- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-132-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15887-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- K. G.
- Ieškovas
- S. U.
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovui K. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad bėgiojant parke jį užpuolė ir apkandžiojo atsakovui priklausantis šuo. Po įvykio ieškovas kreipėsi į Lazdynų polikliniką, kur po apžiūros jam buvo suteikta pirmoji pagalba ir ieškovas išleistas namo; ieškovui dėl įkandimo kreipusis į policiją, atsakovui buvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės. Ieškovas tvirtina, kad dėl šuns įkandimo jam buvo sužalota sveikata bei padaryta turtinė ir neturtinė žala, jis patyręs didžiulį fizinį skausmą ir išgąstį, nežinodamas, ar šuo skiepytas, išgyveno dėl galimos stabligės ir pasiutligės, patyrė įvairių nepatogumų. Prašė priteisti iš atsakovo 65 Lt turtinės žalos už ekspertizės atlikimą, 3 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad tiek į policiją tiek į valstybinę teismo medicinos tarnybą buvo kreiptasi ne iš karto po įkandimo, todėl kyla abejonių ar ieškovo patirta žala tikrai atsirado dėl atsakovo šuns įkandimo. Ieškovas į gydytojus kreipėsi tik kartą dėl pirmosios pagalbos suteikimo, žaizdos nei siūti nei operuoti nereikėjo, didelių, matomoje vietoje esančių randų nėra. Ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl tai tolesniam ieškovo gyvenimui ir jo sveikatai įtakos neturės. Atsakovas pažymėjo, kad administracine tvarka buvo baustas už gyvūno palikimą be priežiūros viešoje vietoje, tačiau tai neįrodo įkandimo fakto. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad incidentas įvyko, kai šuo nuvertė jį vedžiojančią atsakovo dukrą ir galimai įkando ieškovui. Atkreipė dėmesį, kad šuns įkandimai nėra pjautiniai, o atsakovo randas likęs nuo pjautinės žaizdos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo K. G. 65 Lt turtinės žalos, 300 Lt neturtinės žalos, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-10-14) iki teismo sprendimo įvykdymo ieškovo S. U. naudai. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovo K. G. valstybės naudai 62,00 Lt išlaidų antrinei teisinei pagalbai, 15,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad nustatyta jog 2011-07-25 ieškovas Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. pirmajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, nurodydamas, kad 2011-06-21 jam įkando atsakovo šuo. Minėto pareiškimo pagrindu 2011-09-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2011-09-30 nutarimu atsakovui paskirta 500 Lt administracinė nuobauda. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G2175/11(01) nurodoma, kad apžiūrėjus ieškovą nustatyta kastinės žaizdos kairėje blauzdoje, sužalojimai vertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsakovas nesilaikė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (patvirtintos 2009-10-07 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. 1-1251), o būtent Taisyklių 6.9 p. numatytos gyvūnų savininkų pareigos užtikrinti, kad viešosiose vietose gyvūnai nebūtų palikti be priežiūros. Šią aplinkybę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas, kurio atsakovas neginčijo ir paskirtą administracinę baudą sumokėjo. Šiuo nutarimu nustatytos aplinkybės, kad atsakovo šuo „Berta“ įkando S. U. (ieškovui) į kairią blauzdą ir tuo neužtikrino, kad jo šuo nekeltų grėsmės ir nedarytų žalos asmenų sveikatai. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada patvirtina, kad ieškovui kairėje blauzdoje buvo padarytos kastinės žaizdos, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, laikė pagrįstu manyti, kad ieškovui sužalojimus padarė atsakovo šuo. Naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkai, kadangi žala atsirado dėl sveikatos sužalojimo, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ieškovas dėl įkandimo patyrė 65 Lt išlaidų specialisto išvadai, todėl atsakovas šią turtinę žalą privalo atlyginti. Vertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sužalojimai ieškovui buvo padaryti šuns įkandimu, dėl kurio ieškovas neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir išgąstį. Kadangi įkandimo padariniai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, teismas laikė, kad ilgalaikių pasekmių minėti sužalojimai ieškovui nesukels, juolab, kad tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei tai, kad ieškovas neįrodė kitų aplinkybių patvirtinančių reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį, neturtinės žalos dydį mažino, ieškovui iš atsakovo priteisė 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu nesutiko, nurodė, kad teismas neatsižvelgė į visas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes bei neteisingai jas vertino, o taip pat netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas.
Šalies argumentai
Ieškovo ieškinyje nurodyti neteisingi duomenys, faktinės aplinkybės: nurodomas netikslus atsakovo gyvenamosios vietos adresas, ieškovas nurodo Sodouosių 4-oji g., tačiau adresas yra visai kitas, jis ieškovui buvo žinoma, nes jį nurodęs savo pareiškime policijai. Įvykio vietoje nėra jokio bėgimo tako, yra miškas, tiksliau Rokantiškių parkas, todėl ieškovas klaidina teismą, nurodydamas neteisingas faktines aplinkybes. Atsakovui priklausantis šuo yra Rodezijos rydžbekas, o ne retriveris (ieškovui bei policijos pareigūnams buvo pateikta informacija apie šuns veislę ir atliktus skiepus), šuo neįtrauktas į LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą Agresyvių šunų veislių sąrašą, įkąsta į koją, o ne į ranką, todėl pagrįstai kyla klausimas ir abejonės, ar būtent dėl atsakovui priklausančio šuns veiksmų ieškovas patyrė žalą. Ieškovas nurodo įvykio datą 2011-06-26, tačiau dėl patirto įkandimo kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybą ne iš karto po įvykio, o beveik po mėnesio laiko, t.y. 2011-07-20, todėl praėjus tokiam terminui, nėra galimybės nustatyti, ar sužalojimas atsirado dėl atsakovui priklausančio šuns įkandimo. Kadangi tiek į policiją, tiek dėl ekspertizės atlikimo kreiptasi ne iš karto po įvykio, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar patirta žala (tiek turtinė, tiek ir neturtinė) tikrai patirta dėl aplinkybių, už kurias atsakyti turėtų atsakovas.
Pateikta Specialisto išvada Nr. G2175/11 (01) patvirtina tik, jog įkandimas yra blauzdoje, žaizdelė 0,2x0,3 cm be gilių pažeidimų, žaizda praktiškai užgijusi, specialaus gydymo nenustatyta, į polikliniką kreiptasi vieną kartą „galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku“, tačiau vienareikšmiškos išvados nebuvo priimtos ir teigti, jog viskas įvyko dėl atsakovo kaltės nėra pagrindo. 0,2x0,3 cm žaizdelė negalėjo atsirasti dėl šuns įkandimo, kadangi įkandus šuniui būtų tikrai didesnės įkandimo žymės, jos būtų išsidėsčiusios apskritimo forma ir būtų matyti kelios įkandimo žymės, o ne viena žaizdelė 0,2x0,3 cm dydžio. Nesant pakankamai įrodymų, jog padaryti sužalojimai atsirado dėl atsakovo kaltės, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai turtinę žalą.
Vertinant aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nesutampa su faktinėmis aplinkybėmis, ieškovo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai nepagrįstas, nenurodyta kokiu būdu ir kokiais veiksmais patirta neturtinė žala, o taip pat neįrodytas ir nepagrįstas toks žalos dydis, tuo labiau, jog prašomas priteisti žalos dydis kito, dėl nenurodytų ir nepaaiškintų aplinkybių. Ieškovas pridėtuose prie ieškinio dokumentuose prašė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o ieškiniu jau prašė priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atkreipė teismo dėmesį, jog ieškinyje nurodyta, jog įkąsta į blauzdą, tačiau neturtinė žala pasireiškia nepatogumu ir sunkumais, sukeltais rankos sutvarstymo. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog nuolat lankėsi pas gydytojus ir patyrė nepatogumų, tačiau byloje turimi duomenys patvirtina, jog į gydytojus kreiptasi tik kartą, dėl pirmosios pagalbos suteikimo, o visas likęs gydymas vyko namuose, kadangi jokių specialių priemonių tokiam gydymui nereikėjo, jokių papildomų išlaidų tokiam gydymui neatlikta, žaizdos nei siūti, nei operuoti nereikėjo, didelių randų nėra, jie nėra matomoje vietoje, todėl ypatingų išgyvenimų ir diskomforto ieškovas negalėjo patirti. Įvertinant šias aplinkybes teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas patyrė fizinį skausmą ir išgąstį, kurį įvertino 300 Lt neturtine žala.
Kadangi ieškovas nepagrindė ir pinigine išraiška konkrečiai neįvertino patirtos neturtinės žalos, nenurodė kokiu būdu pasireiškė žala, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nepagrindė, kodėl ji įvertinta tokia pinigine išraiška, todėl nenustačius minėtų aplinkybių, ieškovui neįrodžius nei žalos dydžio, nei patirtų išgyvenimų, jų įtakos ieškovo gyvenimui ir kt. aplinkybių, teismas atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovo neturtinė žalos.
Paminėjo, jog Atsakovas buvo 2011-09-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje baustas už administracinę teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 5 d., t.y. už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių (6.9 p. numatančio, jog šuns savininkas privalo užtikrinti, kad viešose vietose gyvūnai nebūtų palikti be priežiūros). Kaip matyti iš nurodyto nutarimo, paskirta bauda ne už šuns vedžiojimą be antsnukio, o dėl gyvūno palikimo be priežiūros viešoje vietoje. Ieškovas aplinkybę, jog atsakovas baustas administracine tvarka sieja su žalos atsiradimu, tačiau faktas, kad atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka, niekaip nėra susijęs su ieškovui padaryta žala ir civilinės atsakomybės taikymu atsakovui. Kadangi atsakovas buvo baustas administracine bauda už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą, o ne už asmens sveikatos sužalojimą, todėl nebuvo pagrindo ginčyti paskirtos nuobaudos, todėl teismas nepagrįstai šią aplinkybę įvertino, kaip atsakovo kaltės įrodymą.
LR CPK 12 str. numato, jog civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. LR CPK 176 str. nustato, kad įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, o minėto kodekso 178 str. įtvirtina įrodinėjimo pareigą, t.y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas nepateikė nei vieno tinkamo rašytinio įrodymo, kuris paneigtų atsakovo nurodytus argumentus, nepateikė įrodymų nei dėl turtinės žalos dydžio, nei dėl neturtinės žalos dydžio, patirtų išgyvenimų, neįrodytas priežastinis ryšys bei kitų nurodytų įrodymų, kuriuos ieškovas privalo pateikti, todėl vertinant visą byloje esančią medžiagą akivaizdu, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų (paaiškinimų, rašytinių įrodymų), priėmė sprendimą nepagrįstą įrodymais ir tuo pažeidė procesines teisės normas (LR CPK 270 str., 178 str., 185 str.), kurių pažeidimas turėjo esminės reikšmės neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas klaidingai interpretavo pateiktus įrodymus, nepaneigė kitais įrodymais atsakovo nurodytų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, nors teismas privalo ginčą nagrinėti nešališkai, vadovaujantis įrodymais ir juos privalo vertinti visapusiškai, objektyviai, vadovaujantis įstatymais (CPK 183 str.). Teismo sprendimas privalo būti pagrįstas byloje pateiktais įrodymais (CPK 263 str.), turi būti motyvuotas (CPK 270 str.). CPK 270 str. imperatyviai nurodo, jog motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodoma įrodymų, kuriais grindžiamos išvados vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, tačiau teismas savo sprendime nenurodė, kodėl buvo nevertinti pateikti įrodymai, tik atkartojo nustatytas faktines aplinkybes. Motyvuoti priimtą sprendimą yra teismo pareiga, todėl tokios pareigos nevykdymas ar netinkamas įvykdymas vertintinas kaip neteisėtas ir sukeliantis neigiamas teisines pasekmes, t.y. priimto sprendimo panaikinimą. Teismas, motyvuodamas priimtą sprendimą, nepagrindė tų aplinkybių, kuriomis remiasi atmesdamas ieškinį. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nenurodė nei vieno įrodymo, kuriais privalėjo pagrįsti savo išvadas, tuo pažeisdamas procesinių normų (CPK 270 str. 4 d.) reikalavimus.
Priimdamas ginčijamą sprendimą teismas tinkamai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, t.y. atsakovui iš ieškovo nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, nors visi bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti teismo posėdžio metu, tuo teismas pažeidė LR CK 93 str., 270 str. 5 d. 3 p. reikalavimus. Prašė 2012-04-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą iš esmės naujų argumentų nepateikė, dar kartą pateikė savo samprotavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-06-21, apie 11.30 val. Rokantiškių parke, prie Viršupio sodų 4-ąja gatve, atsakovui K. G. priklausantis šuo, vedžiojamas jo dukters, įkando S. U. į kairią blauzdą. Specialisto išvada nustatyta, kad jam padaryta kastinės žaizdos kairėje blauzdoje, sužalojimai padaryti paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2011-06-21). Sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ieškovas 2011-07-25 kreipėsi su pareiškimu į policiją. Atsakovui 2011-09-09 surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 284 str. 5 d. ir jis 2011-09-30 nubaustas 500 Lt bauda.
LR CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. CK 6.263 str. 1 d. numato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Atmestini apelianto argumentai, kad ieškovas ieškinyje nurodydamas ne visiškai tikslius įvykio datos ir vietos duomenis, šuns veislę, bei ta aplinkybė, kad atsakovo šuo neįtrauktas į Agresyvių šunų veislių sąrašą leidžia teigti, kad yra abejonių, jog būtent dėl atsakovui priklausiusio šuns veiksmų, ieškovas patyrė žalą. Nors ieškovas ieškinyje ir duodamas paaiškinimus teisme, neteisingai nurodė įvykio datą, t.y. 2011-06-26, tačiau iš bylos duomenų, pareiškimo policijai, Specialisto išvados, kuria nustatyti ieškovui sveikatos sužalojimai ir jų laipsnis, bei protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, besąlygiškai nustatyta, kad būtent 2011-06-21, 11.30 val. Vilniuje, Viršupio Sodų g. 5-oji gt. atsakovo šuo, kurio veislę galimai ieškovas nurodė neteisingą, įkando į kairę blauzdą, ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ta aplinkybė, kad ieškovas dėl sveikatos sutrikdymo į Valstybinės teismo medicinos tarnybą kreipėsi ne tuoj po įvykio, o 2011-07-20 niekaip nepaneigia įvykio fakto ir/ar specialisto išvados duomenų teisingumo, tuo labiau, kad po įvykio, 2011-06-21 S. U. kreipėsi į medikus, Lazdynų polikliniką (b.l.4) ir jam buvo nustatyta kairės blauzdos kastinė žaizda. Išraše iš medicininių duomenų nurodyta, kad jam įkando kaimyno šuo, už ką atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 str. 3 d., šis buvo nubaustas 500 Lt dydžio administracine nuobauda. Minėtos nuobaudos atsakovas neskundė ir neginčijo, tuo patvirtindamas, kad pripažino savo veiksmų neteisėtumą ir kaltę, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-7 sprendimu Nr. 1-1251 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ 6.9 p. pažeidimą. Pagal CPK 182 str. 2 p. nustatytų aplinkybių įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nereikia. Aptartos aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui sukeltos žalos. Atsakovas, būdamas ieškovą užpuolusio ir apkandžiojusio šuns savininku, nepasirūpino pakankama šio šuns priežiūra, dėl to ieškovas buvo šuns užpultas ir sukandžiotas, taip padarant jam žalą. Atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog 2011-09-30 nutarimu konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas bei jo kaltė dėl ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo, kuri yra tiesioginė atsakovo neteisėtos veikos išdava, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo. Prašomą priteisti turtinę žalą ieškovas įrodė 2011-07-15 Mokėjimo nurodymu Nr. 2 eksperto paslaugoms apmokėti už išvados pateikimą, todėl šią ieškinio dalį teismas pagrįstai tenkino.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovui padaryta neturtinė žala pasireiškė neigiamu fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimu, sukėlusiu fizinį skausmą ir išgąstį. Atsižvelgęs į tai, kad įkandimo padariniai įvertinti kaip nesunkus sveikatos surikdymas, laikė, kad ilgalaikių pasekmių minėti sužalojimai ieškovui nesukels, juolab, kad tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir priteisė ieškovo naudai 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Apelianto argumentai, kad ieškovas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir ją argumentuodamas ieškinyje nurodė, kad žala pasireiškė nepatogumu ir sunkumais, sukeltais dėl rankos sutvarstymo, bei prie ieškinio pridėtuose dokumentuose prašė priteisti 1000 Lt, o ieškinyje- 3000 Lt atmestini, kaip visiškai neturintys reikšmės vertinant neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą ir jos nustatymo kriterijus. Viena vertus, tik ieškinyje nurodyta ieškinio kaina, šiuo atveju reikalavimas priteisti 3000 Lt neturtinę žalą, yra ieškinio reikalavimo suma, kita vertus, ieškovas, kartu su ieškiniu pateiktuose dokumentuose, kurių apeliantas nekonkretizuojama, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas pradiniame jo ranka surašytame ieškinio pareiškime buvo įvertinęs neturtinę žalą 1000 Lt, tokiu būdu nurodydamas mažesnės vertės neturtinę žalą, turėjo teisę tokį reikalavimą patikslinti ir galutinai apsispręsti dėl priteistinos žalos dydžio, ką šis ir padarė, teismui 2011-11-14 pateikdamas patikslintą ieškinį, kurį teismas priėmė. Ta aplinkybė, kad ieškovas paminėjo, jog jis turėjo nepatogumų dėl rankos sutvarstymo (tuo tarpu jam padarytas kairės kojos sužeidimas) gali būti vertinama tik apsirikimu, kadangi konkrečią sužalojimo vietą patvirtina eilė bylos duomenų.
Teismas, nustatydamas žalos dydį, įvertino sveikatos surikdymo laipsnį, vertino aplinkybę, kad sužalojimas ilgalaikių pasekmių nesukelia, todėl apelianto argumentai, kad jis tik kartą kreipėsi į gydytoją, visas tolesnis gydymas vyko namuose, specialių priemonių tokiam gydymui nereikėjo, didelių randų nėra, sužalojimas nėra matomoje vietoje, todėl ypatingų išgyvenimų ir diskonforto ieškovas negalėjo patirti, apeliacinės instancijos vertinimu, iš esmės pirmos instancijos teismo buvo įvertintos, nusprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Tuo tarpu CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (atsakovas) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į sužalojimo padarymo faktines aplinkybes, į padarytų sužalojimų nesunkų pobūdį, į akivaizdžių neigiamų pasekmių nebuvimą, į kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, padarė teisingą išvadą, jog ieškovas neįrodė reiškiamo reikalavimo dėl 3000 Lt neturtinės žalos realumo. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktais ir sprendime aptartais kriterijais, nulėmusiais atlygintinės žalos dydžio nustatymą, t.y. jos įvertinimą, atsižvelgiant į apelianto patirtą traumą bei jos pasekmes, 300 Lt suma. Neturtinės žalos reikalavimas visuomet priklauso tik nuo nukentėjusio asmens subjektyvaus jos įvertinimo, todėl kiekvienu konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį pagal CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų kriterijų visumą nustato teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes. Neturtinės žalos dydžio nustatymo dalyje teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir argumentuotas, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas įtvirtina diskrecijos teisę pačiam teismui nustatyti neturtinės žalos dydį, teismas tinkamai ją įvertino, motyvavo ir teisingai priteisė 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismas pažymi, kad visais atvejais neturtinė žala turi būti atlyginama asmeniui, kurio sveikatai padaryta tokia žala (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau teismas turi nustatyti pačios neturtinės žalos padarymo faktą, ar egzistuoja teisinė prievolė atsakovui, kuris yra atsakingas už jam priklausančio gyvūno padarytą žalą, ją kompensuoti bei įvertinti kriterijus, kuriuos nurodo šalis prašanti tokią žalą priteisti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.). Pažymėtina, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu dalykiniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Todėl atmestini apelianto skundo teiginiai dėl sprendimo turinio trūkumų, byloje surinktų įrodymų netinkamo įvertinimo, netinkamo motyvavimo. Pažymėtina, kad pirmos instancijos sprendimo glaustas motyvų pateikimas nereiškia, kad toks sprendimas yra nemotyvuotas, tuo tarpu konkrečių argumentų, kuo pasireikštų netinkamas įrodymų vertinimas, apeliantas nenurodė, abstrakčiai nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, todėl toks argumentas nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, t.y. atsakovui iš ieškovo nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, nors ieškinį patenkino iš dalies. Duomenys apie tai, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismui buvo pateikti. LR CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. LR CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nors pirmos instancijos teismas nepasisakė šiuo klausimu, tačiau viena vertus, ieškovas S. U. 2011-11-5 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nors tokios išlaidos pagal 14 str. 7 d. neapima išlaidas, kurias teismas priteisia laimėjusiai šaliai, tačiau toks faktas įrodo jo turtinę padėtį, kita vertus, ieškinys tenkintas iš dalies neturtinės žalos priteisimo dalyje, kurioje išimtinai diskrecijos teisę dėl tokios žalos dydžio turi tik teismas. Įvertinus šias aplinkybes ir vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., pagal kurį teismui leidžiama nukrypti nuo įstatyme nustatytos bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisyklės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis turėjo teisę kreiptis su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimais, bei vadovaujantis CPK 3 str. 7 d. įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, tokios išlaidos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės vertinant priimto sprendimo teisėtumą, todėl dėl jų atskirai nepasisako.
Pirmos instancijos teismas vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d. nepriteisė bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (S. U. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. pagrindu), kurios išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš K. G. į valstybės biudžetą priteistina 50 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1p.) iš esmės nekeičiant priimto sprendimo, jį patikslinant, kadangi priteisiamos bylinėjimosi išlaidos civilinio proceso kodekso pagrindu.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. G. 50 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.