Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-937-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-22
Bylos Nr.
1-937-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06155-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
L. Z., A. G., A. K.
Advokatai
Linas Žalnieriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-937-1100/2021Proceso Nr. 1-01-1-06155-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamiesiems L. Z. (L. Ž.), A. G. ir A. K.,gynėjams advokatams Linui Žalnieriūnui, Faustui Vrubliauskui,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. Ž. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2020 m. gegužės 28 d. 14.28 val. neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotines ir psichotropines medžiagas, kai bute atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado jas ir paėmė: psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, turinčias psilocibino ar psilocino, kurių bendra masė yra tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bet ne didesnė kaip 154,018 g, taip pat narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių masės yra 17,886 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,4 %); 14,490 g (?9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,2 %); 8,909 g (?9–tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,6 %), 1,774 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 12,6 %), visos kartu paimtos šios narkotinės medžiagos masė – 43,059 g; o A. G. savo iniciatyva neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – puošniąją vožtę ir jos dalis (Kratom (Mitragyna speciosa) plant), kurios masė yra 4,850 g.

Be to, L. Ž. ir A. G. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko keitėsi turimomis draudžiamomis medžiagomis, L. Ž. duodant A. G. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), o iš A. G. mainais gaunant pagamintą psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, iki 2020 m. gegužės 28 d. apie 14 val., kai A. G., iš anksto susitarus susitikti su A. K. dėl jam paruoštų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – perdavimo, A. K. 2020 m. gegužės 28 d. apie 13.55 val. automobiliu Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į automobilio stovėjimo aikštelę ties pastatu, (duomenys neskelbtini), A. G. su L. Ž. įlipus į minėtą automobilį, jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie automobilio kratos metu jame rado ir paėmė A. G. priklausančią kuprinę su joje buvusiais A. K. perduoti paruoštais trimis plastikiniais maišeliais su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių bendroji masė yra 1,790 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 %), vieną suktinę su ta pačia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,110 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,9 %), visos kuprinėje rastos ir paimtos narkotinės medžiagos masė yra 1,9 g.

L. Ž. ir A. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

A. K., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš anksto susitaręs su A. G. dėl šio A. K. paruoštų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), A. G. gautų iš L. Ž., neteisėto įgijimo, 2020 m. gegužės 28 d. apie 13.55 val. automobiliu Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykęs į automobilio stovėjimo aikštelę ties pastatu, (duomenys neskelbtini), o A. G. su L. Ž. įlipus į minėtą automobilį perduoti paruoštą narkotinę medžiagą, pasikėsino įgyti nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2020 m. gegužės 28 d. apie 14 val. su A. G. ir L. Ž. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie automobilio kratos metu jame rado ir paėmė A. G. priklausančią kuprinę su joje buvusiais A. K. perduoti paruoštais trimis plastikiniais maišeliais su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių bendroji masė yra 1,790 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 %).

A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. Ž. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad su A. G. gyveno pusę metų (duomenys neskelbtini). Jie nebuvo draugai, susipažino, kai L. Ž. dirbo bare. A. G. ateidavo išgerti alaus ir pradėjo kalbėti, kad pas A. G. atsilaisvino kambarys, todėl pasiūlė L. Ž. gyventi kartu. Abu kaltinamieji, gyvendami kartu, nepalaikė didelio ryšio (kai grįždavo po darbo L. Ž. pakalbėdavo kažką su A. G.), L. Ž. nesigilino, kuo užsiima A. G.. Apsigyvenęs L. Ž. pamatė pas A. G. grybus, kalbėjo apie tai, suprato, kad A. G. patinka auginti augalus. Nežino, ar A. G. platino juos kitiems asmenims. Žino, kad A. G. rūkydavo kanapes, pats L. Ž. taip pat buvo pradėjęs rūkyti jas, kurias įsigydavo ne iš A. G.. A. G. vieną kartą pasiūlė jam pavartoti grybų ir L. Ž. patiko, tačiau daugiau nedavė jų. L. Ž. buvo juos pasiėmęs savavališkai (gal tris ar keturis kartus). A. G. turėjo daug grybų, todėl manė, kad šis nepastebės paimamų augalų, bet, kaip suprato, A. G. pastebėjo, nes L. Ž. matė, kad jo „žolės“ sumažėdavo (suprato, kad A. G. ne kartą pasiimdavo kanapių). Gal A. G., sakydamas, kad jie mainėsi minėtais daiktais, tai ir turėjo galvoje, bet tiesioginio grybų ar kanapių perdavimo niekada nebuvo.

Sulaikymo dieną A. G. pasakė, kad pas jį atvažiuos draugas, ir paprašė maišelių. L. Ž. davė jų (turėdavo maišelių, nes buvo nusipirkęs juos tabakui). A. G. sakė, kad ketina perduoti „žolę“, bet L. Ž. nežinojo, ar parduoti ją, ar pavaišinti. L. Ž. paklausė, ar draugas galėtų nuvežti į Vilniaus centrinę universalinę parduotuvę. A. G. atsakius teigiamai, jie abu išėjo iš namų, nuėjo iki draugo automobilio, kur atsisėdo. L. Ž. atsisėdo už A. G. ant galinės sėdynės. A. G. su draugu tarpusavyje kalbėjosi, tada buvo atiduotas tabako popieriukas, policijos pareigūnai pagalvojo, kad įvyko narkotinių medžiagų perdavimas, todėl juos sulaikė, nors kalbos apie tai nebuvo. L. Ž. neturėjo jokio intereso duoti draudžiamų medžiagų A. K., o šis net nematė jų.

L. Ž. sulaikymo metu neturėjo narkotinių medžiagų. Bute A. G. pasakė, kad rastos narkotinės medžiagos yra jo (šios medžiagos buvo rastos A. G. kambaryje ir trečiame („tamsiame“) kambaryje tarp kaltinamųjų kambarių). „Tamsiame“ kambaryje L. Ž. nebuvo padėjęs jokių daiktų. Dėl kokaino maišelių, kurie buvo rasti L. Ž. kambaryje, tai jų bute vykdavo vakarėliai. Atsimena, kad prieš mėnesį ar kelias savaites buvo vakarėlis ir matė, kad į kambarį buvo atėję asmenų, kurie turėjo maišelių, tačiau neklausinėjo jų, nes buvo išgėrę. L. Ž. niekada nevartojo kokaino, asmenys gal ir išmetė maišelius kambaryje. Bylai reikšmingu laiku jis naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu, kurio paskutiniai skaitmenys buvo „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo telefono numeriu daugiau niekas nesinaudojo.

Su A. G. neįgijo narkotinių medžiagų, nesitarė dėl jų įgijimo ir platinimo. A. G. įsigijo kanapes iš nepažįstamo asmens. A. G. nesimainė su juo narkotinėmis medžiagomis. Nesakė A. G., kur laiko kanapes, bet šis matė jas, kurias laikė stalčiuje. Buvo gal pokalbis apie tai, kad L. Ž. užeitų į „tamsųjį“ kambarį, kur buvo grybai. Grybų auginimas nebuvo jų bendras ūkis.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką iš dalies. Parodė, kad pažįsta L. Ž., su juo gyveno (duomenys neskelbtini). A. G. pasiūlė jam nuomotis kambarį, kartu gyveno pusę metų. Iki apsigyvenimo L. Ž., kambaryje gyveno kitas studentas. Su kitu kaltinamuoju vakarais pabendraudavo, išgerdavo alaus, daugiau jokių santykių tarp jų nebuvo. Bute yra sandėliukas, kuriuo naudojosi A. G.. Šia patalpa nesinaudojo L. Ž., sandėliukas buvo visiškai užkrautas daiktais.

Šalies argumentai

A. G. pats pareigūnams bute nurodė, kur yra „žolė“. Kratos metu rastos sėklos yra penkiolikos metų amžiaus, taip pat buvo rastas maišelis su kažkokia medžiaga, kurią buvo palikęs prieš tai gyvenęs studentas (puošnioji vožtė – „raminamoji arbata“), dar buvo rasti grybai. Grybai buvo paties kaltinamojo užauginti. Jis seniai augina visokius augalus. Pažįstamas (prieš tai gyvenęs studentas) pasiūlė išbandyti grybų, nes jie veikia kaip antidepresantai. A. G. suprato, kad jis augino psichiką veikiančius grybus, kuriuos reikia valgyti, kad būtų galima patirti tam tikrus pojūčius. A. G. augino minėtus augalus savo tikslams. Su L. Ž. jis yra paragavęs grybų, L. Ž. kažkiek pasiimdavo jų ir su A. G. žinia, ir be jo žinios. Su L. Ž. taip pat parūkydavo „žolės“. A. G. porą kartų buvo paėmęs „žolės“ iš L. Ž. neatsiklausęs. Tai darė, nes norėjo parūkyti, o kanapių neturėjo. Ne visada pavykdavo rasti „žolės“ pas L. Ž.. Kalbėdavo, kad taip nereikia daryti. Nepamena, ar L. Ž. sakė, kad reikia grybų kitiems asmenims. A. G. yra skambinęs L. Ž. dėl grybų, kad pažiūrėtų, ar viskas gerai, nes A. G. dažnai būdavo išvažiavęs. Bute buvo rastos svarstyklės (kartais naudojo jas) ir nenaudojamos plastikinės dėžės. L. Ž. kambaryje buvo rasti maišeliai. Naudojosi telefono numeriu, kurio paskutiniai skaičiai buvo „(duomenys neskelbtini)“. Pasak A. G., bute buvo aštuonios porcijos grybų po du gramus, gal šešiolika gramų, o specialisto išvadoje nurodyta kitaip, nors tai nėra grybai, tik viena iš augimo proceso dalių (grybiena). Dėžėje grybai buvo išmetimui, nes nebuvo tinkami vartoti. Taip pat turėjo būti ne daugiau kaip 25 g ar 30 g „žolės“, nes buvo tiek įsigijęs. Laikė kanapes vienoje spintelėje, tik skirtinguose indeliuose, nes buvo skirtingos rūšies kanapės. Plastikinių maišelių nenaudojo pakuoti kanapėms. Buvo skirtingi variantai, iš kurių buvo gavęs kanapių, ikiteisminio tyrimo metu nurodė asmenų, iš kurių įgijo jas, kontaktus. Naudojo kambaryje rastus smulkintuvą ir pypkę, kurie buvo skirti rūkymui.

Su A. K. bendraudavo, šis pasikviesdavo A. G. į sodybą atlikti kokius nors darbus ir A. G. atsiveždavo parūkyti „žolės“. Bylai reikšmingu laiku A. K. paskambino ir paprašė kanapių. A. G. turėjo šiek tiek kanapių, kadangi jis yra skolingas A. K., todėl turėjo susitikti. A. G. pasiėmė su savimi „žolės“ (1,8 g), kurią įsidėjo į kuprinę. Kartu ėjo ir L. Ž.. A. G. paprašė A. K. pavežti, nes jie ruošėsi važiuoti iki prekybos centro. „Žolė“ buvo maišelyje. Atrodo, kad ji jau buvo įgyta maišelyje, L. Ž. lyg nematė, kad jis dėjo narkotinę medžiagą į kuprinę. Jis su L. Ž. įsėdo į automobilį, šiek tiek pakalbėjo ir buvo sulaikyti. A. G. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o L. Ž. – jam už nugaros. Kuprinę pasidėjo prie savęs, kur sėdėjo.

Kai buvo apklausiamas pas tyrėją, nelabai, ką kalbėjo. Jis netikrino, ką tyrėja surašė apklausos protokole, ir pasitikėjo ja. Nesakė tyrėjai, kad gavo „žolę“ iš L. Ž.. L. Ž. gal kažkada vakarėlio metu ir sakė apie grybų auginimą. L. Ž. gal porą kartų buvo paėmęs svarstykles.

Jam nebuvo išaiškinta teisė dėl gynėjo, buvo pokalbis sulaikymo vietoje, vienas iš pareigūnų darė spaudimą prisipažinti. Jam nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų. Tyrėjas dalyvavo kratoje, kitą dieną dar apklausė jį areštinėje, tačiau nieko nerašė. Jis davė parodymus nedalyvaujant gynėjui.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad jam prireikė įsigyti kanapių, todėl paskambino A. G. ir paklausė, ar yra galimybė jų gauti, nes žinojo, kad A. G. turėjo kanapių (nežinojo, iš kur jis gauna kanapių). Susitarė susitikti. A. G. paklausė jo, ar galėtų A. G. ir draugą pavežti. A. K. sutiko. Susitikus jie buvo sulaikyti. Su A. G. pažįstami nuo studijų laikų, prieš kokius trejus metus atnaujino bendravimą. Anksčiau buvo keli kartai, kai jis kreipėsi į A. G. dėl kanapių įgijimo. Šiuo atveju jis prašė 2 g kanapių. A. G. buvo jam skolingas 100 Eur, todėl A. K. sakė, kad šį kartą dalį tos sumos padengs kanapių kaina. Susitikimas įvyko apie 16–17 val. prie parduotuvės „Iki“. Jis atvažiavo su automobiliu „Subaru“. A. G. atėjo su L. Ž., vienas atsisėdo į automobilio priekį, o kitas – į transporto priemonės galą. Jie pasisveikimo, A. K. atidavė pakelį su tabaku ir tada juos sulaikė policininkai. Bendravimas iki sulaikymo truko apie vieną ar kelias minutes. Nebuvo kalbėta automobilyje apie kanapes, nes viskas buvo suderinta telefonu. Iki įvykio nepažinojo L. Ž.. Sulaikius policijos pareigūnai paėmė kuprinę, kurią A. G. atsinešė su savimi ir pasidėjo prie savęs, ir kažką ištraukė. Nežinojo, kad A. G. augina grybus.

A. K. iki nagrinėjamo įvykio retai vartodavo kanapes, padarė išvadas, anksčiau nevartojo kitokių narkotinių medžiagų.

Liudytojas Š. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal gautą informaciją netoli (duomenys neskelbtini) buvo pranešta, kad pardavinėjamos draudžiamos medžiagos, buvo sulaikytas pirkėjas ir pardavėjas, gal buvo sulaikyti trys asmenys. Asmenys buvo automobilyje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Buvo atlikta asmenų krata ir automobilio krata. Kiek atsimena, priekyje keleivio vietoje esančioje kuprinėje buvo rastos galimai narkotinės medžiagos (žolinės kilmės). Nebendravo su įtariamaisiais. Bute nedalyvavo atliekant kratą.

Liudytoja B. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo atliekami procesiniai veiksmai dėl narkotinių medžiagų platinimo. Vyriausiasis tyrėjas A. G. paskambino ir pranešė, kad yra sulaikyti asmenys, platinantys narkotines medžiagas, todėl reikės atvykti ir atlikti kratą bute. Buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo sulaikyti asmenys, nuėjo į gyvenamąją vietą ir atliko kratą, kur buvo rastos galimai narkotinės medžiagos. Ji, būdama virtuvėje, pildė procesinius dokumentus, o kolegos ieškojo draudžiamų daiktų. Bute buvo gal du kambariai, virtuvė ir „tamsus“ kambarys, ten buvo rastos plastikinės dėžės su augalinės kilmės grybais. Galimos narkotinės medžiagos buvo rastos kambariuose ir „tamsiame“ kambaryje, bet tiksliai negali pasakyti, kas ir kur buvo rasta. Kratos metu dalyvavo sulaikyti asmenys, tačiau nebendravo su jais. Ji pildė kratos protokole tai, ką surasdavo kolegos. Taip pat buvo rasti maišeliai su narkotinių medžiagų likučiais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojos B. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad pirmajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-06155-20 dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl narkotinių medžiagų platinimo. 2020 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini), 13.30 val. pagal gautą informaciją nustatyta, kad pas asmenis – L. Ž. ir A. G., kurie gyvena kartu tuo pačiu adresu, gali atvykti asmuo įsigyti narkotinių medžiagų. Grupės vyriausiasis A. G. pranešė, kad minėtą dieną reiks vykti daryti kratą pas A. G. ir L. Ž.. Minėtus asmenis kolegos turėjo sulaikyti narkotinių medžiagų perdavimo metu. O jie, t. y. ji, K. S., N. P. ir A. G. turėjo vykti daryti kratą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Su A. G. ir L. Ž. buvo nuvykta į jų butą, kur jie kartu gyvena, jiems buvo paskelbta Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atlikti kratą. Užėjus į butą, pamatė du kambarius ir sandėliuką, esantį tarp dviejų kambarių, koridoriaus gale. Kambaryje Nr. 1 (kaip yra nurodyta kratos protokole), kuris buvo po dešine puse, iš karto už virtuvės, priklausiusiame A. G., asmuo pats tai pasakė ir iš karto savanoriškai pateikė metalinę žalsvos spalvos dėžutę su užrašu „TWINGS“ su viduje esančiais polietileniniais užsegamais bespalviais maišeliais, kuriuose buvo augalinės kilmės žalsvos spalvos narkotinės medžiagos („žolė“). Vėliau jie pradėjo apžiūrinėti A. G. kambarį, kuriame dar rado daugiau narkotinių medžiagų; viskas, kas buvo rasta, buvo įrašyta į 2020 m. gegužės 28 d. kratos protokolą. Taip pat kambaryje ant spintos buvo plastikinė dėžė su neaiškios kilmės grybais ir stiklainiai su grybiene. Tarp daiktų pas A. G. buvo rasti tušti polietileniniai maišeliai narkotinėmis medžiagoms fasuoti, svarstyklės ir kiti daiktai. Nuėjus į kambarį Nr. 2, kuris buvo po kaire puse, minėtas kambarys priklausė L. Ž., asmuo pats nurodė, kad tai – jo kambarys. Apžiūrėjus minėtą kambarį, kiek pamena, pas L. Ž. nieko nerado, tik tuščią polietileninį maišelį su galimai narkotinių medžiagų likučiais ir kitus tuščius maišelius. Kambarys Nr. 3 (sandėliukas), galimai kratos protokole tai nebuvo pažymėta, yra tarp kambario Nr. 1 ir kambario Nr. 2, priešais įėjimo į butą duris. Sandėliuke, ant lentynos, buvo rasta plastikinių bespalvių dėžių su viduje esančiomis augalinės kilmės (grybo pavidalo) galimai narkotinėmis medžiagomis ir dėžė su viduje esančiais 15 vnt. įvairios talpos stiklainiais su augalinės kilmės medžiagomis. Taip pat buvo rastos 3 plastikinės bespalvės dėžės su viduje esančiais augalinės kilmės medžiagų likučiais. Paklausus A. G. ir L. Ž., kam priklauso sandėliukas, A. G. prisipažino, kad ši patalpa priklauso jam ir būtent jis augina grybus (1 t., b. l. 134–136).

Liudytoja patvirtino, kad perskaityti parodymai yra jos ir teisingi.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gauta informacija iš Kriminalinės žvalgybos valdybos ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl L. Ž., kad šis pardavinėja narkotines medžiagas dirbdamas bare ir siūlydamas jas asmenims. Ikiteisminio tyrimo eigoje paaiškėjo, kad kartu su L. Ž. bute gyveno draugas, kuris, kaip vėliau suprato, kartu pardavinėjo narkotines medžiagas. Dėl šio draugo taip pat taikytos tam tikros priemonės. Po tam tikro laiko sužinojo, kad klientas susitiks su pardavėjais, todėl buvo priimtas sprendimas sulaikyti asmenis. Jie buvo sulaikyti netoli prekybos centro. Po to, buvo atlikta krata bute, kur rastos draudžiamos medžiagos.

Liudytojas vadovavo tyrimui iki sulaikymo. Prieš sulaikymo asmuo skambino, kad jam reikia narkotinių medžiagų. Jis su kolegomis Š. D. ir N. P. sulaikė asmenis, sėdėjusius automobilyje. Buvo rasta A. G. kuprinė, kurioje buvo narkotinės medžiagos (galbūt „žolė“). Asmenys reagavo ramiai, nesipriešino. Pirkėjas neneigė, kad jis kartais nusiperka kanapių, tačiau sakė, kad daugiau taip nedarys. Kratos bute metu (dalyvaujant abiem kaltinamiesiems) taip pat dalyvavo pareigūnės K. S. ir B. M.. Atėjus į butą, krata buvo pradėta nuo A. G. kambario. Ten buvo daug augalų, kaltinamasis sakė, kad jis domisi augalais ir augina juos. Šiame kambaryje buvo rasta augalinės kilmės medžiagos. Po A. G. kambario buvo nueita į L. Ž. kambarį, kur rasta nemažai maišelių (pakelių), o keliuose iš jų buvo baltos spalvos miltelių likučiai (tokie maišeliai buvo ant stalo ar stalo stalčiuje, jie nebuvo paslėpti; nors nerado jų, bet asmeniškai matė). Vėliau atvažiavo kinologas su šunimi, kuris nurodė į „tamsų“ kambarį, kuris buvo tarp dviejų kambarių. Sandėliuke ant lentynų buvo grybai sudėti į dėžes, prijungtos stalinės lempos, padėtos folijos, t. y. buvo matyti, kad augimui pasiruošta. Kitos dėžės buvo paliktos, pats A. G. sakė, kad buvo ir nepavykusių bandymų užauginti grybų. Grybai buvo supakuoti ir išvežti į policijos komisariatą. Grybai priklauso A. G., kuris detaliai pasakojo, kaip sekasi auginti. L. Ž. gal ir nieko nepasakojo, bet, taikant priemones, nustatyta, kad jie žinojo apie vienas kito veiklą (jei nebūdavo vieno namuose, tai skambindavo ir sakydavo paduoti klientui medžiagas). A. G. sakė, kad jie keitėsi medžiagomis: jis turėjo augalinės kilmės medžiagos, o L. Ž. – sintetinės. kratos protokolas buvo pildomas bute, jį pildė B. M.. Kaltinamųjų sulaikymo metu sulaikytiems buvo išaiškinta turėti gynėją.

Kaltinamieji bendraudavo telefonu su pirkėjais, sakydavo, ar turi ar ne medžiagų, L. Ž. sakydavo kainą devyniasdešimt eurų, tai turėjo būti koks kokainas, nes „žolės“ kaina gerokai mažesnė. Be to, kaltinamieji žinojo vienas apie kito veiklą, nes A. G. sakė, kad padavė jo klientui medžiagų, o L. Ž. supyko. Apie narkotines medžiagas sprendė iš telefoninių pokalbių frazių, nes apie kokainą nesakoma, kalbama apie sportą ir pan., o grybai buvo minimi telefoniniuose pokalbiuose.

Liudytoja M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą byloje. Įtariamojo apklausos procedūra yra standartiška – įteikiamas pranešimas apie įtarimą, asmuo duoda parodymus, kurie fiksuojami protokole, po to užduodami papildomi klausimai ir asmuo susipažįsta su protokolu bei pasirašo. Šiuo atveju A. G. pasakojo, kaip augina grybus, sakė, kad jis gyveno bute su L. Ž., šis bandė grybus, mainėsi medžiagomis, kartais duodavo pinigų, bet netikslino sumų. A. G. buvo apklausiamas tris kartus. Jam buvo išaiškintos įtariamojo teisės. Advokatas turėjo dalyvauti tikrai, nes buvo vykdoma apklausa. A. G. apklausoje buvo ramus, nesakė, kad jam buvo daromas poveikis. Kiekvienam įtariamajam duodama perskaityti apklausos protokolą ir pasirašyti.

Liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo daroma krata bute. Ji gavo pranešimą vykti atitinkamu adresu, kažkas iš pareigūnų liko prie automobilio, o ji su kolegomis (B. M., A. G. ir N. P.) vyko į butą, kur gyveno kaltinamieji. Kadangi kaltinamųjų buvo du, todėl, kol viename kambaryje buvo atliekama krata, ji prižiūrėjo L. Ž. ir stebėjo, kaip atliekama krata. Kito kambario kratoje dalyvavo intensyviau, jos metu buvo rasta daug neaiškių augalų, grybų. Grybai iš esmės rasti A. G. kambaryje, taip pat bendro naudojimo patalpoje (sandėliuke). Atrodo, kad A. G. prisipažino, kad augina grybus. L. Ž. kambaryje kažkas buvo rasta, gal šiukšlių dėžėje ar kur kitur.

Liudytojas N. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną darbe kolegos paprašė pagalbos, nes nustatyta, kad galimai prekiaujama narkotinėmis medžiagomis ir reikės sulaikyti žmogų. Jis su kolegomis laukė prie asmens namų, kai asmenys įsėdo į automobilį ((duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Iki“), jie buvo sulaikyti. Iš viso buvo sulaikyti trys asmenys. Buvo rastos medžiagos, tačiau nežino, kokios ir kur. Jis atliko kratą bute, buvo rasta „žolės“, grybų. Dar dalyvavo kolegos A. G., K. S. ir B. M.. Prisimena, kad grybai buvo „tamsiame“ kambaryje. Neatsimena, kam priklausė „tamsus“ kambarys. Tiksliai nepamena, ar viename, ar abiejuose kambariuose rasta draudžiamų medžiagų. Neatsimena, ar buvo rasta kitų įtartinų daiktų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo N. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba tyrėju, kiek žinoma, pirmajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-06155-20 dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl narkotinių medžiagų platinimo. Nežino visų aplinkybių bylos, nes dirba kitoje grupėje, ir jo buvo paprašyta pagelbėti kolegoms. Buvo paaiškinta, kad teks dalyvauti sulaikant asmenis, kurie galimai platina narkotines medžiagas, po to jų bute reikės atlikti kratą. 2020 m. gegužės 28 d. pagal gautą informaciją iš vyriausiojo tyrėjo A. G. reikėjo vykti adresu (duomenys neskelbtini). Apie 13.30 val. iš minėto adreso turėjo išeiti įtariamieji A. G. ir L. Ž., kurie galimai turėjo su savimi narkotinių medžiagų, ir turėjo jas perduoti kitam asmeniui, kiek pamena, A. K.. Asmuo, vairuojantis automobilį Subaru Forester, v/n neatsimena, turėjo jų laukti prie parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilio stovėjimo aikštelėje. Visi trys asmenys buvo sulaikyti įvykio vietoje, buvo atlikta dalinė apžiūra, taip pat apžiūrėtas automobilis, kurio viduje buvo rasta priekyje gulėjusi kuprinė. A. K. parodė, kad ši kuprinė yra ne jo, o A. G.. Apžiūrėjus kuprinę, buvo rasta narkotinė medžiaga. Vėliau radijo ryšiu į įvykio vietą taip pat atvyko papildomos pajėgos V1112 iš jų komisariato, tai – tyrėja K. S. ir vyresnioji tyrėja B. M.. Visi jie turėjo nuvykti atlikti kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyvena A. G. ir L. Ž.. Atvykus minėtu adresu ir užėjus į butą, A. G. iš karto parodė, kur jo kambarys, kratos protokole minėtas kambarys žymimas kaip Nr. 1, kitas kambarys – Nr. 2 priklausė L. Ž., tarp kambario Nr. 1 ir kambario Nr. 2 buvo dar kambarys Nr. 3, t. y. jis labiau buvo panašus į sandėliuką. Prieš atliekant kratą, kiek pamena, A. G. jau pateikė dėžutę, kurioje buvo narkotines medžiagos. Apžiūrint jo kambarį, taip pat dar buvo rasta įvairiose vietose narkotinių medžiagų – ant spintos buvo plastikinė dėžė su grybais, buvo rastas stiklainis su grybiene, taip pat svarstyklės, tušti polietileniniai maišeliai narkotinėms medžiagoms fasuoti ir kiti draudžiami daiktai. Tiksliai nurodyti vietos, iš kur buvo viskas paimta, negalės, todėl prašo vadovautis 2020 m. gegužės 28 d. atliktos kratos protokolu. Apžiūrint kitą kambarį Nr. 2, kuris priklausė L. Ž., jame buvo rastas tik tuščias pakelis su galimai narkotinių medžiagų likučiais. Apžiūrint sandėliuką, t. y. trečią kambarį kaip nurodyta kratos protokole, buvo rasta daug plastikinių dėžių su grybais ir stiklainiais su auginama grybiene, kaip įtariama, narkotine medžiaga. A. G. prisipažino, kad šis kambarys priklauso jam ir jis augina šiuos grybus (1 t., b. l. 130–132).

Liudytojas patvirtino, kad perskaityti parodymai yra jo ir teisingi. Papildė, kad neatsimena, kur konkrečiai buvo rasti maišeliai.

Specialistė N. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra Kriminalistinių tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja. Byloje ji atliko du tyrimus. Grybai duoda priklausomybę ar kažkokį poveikį, jie yra atitinkamos medžiagos, kai užauga, juose nustatoma narkotinė medžiaga. Kol grybai nesuauga, narkotinės medžiagos nėra. Ji nustatė narkotinę medžiagą tik grybuose. Atidarius stiklainius, dalis grybų jau buvo džiovinti. Grybus, kurie buvo stiklainiuose, nupjovė ir paliko džiūti. Po to, padarė tyrimą ir parašė išvadą. Grybienos ir kukurūzų netyrė. Puošnioji – sumaltas augalas (žali milteliai). Kai gauni kanapių sėklas, reiktų užauginti sėklą ir ištirti kanapes, kad galima būtų nustatyti, ar kanapės yra narkotinės. Kol grybai buvo pradedami tirti, jie galėjo užaugti.

Byloje esančiose suvestinėse užfiksuoti L. Ž. ir A. G. telefoniniai pokalbiai vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 43–56, 60–61, 64–67). Pokalbių suvestinės patalpintos į kompaktinius diskus, kurie prijungti prie bylos. Telefoniniai pokalbiai perklausyti teisiamuosiuose posėdžiuose, o kaltinamieji pateikė paaiškinimus dėl telefoninių pokalbių turinio.

2020 m. gegužės 28 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos atlikimo vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 1, kuris yra po dešine, iš karto už virtuvės, A. G. savanoriškai pateikė metalinę žalsvos spalvos dėžutę su užrašu „TWINGS“ su viduje esančiais 3 polietileniniais užsegamais bespalviais maišeliais, kuriuose yra augalinės kilmės žalsvos spalvos narkotinės medžiagos („žolės“). Kambaryje Nr. 1 palei kairiąją sieną yra juodos spalvos spinta su uždaromis ir atviromis spintelėmis, kurioje rastas bespalvis stiklainis su augalinės kilmės medžiaga. Spintoje esančiame baltos spalvos maiše rastas susuktas ir užveržtas maišelis su augalinės kilmės medžiaga. Žalios spalvos plastikinėje dėžutėje, kuri buvo spintoje, rasti 2 polietileniniai užsegami bespalviai maišeliai su atskirai sudėtomis geltonos ir pilkos spalvos apvaliomis augalinės kilmės sėklomis. Spintelėje palei sieną ties įėjimu į kambarį, dėžutėje nuo mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ buvo rastas folijos rutuliukas su gelsvai raudonos spalvos augalinėmis medžiagomis. Ant spintos rasta plastikinė bespalvė dėžė su viduje esančiomis augalinės kilmės (grybo pavidalo) narkotinėmis medžiagomis. Kambaryje Nr. 1 drabužių spintoje rastas apvalus stiklainis rudos spalvos dangčiu su viduje į maistinę plėvelę susukta augalinės kilmes narkotine medžiaga bei likučiais stiklainio viduje. Kambaryje Nr. l spintoje už televizoriaus rastas plastikinis bespalvis užsegamas maišelis su viduje 12 įvairių dydžių, taipogi plastikiniais bespalviais užsegamais maišeliais su likučiais, galimai, narkotinių medžiagų. Kambaryje Nr. 1 drabužių spintoje buvo rastas metalo spalvos užsegamas maišelis su 27 vieno dydžio plastikiniais bespalviais užsegamais maišeliais, metalo spalvos užsegamas maišelis su plastikiniame bespalviame užsegamame maišelyje esančiu stiklo gabalu ir metalo spalvos užsegamas maišelis, kurio viduje yra 4 folijos lankstinukai, įvairių dydžių, su vizualiai matomais juodos spalvos, apvaliais antspaudais. Kambaryje Nr. 1 drabužių spintoje rudos spalvos popieriniame maiše su užrašu „FASHION ZONE“ buvo rastas plastikinis baltos spalvos maišelis su augalinės kilmės žolelėms. Kambaryje Nr. 1 drabužių spintoje rastas plastikinis bespalvis maišas su rudos spalvos augalinės kilmės 2 dalių briketais. Minėtame kambaryje ant lentynos rasta metalinė dėžutė su viduje esančiais plastikiniais bespalviais užsegamais maišeliais, kuriuose yra augalinės kilmės medžiagos. Maišelyje su užrašu „Kratom Green 5 Gram“ yra žalsvos spalvos milteliai, o maišelyje be užrašo – augalinės kilmės apvalios medžiagos. Kambaryje Nr. 1 spintoje rastas bespalvis stiklainis su juodai baltomis smulkintomis augalinės kilmės medžiagomis. Kambaryje Nr. 1 spintoje rastas bespalvis stiklainis su geltonos spalvos augalinės kilmės apvaliomis medžiagomis, pasidengusiomis balta pluta. Minėtame kambaryje ant kėdės rastas suplyšęs popieriaus lapas su augalinės kilmės narkotinių medžiagų likučiais, metaliniu tabako smulkintuvu, kurio viduje juntamas aitrus narkotinių medžiagų kvapas, ir medinė pypkė, kurios galvutė apvyniota folija, bei žiebtuvėlis. Kambaryje Nr. 2, kuris yra priešingai nei kambarys Nr. 1, kairėje buto pusėje, stalo antrame stalčiuje rastas plastikinis bespalvis užsegamas maišelis su viduje esančiais vieno dydžio, taipogi plastikiniais bespalviais užsegamais maišeliais. Tame pačiame stalčiuje rasti plastikiniai bespalviai užsegami maišeliai, su viduje esančiais likučiais. Kambaryje Nr. 1 rastos apvalios juodos spalvos svarstyklės. Kambarys Nr. 3 yra tarp kambario Nr. 1 ir kambario Nr. 2, priešais įėjimo į butą duris. Kambaryje Nr. 3 ant lentynos rasta plastikinė bespalvė dėžė su viduje esančiomis augalinės kilmės (grybo pavidalo) galimai narkotinėmis medžiagomis, 3 dėžės su viduje esančiais folijos lakštais, su skylutėmis, taipogi plastikinė bespalvė dėžė su viduje esančiais 15 vnt. įvairios talpos stiklainių su augalinės kilmės medžiagomis. Kambaryje Nr. 3 taipogi rastos 3 plastikinės bespalvės dėžės su viduje esančiais augalinės kilmės medžiagų likučiais. Kratos metu rasti ir paimti objektai pateikti cheminiams tyrimams. Kratos metu fotografuota, nuotraukos prijungtos prie bylos (1 t., b. l. 81–99).

2020 m. gegužės 28 d. kratos protokole užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. K., stovintis (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Apžiūrimas automobilis dalyvaujant savininkui A. K., apžiūrint automobilio bagažinę, matyti ventiliatorius, daugiau tyrimui reikšmingų daiktų nėra, ant galinės automobilio sėdynės yra vaikiška kėdutė, sudėti arbatos pakeliai, vaikiška kepuraitė. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės yra pilkos spalvos kuprinė, joje rudos spalvos striukė, viršutiniame kuprinės skyrelyje yra geltonos spalvos tabako pakuotė su joje esančia žolinės kilmės medžiaga (tabako kvapas), kuprinės didžiajame skyriuje yra oranžinės spalvos tabako pakuotė „Stanley“ su augalinės kilmės galimai narkotinėmis medžiagomis, aštraus kvapo, pakuotėje yra 3 polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės galimai narkotinėmis medžiagomis, 2 pakeliai su popierėliais tabakui sukti, augalinės kilmės medžiaga, susukta į cigaretės formą. Kuprinėje yra baltos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su apsauginiu dėkliuku, juodos spalvos piniginė, kurioje 50 Eur banknotais (2x20, 1x10), 5,45 Eur monetomis, baltos spalvos sulankstytas popierėlis, kuriame yra augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga (aštraus kvapo). Kratos metu rasti ir paimti objektai su galimai narkotinėmis medžiagomis pateikti cheminiams tyrimams, kiti kratos metu paimti objektai apžiūrėti, nufotografuoti ir grąžinti A. G.. Kratos metu fotografuota, nuotraukos prijungtos prie bylos. (1 t., b. l. 102–108; 116–123).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad:

1) ant vieno plastikinio maišelio (vokas Nr. 1), 2020 m. gegužės 28 d. rasto ir paimto kratos metu pas L. Ž., (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino –ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos – pėdsakai. Ant antro plastikinio maišelio (vokas Nr. 1), 2020 m. gegužės 28 d. rasto ir paimto kratos metu pas L. Ž., (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino – pėdsakai;

2) nuoplovose (vokas Nr. 2), paimtose nuo L. Ž. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 139–140).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad:

1) objektai, paimti 2020 m. gegužės 28 d. automobilio Subaru forester kratos metu iš A. G. kuprinės yra:

– žalsva augalinė medžiaga iš trijų plastikinių užspaudžiamų maišelių yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 1,790 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 %);

– žalsva augalinė medžiaga iš suktinės yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,110 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,9 %);

– kanapės iš sulankstytame popieriaus lape esančio augalinių medžiagų mišinio yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,011 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos nustatyti negalime dėl mažo pateiktos medžiagos kiekio;

– rudos spalvos augalinės medžiagos iš dviejų paketų su užrašu „STANLEY“ sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta;

2) ant metalinio smulkintuvo ir pypkės vidinių paviršių, paimtų iš A. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos – pėdsakai (1 t., b. l. 146–148).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. sausio 12 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad:

1) rudos spalvos medžiagoje iš dėžės Nr. 1, kuri buvo paimta kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;

sausi grybai iš dėžės Nr. 2, kuri buvo paimta kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, kurių masė yra 19,889 g;

sausi grybai iš dėžės Nr. 3, kuri buvo paimta kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, kurių masė yra 33,55 g;

sausi grybai iš dėžės Nr. 4, kuri buvo paimta kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, kurių masė yra 1,670 g;

sausi grybai iš dėžės Nr. 5, kuri buvo paimta kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, kurių masė yra 15,656 g;

rudos spalvos medžiagoje iš dėžės Nr. 6, kuri buvo paimta kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;

rudos spalvos medžiagoje iš dėžės Nr. 7, kuri buvo paimta kratos metu pas įtariamąjį A. G. kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta.

2) sausi grybai iš šešių stiklainių iš dėžės Nr. 8, paimti kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, kurių masės yra: 9,108 g; 5,681 g; 6,573 g; 7,268 g; 9,192 g; 13,113 g; bendroji masė yra 50,935 g;

rudos spalvos medžiagose ir augalinės kilmės medžiagose iš dvylikos stiklainių iš dėžės Nr. 8, paimtose kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta.

3) sausi grybai iš stiklainio su rudos spalvos dangteliu Nr. 9, kuriame yra folijos ryšulys, rasti kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, kurių masė yra 0,239 g;

žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš folijos ryšulio iš stiklainio su rudos spalvos dangteliu Nr. 9, rasta kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 17,886 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,4 %;

4) žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš stiklainio su etikete „Iki rūgštynės“ (vokas Nr. 10), rasta kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 14,490 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,2 %;

ant metalinio indelio nuo arbatos „Twinings“ (vokas Nr. 10), rasto kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai;

rudos spalvos augalinės kilmės medžiagoje ir sėklose iš baltos spalvos plastikinio maišelio, supakuoto į popierinį maišelį „Fashion Zone“ (vokas Nr. 11), rasto kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;

pilkos spalvos augalo sėklos iš bespalvio plastikinio maišelio, supakuoto į popierinį maišelį „Fashion Zone“ (vokas Nr. 11), rasto kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra kanapių sėklos, kurių masė yra 0,049 g. Nustatyti, kokios rūšies yra tirti pateiktos kanapių sėklos (narkotinių ar pluoštinių kanapių), Centre nėra galimybės;

ant keturių folijos lankstinukų iš sidabrinio plastikinio maišelio (vokas Nr. 12), rasto kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta;

5) ant elektroninių svarstyklių (vokas Nr. 13), rastų kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino – ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos – pėdsakai;

ant stiklinės plokštelės iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 14), rastos kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), paviršiaus narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

6) ant plastikinio maišelio (vokas Nr. 15), rasto kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), paviršiaus rasti narkotinių medžiagų –– kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos – pėdsakai;

ant popieriaus lankstinukų (vokas Nr. 15), rastų kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), paviršių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta;

rudos spalvos medžiagoje iš folijos ryšulėlio (vokas Nr. 16), rasto kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra psichotropinės medžiagos – ?-9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė yra 0,002 g;

sausi grybai iš plastikinio ryšulėlio (vokas Nr. 16), rasti kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, kurių masė yra 1,747 g;

žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš dviejų plastikinių maišelių (vokas Nr. 17), rasta kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 8,909 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,6 %;

žalios spalvos sausos susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio su užrašu „Kratom Green“ iš metalinės dėžutės „mush magic“ (vokas Nr. 18), rasta kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – puošnioji vožtė ir jos dalys (Kratom (Mitragyna speciosa) plant), kurios masė yra 4,850 g;

pilkos spalvos augalo sėklos iš plastikinio maišelio, iš metalinės dėžutės „mush magic“ (vokas Nr. 18), rastos kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra kanapių sėklos, kurių masė yra 0,610 g. Nustatyti, kokios rūšies yra tirti pateiktos kanapių sėklos (narkotinių ar pluoštinių kanapių), Centre nėra galimybės;

pilkos spalvos medžiagoje iš plastikinio maišelio, iš metalinės dėžutės „mush magic“ (vokas Nr. 18), rastos kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;

geltonos spalvos augalo sėklose iš plastikinio maišelio, iš metalinės dėžutės „mush magic“ (vokas Nr. 18), rastose kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;

pilkos spalvos augalo sėklos iš penkių plastikinių maišelių (vokas Nr. 20), rastos kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra kanapių sėklos, kurių bendroji masė yra 11,444 g. Nustatyti, kokios rūšies yra tirti pateiktos kanapių sėklos (narkotinių ar pluoštinių kanapių), Centre nėra galimybės;

geltonos spalvos augalo sėklose iš trijų plastikinių maišelių (vokas Nr. 20), rastų kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;

juodos spalvos augalo sėklose iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 20), rastose kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;

rausvos spalvos augalo ankštyse iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 20), rastose kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;

sausi grybai iš dešimties plastikinių ryšulėlių iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 21), rasti kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, kurių masė yra 17,719 g;

sausi grybai iš septynių plastikinių ryšulėlių iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 21) rasti kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, kurių masė yra 12,613 g;

žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 22), rasta kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,774 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 12,6 %;

rudos spalvos medžiagoje iš voko Nr. 23, rastoje kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta;

8) ant dešimties plastikinių maišelių iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 19), rastų kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos – pėdsakai;

ant dviejų plastikinių maišelių iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 19), rastų kratos metu A. G. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta;

9) nuoplovose, paimtose nuo A. G. rankų (vokas Nr. 24) narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 155–162).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl gynybos keltų baudžiamojo proceso teisės klausimų

BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 171 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui.

Įgyvendinant BPK nuostatas, reglamentuojančias ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo subjektai savo veikloje vadovaujasi ir Rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 2018 m. vasario 14 d. redakcija), kurių 5 punkte įtvirtinta, kad sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos yra: 1) rezoliucija, 2) tarnybinis pranešimas, 3) prokuroro reikalavimas, 4) nutarimas; 6 punkte įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją dokumente, kai dokumente yra aiškiai nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai; pagal 6.2 papunktį rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti užrašoma kitame prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno tarnybiniame pranešime, jeigu pagal jį nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; pagal 61 punktą informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymių, gali surašydamas tarnybinį pranešimą pats pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti tyrimo veiksmus arba turi nedelsdamas kreiptis į atsakingą darbuotoją, turintį teisę pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – tam tikra turima informacija, be kita ko, apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.

2020 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. vasario 3 d. gauta informacija, jog L. Ž. galimai platina kokainą tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į gautą informaciją, 2020 m. vasario 11 d. buvo priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 7). Tą pačią dieną apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešta prokurorui (1 t., b. l. 1–2). Taigi nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pačiam nustačius galimos nusikalstamos veikos požymius, apie tai nurodžius tarnybiniame pranešime ir įgaliotam asmeniui užrašius rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju informacija, surinkta kriminalinės žvalgybos metu, buvo panaudota tik kaip pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toliau ikiteisminio tyrimo metu duomenys buvo renkami ir fiksuojami BPK nustatyta tvarka. L. Ž. ir A. G. pareikštas kaltinimas nėra grindžiamas jokiais kriminalinės žvalgybos pagrindu surinktais duomenimis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai kriminalinės žvalgybos duomenys buvo panaudoti tik kaip pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl jiems netaikomas reikalavimas patikrinti teisinį (ir faktinį) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą. Tokie reikalavimai yra taikomi, kai kriminalinės žvalgybos duomenys „perkeliami“ į baudžiamąją bylą ir jais kaip įrodymais grindžiamos byloje įrodinėtinos aplinkybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-129-976/2019, 2K-77-1073/2020). Atsižvelgiant į tai, priešingai, nei teigė L. Ž. gynėjas, šioje byloje nebuvo būtinybės aiškintis kriminalinės žvalgybos pagrindu surinktą informaciją prieš ginamąjį.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje A. G. ir jo gynėjas bylą nagrinėjant teisme nurodė aplinkybes, kad kaltinamajam nebuvo išaiškinta teisė į gynybą laikino sulaikymo metu, atliekant kratą. Kita vertus, liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sulaikytiems kaltinamiesiems buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, kaltinamieji nepateikė jokių prašymų, taip pat ir dėl gynėjų dalyvavimo, elgėsi ramiai. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėto liudytojo parodymais. Be to, A. G. nei 2020 m. gegužės 28 d. nutarime sulaikyti asmenį (2 t., b. l. 76 – 77), nei tos pačios dienos kratos, atliktos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), protokole (1 t., b. l. 81–82) neišreiškė jokių pastabų ar pretenzijų dėl jo galimai pažeistų teisių (jis pasirašytinai buvo supažindintas su šiais procesiniais dokumentais). Todėl negalima teigti, kad, atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus su A. G., buvo pažeistos jo kaip įtariamojo teisės.

Dėl L. Ž. ir A. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl A. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį

L. Ž. ir A. G. pareikštas kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. kad:

1) jie, veikdami kartu, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų;

2) A. G. augino nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų;

3) A. G. iš L. Ž. įgijo narkotinių medžiagų, kurias laikė savo gyvenamojoje vietoje;

Žemesnės instancijos teismas

4) L. Ž. iš A. G. įgijo psichotropinių medžiagų, kurias augino ir laikė savo gyvenamojoje vietoje; kurias vėliau policijos pareigūnai rado ir paėmė kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu.

Be to, L. Ž. ir A. G. pagal tą patį BK straipsnį kaip tęstine nusikalstama veika kaltinami tuo, kad nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku minėtas psichotropines ir narkotines medžiagas platino įvairiems asmenims asmeniškai ar per vienas kitą, vienas su kitu keitėsi turimomis draudžiamomis medžiagomis, L. Ž. duodant A. G. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), o iš A. G. mainais gaunant pagamintą psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis iki tol, kol jie buvo sulaikyti susitikę su A. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Žemesnės instancijos teismas

L. Ž. bylą nagrinėjant teisme neigė padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, o A. G. pripažino iš dalies kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo (nesutiko su narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekiais), taip pat nepatvirtino, kad jis neteisėtai veikė su L. Ž..

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Taigi BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslą patvirtina ne tik kaltininko parodymai, bet ir bylos faktinės aplinkybės: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis pas jį, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014, 2K-155-693/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta skirtingų psichotropinių ir narkotinių medžiagų – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, kanapės, puošnioji vožtė ir jos dalys, taip pat kanapių sėklos. Teismas nenustatė priežasčių abejoti byloje atliktais specialiais tyrimais nustatytomis medžiagų rūšimis.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, minėtos draudžiamos medžiagos, taip pat kanapių sėklos buvo rastos A. G. kambaryje ir sandėliuke („tamsiame“ kambaryje), esančiame tarp dviejų kaltinamųjų kambarių.

Nors L. Ž. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau tai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. L. Ž. teisme teigė, kad jis matė, jog A. G. bute augina grybus, pats L. Ž. su tuo niekaip nebuvo susijęs, jis kartais parūkydavo kanapių, kurių gaudavo iš kitų asmenų, o ne iš A. G.. L. Ž. neplatino jokių narkotinių medžiagų kitiems asmenims.

Šioje byloje yra svarbūs telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti atliekant abiejų kaltinamųjų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Bylą nagrinėjant teisme šie telefoniniai pokalbiai buvo perklausyti. Pažymėtina, kad L. Ž. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo vykdoma tam tikrą laiką, t. y. nuo 2020 m. vasario 13 d. iki jo laikino sulaikymo 2020 m. gegužės 28 d. (1 t., b. l. 18–19, 26–27), o A. G. – nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki jo laikino sulaikymo 2020 m. gegužės 28 d. (1 t., b. l. 26–27). Byloje nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku L. Ž. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15), o A. G. – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28).

Analizuojant telefoninių pokalbių turinį matyti, kad L. Ž. su skirtingais asmenimis paprastai net be jokios įžangos pradeda kalbėti apie skambučio esmę, pokalbiuose nekonkretizuojama pokalbio esmė, nei L. Ž., nei kitas pokalbio dalyvis konkrečiai neįvardija, ko vienas iš kito nori, tačiau jie abu supranta apie ką kalba. Be to, atitinkamais atvejais telefoniniai pokalbiai vykdavo vėliu paros metu dėl tik pokalbio dalyviams suprantamų priežasčių. Pavyzdžiui, 2020 m. vasario 14 d. 23.48 val. ir 2020 m. vasario 15 d. po vidurnakčio vykusių telefoninių pokalbių metų tarp nenustatyto asmens ir L. Ž. vartojamos frazės „puskė“, „vienas kablis penki“, „nol piatkė“, „keturi penki“ (2020 m. vasario 14 d. 23.48 val. telefoninis pokalbis); „dviem kartams“, „jūs svėrėt?“, „kiek svarstyklės rodo?“, „ten 0,5“, „aš gi pasveriu pats, ką manai, aš tau duosiu 0,2 vietoj 0,5“ (2020 m. vasario 15 d. 0.21 val. telefoninis pokalbis). Dėl pirmo telefoninio pokalbio L. Ž. paaiškino, kad buvo kalbama apie alkoholį, o dėl antro pokalbio – kad buvo kalbama apie sporto papildus. Kita vertus, teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis ar nenustatytas asmuo negalėjo tiksliai ir aiškiai užsiminti apie alkoholį ar sporto papildus. Neįtikėtina, kad L. Ž. iš abstrakčių frazių suprato iš karto, kad kitas asmuo pageidauja minėtų prekių. Pastebėtina ir tai, kad šie kaltinamojo pokalbiai vyko su tuo pačiu asmeniu. Pagal L. Ž. paaiškinimus, nenustatytas asmuo iš pradžių skambino dėl alkoholio, o vėliau – mažiau nei pusvalandžio – neva klausinėjo apie sporto papildus pamiršdamas apie alkoholį. Nelogiška skambinti iš pradžių dėl vienos prekės, o vėliau kito telefoninio pokalbio metu kalbėti visiškai apie kitą prekę. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad neįprastas laikas (vėlus paros metas) yra kalbėti apie L. Ž. įvardytas prekes, juo labiau nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių nenustatytam asmeniui apie vidurnaktį staiga prireikė, pavyzdžiui, sporto papildų. Teismas taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių apsimokėtų pirkti alkoholį ar sporto papildus būtent iš L. Ž., juolab byloje nenustatyta, kad kaltinamasis oficialiai užsiėmė tokiu verslu. Teismas pažymi, kad ir kituose byloje esančiuose telefoniniuose pokalbiuose neužfiksuota, kad kaltinamasis ar jo pašnekovas būtų tiesiogiai užsiminę apie alkoholį, sporto papildus ar kokias nors kitas prekes.

2020 m. kovo 28 d. 19.41 val., 2020 m. kovo 29 d. 16.54 val. ir tos pačios dienos 16.57 val. telefoninių pokalbių metu L. Ž. su tuo pačiu asmeniu kalbėjo: per pirmą pokalbį nenustatytas asmuo klausė apie „CC“ (L. Ž. paaiškinimu, tai yra aminorūgštys). Teismo vertinimu, nėra aišku, kodėl asmuo negalėjo nusipirkti sporto papildo legaliai iš parduotuvės, o buvo poreikis kreiptis būtent iš L. Ž.. Antro pokalbio metu tas pats nenustatytas asmuo jau nesidomėjo minėta preke, buvo kalbama apie pinigus, vartojamos frazės „turiu dar staffo?“, „vienas cielas“, „vienas čekis“. Trečio pokalbio metu L. Ž. jau prašė to paties nenustatyto asmens „tada paimk tą vieną, aš pažiūrėsiu, kas ten per...“. Kaltinamojo teigimu, šiuo atveju jau buvo kalbama apie alkoholio butelį. Neįtikėtina, kad iš itin trumpo telefono pokalbio abu pašnekovai suprato, kad buvo kalbama apie alkoholį, juolab nebuvo sutarta dėl alkoholio rūšies. Taigi L. Ž. nurodytas visiškai skirtingas pokalbio su tuo pačiu asmeniu priežastis, nors laikas tarp telefoninių pokalbių buvo ne itin didelis. Kaip ir prieš tai, telefoniniai pokalbiai vyko abstrakčiai, nutylint tam tikras aplinkybes.

L. Ž. taip pat gaudavo SMS žinučių su abstrakčiais klausimais. Pavyzdžiui, 2020 m. balandžio 10 d. 21.40 val. atsiųsta žinutė „apvaliulių, jei ką, galima?“, o L. Ž. iš karto atrašė neigiamai. Žodis „apvaliulės“ įprastai kalboje nėra vartojamas žodis. Iš kaltinamojo elgesio galima daryti išvadą, kad jis aiškiai žinojo, dėl ko jis gavo tokią žinutę, todėl jo teisiamojo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad jis nežino to, atmetamas kaip nepagrįstas. Tas pats nenustatytas asmuo 2020 m. balandžio 10 d. 21.44 val. klausė L. Ž. „gali kažką?“, kaltinamasis atsakė „atvarai tu ar ne“, į ką nenustatytas asmuo atrašė „ok“. Toks nekonkretus pokalbis, kurį abu pokalbio dalyviai suprato, rodo, kad jie suprato, kokiu tikslu nenustatytas asmuo kreipėsi į L. Ž., o šis žinojo, ko iš jo nori nenustatytas asmuo.

2020 m. gegužės 2 d. 2.18 val. telefoninio pokalbio metu L. Ž. su nenustatytu asmeniu kalba apie „cc“, kreatiną. Teismo vertinimu, vėlgi kalbėti apie sporto papildus, kaip teigė L. Ž., nakties metu yra nelogiškas elgesys.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. gegužės 2 d. 6.54 val. telefoninio pokalbio metu L. Ž. moteriai detaliai pasakoja apie kapanes, grybus, turinčius svaiginamą poveikį. Kiti telefoniniai pokalbiai, esantys tarp šio kaltinamojo ir nenustatytų asmenų irgi yra užšifruoto pobūdžio – 2020 m. gegužės 7 d. 20.07 val. kalbama apie „materiolą“, 2020 m. gegužės 9 d. 1.22 val. kalbama apie „duoną“. 2020 m. gegužės 16 d. 4.52 val. kalbama apie „kažką“; 2020 m. gegužės 24 d. 19.26 val. „suveikt vieną“. Visais atvejais L. Ž. iš užšifruotų pokalbių suprato, ko jo klausiama, jis kategoriškai atsakydavo.

Sprendžiant dėl L. Ž. kaltės, svarbūs telefoniniai pokalbiai tarp abiejų kaltinamųjų.

2020 m. kovo 27 d. telefoninio pokalbio tarp A. G. ir L. Ž. metu A. G. klausė „tu negali nueit į kambariuką, pažiūrėt, ar ten viskas gerai, ar ten neperaugę, ar neiškritę?; „o tai tą, tą, kur paėmei namo padėjai, ne?“. L. Ž. į klausimus aiškiai ir nedviprasmiškai atsakė. Taigi nors A. G. konkrečiai nenurodė, ko nori iš L. Ž., tačiau minėtas jo elgesys neleidžia abejoti tuo, kad jam buvo žinomas A. G. skambinimo tikslas, toks telefoninis skambutis nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

2020 m. balandžio 10 d. telefoninio pokalbio tarp abiejų kaltinamųjų metu abu kalba frazėmis „kiek tu imsi?“ „nu, tai 7“, „tipo viens ant vieno?“, „tada ten, kur ta dėžutė tokia“. A. G. nurodė, kur yra ta dėžutė. Pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji iškėlė skirtingas pokalbio versijas – A. G. teigė, kad buvo galimai kalbama apie grybus (šis kaltinamasis patvirtino, kad jis leisdavo L. Ž. paimti grybų), o L. Ž. tvirtino, kad buvo kalbam apie pinigų pasiskolinimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad šio telefoninio pokalbio metu vėlgi tiesiogiai nebuvo užsiminta apie ką konkrečiai buvo kalbama. L. Ž., iš karto nieko konkrečiai nesakydamas, paklausė A. G. „tu kur pasidėjai?“, o šis suprato tokį klausimą ir prasidėjo pokalbis. Akivaizdu, kad kaltinamiesiems buvo žinoma apie ką kalbama. Nekalbėjimas apie pokalbio dalyką tiesiogiai nėra logiškas elgesys, juolab apie tokį dalyką kaip pinigus. Nagrinėjamu atveju įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra abejonių, kad L. Ž. kalbėjo su A. G. apie narkotines medžiagas, o ne apie pinigus.

2020 m. balandžio 22 d. 15.19 val. telefoninio pokalbio metu nenustatytas asmuo pasakė L. Ž., kad galvoja užsukti pas kambarioką, gal jis kažką turi. L. Ž. suabejojo tuo. Nenustatytas asmuo paprašė paklausti L. Ž. paklausti kambarioko, „kaip ten pas jį reikalai“. Pažymėtina, kad L. Ž. 2020 m. balandžio 24 d. 14.23 val. paskambino A. G. ir pasakė, kad „man čia rašinėja dėl užaugo ten pas tave, neužaugo?“ A. G. atsakius teigiamai, L. Ž. pasakė, kad „tai gerai, tai aš atsiųsiu, nežinau, kaip prisiskambinsiu, atsiųsiu pas tave, ok?“ „tai bet 15 sakyk. Ok?“. A. G. pritarė. L. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad telefoninis pokalbis tarp kaltinamųjų, turbūt, vyko dėl grybų. A. G. kategoriškai patvirtino, kad šis telefoninis pokalbis buvo dėl grybų. Įvertinus abu telefoninius pokalbius, nėra abejonių, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad A. G. augina grybus, todėl teiravosi L. Ž., ar galėtų įsigyti jų iš A. G.. Būtent šiuo tikslu L. Ž. ir paskambino A. G., o šiam atsakius teigiamai, informavo, kad praneš apie tai suinteresuotą asmenį. Taip L. Ž. ir padarė 2020 m. balandžio 24 d. 20.25 val. telefoninio pokalbio metu. Kitas nenustatytas asmuo 2020 m. gegužės 9 d. 16.26 val. vėl klausė L. Ž., ar gali užsukti pas „kambarioką“ (A. G.). Kaltinamasis atsakė teigiamai. Nenustatyta, kad A. G. kokiais nors tikslais bendrautų su L. Ž. pažįstamais asmenimis. Be to, jei tokie asmenys pažinotų A. G., jie patys tiesiogiai kreiptųsi į A. G., o ne pirma į L. Ž..

2020 m. gegužės 9 d. 16.27 val. telefoninio pokalbio metu L. Ž. liepė paimti A. G. „vieną faktūrą sąskaitos už praeitą mėnesį“, kurią turės paimti vienas žmogus. Įvertinus ankstesnį kaltinamųjų bendravimą, neįtikėtina, kad buvo kalbama apie sąskaitą faktūrą. Pažymėtina, kad A. G., net nepasitikslinęs suprato, kokią neva sąskaitą faktūrą paimti.

2020 m. gegužės 20 d. 15.24 val. telefoninio pokalbio metu A. G. prašo pažiūrėti L. Ž. dėžių, ar kas ten auga. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad kaltinamųjų bute esančiose dėžėse buvo auginami grybai.

Anksčiau aptartas telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys tarp L. Ž. ir nenustatytų asmenų, taip pat tarp jo ir A. G. neleidžia abejoti tuo, kad bylai reikšmingu laiku laikomos psichotropinės ir narkotinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys bei kanapės – buvo skirtos turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamu atveju L. Ž. suprato, kokiu tikslu laikomos minėtos medžiagos. Teismas taip pat netiki, kad L. Ž. ir A. G. santykiai buvo formalaus pobūdžio. Priešingai, telefoninių pokalbių turinys neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamieji gana dažnai bendraudavo tarpusavyje, taip pat ir nutylėdami tam tikras pokalbio detales. Akivaizdu, kad asmenys, kurie mažai tarpusavyje bendrauja, nesuprastų arba sunkiai suprastų pokalbio turinį, jei nebūtų kalbama aiškiai ir tiesiogiai.

Sprendžiant, ar laikomos psichotropinės ir narkotinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys bei kanapės – buvo skirtos turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, reikšminga ir tai, kad grybai buvo rasti skirtingose buto vietose, taip pat skirtingose dėžėse. Atlikus kratą, rasta nemažas kiekis plastinių maišelių su kanapėmis ar jų likučiais, taip pat didelis kiekis nepanaudotų plastikinių maišelių; aptiktos svarstyklės. Teismas taip pat atsižvelgia į šiame bute rastų psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekius – rasta ne daugiau kaip 154,018 g glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, taip pat šiek tiek daugiau kaip 40 g kanapių (antžeminių dalių). Nėra abejonių, kad asmeniniam vartojimui nėra būtina turėti minėtus psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekius. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir anksčiau aptartas telefoninių ir SMS žinučių turinys.

Nagrinėjamu atveju įvertinus visas aplinkybes, nėra abejonių, kad L. Ž. neteisėtai laikė su A. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), psichotropines ir narkotines medžiagas, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Teismas pažymi, kad A. G. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 29 d. nurodė kategoriškas aplinkybes, kad jis grybais dalinasi su L. Ž., o už šiuos mainus L. Ž. jam gauna „žolės“. Be to, L. Ž. draugai žino, kad A. G. augina grybus, todėl prašo L. Ž., kad L. Ž. imtų juos iš jo, tačiau pats iš to materialinės naudos negauna. Jei L. Ž. paimdavo grybus, A. G. už tai duodavo „žolės“, kurią suvartodavo pats (2 t., b. l. 86–88). Šioje apklausoje dalyvavo gynėjas, kaltinamasis pasirašytinai sutiko su surašytų parodymų teisingumu, nepateikė jokių pastabų. Todėl teigti, kad jam buvo daromas koks nors spaudimas, nėra pagrindo. A. G. 2021 m. sausio 28 d. papildomoje apklausoje taip pat iš esmės patvirtino nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 100–102). Minėti kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka telefoninių pokalbių turinį, todėl jo pakeisti parodymai teisme atmetami kaip nepagrįsti. L. Ž. teiginiai, kad jis tik kelis kartus be A. G. žinios paėmė grybų, prieštarauja aptartų telefoninių pokalbių turiniui, taip pat minėtiems A. G. teisiamajame posėdyje išsakytiems teiginiams, kad būdavo atvejų, jog L. Ž. imdavo grybų su jo žinia. Neįtikėtina, kad tame pačiame bute gyvenantys asmenys tik nutylėdami (pastebėję draudžiamų medžiagų trūkumą) imdavo vienas iš kito draudžiamas medžiagas. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių nenustatyta, kad tarp kaltinamųjų apskritai buvo kokių nors konfliktų dėl tokios situacijos. Priešingai, abu kaltinamieji gana draugiškai ir intensyviai bendravo tarpusavyje. Abejotina, ar būtų tokie santykiai, iš tiesų imant svetimas draudžiamas medžiagas visiškai be kito asmens žinios.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad L. Ž. ir A. G. keitėsi turimomis draudžiamomis medžiagomis, L. Ž. duodant A. G. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), o iš A. G. mainais gaunant pagamintą psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis.

Byloje taip pat nustatyta, kad A. K. susitarė su A. G. dėl kanapių įgijimo. Pats L. Ž. teigė, kad A. G. sulaikymo dieną pasakė, kad pas jį atvažiuos draugas, ir paprašė maišelių. L. Ž. davė jų (turėdavo maišelių, nes buvo nusipirkęs juos tabakui). A. G. sakė, kad ketina perduoti „žolę“. Taigi nėra abejonių, kad L. Ž. suprato, jog kitas kaltinamasis ketina platinti kanapes. Nepaisant to, remiantis L. Ž. parodymais, jis vis tiek davė A. G. maišelių įpakuoti kanapes. Tai rodo, kad jis sutiko su A. G. nusikalstamais ketinimais. Be to, anksčiau aptartų telefoninių pokalbių turinys, kaltinamųjų tarpusavio santykiai neleidžia abejoti, kad toks A. G. elgesys L. Ž. nebuvo netikėtas. Taigi L. Ž. aktyviais veiksmais prisidėjo, kad A. G. galėtų įgyvendinti savo nusikalstamą tikslą, t. y. jie veikė bendrai. Be to, nėra abejonių, kad L. Ž. žinojo, kodėl A. G. ėjo susitikti su A. K., ir sutiko su tuo. Todėl aplinkybės, susijusios su A. K., pagrįstai inkriminuotos abiem kaltinamiesiems.

Nagrinėjamu atveju A. G. baudžiamojo proceso metu pakeitė parodymus dėl to, iš kur jis įgijo kanapes, skirtas perduoti A. K.. Esant tokiems kaltinamojo parodymams, taip pat nesant kitų įrodymų, patvirtinančių, kad A. G. šiuo atveju įgijo kanapes iš L. Ž., teismas šalina šią aplinkybę iš kaltinimo.

L. Ž. ir A. G. taip pat inkriminuota alternatyvi BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta veika – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis nenustatyto kiekio narkotinių medžiagų įgijimas. Teismas pažymi, kad kiekviena iš BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Byloje nėra gautų patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iš ko L. Ž. ir (ar) A. G. įgijo inkriminuojamas narkotines medžiagas. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jiems pareikštame kaltinime pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Vien neteisėto draudžiamų medžiagų laikymo fakto nepakanka pripažinti, kad įrodyta, jog L. Ž. ir A. G. neteisėtai įgijo šias medžiagas.

Todėl L. Ž. ir A. G. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su jiems inkriminuojamų narkotinių medžiagų įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamiesiems padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

A. G. inkriminuota, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ir augino nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų, o iš L. Ž. įgijo narkotinių medžiagų; L. Ž. inkriminuota, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš A. G. įgijo psichotropinių medžiagų.

Kaltinamiesiems taip pat inkriminuota, kad jie nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku psichotropines ir narkotines medžiagas platino įvairiems asmenims asmeniškai ar per vienas kitą.

Teismas pažymi, kad ir šiuo atveju kaltinimas yra abstraktus, jame nėra nurodytos minėtos konkrečios aplinkybės. Be to, A. G. ir L. Ž. inkriminuotas draudžiamų medžiagų mainymasis, taigi akivaizdu, kad jie apsimainydami jomis, šias medžiagas ir įgydavo. Šiuo aspektu kaltinimas yra ir perteklinis. A. G. inkriminuota abstrakti veika – nenustatyto kiekio psichotropinių medžiagų auginimas. Psichotropinių ir narkotinių medžiagų konkretūs platinimo faktai (kada, kam, kur kokios medžiagos buvo išplatintos) nenustatyti. Byloje esantys telefoniniai pokalbiai reikšmingi iš esmės sprendžiant dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines/psichotropines medžiagas. Įrodymų, kurie patvirtintų konkrečius draudžiamų medžiagų platinimo faktus, nėra. Teismas dėl šių priežasčių šalina iš kaltinimo minėtas aplinkybes.

Kaltinamiesiems inkriminuotas neteisėtas disponavimas 12,103 g kanapių sėklomis. Teismas pažymi, kad, atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus, nebuvo galima nustatyti, kokios rūšies yra tirti pateiktos kanapių sėklos (narkotinių ar pluoštinių kanapių). Byloje kaip įrodyta aplinkybė gali būti pripažinta tik tuo atveju, kai yra ją patvirtinančių neabejotinų įrodymų. Nagrinėjamu atveju kanapių sėklose nenustačius ?9-tetrahidrokanabinolio kiekio, negalima daryti neabejotinos išvados, kad kanapių sėklos yra narkotinio pobūdžio, todėl laikytinos narkotine medžiaga. Visos abejonės yra vertinamos kaltinamųjų naudai, todėl teismas šalina iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį aplinkybes, susijusias su L. Ž. ir A. G. neteisėtu disponavimu kanapių sėklomis.

A. G. teisiamojo posėdžio metu ginčijo nustatytų draudžiamų medžiagų kiekius. Teismas su tuo sutinka tik iš dalies. Pirma, dėl grybų pasakytina, kad jie, taip pat grybiena buvo paimti 2020 m. gegužės 28 d. kratos metu dėžėse, stiklainiuose. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, grybai nebuvo nupjauti ar kitaip atskirti nuo jų buvimo vietos. Specialisto išvada surašyta 2021 m. sausio 12 d., kurioje nustatyta, kad iš viso nustatyta psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocibino ar psilocino, 154,018 g. Teismas, įvertinęs laiką, nuo aptariamų augalų paėmimo iki tyrimo atlikimo, jų ypatumus, buvimo vietą, negali atmesti versijos, kad galėjo užaugti dalis grybų ar jie paaugti pradėjus atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą. Todėl, vadovaujantis principu, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, pripažintina, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji neteisėtai disponavo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu minėtos psichotropinės medžiagos kiekiu, bet ne daugiau kaip 154,018 g. Tai, teismo vertinimu, nepažeidžia kaltinamųjų teisės į gynybą.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji turėjo bendrą tyčią neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga – puošniąja vožte ir jos dalimis (Kratom (Mitragyna speciosa) plant), kurios masė yra 4,850 g. Apie šią medžiagą iš esmės žinojo A. G., puošnioji vožtė buvo laikoma su jo žinia savo kambaryje. Todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad būtent A. G. neteisėtai disponavo šia medžiaga.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia ir veikė bendrai.

Taigi byloje įrodyta, kad L. Ž. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2020 m. gegužės 28 d. 14.28 val. neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotines ir psichotropines medžiagas, kai bute atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado jas ir paėmė: psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, turinčias psilocibino ar psilocino, kurių bendra masė yra tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bet ne didesnė kaip 154,018 g, taip pat narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių masės yra 17,886 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,4 %); 14,490 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,2 %); 8,909 g (?9–tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,6 %), 1,774 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 12,6 %), visos kartu paimtos šios narkotinės medžiagos masė – 43,059 g; o A. G. savo iniciatyva neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – puošniąją vožtę ir jos dalis (Kratom (Mitragyna speciosa) plant), kurios masė yra 4,850 g.

Be to, L. Ž. ir A. G. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko keitėsi turimomis draudžiamomis medžiagomis, L. Ž. duodant A. G. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), o iš A. G. mainais gaunant pagamintą psichotropinę medžiagą – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, iki 2020 m. gegužės 28 d. apie 14 val., kai A. G., iš anksto susitarus susitikti su A. K. dėl jam paruoštų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – perdavimo, A. K. 2020 m. gegužės 28 d. apie 13.55 val. automobiliu Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į automobilio stovėjimo aikštelę ties pastatu, (duomenys neskelbtini), A. G. su L. Ž. įlipus į minėtą automobilį, jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie automobilio kratos metu jame rado ir paėmė A. G. priklausančią kuprinę su joje buvusiais A. K. perduoti paruoštais trimis plastikiniais maišeliais su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių bendroji masė yra 1,790 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 %), vieną suktinę su ta pačia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,110 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,9 %), visos kuprinėje rastos ir paimtos narkotinės medžiagos masė yra 1,9 g.

L. Ž. ir A. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

A. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis ketino savo reikmėms įsigyti narkotinių medžiagų – kanapių. Be jo prisipažinimo tokią aplinkybę patvirtina kaltinamojo A. G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, telefoniniai pokalbiai, taip pat kiti bylos įrodymai. Kadangi A. K. nebaigė daryti nusikalstamos veikos ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnas, todėl pripažintina, kad jis pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nes jis siekė įgyti nedidelį kiekį kanapių.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia.

Jo nusikalstama veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126693/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126693/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

L. Ž. ir A. G. padarė tiesiogine tyčia vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamieji neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis. Jie veikė bendrininkų grupe kaip vykdytojai.

L. Ž. ir A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad kaltinamieji neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, kurių vartojimas daro mažesnę žalą nei psichotropinės (cheminiu pagrindu pagamintos) medžiagos. Kaltinamieji neteisėtai laikė ne daugiau kaip 154,018 g glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, taip pat šiek tiek daugiau kaip 40 g kanapių (antžeminių dalių). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 17 d.) (toliau – Rekomendacijos), nedideliu narkotinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių kiekiu laikoma ne daugiau kaip 5 g, o dideliu jų kiekiu – daugiau kaip 500 g; nedideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu laikoma ne daugiau kaip 5 g, o dideliu jų kiekiu – daugiau kaip 500 g. Taigi įvertinus L. Ž. ir A. G. neteisėtai laikytų narkotinių medžiagų kiekius, jie yra mažesni nei vidurkis nuo to dydžio, kuris laikytinas dideliu aptariamų narkotinių medžiagų kiekiu. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje įrodytas vienas faktas siekiant išplatinti kanapes trečiajam asmeniui (A. K.). Kaip minėta, kitų narkotinių medžiagų platinimo faktų (kada tiksliai, kokios ir kiek medžiagų buvo išplatinta, kokiems asmenims ir kitos aplinkybės), neabejotinai pagrindžiančių byloje surinktais įrodymais, nesurinkta.

Būtina įvertinti ir kaltinamųjų asmenybes. L. Ž. anksčiau nėra teistas (3 t., b. l. 125–126), po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl jo nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Jis anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, L. Ž. yra sumokėjęs paskirtas baudas (3 t., b. l. 127–130). Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo L. Ž. kelis kartus baustas administracine tvarka taip pat už nešiurkščius administracinius nusižengimus, tačiau vėlgi sumokėjo paskirtas baudas. Tai itin neigiamai necharakterizuoja kaltinamojo asmenybės. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), jis šiuo metu dirba, praeitos darbovietės teigiamai charakterizuojamas (3 t., b. l. 16). Taigi jis gauna legalias pajamas. Nenustatyta, kad po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo L. Ž. vartotų narkotines medžiagas. Taigi tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos šis kaltinamasis iš esmės laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

A. G. anksčiau nėra teistas (3 t., b. l. 131–132), po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl jo nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Jis anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, A. G. yra sumokėjęs paskirtas baudas (3 t., b. l. 133–136). Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo A. G. vieną kartą baustas administracine tvarka taip pat už nešiurkštų administracinį nusižengimą, tačiau vėlgi sumokėjo paskirtą baudą. Nors kaltinamasis nedirba, tačiau jis registruojasi Užimtumo tarnyboje. Nenustatyta, kad po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo A. G. vartotų narkotines medžiagas. Taigi tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos šis kaltinamasis iš esmės laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant, L. Ž. ar A. G. galimas bausmės švelninimas pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis.

Kaip minėta, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įstatymų leidėjas, įvertinęs šios nusikalstamos veikos pavojingumą, daromą žalą visuomenės narių sveikatai, įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę (tik realią laisvės atėmimo bausmę). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą už tokios rūšies sunkų nusikaltimą negalimas nei bausmės vykdymo atidėjimas, nei dalinis bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnio 2–3 dalys).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, L. Ž. ir A. G. už BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje nustatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, aiškiai būtų pažeistas teisingumo principas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, nepaneigiant paties nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, tačiau atsižvelgiant į jos padarymo aplinkybes, anksčiau visapusiškai įvertintos L. Ž. ir A. G. asmenybės nėra tokios, kurios sudarytų pagrindą izoliuoti juos nuo visuomenės. Kartu nebus pažeistas visuomenės interesas paskyrus kaltinamiesiems švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamieji neprisipažino padarę nusikalstamą veiką ar kad jų atsakomybę sunkina viena aplinkybė. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos esant tokiai situacijai.

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamiesiems pakankamą poveikį, kad jie suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui, o kartu leistų ir kontroliuoti kaltinamųjų elgesį kompetentingoms institucijoms. Tokia bausmė ne tik nubaus L. Ž. ir A. G. už jų padarytus nusikalstamus veiksmus, bet ir sulaikys juos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, byloje nustatytą L. Ž. ir A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jų asmenybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamiesiems už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinas 2 metų laisvės apribojimo bausmės terminas su vienu draudimu ir trimis įpareigojimais, išvardytais nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

V. Dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo žmonos A. K. atsakomybėn.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad savo poelgį vertina neigiamai, po nagrinėjamo įvykio padarė atitinkamas išvadas. Jo santykiai su žmona yra geri, su ja yra susituokęs apie (duomenys neskelbtini) metų. Kalbėjo su ja apie nagrinėjamą įvykį, žmona neigiamai reagavo į jo elgesį. A. K. neigiamai vertina narkotines medžiagas. Ji yra kaltinamajam autoritetas. Jie nuolat būna kartu – tiek dirba, tiek leidžia laisvalaikį.

A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji su vyru yra susituokusi (duomenys neskelbtini) metu. Kalbėjo apie šį įvykį, neigiamai reagavo į vyro elgesį, pasakė, kad taip negali kartotis. Ji neigiamai vertina narkotines medžiagas. Ji yra atsakingas žmogus, artimiausia vyrui, augina du vaikus.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią neįtvirtintas laisvės atėmimas, t. y. baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Būtina įvertinti A. K. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą. Kaltinamasis šiuo metu dirba, anksčiau neteistas (3 t., b. l. 137), baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 138–145). A. K. negydytas psichiatrinėse ligoninėse, taip pat neįrašytas į priklausomybių ligų įskaitą. Jis yra vedęs, turi šeimą ir vaikų. Teismas taip pat atsižvelgia į A. K. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo žmona A. K., su kuria kaltinamasis kartu gyvena. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. K. ir jo žmoną A. K. sieja artimi santykiai, jie kartu gyvena, artimai bendrauja, augina vaikus. A. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad žmona yra autoritetas, jis klauso jos nuomonės, tariasi įvairiais klausimais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. K. dirba, yra (duomenys neskelbtini) narė, teigiamai charakterizuojama (3 t., b. l. 24), anksčiau neteista (3 t., b. l. 29) ir nebausta administracine tvarka (3 t., b. l. 30). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs nedidelį A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teigiamą kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad šiuo atveju taikyti jam baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga.

VI. Kiti klausimai

L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 51–52). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 91–92). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 16). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 28 d. 14 val. iki 2020 m. gegužės 29 d. 14.05 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 37, 49). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

A. G. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 28 d. 14 val. iki 2020 m. gegužės 29 d. 13.22 val. (viena diena) (2 t., b. l. 78, 89). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti:

1) voką su tyrimo objektais, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2020 m. liepos 2 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003527) (1 t., b. l. 143);

2) po tyrimo likusią narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), perduotą saugoti į Policijos departamento prie Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7, pagal 2020 m. rugsėjo 23 d. aktą Nr. 19062 (1 t., b. l. 149);

3) voką su tyrimo objektais, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2020 m. spalio 1 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003667 (1 t., b. l. 151);

4) po tyrimo likusias narkotines medžiagas, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7, pagal 2021 m. sausio 12 d. aktą Nr. 19710 (1 t., b. l. 163);

5) plastikines dėžes ir kartotinę dėžę su stiklainiu, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2021 m. sausio 28 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003877) (1 t., b. l. 166);

6) voką su termometru, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2020 m. rugsėjo 17 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003636) (1 t., b. l. 169);

7) plastikines dėžes, kurios perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2020 m. rugsėjo 17 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003638) (1 t., b. l. 171);

8) voką su polietileniniais maišeliais ir popieriui tabakui, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2020 m. liepos 30 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003570) (1 t., b. l. 173).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 649,44 Eur už A. G. gynusio advokato darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes teismas nustatė, kad tarp A. G. ir kito kaltinamojo L. Ž. parodymų yra prieštaravimų. Kadangi kaltinamasis L. Ž. turėjo sudaręs teisinių paslaugų sutartį su gynėju, todėl A. G. gynėjas taip pat buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. Ž. (L. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su vienu draudimu ir trimis įpareigojimais:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su A. G. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

2) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

4) įpareigoti per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, L. Ž. į paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 28 d. 14 val. iki 2020 m. gegužės 29 d. 14.05 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su vienu draudimu ir trimis įpareigojimais:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su L. Ž. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

2) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

4) įpareigoti per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. G. į paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 28 d. 14 val. iki 2020 m. gegužės 29 d. 13.22 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

L. Ž. ir A. G. išaiškinti, kad:

1) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

2) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. K. ir A. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. K. ir A. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti:

1) voką su tyrimo objektais, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2020 m. liepos 2 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003527);

2) po tyrimo likusią narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), perduotą saugoti į Policijos departamento prie Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7, pagal 2020 m. rugsėjo 23 d. aktą Nr. 19062;

3) voką su tyrimo objektais, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2020 m. spalio 1 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003667;

4) po tyrimo likusias narkotines medžiagas, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7, pagal 2021 m. sausio 12 d. aktą Nr. 19710;

5) plastikines dėžes ir kartotinę dėžę su stiklainiu, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2021 m. sausio 28 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003877);

6) voką su termometru, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2020 m. rugsėjo 17 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003636);

7) plastikines dėžes, kurios perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2020 m. rugsėjo 17 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003638);

8) voką su polietileniniais maišeliais ir popieriui tabakui, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2020 m. liepos 30 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003570).

Iš A. G. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis