Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jam skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu – nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas I. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 26 d., 21.25 val., iki 2021 m. lapkričio 27 d., 11 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo I. B. apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis neginčija nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių ar kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl paskirtos, jo vertinimu, per griežtos bausmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai pripažino, jog I. B. padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo klausimą.

7. Bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

8. Pabrėžtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

10. I. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmė – laisvės atėmimas iki 10 (dešimties) metų. Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kokios rūšies bausmė ir koks sankcijoje numatytos bausmės dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas. Vadinasi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir pateikta teismų praktika bausmių skyrimo kontekste, turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, spręsdamas I. B. skirtingos bausmės rūšies ir dydžio klausimus, ir ar nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

11. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo šią bausmę pakeisti švelnesnės rūšies bausme. Kadangi terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra vienintelė numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kitos rūšies bausmė nuteistajam I. B. galėtų būti skiriama tik taikant švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo nuostatas.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo I. B. taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ne pats nuteistasis pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių (BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktai) byloje taip pat nėra nustatyta.

13. Kaip jau buvo nurodyta, vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-70-942/2022). Pažymėtina, kad teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per švelni, tiek ir per griežta bausmė. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis), už kurį nagrinėjamoje byloje yra nuteistas I. B., neabejotinai yra pavojinga nusikalstama veika. Vis tik, pagal tą patį BK straipsnį kvalifikuotas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, gali skirtis savo pavojingumu pagal konkrečioje byloje nustatytas jo padarymo aplinkybes bei kaltininką apibūdinančius duomenis ir neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo.

14. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-150-511/2022). Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo I. B. asmenybę, svarstytinas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

15. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos bylose tada, kai vadovaujantis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021).

16. Atsižvelgdamas į skundžiame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, remdamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, iš esmės teisingai nustatė bausmės I. B. skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau jas įvertino netinkamai ir, netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies, nepagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę.

17. Nustatydamas apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, nurodė, kad nuteistasis I. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas nuteistojo kaltės klausimas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje netinkamai nustatyta nuteistojo kaltės rūšis. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistasis I. B. norėjo baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, t. y. norėjo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, nes bylos įrodomieji duomenys leidžia konstatuoti, jog nuteistasis nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, o iš esmės buvo abejingas galintiems atsirasti padariniams.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad rekomendacijos dėl išimtinių aplinkybių egzistavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019).

19. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta I. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes nuo pat proceso pradžios jis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, sutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad I. B. iš tiesų davė išsamius parodymus, kuriais prisidėjo prie greitesnio tyrimo ir bylos išnagrinėjimo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti konstatuota ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes I. B. iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme savanoriškai atlygino savo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir ši atsisakė civilinio ieškinio (1 t., b. l. 107). Visgi, byloje pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes I. B. nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas analizavo ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. I. B. yra vedęs, turi šešis vaikus (1 t., b. l. 159-162), dirbantis, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 165). Pažymėtina ir tai, kad pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis I. B. per trejus metus administracine tvarka baustas vieną kartą už buvimą viešoje vietoje esant neblaiviam, o jam paskirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 166).

20. Vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju esminės įtakos nusikalstamos veikos padarymui turėjo nuteistojo I. B. (1 t., b. l. 121) ir nukentėjusiojo S. G. įvykio dieną vartotas alkoholis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu I. B. nurodė, kad būtent dėl apsvaigimo nuo alkoholio neteisingai įvertino susiklosčiusias aplinkybes ir pavartojo smurtą prieš žmonos brolį. Nuteistojo teigimu, jis išsigando, kad S. G., taip pat būdamas neblaivus, paėmęs ginklą (orinį šautuvą), gali jį sužeisti (1 t., b. l. 126-127, 144-146). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. B. 2017 m. gydėsi psichiatrijos ligoninėje, kur jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 154). Tai, kad įvykis iš esmės buvo nulemtas abiejų jo dalyvių vartojamo alkoholio, pirmosios instancijos teisme nurodė ir nukentėjusysis (2 t., b. l. 20).

21. Nagrinėjamu atveju nusikalstamam nuteistojo elgesiui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo neatsakingas elgesys. Nukentėjusysis, būdamas neblaivus, išsitraukė pademonstruoti nuteistajam turimą ginklą, būtent tai iššaukė neadekvačią nuteistojo reakciją. Tokio nukentėjusiojo elgesio vertinimo nepaneigia ir byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. sausio 21 d. specialisto išvada, kuria konstatuota, jog nukentėjusiojo S. G. turėtas ginklas nėra tinkamas šaudyti (1 t., b. l. 57-58) – nuteistajam ši aplinkybė nebuvo žinoma. Pabrėžtina ir tai, kad aptartos aplinkybės nepaneigia nei nuteistojo atsakomybės, nei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo, tačiau jų visuma duoda pagrindą spręsti dėl mažesnio nei rūšinis BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumas.

22. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal teismų formuojamą praktiką bausmė laikoma teisinga, kai ją skiriant įvertinami ne tik kaltininko, bet ir nukentėjusiojo interesai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021). Nagrinėjamu gi atveju, nukentėjusysis S. G. nuteistajam neturėjo pretenzijų, nes šis jo atsiprašė, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nereiškia civilinio ieškinio, nes jam nepadaryta nei turtinė, nei moralinė žala, prašė ikiteisminį tyrimą I. B. atžvilgiu nutraukti šiems susitaikius (1 t., b. l. 73), o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kad I. B. neturėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė (2 t., b. l. 20-21). Vadinasi, švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės I. B. paskyrimas nepažeis ir nukentėjusiojo interesų.

23. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad nuteistojo I. B. padaryta nusikalstama veika laikytina labiau atsitiktinio pobūdžio, jo nusikalstamas elgesys nebuvo nulemtas iš anksto susiformavusių nuostatų nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti duomenys neabejotinai pagrindžia, kad nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog būtų galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatytos ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (be kita ko, dėl nuteistojo I. B. sveikatos būklės dėl onkologinės ligos) sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistajam paskirta net ir minimali BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nes iš esmės užtikrina tik nuteistojo nubaudimą.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam I. B., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuria bus užtikrinta bausmės paskirtis. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė skiriama nuo 3 (trijų) mėnesių iki 2 (dvejų) metų, todėl, įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą bei tai, kad įstatymų leidėjas už sunkų sveikatos sutrikdymą yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę, I. B. laisvės apribojimo bausmė skiriama maksimaliam terminui. Kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė nuteistajam I. B. mažintina vienu trečdalius ir skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

25. BK 48 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros skyrimas nėra tikslingas, o teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir bausmės paskirties įgyvendinimą užtikrins nuteistajam I. B. skirtinų įpareigojimų ir draudimų visuma.

26. Pagal BK 48 straipsnio nuostatas laisvės apribojimo bausmę paskyręs teismas kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos gali nuteistajam paskirti tiek baudžiamajame įstatyme numatytus, tiek ir nenumatytus įpareigojimus bei draudimus.

27. BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 48 straipsnio 6 dalį teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

28. Pagal byloje esančius 2021 m. lapkričio 27 d. duomenis (a. d., b. l. 8) nuteistasis nuo 2020 m. spalio 26 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju. Iš LITEKO esančio SODROS registro duomenų matyti, kad I. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2022 m. sausio 10, o nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. yra susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaudamasis aukščiau aptartomis BK 48 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas įpareigoja nuteistąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbinę veiklą, o darbo santykiams nutrūkus – nuteistasis įpareigojamas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, dėl to kyla pavojus ne tik jo paties, tačiau ir aplinkinių sveikatai, o nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo padaryta nuteistajam esant apsvaigus nuo alkoholio (to neneigia ir pats nuteistasis), vadovaudamasi BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu, esant nuteistojo I. B. sutikimui, įpareigoja jį gydytis nuo alkoholizmo, įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo. Be to, nuteistajam I. B. uždraudžiama per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

30. Vadovaudamasis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas įpareigoja nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

31. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas nuteistojo I. B. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. lapkričio 26 d., 21.25 val., iki 2021 m. lapkričio 27 d., 11.00 val., išbūtas laikas, t. y. viena diena, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

32. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo I. B. valstybės naudai prašoma išieškoti 163,40 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

33. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

34. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistojo I. B. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Įvertinęs tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną posėdį, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, o gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti nuteistojo I. B. (I. B.) apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam I. B. (I. B.) paskirtos bausmės.

Pripažinti I. B. (I. B.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

I. B. (I. B.) už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. B. (I. B.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktais, 6 dalimi, įpareigoti I. B. (I. B.): gydytis nuo alkoholizmo, jei nuteistasis sutinka, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbinę veiklą, o darbo santykiams nutrūkus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti I. B. (I. B.) viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo I. B. (I. B.) valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.