Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovams Š. N. ir I. N. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi teismas nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovų atstovas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė actio Pauliana sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovai Š. N. ir I. N. 2020 m. sausio 7 d. sudarė buto dovanojimo sutartį, pagal kurią Š. N. padovanojo motinai I. N. 1/8 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti minėtą sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).

CK 6.66 straipsnio l dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galimas actio Pauliana ieškinys: 1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) dėl tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės; 3) skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimą žinojo arba turėjo žinoti. Pagal actio Pauliana ieškinį dvišalį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuomet, kai trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį su skolininku, buvo nesąžiningas, tai yra žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus interesus (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

CK 6.66 straipsnio 4 dalis numato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius V. R. už parduotus daiktus Š. N. 2018 m. sausio 9 d. išrašė sąskaitą faktūrą (3 968,51 Eur suma). 2020 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo susitarimu Nr. 2020-08-03/01 V. R. perleido reikalavimo teisę į Š. N. skolą UAB „Double Vee“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. įsakymu civilinėje byloje eL2-31950-1089/2020 iš skolininko Š. N. kreditorei UAB „Double Vee“ priteista 5 329,76 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5 329,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šis teismo įsakymas yra išduotas ir V. R. 2018 m. sausio 9 d. sąskaitos faktūros pagrindu. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl nekvestionuojamas, kaip ir teismo pasiremta aplinkybe, kad minėta skola susidarė už V. R. parduotus daiktus Š. N. pagal 2018 m. sausio 9 d. sąskaitą faktūrą. Tai suponuoja išvadą, kad sutartiniai santykiai tarp V. R. ir Š. N. atsirado ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 9 d. ir pastarasis apie asmeninę piniginę prievolę turėjo žinoti būtent iki 2018 m. sausio 9 d., nes paprastai pirkimo pardavimo santykiuose šalys tariasi, kada bus daiktai perduodami, už kokią kainą ir kada atsiskaitoma.

2021 m. vasario 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2021-02/114 UAB „Double Vee“ perleido reikalavimo teisę į Š. N. skolą ieškovei UAB „Legal Balance“. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė (pradinių kreditorių teisių perėmėja) ginčijamo sandorio sudarymo metu (2020 m. sausio 7 d.) turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą; skolininkas (atsakovas) apie kreditoriaus teisių pažeidimą turėjo žinoti.

Antstolis Irmantas Gaidelis 2022 m. sausio 18 d. el. laiške ieškovei nurodė, kad atsakovas nedirba, realizuotino turto neturi. Šiuo atveju atsakovui padovanojus jam priklausančią buto dalį, atsakovas liko nemokus (nors turėjo galimybių realizuoti jam priklausančią buto dalį ir visiškai ar iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriumi). Teisminio nagrinėjimu metu atsakovas taip pat patvirtino, kad minėtu teismo įsakymu priteistų piniginių prievolių jis neįvykdė, nors praėjo daugiau kaip 2 metai nuo įsakymo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės teises.

Teismo nuomone, sutiktina ir su ieškovės argumentu, kad atsakovas sudarydamas ginčo sandorį sumažino savo mokumą, apsunkino ieškovės turimo finansinio reikalavimo išieškojimą iš atsakovo, taip sukeldamas realią grėsmę, kad atsakovo įsipareigojimai pagal teismo įsakymą nebus tinkamai įvykdyti. Tai iš esmės patvirtina antstolio Irmanto Gaidelio padėjėjo 2021 m. birželio 3 d. pateikta informaciją, kad atsakovas vykdo individualią veiklą, neteikia Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijų, neturi kito turto, yra nevedęs; 2022 m. sausio 18 d. antstolio Irmanto Gaidelio duomenys, kad atsakovas neturi realizuotino, registruoto turto, nedirba.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį. Ginčijamas sandoris yra neatlygintinas, atsakovai nepateikė objektyvių įrodymų, kad buvo būtina (buvo realus poreikis) tokį sandorį sudaryti.

CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Šiuo atveju 2020 m. sausio 7 d. dovanojimo sutartį atsakovas Š. N. sudarė su savo motina I. N.. Teismo vertinimu, atsakovai nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos. Įsiteisėjusio teismo įsakymo, kuris grindžiamas ir 2018 m. sausio 9 d. sąskaita faktūra, nevykdymas taip pat leidžia abejoti atsakovų sąžiningumu (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, išaiškino šalims teisę teikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis), tačiau šia teise nesinaudojo.

Tokiu atveju, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad ieškovė įrodė visas actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir pripažinti negaliojančia atsakovų Š. N. ir I. N. 2020 m. sausio 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų priteistina ieškovei lygiomis dalimis 413 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 206,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (171 Eur žyminis mokestis, 242 Eur už advokato pagalbą), o į valstybės biudžetą – lygiomis dalimis 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovams nepriteistina jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Pripažinti atsakovų Š. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 7 d. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B., notarinio registro Nr. VB7-59, negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).

Taikyti restituciją ir grąžinti Š. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn iš I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/8 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo Š. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 206,50 Eur (du šimtus šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 206,50 Eur (du šimtus šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų Š. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.