai norėjo pasiimti pinigų. Ši aplinkybė aiškiai parodo, kad nukentėjusioji nuteistajam J. Z. savo banko kortelių nedavė. Tai, kad nebeturi banko kortelių, ji pati pamatė tik tada, kai norėjo iš bankomato paimti pinigų, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad jos buvo paimtos būtent be jos sutikimo, jai nežinant. Šią aplinkybę patvirtina ir teisiamajame posėdyje duoti liudytojos V. L. parodymai, iš kurių nustatyta, kad jai sesuo E. Z. skundėsi, jog dingo jos banko kortelės, kad ji banke turėjo apie 800 Eur, įtarė, jog banko korteles galėjo paimti vyras, klausė, kaip elgtis. Paskutinius metus tarp jų buvo nuolatiniai barniai, ir anksčiau buvo dingę šeimos pinigai iš vazos. Tai, kad nuteistasis prisipažino žinojęs apie vazą, liudytojos nuomone, J. Z. tikriausiai paėmė ir pinigus, buvusius vazoje. E. Z. nespėjo sužinoti, kad pasinaudojant jos banko kortele, buvo paimti pinigai (t. 2, b. l. 118–119). Pažymėtina, kad tokie liudytojos V. L. parodymai dėl to, kad E. Z. nespėjo sužinoti, kad pasinaudojant jos banko kortele, buvo paimti pinigai, patvirtina, kad E. Z. pareiškimuose nurodė teisingas aplinkybes, t. y. tik apie tai, kad dingo banko kortelės, nes apie paimtus iš bankomato pinigus ji dar nežinojo. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, jog liudytoja V. L. melagingai parodė apie tai, kad paslaptingai dingo vazoje buvę pinigai, tačiau tai nereiškia, kad jis juos paėmė. Pažymėtina, kad nuteistasis J. Z. anksčiau dingusių pinigų vagyste ir nebuvo kaltinamas, liudytoja V. L. tik parodė tai, ką sužinojo iš sesers. Nuteistasis J. Z. ir pats teigė, jog būtent jis ir žmona žinojo vietą, kur laikomi pinigai.

7.7. Teisiamajame posėdyje liudytoja nukentėjusiosios E. Z. atstovė A. T. taip pat patvirtino, kad jos mama E. Z. negalėjo pati duoti J. Z. kortelių, nes 2017 metais pati neturėjo pinigų pragyvenimui, skolinosi iš jos, su J. Z. pykosi, jis vartojo alkoholį, matydavo mamą su mėlynėmis. E. Z. įtarė, jog J. Z. turi pasidaręs buto raktus, ir jis paėmė jos banko korteles. Liudytoja A. T. parodė, kad ji vežė mamą į policijos komisariatą, kur mama parašė pareiškimą dėl banko kortelių dingimo, laidų nukirpimo. Liudytoja gerai sutarė su mama, susiskambindavo per dieną po kelis kartus, todėl mama viską jai papasakodavo. Mama duodavo pinigų kredito dengimui, kai abu gerai sutarė. Paprašyta tyrėjos, ji surinko nuteistojo J. Z. daiktus, rūbus, sudėjo juos į maišus, tačiau jo daiktų ir rūbų neapžiūrėjo, jokių pinigų namuose nerado, nes priešingu atveju, būtų apie tai pranešusi. Jei jis buvo paėmęs banko korteles, tai jos ir galėjo likti tarp rūbų (t. 2, b. l. 102–103). Tokius liudytojos A. T. parodymus dėl to, kad ji sudėdama J. Z. rūbus ir daiktus jų neapžiūrėjo, patvirtina teisiamajame posėdyje duoti nuteistojo J. Z. motinos liudytojos I. Z. parodymai. Iš jų nustatyta, kad jai buvo atvežti į maišus sudėti sūnaus J. Z. daiktai ir rūbai. Viename maiše tarp rūbų surado E. Z. „Swedbank“ banko kortelę. Žmonės patarė nunešti banko kortelę į bankomatą ir ten ją palikti. Ji taip ir padarė. Liudytoja I. Z. patvirtino, kad jai pats J. Z. sakė, jog nesutaria su žmona, tačiau, liudytojos teigimu, J. Z. prieš E. Z. rankos nekeldavo (t. 2, b. l. 101–102). Liudytojos I. Z. parodymai visiškai paneigia nuteistojo J. Z., pažymėtina, tik apeliaciniame skunde nurodytą teiginį, kad jis buvo paslėpęs ir pinigus tarp savo rūbų ir daiktų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš liudytojos I. Z. parodymų nustatyta ir tai, jog jai sūnus J. Z. sakė, kad jam grąžinti ne visi daiktai, t. y. negrąžinti auksiniai papuošalai, vestuvinis žiedas, geras laikrodis, tačiau jokios kalbos apie tai, kad tarp daiktų turėjo būti ir pinigų, nebuvo (t. 2, b. l. 101–102). Ir šie liudytojos I. Z. parodymai aiškiai parodo, kodėl nuteistasis J. Z. versiją apie paslėptus pinigus tarp drabužių, sugalvojo ir nurodė tik apeliaciniame skunde, t. y. po to, kai buvo išnagrinėta jo baudžiamoji byla ir priimtas skundžiamas nuosprendis, kuriuo buvo nustatyta, jog jokių pinigų, kaip jis teigė, ant sekcijos, surasta nebuvo.

7.8. Iš liudytojo D. L. parodymų taip pat nustatyta, kad nuteistasis J. Z. paskutiniu metu nesutarė su E. Z., nes J. Z. nuolat vartojo alkoholį. E. Z. neleido J. Z. į butą, kad sūnus nematytų girto tėvo ir jo neigiamo elgesio, dėl to būdavo kviečiama policija. J. Z. buvo pasidaręs atsarginius raktus, nes jo sūnus grįžęs namo, rado tėvą namuose. Iš žmonos V. L. sužinojo, kad dingo E. Z. banko kortelės, taip pat iš jos sužinojo, kad J. Z. smurtauja prieš E. Z.. Liudytojo nuomone, buvus tarp J. Z. ir E. Z. tokiems problemiškiems santykiams, E. Z. negalėjo duoti J. Z. banko kortelių pati. Anksčiau, kai reikėdavo jiems pinigų, jis paskolindavo ir pats (t. 2, b. l. 100–101). Tokie liudytojo D. L. parodymai nepaneigia aplinkybės, kad E. Z. pati J. Z. banko kortelių nedavė, o būtent, pasigedusi banko kortelių, o ne pinigų, apie tai pasakė seseriai V. L.. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. Z. tvirtino, kad D. L. davė melagingus parodymus dėl to, kad jo šeimoje nebuvo finansinių problemų, tačiau šiuo atveju priešingai, liudytojo D. L. parodymai visiškai nepaneigia aplinkybės, kad J. Z. šeima turėjo finansinių sunkumų.

7.9. Byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų bei skundžiamame nuosprendyje aptartų duomenų visuma visiškai nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusioji E. Z. pati nuteistajam J. Z. savo banko kortelių nedavė, ji net nežinojo, kad jų nebeturi, nes pasigedo jų tik atėjusi prie bankomato pasiimti pinigų. Iš teisiamajame posėdyje duotų ir aptartų liudytojų V. L., A. T., I. Z., D. L. parodymų, kurie vieni kitiems visiškai neprieštarauja, aiškiai nustatyta, kad nukentėjusioji E. Z. ir J. Z. ne tik įvykio metu, bet ir jau prieš įvykį, nesutarė, ir tokie liudytojų parodymai visiškai paneigia apelianto skundo argumentą, jog jie nesipyko, todėl ir įvykio metu E. Z. jam pati davė banko korteles tam, kad jis padengtų iš banko paimtą kreditą.

7.10. Kaip jau aptarta, apeliaciniame skunde nuteistasis J. Z. teigė, jog liudytojų V. L., A. T., D. L. parodymai yra melagingi. Šiuo atveju akcentuotina, kad liudytojai davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, o nuteistasis J. Z. kaip įtariamasis, vėliau – kaltinamasis, atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę. Tai, jog nuteistasis šia savo teise pasinaudojo, nustatyta iš jo parodymų visumos, nes jis davė vis skirtingus parodymus, kurie nesutapo net tarpusavyje. Aptarti liudytojų parodymai visiškai neprieštarauja ištirtoms ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei sutampa ir su nukentėjusiosios E. Z. pareiškimuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis dėl padarytų nusikalstamų veikų, už kurias J. Z. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir nenustatyta, jog minėti liudytojai būtų davę melagingus parodymus. Kartu akcentuotina ir dėl to, kad nukentėjusioji E. Z. taip pat buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, t. y. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (t. 1, b. l. 1–5).

7.11. Pažymėtina, kad tai, jog nukentėjusioji E. Z. duodavo nuteistajam J. Z. pasinaudoti savo banko kortelėmis tada, kai gerai sutarė, savaime nereiškia, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, jis galėjo jas pasiimti ir pats, be jos sutikimo, ir ši aplinkybė visiškai neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybę, jog tarp nukentėjusiosios E. Z. ir nuteistojo J. Z. santykiai nebuvo geri, todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios pareiškimuose užfiksuotomis aplinkybėmis dėl to, kad ji J. Z. banko kortelių nedavė, objektyviai patvirtina policijos registre užfiksuoti duomenys. Iš jų nustatyta, kad jau 2017 m. vasario 4 d., 13.01 val. policijoje buvo gautas pranešimas, jog reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini), nes neblaivus vyras namuose triukšmauja, puola pranešėją kumščiais, ją stumdo. 2017 m. kovo 17 d. gauti net du pranešimai – 20.54 val. ir 23.07 val., kad reikalinga policijos pagalba (duomenys neskelbtini), kadangi neblaivus ir agresyvus vyras apstumdė pranešėją ir 15 metų vaiką. Nors teismas apribojo teisę vyrui artintis prie namų, tačiau jis šią sąlygą pažeidinėja ir bando patekti į buto vidų. 2017 m. balandžio 2 d. 17.38 val. gautas pranešimas, kad vyras nukirpo elektros laidus ir pasiėmė banko korteles. 19.36 val. gautas pranešimas, kad reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini), nes pas kaimynę į namus įsibrovė vyras, kuris rėkauja ant žmonos, nors jam uždrausta artintis prie žmonos. 2017 m. balandžio 2 d. 20.38 val. iš (duomenys neskelbtini), gautas pranešimas, kad neblaivus tėvas nori patekti į namus, stovi laiptinėje, išjungė butui elektrą. 2017 m. balandžio 3 d. 11.25 val., iš (duomenys neskelbtini), kreipėsi pagalbos E. Z.. 2017 m. balandžio 3 d. 13.43 val. į policiją kreipėsi pagalbos E. Z., pranešdama, kad namuose, (duomenys neskelbtini), tėvas rankomis muša savo nepilnametį vaiką. 2017 m. balandžio 4 d. policijoje gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), kad motina kraujuota galva guli laiptinėje (t. 2, b. l. 40–41). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo nustatyta, kad 2017 m. vasario 6 d. J. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. Z., gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 42–46). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu J. Z. nuteistas už nuketėjusiosios E. Z. nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (t. 2, b. l. 130–135). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu J. Z. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2017 m. vasario 4 d., būdamas neblaivus, E. Z. sukėlė fizinį skausmą (t. 2, b. l. 125–129). Šie aptarti objektyvūs duomenys aiškiai parodo, kad bent jau paskutiniu metu, tarp nukentėjusiosios E. Z. ir nuteistojo J. Z. vyko nuolatiniai konfliktai, J. Z. vartojo alkoholį ir smurtavo ne tik prieš E. Z., bet ir prieš nepilnametį vaiką, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad J. Z. E. Z. jokio pasitikėjimo nekėlė ir, kaip patvirtina ir kiti jau aptarti duomenys, ji jam pati banko kortelių nedavė.

8. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą bei motyvuotą išvadą dėl to, kad J. Z. neteisėtai įgijo ir laikė svetimas, E. Z. priklausiusias elektronines mokėjimo priemones finansinei operacijai inicijuoti, jas panaudojęs, atliko finansines operacijas, nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, ir išgryninęs 50 Eur ir 700 Eur, juos užvaldė. Todėl skundžiamu nuosprendžiu J. Z. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.