Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1615-1128/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-09
Bylos Nr.
1-1615-1128/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27272-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
R. R.
Advokatai
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1615-1128/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27272-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,kaltinamajam R. R.,kaltinamojo gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. R. 2024 m. liepos 16 d. apie 14 val. 20 min, matant kitiems asmenims, viešoje vietoje, degalinės UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad dešine ranka suėmė nukentėjusįjį M. S. už kaklo, po to iš automobilio Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono paėmęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jį demonstravo bei nukentėjusiajam dešine koja spyrė į pilvo sritį, taip sukeldamas M. S. fizinį skausmą ir pasišalino minėtu automobiliu iš UAB (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijos, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

R. R. 2024 m. rugsėjo 9 d. apie 10 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia stūmė nukentėjusįjį U. H., dėl ko U. H. nugriuvo, nukentėjusiajam pabandžius keltis, toliau jį stumdė, dėl ko nukentėjusysis keletą kartų susitrenkė galvą, o U. H. atsikėlus, R. R. paėmė už marškinėlių, pargriovė ant žemės ir tempė žeme porą metrų, dėl ko U. H. buvo sužalota dešinės rankos alkūnė, po to R. R. iš U. H. dešinės rankos ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, stipriai metė į žemę, taip sudaužydamas mobilaus ryšio telefoną, tokiais savo veiksmais, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais sukėlė nukentėjusiajam U. H. fizinį skausmą ir padarė kairio peties, krūtinės ląstos kairės pusės, nugaros poodines kraujosruvas, dešinės alkūnės – dilbio odos nubrozdinimą, kas specialisto išvadoje buvo įvardinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam U. H. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu R. R. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, parodė, kad su dukra atvažiavo automobiliu į kolonėlę ir bandė užsipilti dujų, tačiau neveikė pistoletas. Nuėjo pas operatorę išsiaiškinti, kodėl taip yra, ji pasakė, kad dar nebuvo apmokėta už dujas. Grįždamas atgal pamatė, kad kitos tautybės pilietis pasistatęs prie pat savo automobilį prie jo, sakytų pavojingu atstumu ir galvojo pradėjo piltis dujas. Įvyko žodinis konfliktas, jie susistumdė. Jokio šaunamo ginklo neturėjo, buvo salono purškiklis. Jis pradėjo grasinti, kad su R. R. susidoros ir tikrai tada buvo išsigandęs dėl dukros. Dar buvo sutapimas, kad turėjo dvi skaudžias netektis, buvo stresinėje situacijoje, sesuo ir močiutė mirė. Savo veiksmų tikrai nepateisina, bet tikrai tada dar nerimas buvo ir dėl dukros, todėl ėmėsi kraštutinių priemonių. Apsistumdė, tikrai jam spyrė. Atsisėdęs į mašiną išvažiavo. Susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino nuostolius, vienas kitam pretenzijų neturi.

Dėl epizodo su U. H. parodė, kad viskas įvyko jo kuruojamame objekte. Vyko darbai ir darbininkas V. M. buvo atsivedęs U. H. sau į pagalbą. Atvažiavęs patikrinti darbų, pamatė, kad žmogus neišmano savo darbo ir nekompetentingai dirba, paprašė jo išeiti iš objekto. Paėmė už krūtinės, kad palydėtų link durų, tai jis trenkė R. R. per ranką ir atstūmė, pasakė, kad „Jūs bandot mane apgauti, kad nesumokėti“, dėl ko R. R. jį atgal pastūmė. Įvyko susistumdymas, visas incidentas persikėlė į lauką. Lauke R. R. kelis kartus jį pastūmė, dėl smūgių negali pasakyti, nes gal tame sąmyšyje ir trenkė. U. pradėjo provokuoti telefonu, prieš nosį „naglai“ mosikuodamas sakė, kad jį filmuos, todėl jis išmušė telefoną iš rankų. Pripažįsta savo kaltę ir neturi ką pridurti, veikos yra padarytos. Dėl ieškinio 1000 eurų moralinės žalos, tai nesutinka su šia suma, norėtų, kad ji būtų mažesnė, vertintų 300-400 eurų. Dėl turtinės žalos sutinka ir atlygins. Dabar yra labai pasikeitęs, nes rado tinkamą moterį, kuri gyvenimą visiškai pakeitė ir į nusikalstamą pusę nežiūri. Atsidaręs įmonę ir sėkmingai dirba, turi du vaikus ir dalyvauja vaikų auklėjime, šeimyninis gyvenimas geras. Dirba per visą Lietuvą ir užsienyje dirba, užsiima (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 56-57).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gynėjui ir prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Šalies argumentai

M. S. pareiškime nurodyta, kad jis atvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), norėjo įsipilti į mašiną kuro, kolonėlė užimta buvo, laukė žmogus, nuvažiavo, sumokėjo, M. S. įstatė pistoletą į savo mašiną, žmogus atėjo, kalbėjo keikdamasis, kad neturėjo M. S. paimti, įstatyti pistoleto, keikėsi, laikė M. S. kaklą spausdamas, M. S. pastūmė jį nuo savęs, iš mašinos išlipo jo mergina, jis laikė M. S. ranką, šaukė, atidarė savo mašinos dureles, paėmė netoli durelių pistoletą, užpuolė, spyrė kojomis, įsėdo į mašiną, pabėgo. M. S. nenorėjo skambinti į policiją, ten buvo žmogus, viską matė, jis pasakė, skambink (t. 1, b. l. 7-9).

Žemesnės instancijos teismas

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra degalinės „(duomenys neskelbtini)” aikštelė adresu (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) g. pasukus į dešinę patenkama į (duomenys neskelbtini) degalinės „(duomenys neskelbtini)” aikštelę. Kairėje stiklinis pastatas, ant kurio užrašyta „Fotoservisas”, dešinėje aikštelė, kurios dešinėje pusėje yra dujų užpylimo kolonėlė. Šalia dujų užpylimo kolonėlės stovi sidabrinės spalvos automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priparkuotas galu prie kolonėlės. Priėjus prie automobilio Toyota dešinės pusės galo, praviras kuro užpylimo dangtelis, kuris matosi yra deformuotas ir įlenktas. Įvykio vieta yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Viena vaizdo kamera prie degalinės pastato kampo, kita kamera matoma prikabinta ant apšvietimo stulpo, kuris stovi prie žalios tvoros ir nukreipta į įvykio vietą dujų užpylimo kolonėlę (t. 1, b. l. 80-82).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo pavadinimu „20240716“ apžiūra, kurio trukmė 5:21 min. Vaizdo įraše matomas dvigubas, nespalvotas vaizdas. Kairėje pusėje esančiame vaizde matoma automobilių plovykla, o dešinėje – kuro pylimo kolonėlė, šalia jos matomas įvažiavimas į degalinės teritoriją, taip pat matomi stovintys automobiliai. Kairėje matomame vaizde tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota, todėl detaliau aprašomas bus tik dešinėje matomas vaizdas. Vaizdo įrašo dešinėje esančio vaizdo viršuje matoma data ir laikas: 2024- 07-16 EEST 14:17:59 (vaizdo įrašo pradžia). Vaizdo įraše matomas prie kuro pylimo kolonėlės stovintis tamsios spalvos automobilis, galimai Chrysler, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia minėto automobilio matomas vyras Nr. 1, kuris yra stambesnio kūno sudėjimo, tamsiais trumpai kirptais plaukais, vilki trumpomis rankovėmis marškinėlius ir šortus žemiau kelių. Netrukus matomas į degalinę atvažiuojantis šviesios spalvos automobilis Toyota, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti, kaip automobilis Toyota apsisuka ir sustoja prie anksčiau minėto galimai Chrysler automobilio. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 1 pila kurą į minėtą automobilį, vaikštinėja šalia kuro pylimo kolonėlės ir galimai kalba mobiliuoju telefonu. Vėliau, vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 1 nueina kryptimi į dešinę, taip trumpam pradingdamas iš vaizdo stebėjimo lauko. Tuo pat metu (vyrui Nr. 1 nueinant) matyti, kaip minėtas automobilis Toyota šiek tiek pavažiuoja, pasisuka, tada atbulomis privažiuoja ir šonu sustoja prie Chrysler automobilio galo. Iš automobilio Toyota vairuotojo vietos išlipa vyras Nr. 2, kuris yra tamsiais plaukais, su barzda, vilki trumpomis rankovėmis marškinėlius. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 2 kažką daro prie automobilio Toyota galo, tuomet nueina prie kuro pylimo kolonėlės. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 2 stovi prie kuro pylimo kolonėlės vis pažiūrėdamas į ekraną, tada paima kuro pylimo pistoletą ir prideda jį prie automobilio Toyota galo, tada vėl grįžta prie kuro pylimo kolonėlės ir stovėdamas žiūri į ekraną. Vėliau, vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 1, kalbėdamas telefonu grįžta prie savo automobilio. Vyras Nr. 1 priėjęs tarp automobilių, pamato prie kolonėlės stovintį vyrą Nr. 2 ir galimai su juo kažką kalba. Tuomet, vyras Nr. 1 prieina arčiau kolonėlės ir atsistoja prieš vyrą Nr. 2. Abu vyrai galimai kažką kalba tarpusavyje. Tuomet, vaizdo įrašo laikotarpiu 3:43 – 3:56 min. matyti, kaip abu vyrai susistumdo. Vyrams besistumdant, matyti, kaip vyras Nr. 1 dešine ranka sugriebia arba trenkia vyrui Nr. 2 kaklo srityje. Tuo metu matyti, kaip iš automobilio Chrysler priekinės keleivio pusės išlipa mergina, kuri yra susirišusi plaukus, vilki marškinėlius trumpomis rankovėmis, šortus. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 1 pastumia vyrą Nr. 2 (laiku apie 3:49 min.), po ko jis nugara trenkiasi į Toyota automobilį. Tuo metu prie vyrų pribėgusi mergina bando juos išskirti. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 2 pasitraukia į šalį, šalia jo, išlaikydama atstumą, stovi minėta mergina, o vyras Nr. 1 matomas nueinantis prie automobilio Chrysler vairuotojo pusės. Tada, vaizdo įraše matyti, kol vyras Nr. 1 kažką daro prie minėto Chrysler automobilio vairuotojo pusės, vyras Nr. 2 eina link minėto automobilio priekio, o paskui jį matoma einanti minėta mergina. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 1 praeina tarp anksčiau minėtų automobilių link vyro Nr. 1, kuris stovi prie Chrysler automobilio priekio. Vaizdo įraše matyti, kad vyras Nr. 1, galimai dešinėje rankoje kažką laikydamas (aiškiai nesimato, nes ranką laiko priglaudęs prie pilvo, šiek tiek pasisukęs nuo vaizdo stebėjimo kameros) artinasi prie vyro Nr. 2. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 2 atbulomis traukiasi nuo vyro Nr. 1. Tuomet, vaizdo įrašo laiku apie 4:07 min. matyti, kaip vyras Nr. 1 dešine koja vieną kartą spiria vyrui Nr. 2 į kairės kojos šlaunį arba pilvo sritį, po ko matyti, kaip vyras Nr. 2 nukrenta ant žemės. Tuomet, vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 1 nueina link automobilio Chrysler vairuotojo pusės. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 2 atsistoja ir prieina prie automobilio Toyota vairuotojo pusės. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip vyras Nr. 2 iš Toyota automobilio galimai pasiima telefoną, prieina prie automobilio Chrysler priekio ir laikydamas rankoje telefoną, galimai filmuoja. Tuo metu, vaizdo įraše matyti, kaip minėta mergina, sėdėdama Chrysler automobilyje, uždaro priekines keleivio pusės dureles ir automobilis pradeda važiuoti į priekį, stumdamas priešais stovintį vyrą Nr. 2. Vaizdo įrašo laiku apie 4:42 min. matyti, kaip automobilis Chrysler nuvažiuoja kryptimi į dešinę ir dingsta iš vaizdo stebėjimo lauko. Vyras Nr. 2 nubėga paskui nuvažiuojantį automobilį, taip trumpam dingdamas iš vaizdo stebėjimo lauko. Netrukus matyti, kaip vyras Nr. 2, rankoje laikydamas telefoną, kažką daro jame bei gestikuliuodamas rankomis, galimai su kažkuo kalba (vaizdo stebėjimo lauke kito asmens nematyti), tada nueina kryptimi į dešinę ir dingsta iš vaizdo stebėjimo lauko (t. 1, b. l. 150-153).

Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu 20240716-1. Filmuojama iš viršaus, vaizdas spalvotas, matomos degalinės kasos, įėjimas į degalinę, degalinėje esančios prekių lentynos. Kairės pusės apatiniame kampe matomas baltos spalvos užrašas 732807 AS UC, dešinės pusės apačioje matomas užrašas FS REC, dešinės pusės viršutiniame kampe matoma data ir laikas: 2024-07-16 EEST 14:19:59 (vaizdo įrašo pradžia). 14:20:10 pro stiklines slankiojančias duris įeina asmuo šviesiais marškinėliais, dėvi šviesiai pilkus šortus, avi šviesius sportbačius. Per aptemptus marškinėlius matosi asmens pilvotumas. Asmuo prieina prie degalinės kasos, stovi už kito asmens. Asmens plaukai tamsios spalvos, matoma išskirtinė plaukų juosta (plikumas kaktos šonuose, plaukuotumas ant kaktos ties nosimi), matomas nežymus plaukuotumas veido srityje, palei žandikaulį (t. 1, b. l. 159-161).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2024-07-16 apie 14.20 val. atvyko adresu, (duomenys neskelbtini), į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ su automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur norėjo įsipilti dujų. Jis privažiavo prie dujų baliono, pastatė savo automobilį. Matė, kad prieš jį dujas pylęs asmuo į savo automobilį, pastatė dujų pistoletą į vietą, nuėjo į degalinę susimokėti, laukė, kol jis grįš ir patrauks savo automobilį. Pamatęs, kad ekrane dingo skaičiai suprato, kad prieš jį dujas pylęs asmuo susimokėjo, atsirado nuliai. Jis nelaukęs, kol minėtas automobilio vairuotas sugrįš paėmė dujų pistoletą ir įstatė į savo automobilį, pradėjo pilti dujas. Jam pilant dujas prie savo pastatyto automobilio grįžo vyras ir priėjo prie jo, pradėjo jį vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, kaip „jopbtvaimat ciurka“, daugiau neatsimena. Minėtas vyras savo dešine ranka sugriebė jam už kaklo, toliau jį vadino necenzūriniais žodžiais, jis jį atstūmė nuo savęs. Tuo metu iš minėto vyro tamsiai raudonos spalvos vairuojamo automobilio CHRYSLER valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės išlipo moteris, ji priėjo prie jo savo dešine ranka sugriebė jo dešinę ranką ir pradėjo rėkti. Minėtas vyriškis nuėjo į savo automobilį ir iš vairuotojo pusės durelių ištraukė juodos spalvos skudurą, į kurį buvo įvyniotas pistoletas. Vyras su pistoletu atsistojo vieno metro atstumu priešais jį, taikėsi į jį pistoletu, tačiau neiššovė. Mergina, kuri jam buvo sugriebusi už rankos pradėjo dar garsiau rėkti sakydama: „nereikia“, paleido jo ranką. Tada vyras jam savo koja (neatsimena, kuria koja) vieną kartą spyrė į pilvo sritį, jis nukrito ant žemės. Moteris jam kažką pasakė lietuvių kalba, tačiau jis nekalba lietuviškai nesuprato, ką pasakė. Vyras po savo marškinėliais paslėpė pistoletą, įlipo į savo mašiną, norėdamas išvažiuoti. Moteris taip pat įlipo į CHRYSLER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mašiną. Vyras pradėjo važiuoti, jis atsistojo priešais jo vairuojamą automobilį, pradėjo filmuoti, jis pradėjo važiuoti jam ant kojų. Jis vos spėjo pasitraukti, nesusižalojo. Iškart po įvykusio įvykio jis norėjo sėstis į savo automobilį ir jį vytis, tačiau jį užlaikė vyriškis, kuris nurodė, kad tokie dalykai yra sprendžiami teisiniu būdu. Nori nurodyti, kad įvykį matęs asmuo yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, kuris naudojosi automobiliu Renault valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo duomenų negali nurodyti, nes užmiršo paklausti. Įvykį matęs (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jis neturi laiko laukti policijos pareigūnų, jam reikia skubiai išvykti. Vyras, kuris jam sukėlė fizinį skausmą buvo apie 30- 35 metų amžiaus, apie 180-182 cm, ūgio, apkūnus, praplikęs, trumpai kirptų plaukų (plaukų spalvos neatsimena), apvalaus veido. Ant kažkurios iš rankų buvo tatuiruotės, tačiau tiksliai negali nurodyti, ant kurios. Daugiau požymių neįsidėmėjo. Vyras vilkėjo šviesios spalvos marškinėliais, daugiau neatsimena. Mano, kad minėtą asmenį galėtų atpažinti. Su juo buvusi mergina buvo apie 25- 27 metų amžiaus, apie 173-175 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, šviesių plaukų (iki pečių). Mergina neturėjo jokių išskirtinių požymių, ją taip pat galėtų atpažinti. Neatsimena ir negali nurodyti, ką mergina vilkėjo. Taip pat, nori nurodyti, kad įvykio metu Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apgadinimo automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako dangtelį, jis yra sugadintas, neužsidaro. Minėtą automobilį jis nuomojasi iš asmens vardu A. Šiuo metu negali nurodyti, ar jis turės pretenzijų, dėl apgadinto automobilio, jis papildomai susisieks su juo, vėliau tyrimo eigoje nurodys. Nori nurodyti, kad šiuo metu jokio fizinio skausmo nejaučia, nesikreips į gydymo įstaigą, GMP pagalba jam nereikalinga. Šiuo metu nepageidauja reikšti civilinį ieškinį, civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje, kai bus nustatytas asmuo, įvykdęs nusikalstamą veiką. Taip pat, pageidauja, kad minėtas asmuo būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka, nes savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, jam sukėlė fizinį skausmą. Įvykio metu jam sukeltas fizinis skausmas, turtinė žala nepadaryta. Įvykio metu vyras ir moteris su M. S. kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba, o tarpusavyje kalbėjo lietuviškai. Degalinės teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kurios galimai galėjo užfiksuoti įvykusį įvykį. Nežino ir negali nurodyti, dėl kokių priežasčių minėtas asmuo naudojo prieš fizinį skausmą, demonstravo pistoletą, galimai jis buvo apsvaigęs, nes elgėsi neadekvačiai. Jeigu jis būtų norėjęs dar kartą užsipilti kuro jis butų palaukęs, tačiau jis prie jo priėjo su didele agresija (t. 1, b. l. 107-109).

M. S. papildomos apklausos metu parodė, kad papildomai apie įvykį nori parodyti, kad, kai jam po pirmosios apklausos buvo išduotas dokumentas, su kuriuo jis turėjo nuvykti pas teismo medikus, kad jam būtų nustatyti įvykio metu padaryti sužalojimai, jis nenuvyko. Nenuvyko todėl, nes jam nebuvo padaryti jokie sužalojimai, jis nevartojo jokių vaistų, medikų pagalbos jam nereikėjo nei tada, nei dabar, jis yra sveikas vyras. Po įvykio jautėsi normaliai, tiesiog gal jautėsi šiek tiek išsigandęs ir šoke (t. 1, b. l. 140).

Liudytoja O. R. parodė, kad automobilis „Chrysler“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Jis yra registruotas jos vardu, turi namuose minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pateiks šiandien elektroniniu paštu. Iki užregistruojant transporto priemone naudojosi ji ir jos vyras R. R. Iš jai pateikto nuotraukos atpažįsta savo vyrą. Apie 2024-07-16 įvykį degalinėje sužinojo iš dukros D. R. Ji papasakojo, kad su tėčiu atvyko į degalinę ir pilant degalus įvyko konfliktas su kito automobilio vairuotoju, kitataučiu. Iš dukros sužinojo, kad ji degalinėje sėdėjo automobilyje „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo išlipo, kai išgirdo kitataučio keiksmažodžius (duomenys neskelbtini) kalba, grasinimus, kad išveš, necenzūrinius žodžius. Konfliktas įvyko, kai kitatautis savo automobiliu užkirto kelią jų automobiliui. Visų įvykio aplinkybių dukra nepasakojo, nes iki šiol jaučia didelį stresą, nerimą. Su vyru R. neaptarė situacijos apie kurią jai dukra papasakojo (t. 1, b. l. 113-115).

Įtariamuoju apklaustas R. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, lietuvių kalbą supranta, vertėjas apklausos metu jam nereikalingas. Šios apklausos metu pageidauja, kad jį atstovautų gynėjas D. K. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. Narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholio nevartoja. Psichiatrinėje ligoninėje gydytas nebuvo, narkologinėje įskaitoje neregistruotas, rimtų galvos traumų neturėjęs. Dirba asmens duomenų pažymoje nurodytoje. Apie pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes nori parodyti, kad 2024 m. liepos 16 dieną, po pietų, tikslaus laiko pasakyti negali, nepamena, jis užsuko į degalinę UAB (duomenys neskelbtini) , kad pasipildyti automobilio baką degalais. Jam privažiavus prie dujų užpylimo vietos ir paėmus dujų pistoletą į rankas, pastebėjo, kad skydelyje, kuriame turėtų būti nuliai, vis dar stovi skaičiai ir jis negali pasinaudoti dujų pasipildymo paslauga. Dėl šios priežasties jis nuėjo į degalinę su tikslu išsiaiškinti, kodėl taip yra. Jam darbuotojas pasakė, kad viską sutvarkė. Jis, eidamas prie savo automobilio, kuris nuosavybes teise priklauso jo žmonai O. R., Chrysler valt. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog iš galo prie jo minėto automobilio yra privažiavęs kitas automobilis Toyota Prius, kur yra pasistatęs automobilį prie jo automobilio labai mažu ir net sakytų nesaugiu atstumu, jis savo automobilį prie jo buvo priparkavęs atbulomis. Vyriškis jau buvo įstatęs degalinės pistoletą į savo automobilį ir juo naudojosi. Jis nesuprato asmens tokio elgesio ir priėjęs jo paklausė (duomenys neskelbtini) kalba, nes matė, kad asmuo yra užsienietis, „ką jis čia daro?“. Po jo klausimo minėtas vyras iš karto jį užsipuolė necenzūriniais žodžiais, jam pradėjo grasinti, kad su juo susidoros, siūlė jam važiuoti į atokesnę vietą, kad galėtų išsiaiškinti fiziniais veiksmais situaciją. Jis vyrui pasakė, kad galim išsiaiškinti ir čia, jeigu jis jam teikia tokius pasiūlymus. Po to sekė vėl grasinimai iš jo pusės, kad tuoj atvyks jo tautos žmonės, kurie ne tik jį, bet ir jo šeimą nužudys. Po šių jo žodžių, jis taip pat supyko, arti priėjo prie jo. Ko pasekoje jis sugriebė jį su ranka, kuria tiksliai pasakyti negali, nepamena, už marškinėlių ir prispaudė prie automobilio. Kartu su juo į degalinę atvyko ir jo dukra D. R., tačiau ji sėdėjo mašinoje. Tačiau tada, kai minėtą vyriškį prispaudė prie automobilio, jo dukra iš išgąsčio išlipo iš automobilio ir pradėjo prašyti jų su vyriškiu liautis, nustoti konfliktuoti. Jis dukrai liepė grįžti atgal į automobilį. Jis po dukros prašymo nustoti, jos paklausė, vyriškį paleido. Jis ir toliau jį provokavo. Jis išsitraukė telefoną, pradėjo filmuoti jo automobilį, vaikščioti aplink, filmuodamas kartojo, kad jam ir jo šeimai bus blogai, kad jis su savo tautiečiais juos visus nužudys, supjaustys, prie jo akių išžagins jo dukrą ir žmoną. Visi jo išsakyti žodžiai jį įžeidė, pamatė, kad situacija darosi nevaldoma, todėl nusprendė, kad kažkokiu būdu reikia jį pagąsdinti, kad jis liautųsi taip elgtis ir atstotų nuo jo. Jis nuėjo prie savo automobilio ir iš vairuotojo pusės durelėse esančio skyrelio daiktams susidėti, išsitraukė automobiliui skirtą kvapiklį, kuris yra gana masyvus ir iš pirmo žvilgsnio savo siluetu gali priminti šaunamąjį ginklą. Jis tą kvapiklį užsikišo už marškinėlių ir vėl nuėjo prie jo, kad jį pagąsdinti, jam pasakė, kad jei jis nenurims ir neatstos nuo jo, jis jam peršaus kojas. Asmuo ir toliau filmavo, jis prie jo priartėjo ir sudavė vieną smūgį iš kojos, tiksliai pasakyti iš kurios kojos negali, nepamena. Nors savo veiksmo neįvardintų, kaip spyrio, jis jį tiesiog pastūmė, kad jis atsitrauktų nuo jo ir jo automobilio. Galbūt taip nebūtų pasielgęs, jei jis nebūtų taip įkyriai bėgiojęs aplink jo automobilį ir būtent tą pusę, kurioje sėdėjo jo dukra. Taip pat nori paminėti, jog tuo metu, kada jis jį buvo sugriebęs už marškinėlių, jis jį stumdė, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Skausmo įvertinti negali, jį įvardintų daugiau kaip kontaktinį skausmą, kurio apibūdinti negali. Į medikus dėl šios priežasties nesikreipė. Po to, kai jis vyrui spyrė vieną kartą koja, jis grįžo atgal į savo automobilį ir norėjo išvažiuoti. Jis atsistojo prieš jo automobilį, vis dar jį filmavo, minėjo, kad jis iš čia gyvas neišvažiuos. Po to jis užkūrė automobilį ir pradėjo lėtai važiuoti, kad jis pasitrauktų. Po to jis atsitraukė ir jam stengiantis jį apvažiuoti, bandė dar suduoti vieną smūgį iš rankos, nes jo langas buvo pilnai atidarytas, tačiau jam nepavyko to padaryti ir jis išvažiavo. Pats šaunamojo ginklo niekada jokio neturėjo, neturi ir neplanuoja įsigyti. Nori pažymėti, kad po įvykio jo dukra D. R., buvo labai išsigandusi, jie su žmona užtikrino jos apsilankymus pas psichologą, nes ją labai stipriai paveikė matytas įvykis, ji bijojo viena vaikščioti į tualetą, paniškai bijojo tamsiaodžių vyrų, kuriuos sutikdavo gatvėje, nes matytas konfliktas įvyko su kitataučiu, kuris buvo tamsios odos spalvos. Dar ir šiandien po įvykio praėjus nemažam laiko tarpui, dukra nėra pilnai atsigavusi. Dėl savo elgesio gailisi, įprastai taip nesielgia ir jį sunku išprovokuoti, tačiau šiuo atveju jis išsigando dėl savo dukros saugumo, kai vyras pradėjo taip neadekvačiai elgtis. Ateityje tokio savo elgesio neketina kartoti ir tikisi daugiau niekada nesusidurti su panašaus būdo žmonėmis. Dar kartą pabrėžia, jog savo veiksmais tikrai nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos. Taip pat nori pridurti, jog aplink juos nebuvo daugiau jokių kitų asmenų, kurie būtų matę visą įvykį (t. 2, b. l. 142-145).

Įtariamojo papildomos apklausos metu R. R. parodė, kad savo kaltę jis prisipažįsta pilnai. Dėl įvykusio įvykio jis labai gailisi, buvo apimtas emocijų, kaip ir minėjo pirmoje apklausoje, toje situacijoje labai išsigando, nes buvo kartu su savo dukra ir dėl to, kad buvo emocingas, tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, dėl ko jie apsistumdė. Pirmoje apklausoje dar šiek tiek buvo emocingas, taip pat turėjo netektį šeimoje, dėl ko buvo nervingas ir jautresnis bei savo kaltės iki galo nepripažino. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo, pažada, kad ateityje tokių savo poelgių kartoti neketina (t. 2, b. l. 150).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2024-09-09 apie 10 val. R. R., žodinio konflikto metu, rankos delnu (kurios tiksliai nurodyti negali), sudavė U. H. 4 kartus į dešinės pusės veido sritį. Tęsiantis konfliktui jo darbdavys R. R. jį pastūmė, dėl ko nukrito ir susižalojo ranką. Tokiais savo veiksmais R. R. sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 37-46).

BPC skambučio įraše užfiksuota, kad Pranešėjas skambina į 112 ir prašo policijos. Nurodo, kad įvykis vyksta (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta – statybų objektas, vyksta muštynės tarp dviejų vyrų, vienas jų – pranešėjo tėvas. Pranešėjas patikslina, kad medikų nereikia. Pateikia savo vardą – A. G. Operatorius perduoda informaciją ir nurodo laukti pareigūnų. Antrame BPC skambutyje užfiksuota, kad vyras skambina į 112 ir teiraujasi, ar į (duomenys neskelbtini) jau yra iškviestas policijos ekipažas dėl konflikto tarp darbuotojo ir vadovo. Nurodo, kad vienas iš asmenų – galimai neblaivus – buvo išvestas iš teritorijos ir elgiasi provokuojančiai. Pats pranešėjas policijos nekvietė, bet sako, jog asmuo teigia, kad pareigūnai turėtų atvykti. Operatorius pateikia policijos kontaktinį numerį. Pokalbio pabaigoje pranešėjas paprašo, jei įmanoma, atsiųsti pareigūnus (t. 1, b. l. 166-169).

Vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240909-094216UTC+0300“ apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įrašo trukmė 10 minučių 46 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau – Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnas 1 išlipa iš tarnybinio automobilio ir bėga į įvykio vietą. Su pareigūnu 1 kartu bėga vyras 1 (itin trumpais, tamsiais plaukais, vilkintis geltoną palaidinę su atšvaitais, tamsius šortus, avintis juodus batus). Vyras 1 teigia, kad nežino dėl ko kilo muštynės įvykio vietoje. Vyras 1 atidaro metalinę užtvarą ir praleidžia pareigūnus. Kelyje pareigūnai sutinka vyrą 2 (atpažįstamas kaip U. H., trumpais, tamsiais plaukais, trumpa, tamsia barzda, vilkintis juodą palaidinę, pilką, darbinį kombinezoną, tamsius batus. Vyras su savimi ant dešinio peties turi juodą kuprinę). Šalia statomų kotedžų, kieme, stovi dar trys vyrai. Vyras 3, vyras 4 (kaštoniniais, trumpais plaukais, vilkintis juodą palaidinę, juodas kelnes, ant pečių laikantis juodą kuprinę), vyras 5 (tamsiais, trumpais plaukais, vilkintis baltą palaidinę ir juodas kelnes). Prie pareigūnų prieina vyras 3 (atpažįstamas kaip R. R., trumpais, tamsiais plaukais, vilkintis baltus marškinėlius, pilkus šortus, avintis juodus sportbačius). R. R. – statybų įmonės savininkas, vadovas aiškina, kad U. H. pradėjo provokuoti R. R. ir aplinkinius žmones. Už tokį elgesį U. H. buvo išvestas iš teritorijos. R. R. pasakoja, kad U. H. žadėjo atnešti dokumentus įdarbinimui, atėjęs gadina darbui skirtas medžiagas. R. R. su U. H. pradėjo aiškintis aplinkybes. U. H. pradėjo įžeidinėti darbuotojus. R. R. aiškina, kad U. H. fiziškai nieko nepadarė, tik U. H., vedamas už teritorijos, pagriuvo ir sudaužė savo mobilųjį telefoną. R. R. turi pretenzijų U. H. dėl sugadintų medžiagų statomame kotedže. R. R. pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo vyro 4 (atpažįstamas kaip V.), kurį U. H. pradėjo šantažuoti ir reikalauti pinigų. R. R. sako, kad muštynių tarp jo ir U. H. nebuvo. Pareigūnas 2 bendrauja su U. H. (duomenys neskelbtini) kalba (nuo 00:04:07). U. H. aiškina, kad savaitę dirba pas R. R. U. H. rodo į vieną iš kotedžų, kuriame prasidėjo konfliktas (vaizdo įraše neparodoma). U. H. pasakoja, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jis padarė mažai darbo. Tuomet U. H. pasiūlė apžiūrėti objektą ir pažiūrėti jo atliktą darbo kiekį ir paskaičiuoti, kiek jam už tai turėtų būti sumokėta. Jam atsisakė mokėti, pradėjo jį išvarinėti iš pastato. Išvarinėjamas šalia pastato, ant žolės, U. H. pargriuvo. U. H. teigia, kad nukrito dar du kartus, nusibrozdino dešinę ranką alkūnės srityje ir virš alkūnės, susitrenkė galvą ir sudaužė savo mobilųjį telefoną. Vyras rodo savo suplėšytą kaklo srityje juodą palaidinę. U. H. turi du mobiliuosius telefonas. Vienas liko gulėti toje vietoje, kur vyras nukrito, kitą vyras turi rankoje ir aiškina, kad antras telefonas taip pat subžraižytas, nes kritimo metu gulėjo jo kombinezono kišenėje, krūtinės srityje. Pareigūnas 2 su U. H. eina į vietą, kurioje guli jo daiktai. R. R. teigia, kad viskas įvyko už teritorijos ribų. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240909 -101537UTC+0300“ nurodyta, kad vaizdo įrašo trukmė 13 minučių 13 sekundžių. Pareigūnai išlipa kieme, prie statomų kotedžų. Pareigūnas 3 prieina prie R. R. ir U. H.. R. R. aiškina, kad vyrai apsistumdė, nes nesutarė dėl darbo kokybės ir piniginio atlygio už padarytą darbą. R. R. aiškina įvykio aplinkybes. Pateikiama analogiška informacija vaizdo įrašui „ PSS-20240909-094216UTC+0300“. Papildomai R. R. priduria, kad išstūmė U. H. iš pastato ir ištempė už teritorijos ribų. Pasak R. R., U. H. pradėjo viską filmuoti. Pareigūnas 4 apžiūri U. H. kuprinės vidų. R. R. su pareigūnu 3 užeina į statomo kotedžo vidų. R. R. aprodo U. H. atliktą darbą, kuris jo netenkina. U. H. bendrauja su pareigūnu 4. Pareigūnas 3 su R. R. apžiūri kitą objektą. R. R. pareigūnui 3 sako, kad antro U. H. mobilaus telefono nelietė, o pirmą U. H. mobilųjį telefoną, jam jį išsitraukus, R. R. išmušė iš rankų. U. H. (duomenys neskelbtini) kalba (nuo 00:07:03) pareigūnui 4 aiškina, kad R. R. jam trenkė ne vieną kartą ir paėmęs U. H. metė jį ir trenkė jo galvą į asfaltą. R. R. tai neigia ir sako, kad tik stūmė vyrą. Pareigūnas 3 R. R. sako, kad U. H. marškinėliai yra suplėšyti. R. R. pripažįsta, kad tempė vyrą. Kai R. R. pastūmė U. H., pastarasis nusibrozdino dešinę ranką ir sudužo U. H. mobilusis telefonas. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240909-101555UTC+0300“ – vaizdo įrašo trukmė 12 minučių 32 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 4 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti kieme, šalia statomų kotedžų. Vaizdo įraše pateikiama analogiška informacija vaizdo įrašui „PSS-20240909-101537UTC+0300“. Pareigūnas 4 bendrauja su U. H. rusų kalba (nuo 00:02:37). U. H. pasakoja, kad išdirbo čia dvi savaites. U. H. teigia, kad jam prieš ateinant dirbti sakė, kad išmokės avansą. Vyrui paprašius pinigų kurui, kad pastarasis galėtų atvykti į darbą, pasakė, kad jie dalimis pinigų nemoka. Jam pasakė, kad su juo nenorima dirbti. Aiškinantis aplinkybes kilo konfliktas. U. H. daiktai buvo išmesti. R. R. U. H. konflikto metu pakeldavo ir mesdavo vyrą ant žemės. U. H. sako, kad taip susimušė galvą. Toliau pateikiamos analogiškos aplinkybės vaizdo įrašui „ PSS-20240909-101537UTC+0300“ (t. 1, b. l. 171-174).

2024-12-16 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra juodos spalvos marškinėliai „Smog“, XL dydžio. Marškinėlių priekinėje dalyje yra užrašas „ScapisT“, taip pat pavaizduotas vabalas. Matosi, kad prie kaklo tiek kairėje pusėje, tiek dešinėje pusėje per siūlę marškinėliai yra suplyšę (t. 1, b. l. 182-184).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad U. H. nustatytos kairio peties, krūtinės ląstos kairės pusės, nugaros poodinės kraujosruvos, dešinės alkūnės - dilbio odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), kairio peties, krūtinės ląstos kairės pusės 7-14 dienų laikotarpyje iki apžiūros VTMT 2024-09-17, nugaros poodinės kraujosruvos ir dešinės alkūnės - dilbio odos nubrozdinimas iki apžiūros VšĮ VMKL 2024-09-11, visi galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024-09-09. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų tiriamasis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 5-7).

Nukentėjusysis U. H. parodė, kad 2024-09-09 apie 08:20 val. atvyko į objektą, kuriame dirba adresu (duomenys neskelbtini). Nuo objekto turėjo jam išduotą raktą, tam, kad galėtų dirbti ir palikti savo nuosavus darbo įrankius, nes jie kainuoja pinigus. Nes įmonė kaip jam darbdavys pasakė, šiuo metu jokių įrankių neturi, reikia palaukti. Objekto darbams užbaigti jis turėjo mėnesį laiko ir dėl to jis atsivežė su savimi savo įrankius, kad nelaukti. Atvažiavus 08:20 val. jie persirengė ir pradėjo darbą. Po tam tikro laiko praėjo apie 20 minučių ir į jų namą, kur jie dirbo atvyko šių objektų brigadininkas V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paprašė užeiti į jų namą, kur vyks pasitarimas apie darbus. Pasitarimo metu V. pradėjo sakyti, kad jam nepatinka jo atliktas darbas, dėl to turi pretenzijų. Bendraujant su V. šis pareiškė, kad daugiau su juo dirbti nebenori. Paskui sutiko savo darbdavį R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo jam priekaištauti dėl darbų terminų. Jis jam atsakė, kad kai nustos jį varinėti dirbti į kitus objektus, galės pabaigti darbus ir savame objekte. Bendraujant toliau jis jiems pradėjo priekaištauti, kad kokia čia jūsų įmonė jeigu net įrankių savo neturit ir turi naudoti savo. Jam buvo keista, nes 2024-09-06 bendravo su V. ir R., jie jį gyrė, nes jo atliktas darbas ir terminai juos tenkino. Supratęs, kad nebenori dirbti su tokia įmone, paprašė, kad eitų apžiūrėti jo atliktus darbus ir sumokėtų pinigus už tai. R. su V. atsakė, kad neva nėra ką ten žiūrėti, nes ir taip mažai padaręs. Nuėjus kartu su brigadininku ir darbdaviu į jo objektą, šie kartojo, kad va žiūrėk nėra čia už ką mokėti. Jis jiems liepė pakelti galvas ir pasižiūrėti atidžiau į jo atliktą darbą. Po tokių jo žodžių darbdavys R. supyko, pradėjo žodiškai konfliktuoti, jį įžeidinėjo, sakė, kad yra naglas ir per daug priekaištauja. Tuo momentu jis stovėjo nugarą atsukęs į lauko duris, o R. savo abejomis rankomis jį paėmė už marškinėlių, palaikė sugriebęs ir išstūmė iš objekto. Jį pastūmus jis nukrito, bandant atsistoti R. rankos delnu (kurios tiksliai nurodyti negali) sudavė jam 4 kartus į dešinės pusės veido sritį, kad neatsikeltų. Bandant stotis, darbdavys vis jį stumdavo ir taip keletą kartų susitrenkė galvą, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Atsistojus išsitraukė telefoną, pasakė, kad pradeda viską filmuoti ir informuos policijos pareigūnus. R. tai nepatiko, todėl bandė telefoną atimti iš jo. Nepavykus atimti jo telefono, R. jį vėl abejomis rankomis sugriebęs už marškinėlių, pargriovė. Jis vis bandė atsistoti, tačiau R. neleido, šis laikydamas jį už marškinėlių tampė žeme po porą metrų, galiausiai ištempė iš statybų teritorijos, ko pasekoje susižalojo savo dešinės rankos alkūnę. Tokiais savo veiksmais R. R. sukėlė jam fizinį skausmą. Dešinėje rankoje laikė savo telefoną, R. jį atėmė ir stipriai metė į žemę. Telefono ekranas atkibo nuo korpuso, o apsauginis dėkliukas lūžo. Padarytą turtinę žalą vertina 150 eurų. Atsistojus, išsitraukė savo antrąjį telefoną „iPhone 13“, kad išsikviestų policijos pareigūnus, bet šis neveikė, nors prieš tai buvo pilnai pakrautas. Šalia buvęs jo sūnus A. H., gim. (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė kas vyksta ir iškvietė policijos pareigūnus jo prašymu. Iki atvykstant policijos pareigūnams jie toliau su darbdaviu R. žodiškai konfliktavo. Dėl civilinio ieškinio patikslins tyrimo eigoje. Dėl šio įvykio patyrė fizinę ir 150 eurų turtinę žalą. Nori paminėti, kad ant jo telefono „iPhone 13“ ekrano srityje yra įdauža, ar tai ekranas ar apsauginis stiklas patikslins tyrimo eigoje, nes nėra specialistas (t. 1, b. l. 37-46).

Papildomai apklaustas U. H. parodė, kad papildomai nori parodyti, kad įvykio dieną kai įvyko konfliktas tarp jo ir R. R., buvo sugadintas ir jo turtas. O būtent buvo sugadintas jo mobiliojo ryšio telefonas Xiaomi Hyper Os, minėtą telefoną R. jam išplėšė iš rankų, nes norėjo telefonu filmuoti R., jo veiksmus, R. telefoną išplėšęs iš rankų jį metė ant grindinio, telefonas sudužo (subyrėjo), o būtent sudužo telefono ekranas, apatinis korpusas. Kiek ekrano vertė ir korpuso vertė jis nežino. Telefoną jis buvo nunešęs remontuoti, remontas jam kainavo 110 eurų. Dokumentus, patvirtinančius remonto kainą, pateks, juos turi. Galimai dokumentuose matyti kainos sugadintų detalių. Taip pat buvo sugadintas ir jo kitas mobiliojo ryšio telefonas „iphone Apple 13“. Minėtas telefonas buvo jo drabužių kišenėje, ir nuo to, kai R. jį stumdė ir jis griuvinėjo, nuo griuvimo telefonas irgi buvo apgadintas. Skilo telefono apsauginė plėvelė, kokia jos vertė jis nežino, tačiau jam pakeisti plėvelę kainavo 20 eurų. Taip pat, kai R. jį stumdė ir tampė, jis suplėšė jo marškinėlius, 15 eurų vertės. Suplėšytus marškinėlius jis turi dar namie, juos pateiks vėliau apžiūrai. Telefonų jau nepateiks apžiūrai, nes jie yra sutvarkyti, ir nesimato sugadinimų. Taip pat buvo sugadinti jo darbiniai rūbai – darbinis kombinezonas. Buvo išplėštos sagos, sugadintas vienas kombinezono užsegimas bei suplėšyta per siūlę. Kombinezono vertė 56 eurų. Kombinezoną nešė sutvarkyti, tai jam kainavo 15 eurų. Kvito neturi. Bendrai dėl sugadintų drabužių ir telefonų jam padaryta žala yra turtinė žala 216 eurų. Taip pat jam padaryta yra ir moralinė žala, ją vertina 1000 eurų. Bendrai turtinė ir neturtinė jam padaryta žala sudaro 1216 eurų. Dėl to, kai jį stumdė, jis griuvinėjo, susižalojo, jis į ligoninę nevažiavo, greitoji medicinos pagalba kviečiama nebuvo. Jis tik vėliau ėjo į savo polikliniką ((duomenys neskelbtini) poliklinika), nes jam skaudėjo ranka. Jį apžiūrėjo. Nedarbingas jis nebuvo. Buvo nuvažiavęs atlikti abdukcijos . Jį ten apžiūrėjo. Taip pat nori pasakyti, kad R. jam sakė, kad jam nieko nebus, jis nieko neįrodys, pas jį ieškinių daug, jis nieko negaus. Kad važiuotų pas save namo ir ten aiškintųsi (t. 1, b. l. 142-144).

Papildomai apklaustas U. H. parodė, kad nori tik patikslinti sumas, apie kurias kalbėjo praėjusių apklausų metu, tai nurodo, kad galimai ankstesnių parodymų davimo metu jis susipainiojo arba tyrėja jį ne taip suprato. Įvykio metu buvo apgadintas jo telefonas Xiomi, už kurio taisymą jis sumokėjo 90 eurų, kaip ir užfiksuota dokumente, kurį pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Taip pat įvykio metu buvo apgadintas jo kito mobiliojo telefono stiklas, tačiau tik stiklinė plėvelė, už kurią sumokėjo 17,99 eur, čekį taip pat yra pateikęs prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Buvo suplėšyti jo marškinėliai, kurių vertė yra 15 eurų, šią sumą pagrindžiančių dokumentų jis pateikti negali, nes jie yra pirkti seniai, bei jo darbinis kombinezonas, už kurio taisymą meistrei sumokėjo 15 eurų, čekio pateikti negali, nes neišsaugojo, greičiausiai kažkur pametė. Bendra jam padaryta materialinė žala yra 137,99 eurai (t. 1, b. l. 147-148).

Liudytojas A. H. parodė, kad dėl aptariamo įvykio gali papasakoti, kad įvykio dieną jis su savo tėvu U. H. buvo objekte, kur jo tėvas tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), adreso dabar tikslaus neprisimena, gatvė atsimena (duomenys neskelbtini). Jis su tėvu irgi kartu dirbo minėtame objekte, dirbo neoficialiai. Taip pat dirbo kartu su tėvu dar du vyrai, (duomenys neskelbtini), jie irgi dirbo neoficialiai, vieno vardas E., kito neprisimena. Įvykio dieną objekto brigadininkas vardu V. pakvietė visus darbininkus ir pasakė, kad jo netenkina visų darbininkų darbas ir jie visi yra atleidžiami. E. su kitu darbininku, kurio vardo nežino, apsisuko ir išėjo, jie nieko nesiaiškino. Jo tėvas pradėjo V. klausti, kas būtent netinka, kas yra atlikta blogai. Tuo metu privažiavo objekto (duomenys neskelbtini) R. Tėvas pradėjo R. klausti kame yra reikalas, kas yra blogai padaryta, pradėjo klausti ar jam bus sumokėta už atliktus darbus, taip pat pradėjo klausti ir aiškintis, kas čia yra per tokia įmonė, kad nebaigus darbų viename objekte, darbininkai yra siunčiami į kitą jau objektą, kad nėra duodami įrankiai atlikti darbus. Nori pasakyti ir pabrėžti, kad tėvas visada atveždavo į objektą savo asmeniškai instrumentus, kad galėtų dirbti. Jis tiksliai neprisimena ką R. sakė, tačiau R. nepatiko tėvo klausimai ir pretenzijos apie R. įmonę, kad kažkokia jo keista įmonė, ir R. padėjęs rankas tėvui ant peties, kurią ranką ir ant kurio peties negali pasakyti, neprisimena, paėmęs už pakarpos pradėjo tėvą vyti lauk iš objekto, stumdė jį taip ir sakė, kad jis atleistas ir čia nepageidaujamas, kad jis jau čia nedirba. Taip R. tėvą išstūmė iš objekto (namo) į lauką į kiemelį. Tėvas pradėjo R. sakyti, ką jis daro, toliau vyko žodinis pokalbis, aiškinimasis. T. R. vėl priėjo prie tėvo ir paėmęs rankomis iš priekio tėvui už drabužių pradėjo jį stumti iš kiemelio lauk toliau nuo namų. Vis kažką sakė tėvui. Jis jiems jau iš paskos nėjo. Pamatė kiemelio pabaigoje, kad po kažkelinto R. pastūmimo tėvas užsikabino už kažko ir pargriuvo ant grindinio. R. tėvą pakelė už drabužių ir vėl toliau jį stumdė, taip išstūmė už namo ir jis toliau nematė, kas ten vyko. Po apytiksliai 5 minučių pirmas atėjo R. Tada po apie 30 sekundžių už namų pamatė tėvą, jis jį pakvietė, kad prieitų prie jo. Jis priėjo prie tėvo ir pamatė, kad pas tėvą yra suplėšyti marškinėliai, yra nuborzdinimai ant kaklo, rankų, tiksliai kur tik jau nepasakys, ant vienos rankos kažkur alkūnės srityje, taip pat ant abejų rankų kur yra krumpliai. Tėvas paprašė, kad jis iškviestų policiją, kad aiškinsis kas čia įvyko. Pas tėvą vienas telefonas buvo sudaužytas, kitas telefonas buvo išsikrovęs. Kol laukė policijos, R. su V. pradėjo iš objekto (namo) nešioti tėvo instrumentus ir juos sudėjo prie takelio. V. gražiai instrumentus nešiojo ir tvarkingai juos dėjo ant žemės, o R. juos mėtė. Atvažiavus pareigūnams jie aiškinosi aplinkybes, bendravo su visais. Jis tik atsakė į tam tikrus pareigūnų klausimus, labai pats nesikišo ir nesiaiškino (t. 1, b. l. 120-122).

Liudytojas V. M. apklausos metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Taip pat prižiūri darbininkų darbus. 2024-09-09 apie 8.30 jis atvažiavo į objektą, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvažiavo su savo drauge T. A., ji irgi dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “. Kai atvažiavo, statybose buvo U. su savo sūnumi. Užėjęs į statomą namą, pirmame aukšte, buvo U., antrame aukšte buvo jo sūnus A. U. su sūnumi jau buvo persirengę ir ruošėsi dirbti. Jis iš karto U. pakvietė ir pasakė, kad viskas, jis daugiau nieko čia nedirbtų, jo paslaugų nereikia, nes jis viską daro blogai, jo darbai jų netenkina, kad jis tik viską gadina. Paprašė, kad su sūnumi surinktų daiktus ir daugiau jis čia nebedirbs. U. iš karto pasidarė piktas, nepatenkintas, pradėjo jį vadinti „žiurke“, kad jis tik vaikščioja ir ieško prie ko prisikabinti, kad jo darbas yra padarytas gerai. Jų pokalbis vyko pakeltu tonu. Tada į objektą atvažiavo R., jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Su R. užėjo į namus, R. paklausė dėl ko vyksta konfliktas. Jam paaiškino. R. tada jam pritarė ir pasakė U., kad jis tikrai savo darbą atliko blogai, kad jis išeitų namo ir čia daugiau nieko nedarys. Tada visi išėjo į lauką. U. vis buvo nepatenkintas, kalbėjo pakeltu tonu, kalbėjo įvairias nesąmones, klausė kaip su juo bus atsiskaityta ir panašiai. T. U. vis norėjo užeiti į namus, toliau kaip suprato dirbti, R. jo nenorėjo įleisti į namus, sakė, kad tai yra jo statybos ir jis čia neužeis daugiau ir nedirbs, negadins medžiagų. U. R. bandė nustumti rankomis, kad galėtų patekti į namus. T. R. nuo savęs bandė nustumti U. rankas, kad jis jo nestumdytų. Tarp jų jokios muštynės tikrai nevyko. R. net nestumdė U., jis tik bandė nustumti U. rankas, kai pastarasis jį stumdė. T. U. ištraukė telefoną, pradėjo filmuoti. Nematė, kad tuo metu būtų iškritęs U. telefonas ir sudužtų, nematė, kad R. išmuštų U. telefoną iš rankų. Tada jis su R. iš namo išnešė U. įrankius, padėjo netoli namų, kad U. juos paimtų. Jiems jo įrankių nereikėjo. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Jo pareigūnai nieko neklausė. Jis nematė kažkokių tai sužalojimų ant U., gal ir buvo, bet jie seni, tačiau visi darbininkai, dirbantys statybose, turi vis kažkokių sužalojimų, įdrėskimų. Jis ir pats visada vis kažkur užkliūna ir susižaloja (t. 1, b. l. 126-128).

Liudytoja T. A. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną kartu su savo sugyventiniu V. ji atvažiavo į objektą, (duomenys neskelbtini), kokiu adresu ji neprisimena. Ten jie dirbo. Objektas yra gyvenamasis namas kotedžo tipo, namas susideda iš trijų atskirų gyvenamųjų namų, yra trys atskiri įėjimai. Ji su V. dirbo dvejuose namuose, o V. H. dirbo trečiame, ten atliko darbus tik jis vienas su savo sūnumi A. Jos sugyventinis yra objekto (duomenys neskelbtini), ir jis pasakė, kad nueis patikrinti, kaip dirba V. Ji kartu su V. nėjo ir negirdėjo jų pokalbio. Po kiek laiko atėjo V. ir pasakė, kad jam nepatinka kaip dirba V., jis jam tai pasakė, o V. jį įžeidė jam pasakydamas, kad : „ko tu čia vaikštai kaip žiurkė ir ją tikrini“. Tada į objektą atvažiavo R., jis yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini). R. nuėjo pažiūrėti kaip dirba V. Ji tuo metu nuėjo į kitą namą į antrą aukštą dirbti. Kai po kiek laiko nusileido ir išėjo į kiemą pamatė, kad R. su V. kalba pakeltu tonu. Tarp jų vyko pokalbis dėl atlikto darbo, R. aiškino, kad V. blogai dirba ir gadina medžiagas, kad jis jo nenori čia daugiau matyti ir kad jis išeitų ir daugiau nedirbtų objekte, o V. aiškino, kad jis savo darbą atlieka gerai. R. buvo atsistojęs prie durų, kad V. neužeitų ir daugiau nedirbtų objekte, o V. vis norėjo užeiti, V. sakė ji nori užeiti pasiimti savo įrankius. R. jam pasakė, kad jis jo neįleis o įrankius išneš jam iš objekto į kiemą. Tarp V. ir R. jokio susistumdymo ji nematė, tik diskusija pakeltu tonu. Be to, ji visą laiką nestebėjo jų bendravimo, ji eidavo į objektą ir dirbo savo darbu. Prie jos jokių muštynių ar susistumdymo tarp R. ir V. nebuvo. Vėliau ji matė, kad atvažiavusi yra policija, tačiau ji su pareigūnais nebendravo ( t. 1, b. l. 134-136).

Įtariamuoju apklaustas R. R. parodė, kad prisipažįsta dalinai kuo jį įtaria. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta dalinai ir nori parodyti, kad narkotinių medžiagų jis nevartoja, psichinėmis ligomis jis neserga. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių gali paaiškinti, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jis atvažiavo į objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs į objektą pamatė, kad viename kotedže tarp durų stovi U. ir rėkia ant V., jį įžeidinėja vadindamas V. „žiurke“, „ožiu“, „šešetu“ ir kitais žodžiais. V. nieko jam atgal nesakė. Jis tada priėjo prie U. ir paklausė jo kas čia vyksta, ko jis rėkia ir yra nepatenkintas. U. pradėjo nepatenkintas rėkti ir ant jo, piktintis, sakyti, kad V. jį tikrina, vaikščioja jam iš paskos, kabinėjasi prie jo, kad jis blogai atlieka darbus. Jis U. paaiškino, kad V. tam ir yra objekte, kad prižiūrėti, kaip vyksta darbai ir panašiai. U. jam pasakė, kad V. jam pasakė, kad jis atsisakė jo darbų ir jo objekte nereikia. Jis tuomet pasakė, kad kartu eitume pažiūrėti, kaip jis atliko savo darbus. Užėjęs į pirmą aukštą jis pamatė, kad U. iš tikrųjų blogai labai atlikęs yra darbus, sugadinę medžiagas, ir jis U. pasakė, kad jis nenori, kad jis dirbtų objekte. Jis U. padėjo ranką ant peties ir taip lydėdamas pasakė, kad jis išeitų iš objekto, kad daugiau čia jis nedirbs. U. labai supyko ir savo ranka jį piktai atstūmė nuo savęs, trenkė jam per ranką, ir pradėjo ant jo rėkti, kad jie nori jį apgauti, kad jo įmonė yra neaiški kontora. Jis tada U. viena ranka pastūmė kažkur į peties sritį ir taip jis išėjo iš namo (objekto). Lauke U. pradėjo jį keikti įvairias keiksmažodžiais, jis irgi prisipažįsta, kad irgi keikėsi jo atžvilgiu. Vienas kitą koliojo įvairiais žodžiais. T. U. pradėjo eiti link jo, toks susidarė įspūdis „kad jį stumdys, ir jis tada abejomis rankomis U. pastūmė, U. pargriuvo prie medžiagų palečių. Tada atsikėlė, atsisuko į jį nugarą, o jis U. dar 3-4 kartus pastūmė link vartelių. U. dar kartą buvo parklupęs, neprisimena tik kuriuo kartu kai jį pastūmė. Tada dar po kažkurio pastūmimo U. nukrito ant užpakalio, paėmęs savo mobiliojo ryšio telefoną pasakė, kad jį filmuos ir parodys visiems, kokia yra jo bendrovė. Jis susinervinęs išmušė U. telefoną iš rankos. Tuo viskas pasibaigė. Jis apsisuko ir nuėjo link kotedžų. U. ištraukė kitą savo telefoną ir pradėjo kaip ir filmuoti jau visus. Jis su V. tuo metu iš namo išnešinėjo U. įrankius. Jis pats iškvietė policiją irgi. Žino dar kažkas iškvietė policiją. Sulaukė policijos pareigūnų. Bendraujant su pareigūnais jis pasakė, kad pasikarščiavo galimai, siūlė kompensuoti U. už sudaužytą telefoną, suplėšytus marškinėlius, kad viską išspręsti vietoje, tačiau U. nenorėjo kompensacijos, sakė, kad sužlugdys jo bendrovę ir parodys kokia jų bendrovė yra. Taip, jis prisipažįsta, kad pasikarščiavo ir stumdė U., kad sudaužė jo telefoną, tačiau jis jam tikrai smūgių jokių į galvos sritį nesudavė, taip pat nesudavė ir kitur smūgių, jis U. tik stumdė, o nuo pastūmimo jis buvo nukritęs kažkur 3-4 kartus. Nori taip pat pažymėti, kad U. sūnus A. H. po šio įvykio praėjus kažkur 2 savaitėms jam paskambino ir prašėsi būti priimtas į darbą, paaiškino, kad jo tėvas U. yra konfliktiškas žmogus, kad iš visų darboviečių jo tėvas yra išvaromas, nes blogai atlieka savo darbą. A. taip pat jam pasakė, kad nelabai jis ką ir matė. Visą pokalbį jų turi įrašytą, jei reikės pateiks prie bylos. Jis gailisi, kad pasikarščiavo ir taip pasielgė, kad stumdė ir sugadino turtą U., tačiau jo tikrai nemušė ir nesmūgiavo jam į galvą (t. 2, b. l. 164-166).

Papildomai įtariamuoju apklaustas R. R. parodė, kad prisipažįsta iš dalies Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta iš dalies ir nori parodyti, kad lieka prie savo parodymų duotų pirminės apklausos metu. Nori pasakyti tik, kad prisipažįsta dėl to, kad minėtą asmenį kelis kartus pastūmė ir sudaužė jo mobiliojo ryšio telefoną. Dėl kitų įtarime nurodytų veiksmų jis neprisipažįsta. Jis įvykio dieną pasikarščiavo, buvo stresinėje būsenoje, ką tik buvo palaidojęs artimą giminaitį – močiutę. Gailisi, kad stumdė ir sudaužė nukentėjusiojo telefoną. Jam yra žinoma apie pareikštą nukentėjusiojo asmens civilinį ieškinį, su juo jis nesutinka, o būtent nesutinka su neturtinės žalos dydžiu ir jo atlyginti jis nežada. Dėl turtinės žalos sutinka, nes sudaužė jo telefoną (t. 2, b. l. 178-179).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Byloje yra įrodyta, kad R. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ranka suėmė M. S. už kaklo, po to iš automobilio Chrysler atsinešęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jį rodė bei nukentėjusiajam M. S. į pilvo sritį, taip sukėlė M. S. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokią išvadą leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, pagal kuriuos degalinėje tarp jo ir M. S. įvyko žodinis konfliktas, jie susistumdė, jis spyrė M. S., gąsdino salono oro gaivikliu, forma panašiu į ginklą. Tai, kad kaltinamasis įžūliai elgėsi viešoje vietoje, smurtavo nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu, taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, patvirtina nukentėjusiojo M. S. parodymai, iš dalies liudytojos O. R. parodymai, vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika neabejotinai buvo padaryta viešoje vietoje – degalinės teritorijoje, matant kitiems asmenims, be to, kur bet kuriuo metu galėjo būti ne tik nukentėjusysis, tačiau ir kiti asmenys.

Byloje yra įrodyta, kad kaltinamojo R. R. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Be to, į ginklą panašaus daikto demonstravimas, konflikto metu taikymasis juo į M. S. įrodo, kad dėl kaltinamojo įžūlių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

Apibendrinant, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis R. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad dešine ranka suėmė nukentėjusįjį M. S. už kaklo, po to iš automobilio Chrysler salono paėmė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, jį demonstravo bei nukentėjusiajam dešine koja spyrė į pilvo sritį, taip sukeldamas M. S. fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog R. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu smurtavo U. H. atžvilgiu, jį pastūmė, toliau jį stumdė, dėl ko nukentėjusysis keletą kartų susitrenkė galvą, o U. H. atsikėlus, R. R. paėmė už marškinėlių, pargriovė ant žemės ir tempė žeme porą metrų, dėl ko U. H. buvo sužalota dešinės rankos alkūnė, po to R. R. iš U. H. dešinės rankos ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, stipriai metė į žemę, taip sudaužydamas mobilaus ryšio telefoną, tokiais savo veiksmais, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais sukėlė nukentėjusiajam U. H. fizinį skausmą ir padarė kairio peties, krūtinės ląstos kairės pusės, nugaros poodines kraujosruvas, dešinės alkūnės – dilbio odos nubrozdinimą, kas specialisto išvadoje buvo įvardinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam U. H. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus įrodymus, iš kaltinimo šalina R. R. inkriminuotą aplinkybę, kad jis delnu tyčia ne mažiau kaip keturis kartus sudavė nukentėjusiajam į dešinę veido pusę, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų sudavęs U. H. į veido sritį, išskyrus nukentėjusiojo parodymus, o tokių jo parodymų nepatvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo R. R. kaltę patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, pagal kuriuos jis konflikto metu kelis kartus pastūmė U. H., išmušė iš jo rankų telefoną. R. R. kaltę patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiojo U. H. parodymai, BPC garso įrašai, liudytojų A. H., V. M., T. A. parodymai, policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę R. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. R. padarė vieną nusikalstamą veiką viešajai tvarkai ir vieną nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kurios priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. R. yra vedęs, dirba, teistas (teistumai išnykę), baustas administracine tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam R. R. už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti prokuroro siūlomas laisvės atėmimo bausmės, nes jis laikomas neteistu, yra vedęs, dirba, turi mažamečių vaikų, todėl, įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per griežta, neužtikrintų ja siekiamų tikslų ir būtų per griežta valstybės reakcija į jo elgesį. Kaltinamasis rodo norą keistis ir elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, todėl jo elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė nei laisvės atėmimas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijose numatytam bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

R. R. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

U. H. pareiškė civilinį ieškinį dėl 216 Eur turtinės žalos atlyginimo ir dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t., b. l. 71), taip pat patikslintą ieškinį dėl 137,99 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 76). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu U. H. parodė, kad buvo sugadintas jo mobiliojo ryšio telefonas Xiaomi Hyper Os, telefonas sudužo (subyrėjo), o būtent sudužo telefono ekranas, apatinis korpusas. Telefoną jis buvo nunešęs remontuoti, remontas jam kainavo 110 eurų. Dokumentus, patvirtinančius remonto kainą, pateks, juos turi. Taip pat buvo sugadintas ir jo kitas mobiliojo ryšio telefonas „iphone Apple 13“. Minėtas telefonas buvo jo drabužių kišenėje, ir nuo to, kai R. jį stumdė ir jis griuvinėjo, nuo griuvimo telefonas irgi buvo apgadintas. Skilo telefono apsauginė plėvelė, kokia jos vertė jis nežino, tačiau jam pakeisti plėvelę kainavo 20 eurų. Taip pat, kai R. jį stumdė ir tampė, jis suplėšė jo marškinėlius, 15 eurų vertės. Taip pat buvo sugadinti jo darbiniai rūbai – darbinis kombinezonas. Buvo išplėštos sagos, sugadintas vienas kombinezono užsegimas bei suplėšyta per siūlę. Kombinezono vertė 56 eurų. Kombinezoną nešė sutvarkyti, tai jam kainavo 15 eurų. Kvito neturi. Bendrai dėl sugadintų drabužių ir telefonų jam padaryta žala yra turtinė žala 216 eurų. Nedarbingas jis nebuvo.

„(Duomenys neskelbtini)“ kvite nurodyta, kad telefono ekrano keitimo kaina yra 90 Eur (t. 2, b. l. 60), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvite nurodyta, kad telefono iPhone 13 apsauginis stikliukas ir stiklo klijavimo kaina yra 17,99 Eur (t. 2, b. l. 61-62). _

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atkreipia dėmesį, į U. H. nurodytas aplinkybes. Teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, stresą, kas neabejotinai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad U. H. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Teismo manymu, būtent 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo konkrečiu atveju užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą bei atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius. U. H. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos tenkinama iš dalies, jam iš R. R. priteisiant dokumentais pagrįstą žalos dydį 90 Eur už telefono remontą ir 17,99 Eur už telefono ekrano apsauginio stiklo keitimą, iš viso 107,99 Eur.

R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios laikmenos (CD) su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prieš griežčiausios 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant paskirtos švelnesnės laisvės apribojimo bausmės dalį ir R. R. paskirti subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Paskirti R. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo U. H. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš R. R. priteisti U. H. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 107,99 Eur (vieną šimtą septynis eurus ir 99 centus) turtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu laikmenas (CD) su vaizdo ir garso įrašais – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas