Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-04-28 · Civilinė byla Nr. 2S-430-227/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-28
Bylos Nr.
2S-430-227/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
G. B.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-430-227/2016

Loreta Šiškienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00896-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14; 3.3.2.4; 3.4.4.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 28 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1055-964/2015 pagal pareiškėjos G. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. V., UAB „General Financing“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. B. 2015-12 -01 skundu antstolei (registruotas 2015-12-11) prašė pakeisti antstolės N. V. 2015-01-07 patvarkymą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo vykdomasis dokumentas Nr. 0073/14/01763 išsiųstas vykdymui į VSDFV Utenos skyrių. Nurodė, kad jos gaunamos pajamos: 25,50 € našlės ir 224,51 € invalidumo/netekto darbingumo pensijos neviršija MMA ir todėl išskaitos negali būti daromos.

Antstolė N. V. 2015-12-16 patvarkymu atsisakė tenkinti jos skundą. Patvarkyme nurodė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies nuostatą išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA ir ši nuostata nėra taikytina našlės ir invalidumo/ netekto darbingumo pensijai. Pagal LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašą bei skolininkės 2015-12-01 prašyme nurodytus duomenis, skolininkė gauna našlės pensiją ir invalidumo/ netekto darbingumo pensiją. Sutinkamai su CPK 737 straipsnio 7 dalimi, pensija prilyginama darbo užmokesčiui, todėl išieškojimas į šias lėšas gali būti nukreipiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 512 straipsnio nuostatas skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Nurodė, kad devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas, o skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str.2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.). Iš vykdomosios bylos Nr. 0073/14/01763 medžiagos nustatė, kad antstolė N. V. vykdo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-10-02 vykdomąjį raštą dėl 4 590,01 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės G. B. išieškotojo UAB „General Financing“ naudai. 2015-01-07 antstolė priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Išskaitymai iš G. B. sąskaitos vykdomi nuo 2015 m. vasario mėnesio. Atsižvelgė į tai, kad G. B. skundžia antstolės 2015-01-07 patvarkymą, nuo kurio ne tik priėmimo, bet ir pradėjimo vykdyti yra praėję daugiau nei 90 dienų, bei darė išvadą, kad yra suėjęs naikinamasis terminas skundui dėl antstolės veiksmų pateikti.

Šalies argumentai

Pareiškėja G. B. atskiruoju skundu prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti, priimti naują nutartį ir jos skundą tenkinti.

Nurodo, kad antstolė jos prašymą išsprendė priimdama 2015-12-16 patvarkymą ir persiųsdamas skundą teismui. Todėl terminas šio patvarkymo apskundimui skaičiuotinas nuo priėmimo dienos ir nėra praleistas. Pagal CPK 510 straipsnio 5 dalį antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolių veiksmų, o atsisakius atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkinus, jis grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Pasitaiko praktikoje, kai antstoliai analogiškoje situacijoje nutraukia skolos išieškojimą, nors prašymas pateiktas pasibaigus 90 dienų terminui. Šiuo atveju antstolė prašymo netenkino kitu pagrindu, o ne dėl to, kad praleistas skundo padavimo terminas. Todėl manytina, kad skundo padavimo terminas antstolės atnaujintas ir skaičiuotinas nuo 2015-12-16 patvarkymo priėmimo. Įstatymo normos, numatančios galutinę termino atnaujinimo ribą, nėra absoliučios, pvz. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012 nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo pasibaigus trijų mėnesių nuo sprendimo už akių priėmimo terminui tuo atveju, kai šalis nebuvo informuota apie sprendimo už akių priėmimą, naikinamasis terminas gali būti atnaujintas. Pareiškėja negavo antstolės patvarkymo, kuriuo išieškojimas buvo nukreiptas į jos našlės ir senatvės pensijas, tai apribojo jos galimybes ginti savo interesus pasinaudojant patvarkymo apskundimo teise. Pareiškėjos pajamos yra nedidelės, mažesnės už įprastiniams poreikiams patenkinti reikalingą pinigų sumą, todėl pagal CPK 668 straipsnį nustatoma neliečiamybė skolininko daliai, kuri būtina svarbiausiems poreikiams. Formaliai taikydamas naikinamąjį terminą teismas paneigė pareiškėjos teisę ginti gyvybiškai svarbius interesus.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys antstolė N. V., UAB „General Financing“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su išvada, jog yra pasibaigęs naikinamasis terminas antstolės veiksmams apskųsti. Nurodo, kad antstolė jos prašymą išsprendė priimdama 2015-12-16 patvarkymą ir persiųsdamas skundą teismui. Todėl terminas šio patvarkymo apskundimui skaičiuotinas nuo priėmimo dienos ir jis nėra praleistas. Taip pat mano, kad antstolė jos prašymo netenkino kitais pagrindais, todėl pripažintina, kad, persiųsdama skundą, atnaujino skundo padavimo terminą, kuris nėra absoliutus. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Šios bylos ginčo dėl antstolio veiksmų išsprendimui taikytinos CPK XXXI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl antstolių ir notarų veiksmų ypatumus. Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks 90 dienų terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis 20 dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolių veiksmų. Taigi, jeigu nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip devyniasdešimt dienų, skųsti tiek antstoliui, tiek teismui tokį veiksmą jau negalima.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė antstolei 2015-12-01 skundą ( įvardintas pareiškimu ir registruotas 2015-12-11) dėl 2015-01-07 antstolės priimto patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, kuriuo antstolė pareikalavo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Išskaitymai iš G. B. sąskaitos vykdomi nuo 2015 m. vasario mėnesio. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti ir praleistas terminas konkrečiu atveju negali būti atnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl antstolio veiksmų, neteisingai aiškina CPK 510 straipsnio 4 dalies nuostatas, reglamentuojančias skundo pateikimą teismui dėl antstolio veiksmų terminą ir todėl nepagrįstai teigia, kad antstolė, atsisakiusi tenkinti jos skundą dėl antstolio veiksmų kitu pagrindu, o ne dėl to, jog praleistas naikinamasis terminas, tokiu būdu išsprendė naikinamojo termino atnaujinimo klausimą.

Kaip jau minėta aukščiau, suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti, kadangi asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-180-686/2015). Todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad antstolė 2015-12-16 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo kitais pagrindais, kadangi klausimus dėl skundo priėmimo ir nagrinėjimo teisme sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad ji nepraleido naikinamojo termino skundui paduoti , nes termino pradžia - 2015-12-16 patvarkymas, kuriuo netenkintas jos prašymas pakeisti 2015-01-07 patvarkymą, priėmimo. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl antstolio neteisėtų veiksmų priimant 2015-12-16 patvarkymą, o dėl 2015-01-07 antstolės priimto patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, kuriuo antstolė pareikalavo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Šiuo atveju antstolė patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį perdavė skundą pirmosios instancijos teismui. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamo veiksmo atlikimo diena laikytina 2015-01-07, kada buvo priimtas skundžiamas patvarkymas. Nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti naikinamasis 90 dienų terminas skundui, kaip tai numato CPK 512 straipsnio nuostatos, paduoti, o ne nuo antstolės atsisakymo tenkinti pareiškėjos skundą, kaip nepagrįstai teigia apeliantė.

Pareiškėja teigia, kad ji nebuvo gavusi skundžiamo patvarkymo, kas apribojo jos galimybes ginti savo interesus pasinaudojant šio patvarkymo apskundimo teise. Tačiau ši priežastis galėtų būti laikoma svarbia sprendžiant dėl praleisto 20 dienų, bet ne esant suėjusiam naikinamajam 90 dienų terminui. Tuo tarpu naikinamojo termino praleidimo priežastys nėra reikšmingos ginčo atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012 nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo pasibaigus trijų mėnesių nuo sprendimo už akių priėmimo terminui tuo atveju, kai šalis nebuvo informuota apie sprendimo už akių priėmimą, naikinamasis terminas gali būti atnaujintas, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus, kad skolininkė yra viena iš vykdymo proceso šalių, pareiškėjai turėjo būti žinoma apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, ji galėjo ir turėjo pareigą bendradarbiauti su antstole ir domėtis vykdymo proceso eiga (CPK 599 str., 633 str., 644 str. 4 p.), atmestini jos teiginiai, kad naikinamasis terminas gali būti atnaujinamas.

Pažymėtina, kad iš pareiškėjos gaunamų pensijų daromos išskaitos kas mėnesį pradedant nuo 2015 m. vasario (vykdomoji byloje VSDFV Utenos skyriaus Pažyma apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų). Ši aplinkybė, kaip ir konkreti antstolė, vykdanti priverstinį skolos išieškojimą, buvo žinoma pareiškėjai. Antstolei 2015-01-07 patvarkymu areštavus jos banko sąskaitas, ji 2015-02-10 pareiškimu prašė areštą panaikinti ir nurodė, kad jau daromos išskaitos iš jos vienintelių pajamų- pensijų, gaunamų iš VSDFV (vykdomoji byloje G. B. raštas). Tai duoda pagrindo teigti, jog pareiškėja žinojo ir/ar turėjo visas galimybes sužinoti visas aplinkybes , susijusias su daromais atskaitymais, tarp jų su skundžiamu 2015-01-07 patvarkymu ir pan., nes jai, kaip vykdymo proceso šaliai, be kitų pareigų yra įstatymu nustatyta pareiga aktyviai domėtis vykdymo veikla (CPK 633 str. 1 d, 644 str. 1 d. 4 p),.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų pateikė pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui, kuris negali būti atnaujintas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos skundą dėl antstolės veiksmų atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė