- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- ATP-323-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00229-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 580 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą ir prašė sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-04-08 nutartimi D. P. prašymą dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu D. P. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – likusiam terminui sutrumpinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-05 nutarimu paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Remdamasis teismų praktika, teigia, jog teismas nepagrįstai vertino padaryto pažeidimo pavojingumą, nes jis jau buvo įvertintas skiriant nuobaudą. Mano, kad savalaikis baudos sumokėjimas ir ypatingas reikalingumas turėti teisę vairuoti transporto priemonę sudaro pagrindą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tvirtina, kad sutrumpinus terminą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad pažeidimą jis padarė dėl netikėtai atsiradusios svarbios aplinkybės – greitai reikėjo važiuoti pas staiga sunegalavusį senelį. Automobilį reikėjo pavairuoti tik keliasdešimt metrų, tuo metu nebuvo jokių kitų automobilių, todėl pažeidimas realios grėsmės aplinkiniams nesukėlė ar bent jau buvo labai minimali tik teorinė tokio pavojaus galimybė. Teismas šių aplinkybių net nevertino.
Remdamasis teismų praktika, nesutinka su teismu, kad sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, turi būti vertintinas neblaivumo laipsnis. Mano, kad prašymas turėjo būti tenkintas ir teismas jo nurodytų priežasčių nepagrįstai nelaikė pakankamomis grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino. Tvirtina, kad teismas turėjo atsižvelgti ne į pavienes, o visą kompleksą viena kitą papildančių aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, kad paskirta nuobauda jau realiai pasiekė savo tikslus. Tvirtina, kad yra pasitaisęs ir pasirengęs nebenusižengti.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas privalėjo atsižvelgti į jo elgesį po teisės pažeidimų padarymo, atsakingą požiūrį į teisės pažeidimą bei padarytas teigiamas išvadas, į jį puikiai charakterizuojančius ir apibūdinančius požymius, į tai, kad pažeidimo padarymo metu tik teoriškai galėjo sukelti pavojų aplinkiniams, o realiai to nebuvo, į tai, kad naujų pažeidimų po to nepadarė, į tai, kad sumokėjo visą baudą, išklausė ir buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, mokėsi ir baigė motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomą mokymą, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, į tai, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei į tai, kad jis rūpinasi sergančiu seneliu ir tik jis gali jį iš kaimo vietovės nuvežti pas gydytojus į Šilutę ar Klaipėdą. Šiuo metu jis yra priverstas samdyti kitus žmones, kad vežiotų senelį. Nesutinka su teismu, jog byloje neįrodyta, kad būtent jis rūpinasi seneliu, nes byloje yra pateikti visi dokumentai ir apie tai patvirtinta seniūno pateiktoje charakteristikoje. Apelianto teigimu, tai, jog jam teisė vairuoti reikalinga darbui, taip pat sudaro pagrindą tenkinti prašymą. Nurodo, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jam buvo sumažintas darbo krūvis, todėl jo atlyginimas itin sumažėjo, uždirba tik vieną ketvirtadalį iki tol gauto darbo užmokesčio. Teigia, jog darbdavys ketina jį atleisi iš darbo, jeigu greitu laiku neatgaus teisės vairuoti transporto priemones. Teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga siekiant išsaugoti darbą ir pagerinti šeimos materialinę padėtį. Pažymi, kad kaime jis neturi galimybės susirasti kitą darbą, o visiškai nedirbti negali, nes reikia prisidėti prie šeimos finansinės gerovės, be to, planuoja su drauge kurti šeimą, o tam trūksta lėšų. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, jog nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė.
Dėl nurodytų aplinkybių apeliantas teigia, jog tolesni jo ir jo šeimos kasdienio gyvenimo bei darbo veiklos suvaržymai, kuriuos patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nereikalingi, nes net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Jis suvokė savo padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį, padarė tvirtas išvadas ir tvirtina, kad paskirta nuobauda jį skaudžiai nubaudė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo D. P. skundą atmesti ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.
D. P. skunde nurodo, kad jis visus įstatyme nurodytus reikalavimus įvykdė ir administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti, tačiau pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti ne tik padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, bet ir pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014, Nr. ATP-243/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-98-462/2014, Nr. ATP-38-361/2014, LVAT nutartis Nr. N57-4446/2011 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nepateikė tokių ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos ATPK 329 straipsnio taikymui. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad D. P. prašyme nurodytos aplinkybės nesuteikia jokio išskirtinio prioriteto ir yra teisiškai nereikšmingos, kadangi ATPK 329 str. nėra numatytos kaip aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, pažeidėjui buvo paskirta 580 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vertino padaryto pažeidimo pavojingumą ir neblaivumo laipsnį, nes jie jau buvo įvertinti skiriant nuobaudą. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, turi būti vertinamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog D. P. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo pobūdis šiuo atveju svarbu, nes itin šiurkštaus pažeidimo padarymas parodo pažeidėjo itin neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims keliančią ATPK uždraustą veiką. Neblaivumo laipsnis yra vienas iš požymių, kurį vertinant nustatomas pažeidimo pavojingumas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidėjo neblaivumo laipsnis siekė net 2,43 promiles, o tai yra vidutinis girtumo laipsnis, todėl vien tai leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas buvo itin pavojingas ir dėl neadekvataus pažeidėjo elgesio galėjęs sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei. Konstatuojant pažeidimo pavojingumą, neturi reikšmės, kad nebuvo realiai sukeltas pavojus kitiems, esminę reikšmę turi tai, kad pats pažeidimo padarymas galėjo sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Pažymėtina, kad nedidelio atstumo važiavimas ir atsiradusi skubi aplinkybė vairuoti taip pat šio pažeidimo nedaro mažiau pavojingo. Be to, kaip paminėjo pats apeliantas, atstumas buvo toks mažas, kad galėjo nubėgti, tačiau nepaisant to vairavo automobilį būdamas neblaivus. Apelianto argumentai, kad jis jautėsi esąs blaivus ir nemanė, kad jo neblaivumas gali viršyti leistiną vairuoti transporto priemones normą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neturintys esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo.
Apeliantas nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbui ir šeiminėms aplinkybėms.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad savalaikis baudos sumokėjimas, šeiminės bei darbinės aplinkybės, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas (Vilniaus apygardos teismas, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Apeliantas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį (bylos Nr. 2AT-4-2011), kuria remdamasis teigia, kad nuobauda, atimanti pragyvenimo šaltinį, nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Pažymėtina, kad apeliantas šia nutartimi vadovaujasi visiškai nepagrįstai, nes joje kalbama apie kitokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pažeidėjas padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų, kuris teismų praktikoje vertintinas kaip itin pavojingas.
Apeliantas nurodo, jog dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jam labai buvo sumažintas darbo krūvis, todėl gauna daug mažesnį darbo užmokestį ir dėl to jo šeimai tenka skursti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidėjas dirba toje pačioje įmonėje ir gauna darbo užmokestį. Dėl paties pažeidėjo padaryto pažeidimo patirti nepatogumai: darbo krūvio, atlyginimo sumažinimas, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas, prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes. Tai, kad D. P., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Remdamasis tuo, kas išvardyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog specialiosios teisės atėmimas sąlygojo ar gali sąlygoti apelianto darbo ir pragyvenimo šaltinio praradimą. Be to, vadovaujantis teismų praktika, net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą.
Taip pat pažeidėjas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir dėl to, kad reikia rūpintis sunkiai sergančiu seneliu, kad negali įgyvendinti šeimos planų, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių išskirtine aplinkybe nelaikytinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad visos šeiminės aplinkybės egzistavo ir pažeidimo padarymo dieną, todėl pažeidėjas aiškiai suvokė, jog dėl padaryto pažeidimo kils neigiamų padarinių jo šeimai ir jam pačiam, tačiau tai nesulaikė nuo pažeidimo darymo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nėra įrodyta, kad būtent D. P. yra sergančio senelio rūpintojas. Byloje esanti specialiųjų poreikių nustatymo pažyma bei seniūnijos nurodyti duomenys neįrodo, kad sergančio senelio rūpintoju paskirtas būtent D. P.. Tiek iš seniūnijos pateiktų duomenų, tiek iš paties apelianto paaiškinimų matyti, kad jis tik padeda motinai rūpintis seneliu ir esant būtinybei nuveždavo jį į gydymo įstaigas. Apeliantas pats nurodė, jog esant būtinybei, už užmokestį senelį į gydymo įstaigas nuveža kiti žmonės, o tai paneigia išvadą, kad dėl to neigiamų pasekmių patiria pats apeliantas. Kaip minėta, neigiamų padarinių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Be to, duomenų, kad nėra daugiau asmenų, galinčių padėti jo mamai rūpintis sergančiu seneliu, nėra.
Taikant ATPK 329 straipsnio nuostatą, svarbu įvertinti ir pažeidėjo asmenybę. Apeliantas mano, kad byloje pateikta jo puiki charakteristika sudaro pagrindą sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad D. P. už administracinius teisės pažeidimus yra baustas daug kartų: nuo 2004 m. – 10 kartų. Yra turėjęs nuobaudą, susijusią su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Nors jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu paskirtos ankstesnės nuobaudos nebegaliojo, tačiau ši aplinkybė yra svarbi charakterizuojant pažeidėjo asmenybę, ypač nagrinėjant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą. Įvertinus jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, taip pat tai, kad pagal byloje esančius duomenis jis iki šio jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo yra daug kartų pažeidęs KET reikalavimus, darytina išvada, kad jis turi polinkį nepaklusti įstatymo reikalavimams. Pažeidėjo pateikta darbdavio charakteristika apie jį nepaneigia prieš tai nurodytos aplinkybės. Apygardos teismas pažymi, kad pažeidėjo pateiktoje charakteristikoje pateikti duomenys niekaip neatspindi jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, jose tiesiog nurodomos įprastos aplinkybės: kad jis yra geras darbuotojas, darbštus, atsakingas. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Žemaičių Naumiesčio seniūnijos pateikta charakteristika taip pat nepatvirtina, kad yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
D. P. pateikė duomenis, kad savo iniciatyva mokėsi ir baigė transporto priemonių vairuotojų papildomus mokymus, tačiau pažymėtina, kad tokie mokymai, kurie prašymo išnagrinėjimui nebuvo privalomi, turės reikšmės ir atlikus visą paskirtą nuobaudą.
Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad D. P. sumokėjo paskirtą baudą, kad nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, kad baigė papildomą vairuotojų mokymą, kad senelis turi sveikatos problemų ir jis dėl neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones negali juo tinkamai pasirūpinti, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam sukelia didelių nepatogumų darbe, nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį. Nors apeliantas teigia, kad įvykdė formalias ATPK 329 straipsnio sąlygas, gailisi, paskirta nuobauda pasiekė tikslus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinės nuobaudos sušvelninimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nes, kaip jau minėta, apeliantas padarė itin šiurkštų KET pažeidimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad skirta nuobauda, kuri šiuo atveju yra minimali sankcijoje nustatytai, turi būti taikoma visą teismo paskirtą terminą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. P. atskirojo skundo netenkinti ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.