- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1436-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00849-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- UAB „Litesko“
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- G. V., I. V., K. V., D. N.
- Kategorijos
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1436-538/2015
Teisėja Viktorija Vasiliauskienė (Proceso Nr. 2-10-3-00849-2013-3) Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.9.1; 2.5.1.4; 3.3.1.18.
NU TARTIS
2015 m. gruodžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Litesko“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei E. J., tretiesiems asmenims G. V., I. V., K. V., D. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 348,25 Lt skolos už šilumos energiją, 11,34 Lt palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją į daugiabutį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kuriame yra suformuoti 4 atskiri turtiniai vienetai - butai, iš kurių vienas atsakovei nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa Nr. 2. Atsakovės buto ir buto Nr. 1 šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginiai nuo bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos yra teisėtai atjungti ir butas šildomas kitu būdu, kiti daugiabučio namo butai ir bendro naudojimo objektai yra šildomi centralizuotai tiekiama šilumos energija. Nurodo, kad jei centralizuotai šildomame daugiabučiame name yra butų/patalpų, šildomų alternatyviu būdu, Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas 2005-07-22 Komisijos nutarimu Nr. 03-41 (toliau - Metodas Nr. 5), yra privalomai taikomas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-05-25 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovės name bendrų patalpų nėra, šildomos ir nešildomos namo dalies nesieja bendrosios namo konstrukcijos, kurios būtų šildomos ir už kurių šildymą atsakovė turėtų mokėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-05-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apeliantas šilumą skirsto griežtai teisės aktų nustatyta tvarka, privalo laikytis teisės aktų ir savo nuožiūra skirstyti šilumos negali. Priimdamas sprendimą teismas nesivadovavo teisės aktais-sprendimą priėmė vadovaudamasis tik faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teisės aktai nenumato galimybės nemokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Jei centralizuotai šildomame daugiabučiame name yra butų/patalpų šildomų alternatyviu būdu, Metodo Nr. 5 taikymas yra privalomas. Mano, kad teismas neišsprendė klausimo kokiu būdu skirstyti šilumą daugiabučiame name. Teigia, kad teismo sprendimas atmesti ieškinį turi įtakos kitų namo bendraturčių teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės nurodytas metodas, kurio pagrindu atsakovei skaičiuojamas bendrų namo patalpų šildymo mokestis, reglamentuoja būtent daugiabučio namo naudojimo patalpų mokesčio skaičiavimo pagrindus ir tvarką, o ne namui, kuris tokių patalpų neturi. Ieškovės nurodytos kasacinio teismo nutarties ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa, todėl kasacinio teismo nutartimi negali būti vadovaujamasi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos už šilumos energiją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad atsakovė E. J. yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė (b. l. 24-25). 2002 m. atsakovė E. J. įstatymų nustatyta tvarka buto (duomenys neskelbtini), šilumos energijos prietaisus atjungė nuo centralizuotos šildymo sistemos įrenginių, šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovė UAB “Litesko“ (b. l. 17-19, 33-36, 37-38). Ieškovė UAB „Litesko“ ieškinio reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str. nuostatomis, Valstybinės ir kainų energetikos komisijos išaiškinimu bei sutarties pagrindu ir atsakovei E. J. skaičiuoja mokesčius už šilumos energiją, tiekiamą į namo(duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas. Name yra 4 butai, bendro naudojimo patalpų šildymo mokestis skaičiuojamas proporcingai visiems keturiems namo butams, tarp jų ir atsakovės E. J. turimo buto plotui (b. l. 6, 8-9, 21. 45-50, 59-61, 63, 70-71).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminei daliai teismo sprendime nurodytų motyvų.
Apeliantas argumentuoja, kad jei centralizuotai šildomame daugiabučiame name yra butų/patalpų šildomų alternatyviu būdu, Metodo Nr. 5 taikymas yra privalomas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos; 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos (pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams); 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad kotedžo tipo keturių butų namas, kurio 2 bute gyvena atsakovė, neturi bendro naudojimo patalpų - t. y. daugiabučio namo laiptinių, holų, koridorių, galerijų, palėpių, sandėlių, rūsių, pusrūsių ir kitų patalpų, neturi bendrų balkonų bei laiptinių konstrukcijų, įėjimo į namą laiptų ir durų. Namas turi tik vieną bendrą inžinerinę įrangą - vandentiekio, kuria yra tiekiamas šaltas vanduo. Be to, kaip byloje nustatyta, atsakovės butas nuo centralizuoto šildymo buvo atjungtas 2002 m. pagal su ieškovu UAB „Litesko“ suderintą projektą. Iš minėto projekto matyti, kad centralizuotai šildomo buto Nr. 3 įėjimo siena yra bendra su atsakovės buto Nr. 2 įėjimo siena, didžioji bendros sienos dalis iš 3-iojo buto nėra šildoma, pagal projektą labai nedidelė šildoma dalis yra visiškai izoliuota, atsakovės patalpos negauna šilumos iš centralizuotai šildomo buto. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo 2013-05-08 rašte Nr. R2-1389 nurodė, kad aplinkybė, jos šilumos punktas yra įrengtas vienam iš namo bendrasavininkų nuosavybės teise priklausančiose patalpose, neturi įtakos šilumos suvartojimui ir jos paskirstymui. Šildymo sistemos nėra pravestos per atsakovės butą, vamzdynas yra nutrauktas ties atsakovės butu. Taigi kotedžo tipo buto Nr. 2 su centralizuotai šildomu butu nesieja jokios pastato bendrojo naudojimo patalpos bei šildymui naudojamos inžinerinės sistemos ir tinklai. Todėl nenustačius atsakovei priklausančiame kotedžo tipo name bendrojo naudojimo patalpų bei nustačius, kad kotedžo tipo atsakovei priklausančio buto Nr. 2 su centralizuotai šildomu butu nesieja jokios pastato bendrojo naudojimo patalpos bei šildymui naudojamos inžinerinės sistemos ir tinklai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju būtų galima vadovautis Metodu Nr. 5 ir skaičiuoti atsakovei mokesčius už sunaudojamą šilumos energiją.
Apeliantė argumentuoja, kad priimdamas skundžiama sprendimą, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vienoda (nuosekli, neprieštaringa) teismų praktika formuojama laikantis nuostatos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „ Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.). Šios nuostatos laikymasis reikšmingas teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui ir kitų civilinio proceso principų įgyvendinimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad efektyviam teismų praktikos laikymuisi esminę reikšmę turi tai, kad teismas, spręsdamas, kurie kasacinio teismo išaiškinimai taikytini konkrečioje byloje, įvertintų, ar nagrinėjamos bylos ir bylų, kuriose suformuluoti kasacinio teismo išaiškinimai yra taikomi, ratio decidendi sutampa, ar teisinė situacija gretinamose bylose yra analogiška.
Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-401-248/2015 nagrinėjamos aplinkybės dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo patalpomis, tuo tarpu, šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už šilumos energiją, kai namas, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, neturi bendro naudojimo patalpų, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai neapšildo visų namo konstrukcijų, taigi apeliantės nurodytos kasacinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skirtingos, todėl nėra pagrindo apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika vadovautis.
Apeliantė argumentuoja, kad teismas neišsprendė klausimo kokiu būdu skirstyti šilumą šiame daugiabučiame name.
CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė ieškovės reikalavimą dėl 348,25 Lt skolos už šilumos energiją priteisimo, kitų reikalavimų ieškovė nereiškė, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų.
Atsakant į apeliantės argumentą, kad teismo sprendimas atmesti ieškinį turi įtakos kitų namo bendraturčių teisėms ir pareigoms, pažymėtina, kad kiti namo bendraturčiai į procesą buvo įtraukti, todėl jeigu šie asmenys manys, kad jų teisės pažeistos, jie gali savo teises ginti CPK nustatyta tvarka.
Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, iš ieškovės atsakovei priteistina 150 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „LITESKO“ atsakovei E. J. 150 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.