Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui R. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad 2012-03-24 (duomenys neskelbtini) namo atsakovo R. L. šuo sužalojo ieškovę M. A., t.y. įkando jai į kairę koją. VšĮ VUL Santariškių klinikų centro filialo išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad 2012-03-24 ieškovei nustatytos dvi 0,2x0,2 dydžio kairės šlaunies kąstos žaizdos, ieškovei atlikta stabligės imunoprofilaktika (b.l. 63).

CK 6.267 str. 1 d. nustato, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t.y. jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Atsakovas R. L. atsiliepime teigė, kad nėra įrodyta jo kaltė, kadangi ieškovė galėjo išvengti susidariusios situacijos praeidama pro kitą transporto priemonės pusę; o už tai, kad šuo buvo be antsnukio, jis jau nubaustas administracine tvarka. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pagal LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. (įvykio metu galiojusi 2001-11-08 įstatymo Nr. IX-587 red.) gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Civilinė atsakomybė asmeniui, kuriam žalos padaręs gyvūnas priklauso nuosavybės teise, atsiranda be kaltės. Minėta, kad pagal CK 6.267 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje nustatyta, kad ieškovei įkando šuo ir padarė kūno sužalojimą, šuo yra atsakovo R. L. ir buvo viešoje vietoje, taigi, būtent atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad jo šuo nepadarytų žalos. Ta aplinkybė, kad dėl įvykio atsakovas Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-05-22 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas pažeidęs LR ATPK 110 str. 5 d. ir nubaustas 100 Lt bauda (b.l. 73-74), neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės pagal CK6.267 str. Esant išdėstytam, darytina išvada, kad CK 6.270 str. 1 d. numatytų aplinkybių nenustatyta, todėl atsakovui R. L. kyla atsakomybė už jo žinioje esančio naminio gyvūno padarytą žalą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. CK 6.283 str. 2 d. nustato, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Ieškovė L. A. prašo priteisti 255,58 Lt turtinės žalos, kurią sudaro: 175,58 Lt už vaistus ir 80 Lt už tyrimą. Reikalavimus grindžia išrašais iš medicininių dokumentų, receptais ir kvitais, patvirtinančiais vaistų (Zofistar nuo padidėjusio kraujospūdžio, Doppelherz maisto papildas, Asentra antidepresantas, Betoserc nuo svaigulio ir pykinimo ir pan.) ir paslaugų (UAB „Kardiolita“ tyrimas) pirkimą laikotarpiu nuo 2012-06-15 iki 2012-12-19 (b.l. 17-24, 32-33, 64). Atsakovas neginčija ieškovės patirtų išlaidų, byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad dėl šuns įkandimo ieškovei buvo padarytas sužalojimas, todėl reikalavimas dėl 255,58 Lt turtinės žalos priteisimo tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė 4500 Lt neturtinę žalą, kurią grindžia tuo, kad dėl šuns įkandimo patyrė stresą, susijaudinimą, stiprų skausmą; tačiau kuo grindžiamas būtent toks neturtinės žalos dydis (nurodytas ieškinyje 7000 Lt, taip pat ir teismo posėdžio metu nurodytas 4500 Lt), konkrečių argumentų nenurodė. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CPK 250 str. 1 d.). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus su sveikatos sužalojimu patirtus nuostolius ir išlaidas, kurie yra pagrįsti CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia tai, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismo manymu, šiuo atveju svarbūs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kad neabejotina, jog dėl šuns įkandimo ieškovė turėjo ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą; tačiau sužalota kūno dalis yra koja, padarytas sužalojimas buvo trumpalaikis, pats sveikatos sužalojimas (sutrikdymas) yra nežymus ir nėra duomenų, kad ieškovei iki šiol ar ilgą laiką būtų apribotos bendravimo galimybės, kad ji negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Ieškovė nurodė ir liudytojas M. K. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės teiginius, kad po įkandimo ji kurį laiką buvo suirzusi ir susinervinusi; atsitikus tokiam įvykiui suprantama žmogaus emocinė būklė ir akivaizdu, kad patiriamas stresas, tačiau jokių duomenų, kad įkandimo pasekmės buvo tokios žymios, kad atitiktų ieškovės įvertinimą, nepateikta. Kaip buvo paminėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad dvasinių išgyvenimų neįmanoma įvertinti pinigais, pinigine kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad sužalojimas nesukėlė ieškovei ilgalaikių ir sunkesnių neigiamų pasekmių, žymaus darbingumo netekimo, į turtinės žalos dydį, atsakovo turtinę padėtį (b.l. 55-58), vadovaujantis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-901-340/2013, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-132-450/2013 ir kt.) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ieškovei L. A. padarytą neturtinę žalą atitinka 500 Lt suma, kuri priteistina; likusioje dalyje ieškinys netenkintinas (CK 1.5 str. 4 d., CPK 175 str., 178 str.).

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad byloje mokėtinas 72,00 Lt žyminis mokestis yra minimali įstatymo reikalaujama turtinio ginčo suma, žyminis mokestis neskaidytinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir priteistinas iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2012-10-11 informacinis pranešimas Nr. 24). Taip pat ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2013-01-07 sprendimu ji 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 2-3), pateiktos pažymos apie antrinės teisinės pagalbos suteikimą patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro: 510 Lt (120 Lt – b.l. 5, 390 Lt – b.l. 62). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės 4500 Lt žalos atlyginimo tenkinamas 7 proc., iš atsakovo valstybei priteistina 56,10 Lt už ieškovei suteikta valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina ir 1,28 Lt pašto išlaidų.

Atsakovo turėtos išlaidos už teisinę pagalbą yra 1500 Lt (atsiliepimo į ieškinį parengimas, atstovavimas). Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, privalo vadovautis teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kuriose nustatytais priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais yra ribojamos teismo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos. Minėtų Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Šiuo konkrečiu atveju, t.y. už atsiliepimo surašymą, nustatytas koeficientas yra 3 (Rekomendacijų 8.2 p.), o už 1 atstovavimo valandą teisme – 0,15 (Rekomendacijų 8.6 p.). Taigi, atsakovo turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina suma sudarytų 1335 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nėra pagrindo spręsti, kad pasirengimas bylai buvo itin sudėtingas, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, byla iš esmės išnagrinėta viename teismo posėdyje, – darytina išvada, kad yra pagrindas sumažinti bylinėjimosi išlaidų sumą ir iš ieškovės atsakovui priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 755,58 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt penkis litus 58 ct.) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. L. 73,28 Lt (septyniasdešimt tris litus 28 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. L. 56,10 Lt (penkiasdešimt šešis litus 10 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei už suteikta antrinę teisinę pagalbą (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovės M. A. atsakovui R. L. 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.