Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

4. Nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde iš esmės reiškiama kritika byloje atliktam apygardos teismo įrodymų vertinimui, teismui neatsižvelgus į prieštaringus nuteistųjų R. M. ir R. B. parodymus, taip pat netinkamai įvertinus liudytojų I. S., R. M. ir V. S. parodymus apie apelianto nurodomas, jo nuomone, svarbias aplinkybes, nepagrįstai atmetant jo paties parodymus. Apeliantas, pateikdamas savitą byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neteisingos. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi ginčijamą nuosprendį, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, apibrėžtų BPK 20 straipsnyje, t. y., kad būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertinęs šališkai, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė nuteistąjį, nukentėjusiuosius, liudytojus, balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus proceso dalyvių parodymus, paskelbė išvardydamas dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Apkaltinamajame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia E. M. kaltę. Teismas taip pat nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tendencingai ir selektyviai, apkaltinančias išvadas grindė prielaidomis ar padarė kitus BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

7. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl V. K. nužudymo, teigia, jog buvo kartu nusikalstamos veikos padarymo metu, gailisi, kad neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, tačiau nepripažįsta sudavęs smūgius nukentėjusiajai ir ją nužudęs. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, atmeta tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kadangi jie prieštarauja kitų nuteistųjų nurodytoms aplinkybėms, be to, jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

8. Nuteistasis E. M., apklaustas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, iš dalies pripažino savo kaltę, teigdamas, jog pripažįsta dalyvavęs nužudant V. K., tačiau nepripažino, kad mušė nukentėjusiąją. Taip pat jis nurodė, jog sumuštai V. K. nekvietęs greitosios medicinos pagalbos dėl to, kad buvo neblaivus. Jo teigimu, 2022 m. lapkričio 13 d., jo bute įvyko ginčas, nes R. B. pasakė, jog dingo auksinė grandinėlė. Ji nutempė nukentėjusiąją nuo fotelio ir pradėjo smūgiuoti jai į galvą. Tuomet nukentėjusioji prisipažino, kad pardavė grandinėlę už 20 – 30 eurų. Jis nustūmė ją nuo R. B. ir pasodino į fotelį. Po kurio laiko R. B. vėl užpuolė V. K., sudavė jai smūgius. Nukentėjusiajai gulint ant grindų, R. M., atsistojęs nuo kėdės, sudavė koja 2–3 smūgius į galvą. Vėliau jis (E. M.) nuėjo į tualetą, tuo metu V. K. buvo vonioje, jis nuvedė ją į kambarį, paguldė ant lovos, galiausiai išnešė į lauką. Kaip paaiškino E. M., nukentėjusiąją į kiemą nešė R. M., o jis ir R. B. ėjo kartu, tačiau neprisimena, ar iš priekio, ar iš galo. Jis negali tiksliai nurodyti, kiek smūgių V. K. buvo suduota, nes buvo neblaivus. Jis jai virtuvėje nesudavė smūgių, tačiau, vėliau perskaitęs R. M. laiškus, suabejojo, ar nesudavė smūgių vonioje. Taip pat nuteistasis E. M. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. pas jį su R. B. į svečius atėjo R. M.. Tą dieną tarp pastarojo ir jo buvo kilęs žodinis konfliktas, jo metu R. M. vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairę akį, bet jie greit susitaikė, R. M. liko miegoti pas jį namuose.

9. Ikiteisminio tyrimo metu E. M., apklausiamas 2022 lapkričio 15 d. įtariamuoju (t. 5, b. l. 79–83) (šie jo parodymai buvo pagarsinti bylą nagrinėjant teisme), davė konkretesnius ir detalesnius parodymus nei teisme. Jis nurodė, kad 2022 m. lapkričio 13 d., apie 17 val., jo tėvo bute, virtuvėje, įvyko ginčas, nes R. B. pasakė, jog dingo jos grandinėlė, o nukentėjusioji prisipažino, kad ją pardavė. Supykusi R. B. suėmė nukentėjusiąją V. K. už drabužių ties krūtine, nutempė nuo fotelio ant grindų, V. K. nukrito ant nugaros, tada R. B. atsiklaupė ant jos, kad ši negalėtų priešintis, ir abiejų rankų kumščiais pradėjo mušti nukentėjusiajai per veidą, sudavė maždaug šešis smūgius. Tada jis nustūmė nuteistąją R. B. nuo V. K., kad ši nemuštų nukentėjusiosios, tačiau V. K. pakėlus galvą, R. M., priėjęs prie jos, pėda iš viršaus smūgiavo į galvą nemažiau kaip du kartus. Jis (E. M.) pakėlė V. K. nuo grindų ant fotelio ir pamatė, kad jai praskeltas pakaušis, iš tos vietos bėgo kraujas, veidas kruvinas, ant veido matėsi sumušimai. Pasodinus į fotelį V. K. buvo sąmoninga, atsiprašinėjo dėl grandinėlės. Po pusvalandžio R. B. vėl griebė V. K. už drabužių ties krūtine, nutempė nuo fotelio ir pargriovė ant žemės. V. K. nukrito ant šono, R. B. jai sudavė kumščiais maždaug penkis, šešis kartus į šoną, pilvo sritį. Jis vėl nustūmė R. B. nuo nukentėjusiosios. V. K. liko gulėti virtuvėje ant grindų, dejavo, bet pati pasikelti negalėjo. Jie jos nekėlė, tačiau R. M. patikrino, ar dar yra pulsas. Už maždaug pusvalandžio R. M. nutempė nukentėjusiąją į vonią, o jis su R. B. liko virtuvėje, todėl nematė, kas vyko vonioje. Maždaug po pusvalandžio jis, eidamas į tualetą, pamatė, kad V. K. vonioje guli susirietusi ant šono, jos drabužiai buvo šlapi, vonia visa kruvina, iš to jis suprato, kad R. M. ją apipylė vandeniu. Iš virtuvės atėjus R. B., abu iškėlė iš vonios nukentėjusiąją, nunešė ją į kambarį, perrengė R. B. drabužiais, paguldė į lovą. Nešant iš vonios nukentėjusioji dejavo. Po kurio laiko R. M. pasiūlė išnešti V. K. į lauką. Jis su R. B. ėjo priekyje R. M.. Išėjus į lauką, jis su R. B. liko prie laiptinės, R. M. nunešė nukentėjusiąją, paliko prie medžio ir tuomet jie grįžo atgal į jo butą. Po kurio laiko R. M. išėjo į artimiausią konteinerį išmesti V. K. drabužių. Jis tą dieną V. K. nesudavė nei vieno smūgio. Kitą rytą, tai yra 2022 m. lapkričio 14 d., iš policijos pareigūnų sužinojo, kad V. K. mirė.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo E. M. parodymus, nuosekliai neigiant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įvertino kaip jo gynybinę versiją, t. y. siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir, nustatydamas bylos aplinkybes, jais nesivadovavo, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

11. Vertinant įvykio metu kilusią konfliktinę situaciją ir E. M. dalyvavimą joje, visų pirma, svarbu išsiaiškinti, ką nurodė įvykio metu kartu su juo buvę kiti, nuteisti asmenys.

12. Teisiamajame posėdyje apklaustas nuteistasis R. M. savo kaltę prisidėjus nužudant V. K. pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną jis pats buvo spyręs nukentėjusiajai į kojas ir šoną, į galvą jai nespyrė, taip pat, kad E. M. sudavė smūgius V. K. tualete, pastarajai sėdint ant tualeto dangčio. Be to, jis pripažino rašęs laiškus R. B., tačiau nieko juose jos neprašęs. Taip pat jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. lapkričio 15 d. apklausiamas įtariamuoju (t. 4, b. l. 112–116) (šie jo parodymai buvo pagarsinti bylą nagrinėjant teisme) savo kaltės nepripažino, teigė nenužudęs V. K.. Paaiškino, jog 2022 m. lapkričio 13 d., E. M. bute, vartojant alkoholį, R. B. pradėjo priekaištauti nukentėjusiajai, kad ši pavogė dvi auksines grandinėles. Kadangi nukentėjusioji neprisipažino, jis rankos delnu sudavė V. K. į dešinį skruostą. Po suduoto smūgio nukentėjusioji nukrito ant kairio šono, susitrenkė galvą į grindis, nekraujavo, sąmonės neprarado, prisipažino pavogusi grandinėles. Po jo suduotų smūgių E. M. priėjo prie nukentėjusiosios ir spyrė dešine koja į kairę galvos pusę. V. K. gulint ant grindų, priėjusi R. B. apžergė ją kojomis ir atsisėdo ant pilvo, suėmė už plaukų ir daužė nukentėjusiosios galvą į grindis maždaug penkis, šešis kartus. Nukentėjusioji tik dejavo, pagalbos nešaukė. R. B. atsistojus, jis (R. M.) matė, jog iš nukentėjusiosios pakaušio bėgo kraujas, buvo guzas ant kaktos, akys užtinusios. R. B. jo paprašė, kad jis padėtų pakelti nukentėjusiąją ir nunešti į vonią. Tuo metu V. K. buvo be sąmonės, bet kvėpavo. R. B. pasiūlė įmesti nukentėjusiąją į vonią, kurioje jau buvo vandens, kad ji atsigautų. B. paėmė nukentėjusiąją už rankų, jis (R. M.) paėmė už kojų ir įmetė ją į vonią. Nukentėjusioji atsimerkė, atsiduso, tačiau nieko nekalbėjo. Kadangi V. K. drabužiai buvo šlapi ir kruvini, jie trise susitarė perrengti nukentėjusiąją. Tuo metu ji kvėpavo, tačiau buvo be sąmonės. E. M. tuo metu nebuvo vonioje, tačiau jis atėjo baigiant rengti V. K., atėjo ir jis. Jis (R. M.) pasodino nukentėjusiąją ant tualeto dangčio ir jai sėdinčiai E. M. du kartus spyrė į kairį šoną, nuo to V. K. nukrito tarp vonios ir tualeto, galvos dešiniu šonu atsitrenkė į vamzdžius. R. M. teigimu, po šio įvykio išnešė V. K. iš vonios, paguldė kambaryje ant kilimo ir nuėjo toliau vartoti alkoholinių gėrimų. R. B. pasiūlė išnešti V. K. iš buto, todėl jis, paėmęs ją ant rankų nunešė į kiemą. Į kiemą ėjo visi: R. B. priekyje, o E. M. iš paskos. Guldant nukentėjusiąją kieme po medžiu, ji dar buvo gyva, kvėpavo.

13. 2022 m. lapkričio 29 d. apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b. l. 121–123) (šie jo parodymai buvo pagarsinti bylą nagrinėjant teisme), R. M. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog 2022 m. lapkričio 14 d., apie 12.00 val., su R. B., E. M. ir V. K. atėjo pas E. M. į butą. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus R. B. pradėjo kaltinti V. K. pavogus grandinėles. R. B. pradėjo grasinti, nes nukentėjusioji neprisipažino jas vogusi. V. K. prisipažinus, R. B. pradėjo grasino ją „užmušti“, jei ši pardavė grandinėles. R. M. teigimu, nuteistajai pradėjus konfliktą, jis liepė jį baigti. Po kiek laiko R. B. sudavė nukentėjusiajai kumščiu į pakaušį. Jis nuramino R. B., tačiau pats delnu du kartus trenkė nukentėjusiajai į žandą, nuo to ji krito ant žemės. E. M. pavadino nukentėjusiąją „krysa“ ir, pasipiktinęs, užšoko jai ant galvos, šokinėjo ir du kartus kojos kulnu sudavė į galvą. R. B. atsisėdo V. K. ant pilvo ir paėmusi už plaukų trenkė jos galvą į žemę maždaug keturis, penkis kartus. Po šio įvykio nukentėjusioji nejudėjo ir kai jis ją pajudino, pamatė ant žemės kraują. Kraujas bėgo iš pakaušio, buvo trūkusi kakta. E. M. rėkė ant nukentėjusiosios, todėl jis (R. M.) trenkė jam į akį. Po to R. B. pasodino V. K., paėmusi už plaukų du kartus trankė jos galvą į sieną ir liepė jai eiti, tačiau nukentėjusioji suklupo. Jis liepė baigti konfliktą, nes nukentėjusioji buvo apsvaigusi, todėl R. B. pasiūlė nunešti ją į vonia, kad ši atsigautų. Tuo metu, kai nukentėjusioji gulėjo ant žemės ir kai jos galva buvo trankoma į sieną, ji buvo be sąmonės. Jis (R. M.) paėmė nukentėjusiąją už kojų, R. B. už rankų ir kartu nunešė į vonią, kurioje, pasak nuteistojo, ši atsisėdo, atsigavo. Išėmus nukentėjusiąją iš vonios, R. B. nurengė jos šlapius drabužius, po to jie abu ją perrengė. Nukentėjusioji buvo pasodinta ant tualeto dangčio ir jai sėdint, E. M. koja spyrė du kartus į nukentėjusiosios šonus. Paskui nukentėjusioji buvo nuvesta į kambarį ir paguldyta ant lovos, tačiau po kurio laiko R. B. pasakė, kad V. K. negulės ant jos lovos, todėl numetė ją ant žemės. R. M. teigimu, po kurio laiko ėjęs į tualetą pastebėjo, jog V. K. susirietusi dejavo. Jis padėjo ant jos galvos rankšluostį, kad susigertų kraujas. Po kurio laiko jie vėl nunešė nukentėjusiąją į vonią, perrengė, o visus kruvinus drabužius padėjo lauke prie konteinerio, kad pareigūnai nerastų įkalčių. Grįžęs iš lauko, jis pastebėjo, jog nukentėjusioji guli koridoriuje, todėl paklausė, kaip jaučiasi, nukentėjusioji teigė, kad viskas gerai. Tuomet jis liepė paguldyti nukentėjusiąją ant žemės. Po valandos ar dviejų jam pasakė, kad nukentėjusioji nejuda, tačiau jam patikrinus pulsą suprato, jog ji kvėpuoja. R. B. liepė išnešti V. K. į lauką, nes nukentėjusiajai buvo bloga, todėl jis paėmė V. K. ant rankų ir apie 1 valandą nakties nunešė į kiemą. Nešant nukentėjusiąją, R. B. ėjo pirma, o jis antras. Po pusvalandžio jis išėjo pavedžioti šunį, buvo priėjęs prie gulinčios nukentėjusiosios ir matė, kad ši „raitosi“ ir kvėpuoja, todėl grįžęs į M. butą, pranešė, kad nukentėjusioji gyva. Ryte R. B. paskambino kaimynei ir sužinojo, kad kieme rasta negyva moteriškė.

14. Nuteistojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje 2022 m. lapkričio 29 d. (t. 4, b. l. 131–134) didžioji dalis parodymų sutampa su 2022 m. lapkričio 29 d. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau yra ir netikslumų. Parodymų patikrinime vietoje R. M. nurodė, jog po to, kai nukentėjusioji buvo pasodinta tarp spintelės ir durų, R. B. parvertė nukentėjusiąją ant grindų, suėmė už plaukų, jos galvą kelis kartus sutrenkė į duris. Po šių smūgių nukentėjusioji prarado sąmonę. Nukentėjusioji buvo vėl nunešta į vonia, šiek tiek atsigavo. R. B. nurengė ir perrengė ją švariais drabužiais, tuomet jis su B. nunešė nukentėjusiąją į kambarį ir paguldė ant grindų. Skirtingai nei 2022 m. lapkričio 29 d. apklausoje, parodymų patikrinimo vietoje R. M. nurodė, kad nukentėjusiajai gulint kieme, jis buvo priėjęs prie jos, paklausė, ar nukentėjusioji gyva, tačiau ji nieko neatsakė, tik drebėjo.

15. Papildomai apklaustas 2023 m. balandžio 5 d. (t. 4, b. l. 127) R. M. nurodė, kad sudavė du kartus kairės rankos delnu į dešinį skruostą, smūgiai buvo stiprūs, nes nuo jų nukentėjusioji nukrito nuo fotelio ant grindų. Taip šios apklausos metu jis buvo nurodęs, kad jei smūgiai galėjo būti V. K. mirties priežastimi, tuomet savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi.

16. Teisiamajame posėdyje apklausta R. B. savo kaltę pripažino, nurodė, jog inkriminuojamo įvykio metu sudavė smūgius V. K., ją mušė, ant galvos nešokinėjo. Pasak nuteistosios R. M. nenužudė nukentėjusiosios, tačiau laiškuose jis jos prašė teisme pasakyti, jog ji trankė nukentėjusiosios galvą, ir, kad jis tai patvirtins. Be to, laiškuose M. nurodė, kad jis, jeigu galėtų, parodymus pakeistų, nes kaltas jis ir ji (R. B.), o E. M. nieko nedarė. Taip pat R. B. nurodė, kad pripažįsta įvykius vonioje, tačiau nematė, kad E. M. vonioje suduotų smūgių nukentėjusiajai. Jis (E. M.) kaip tik kelis kartu ramino ją, kad ji nemuštų nukentėjusiosios. Konfliktas buvo dėl dingusios grandinėlės. Tuo metu ji buvo neblaivi. Taip pat nuteistosios teigimu įvykio dieną bei kitą dieną apklausos metu ji nurodė, jog R. M. ne kartą šokinėjo ant nukentėjusiosios veido, buvo patvirtinusi šiuos parodymus, tačiau E. M. nebuvo sudavęs smūgių nukentėjusiajai, ji to niekada nebuvo teigusi. Teismui pagarsinus R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, jog parodymai toje dalyje, kurioje sakė, kad E. M. sudavė nukentėjusiajai, yra neteisingi, tokių teiginių nesakė, tuo metu buvo neblaivi. Taipogi R. B. nurodė, kad nukentėjusioji į vonią buvo paguldyta du kartus, paguldė ji ir R. M., o E. M. tame nedalyvavo, smūgiai nukentėjusiajai, pastarajai sėdint ant tualeto nebuvo suduoti. Jos teigimu, į kiemą nukentėjusiąją nešė R. M., ji ėjo pirma, iš paskos E. M., o po to R. M.. Tą vakarą R. M. nukentėjusiajai greitosios medicinos pagalbos kviesti nenorėjo. Vėliau, tos pačios apklausos metu R. B. nurodė, jog galbūt smūgius minėjo, nes tyrėja nurodė, kad kiti nuteistieji ją kaltina. 2022 m. lapkričio 15 d. Alytaus apylinkės teismo posėdžio metu, nuteistoji teigė, jog nuteistasis E. M. kumščiu du kartus stipriai sudavė nukentėjusiajai į veidą, kai ji gulėjo ant grindų.

17. Ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. lapkričio 15 d.) apklausta įtariamąja (t. 6 b. l. 44–50), R. B. detaliau ir išsamiau papasakojo apie įvykį, nurodydama, jog minėto konflikto metu ji sudavė delnu du kartus V. K. į kairį skruostą, o kai V. K. pripažino pavogusi grandinėlę, R. M. priėjo prie jos, suėmė ją abejomis rankomis už drabužių ties krūtinės sritimi, pakėlė nuo fotelio, numetė ant virtuvės grindų, V. K. nukrito ant nugaros, jai gulint R. M. bato padu smūgiavo į veido sritį apie du kartus. Nuo smūgių V. K. pradėjo bėgti kraujas ir nosies, pamėlynavo prie kairės akies. E. M. liepė R. M. nelįsti prie nukentėjusiosios, nes gali ją užmušti. Nukentėjusioji liko gulėti ant grindų, tačiau ji (R. B.) po kurio laiko pakėlė ją ir pasodino atgal į fotelį, nukentėjusioji padėkojo ir toliau kartu gėrė alų. Tuo metu V. K. nesiskundė, kad kažką skaudėtų, tačiau buvo matyti, jog iš nosies bėga kraujas. Nukentėjusioji pasakė, jog nori eiti namo, tačiau R. M. neleido, nurodė, kad kitą dieną eis kartu atsiimti grandinėlės, kurią ji pardavė. Apie 16 valandą ji vėl pradėjo konfliktą su nukentėjusiąja, priekaištavo dėl grandinėlės, sėdėjimo ant jos sugyventinio E. M. kelių. Dėl to ji (R. B.) sudavė kumščiu nukentėjusiajai ne mažiau trijų smūgių į veido sritį. Po smūgių V. K. liko sėdėti ant fotelio, sąmonės neprarado. Po jos smūgių R. M. kairės rankos kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajai į veido sritį, paskui paėmė nukentėjusiajai už rankos ir nustūmė ją nuo fotelio ant grindų ir bato pado sritimi sudavė ne mažiau trijų smūgių į kairį šoną. V. K. bandant atsikelti R. M. su koja dar kartą spyrė į kitą šoną. V. K. po šio smūgio pradėjo dar labiau bėgti kraujas. Ji vėl pakėlė nukentėjusiąją ir pasodino ant fotelio. Nuteistosios manymu, po šių R. M. veiksmų nukentėjusioji prarado sąmonę. Nukentėjusiajai atgavus sąmonę, ji bandė eiti iki tualeto, tačiau prie durų suklupo, todėl ji (R. B.) ją pasodino ant grindų prie fotelio. V. K. sėdint, R. M. dar kartą spyrė nukentėjusiajai į veido sritį, o po to ji du kartus kumščiu trenkė į veido sritį, viena kartą į šoną bei vieną kartą rankos alkūne sudavė į kitą šoną. Po šių jos smūgių prie nukentėjusiosios vėl priėjo R. M. ir spyrė bato padu ne mažiau kaip du kartus į galvą, į kairę ausį. Po smūgių iš nukentėjusiosios kairės ausies pasipylė kraujas, virtuvėje atsirado kraujo bala. Po to E. M., rankos kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajai į veido sritį. V. K. tuo metu nebuvo praradusi sąmonės, bandė šliaužti iki tualeto, tačiau koridoriuje sustojo, prarado sąmonę ir ten liko gulėti. Apie 17.00 val. R. M. nuėjo į vonią, pripylė vandens, kad nukentėjusioji atsigautų, ir, V. K. būnant be sąmonės, ji su R. M. įkėlė ją į vonią, kurioje nukentėjusioji atmerkė akis. Nukentėjusiajai vis dar bėgo kraujas ir nosies ir ausies. Tada ji išėmė nukentėjusiąją iš vonios, pasodino ant tualeto dangčio, abu su R. M. perrengė šlapius drabužius, apvyniojo dideliu rankšluosčiu. Jai išėjus iš vonios, ji išgirdo kritimo garsą, pamatė, jog nukentėjusioji nukrito. Apie 18.30 val. R. M. vėl pasiūlė įmesti nukentėjusiąją į vonią, tai padarius nukentėjusioji atsimerkė, pradėjo dejuoti. Pakui jie vėl iškėlė nukentėjusiąją iš vonios, išleido vandenį ir dar kartą prileido vandens bei įmetė V. K.. Po 5 minučių ji su R. M. nutempė nukentėjusiąją į kambarį, paguldė į lovą. R. M. paskambinus į mobilųjį telefoną, jis išėjo iš buto, vėliau grįžo su alkoholiniu gėrimu. Ji buvo nuėjusi patikrinti, ar V. K. kvėpuoja, tai pajautusi grįžo atgal į virtuvę. Po kurio laiko iš kambario pasigirdo triukšmas, atėjusi pažiūrėti, pamatė, kad nukentėjusioji iškrito iš lovos, sėdėjo nugara atsirėmusi į lovos čiužinį, iš nosies ir ausies vis dar bėgo kraujas, nukentėjusioji dejavo. Ji viena aprengė nukentėjusiąją ir paliko sėdėti ant grindų. Grįžusi į virtuvę pasakė, jog bus problemų su nukentėjusiąja, todėl nukentėjusiąją reikia išleisti namo, E. M. pritarė. Ji bandė pakelti nukentėjusiąją, klausė, ar pati pareis namo, tačiau V. K. nieko neatsakė, nugriuvo ant grindų. Sugrįžusi į virtuvę nuteistoji pasakė, kad reik nukentėjusiąją išvesti į kiemą ir paleisti arba nunešti prie laiptinės ir ten ją palikti. Ji siūlė kviesti greitąją medicinos pagalbos, tačiau R. M. ir E. M. nesutiko. Apie 23.00 val. R. M. paėmė nukentėjusiąją ir nešė į kiemą per atsarginį įėjimą. Kartu iš galo ėjo ji su E. M.. Nešant V. K. į kiemą, ji garsiai „švokštė“. Visiems grįžus į butą, ji pasiūlė išmesti nukentėjusiosios drabužius, tačiau R. M. nusprendė išvesti šunį ir tuo pačiu kartu išmesti išgerto alkoholio skardines bei V. K. drabužius. Grįžęs R. M. teigė, jog nukentėjusioji vis dar gulėjo kieme. Visi jie nuėjo miegoti ir ryte pabudo nuo policijos pareigūnų beldimo į duris.

18. 2022 m. lapkričio 30 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 6, b. l. 55–58) (šie jos parodymai buvo pagarsinti bylą nagrinėjant teisme), R. B. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 13 d. vykęs konfliktas įvyko dėl auksinės grandinėlės ir dėl to, kad V. K. sėdėjo ant jos sugyventinio E. M. kelių. Šioje apklausoje nuteistoji nurodė, jog pirmas nukentėjusiajai smogė R. M., paskui ir ji. R. B. nurodė, jog R. M. du kartus kumščiu smogė nukentėjusiajai į veidą, tada R. B. sudavė du smūgius delnu į kairę veido pusę. Nuteistoji nurodė, jog R. M. vėl smogė nukentėjusiajai, ji nukrito ant žemės virtuvėje prie fotelio, R. M. tęsdamas veiksmus vieną kartą trenkė kumščiu ir du kartus batu į veidą. Po smūgių V. K. iš nosies bėgo kraujas. R. B. teigimu, ji toliau smūgiavo nukentėjusiajai, sudavė po du smūgius į šonus. Po šių veiksmų ji palydėjo V. K. į iki tualeto, iš jo išėjusi ji nukrito, tačiau buvo sąmoninga. Ji nutempė nukentėjusiąją ant lovos. Tęsdama savo parodymus R. B. nurodė, kad palydėjo nukentėjusiąją iki tualeto, tada atsivedė virtuvę ir davė alaus. Būnant virtuvėje R. M. sudavė nukentėjusiajai į veidą, paskui tą patį padarė ir ji, tuomet R. M. spyrė nukentėjusiajai į veidą ir nuo šio smūgio nukentėjusioji nukrito ant žemės. R. M. pasiūlius, R. M. ir ji įdėjo nukentėjusiąją vonią, paskui jai liepė nusiimti drabužius, nurengtą nukentėjusiąją vėl įdėjo į vonią, vėliau liepė jai išlipti, padėjo nusišluostyti ir ji aprengė nukentėjusiąją savo drabužiais, paguldė į lovą, bet po kurio laiko išgirdo, jog ji iškrito iš lovos, todėl ją paguldė atgal. Tada R. M. išnešė nukentėjusiąją į lauką, kad ji nenumirtų jų namuose. Tuo metu nukentėjusioji tyliai kalbėjo, tačiau negalėjo eiti. Nukentėjusiajai gulint virtuvėje prie fotelio, E. M. trenkė jai į veidą delnu arba kumščiu du kartus. Nuteistosios teigimu, jos suduoti smūgiai negalėjo mirtinų sužalojimų, nes ant veido nešokinėjo, tai darė R. M. apie tris kartus. Po R. M. smūgių nukentėjusiajai iš kairės ausies bėgo kraujas. Nuteistoji nurodo, jog nusikaltimas nebuvo planuotas, ji pripažįsta savo kaltę bei gailisi.

19. 2022 m. lapkričio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu atlikus parodymų patikrinimą vietoje (t. 6, b. l. 65–67) R. B. nurodė, jog vartojant alkoholinius gėrimus E. M. buto virtuvėje, prasidėjo kalbos apie auksinę grandinėlę. Ji buvo nuėjusi iki tualeto, grįžusi rado V. K., sėdinčią ant jos sugyventinio E. M. kojų. Vėl pradėjus kalbėti apie grandinėlę, nukentėjusioji prisipažino, jog ją pardavė. Po jos prisipažinimo R. M. maždaug du, tris kartus sudavė V. K. į veidą, tuomet ir ji (R. B.) du kartus ranka sudavė į dešinę veido pusę. Po nuteistosios suduotų smūgių R. M. nukentėjusiajai spyrė į veidą ir V. K. nukrito nuo fotelio ant kairio šono. Nukentėjusiajai nukritus, ji du kartus ranka sudavė jai į kairę ir dešinę veido pusę bei sudavė smūgį į kairį šoną. V. K. gulint ant grindų, R. M., avėdamas batus, apie tris kartus šokinėjo ant nukentėjusiosios veido. Po šių smūgių ji palydėjo nukentėjusiąją į tualetą, o pati grįžo į virtuvę. Būdama virtuvėje išgirdo, jog nukentėjusioji nukrito, gulėjo tarp vonios ir koridoriaus patalpų. Ji pakėlė V. K. ir paguldė kambaryje ant lovos. Po kurio laiko ji pakvietė V. K. į virtuvę, ji atėjo, sėdėjo ant fotelio ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus. V. K. atsistojus nuo fotelio, bandant padėti puodelį ant stalo, R. M. sudavė jai ranka į kairę ausį arba kaklą, po smūgio nukentėjusioji nukrito ant žemės. Po šio įvykio ji vėl pakėlė nukentėjusiąją, nuvedė į lovą, išėjusi iš kambario vėl išgirdo garsą, jog nukentėjusioji nukrito. Po kurio laiko ji ir R. M. pripylė į vonią vandens, kad V. K. atsigautų. Vonioje nukentėjusioji buvo su drabužiais, po to ji padėjo jai atsikelti, nurengė šlapius drabužius, davė rankšluostį. R. M. dar kartą pripylė vandens ir vėl išmaudė nukentėjusiąją. V. K. maudė tris kartus, po trečio karto aprengė savo drabužiais ir vėl paguldė į lovą. Jiems toliau vartojant alkoholinius gėrimus, R. M. pasakė, kad reikia V. K. nešti į lauką, paėmęs ant rankų išnešė į kiemą. Be to, R. B. nurodė, kad E. M. virtuvėje vieną kartą delnu arba kumščiu sudavė į nukentėjusiosios dešinę veido pusę, tačiau daugiau šio nuteistojo smūgių nematė.

20. Apelianto teigimu nuteistieji R. M. ir R. B. davė prieštaringus parodymus. Iš tiesų, iš ankščiau minėtų šių nuteistųjų duotų parodymų matyti, jog jų parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės, veiksmų eiliškumas iš dalies skiriasi. Pavyzdžiui nuteistasis R. M. teisme buvo nurodęs, jog jis pirmas sudavė delnu nukentėjusiajai į skruostą, po to R. B. rankos delnu sudavė V. K. į dešinį skruostą, dėl ko pastaroji nukrito, susitrenkė galvą į grindis, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė – kad R. B. pirmoji pradėjo konfliktą ir pirmoji trenkė kumščiu nukentėjusiajai į pakaušį; teisme jis nurodė, jog po jo suduotų smūgių E. M. priėjo prie nukentėjusiosios ir spyrė dešine koja į kairę galvos pusę, o ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. lapkričio 29 d.) – kad E. M. užšoko nukentėjusiajai ant galvos, šokinėjo ir du kartus kojos kulnu sudavė į galvą. Parodymų patikrinimo vietoje R. M. nurodė, kad R. B. trenkė kumščiu į dešinę galvos pusę, o ikiteisminio tyrimo teisėjui teigė, jog R. B. sudavė nukentėjusiajai kumščiu į pakaušį; ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. lapkričio 29 d.) aiškino, jog R. B. buvo pasodinusi V. K., paėmusi už plaukų du kartus trenkusi jos galvą į sieną, kai tuo tarpu ankstesnės apklausos metu šios aplinkybės neminėjo; ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo nurodęs, jog E. M. rėkė ant nukentėjusiosios, todėl jis (R. M.) trenkė jam į akį, kai tuo tarpu apeliantas nurodo, jog jo akis buvo sumušta anksčiau, nei V. K. nužudymo dieną; parodymų patikrinime vietoje buvo nurodęs, ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo nurodęs, jog nukentėjusioji buvo pasodinta ant tualeto dangčio ir jai sėdint, E. M. koja spyrė jai du kartus į šonus, tačiau tą pačią dieną atliktame parodymų patikrinime vietoje aiškino, kad po smūgio tualete nukentėjusioji nukrito tarp tualeto ir vonios, susitrenkė galvą į vamzdžius ir ją prasiskėlė; ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo nurodęs, kad išėmus nukentėjusiąją iš vonios, ji buvo nuvesta į kambarį ir paguldyta ant lovos, tačiau po kurio laiko R. B. pasakė, kad V. K. negulės ant jos lovos, todėl numetė ją ant žemės, kai to tarpu parodymų patikrinime vietoje nurodė, kad iš vonios nukentėjusioji buvo nuvesta į kambarį, pasodinta tarp spintelės ir durų, tačiau po kurio laiko ji nuvirto ant žemės ir jis vėl pasodino ją į tą pačią vietą; taip pat skyrėsi jo nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiosios išnešimo į lauką: ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo nurodęs, jog jis paėmė V. K. ant rankų ir apie 1 valandą nakties nunešė į kiemą, nešant nukentėjusiąją, R. B. ėjo pirma, o jis antras, bet pirminėje apklausoje teigė, jog jam nešant nukentėjusiąją į lauką iš paskos ėjo dar ir E. M..

21. R. B. parodymai dėl E. M. suduotų smūgių ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose taipogi nesutampa. 2022 m. lapkričio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje ji teigė, jog buto virtuvėje E. M., atsistojęs nuo kedės, rankos kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į nukentėjusiosios veido sritį. Tą pačią dieną apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, R. B. patvirtino parodymus dėl E. M. smūgių. Kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje (2022 m. lapkričio 30 d.) nuteistoji taip pat nurodė, kad nukentėjusiajai gulint ant grindų, E. M. trenkė pastarajai į veidą delnu arba kumščiu du kartus. Tą pačią dieną, vykdant parodymų patikrinimą vietoje, R. B. pabrėžė, jog E. M. virtuvėje vieną kartą kumščiu arba delnu sudavė į nukentėjusiosios dešinę veido pusę, kitų jo smūgių nematė. Tačiau 2022 m. gruodžio 19 d., pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nuteistoji nurodė, kad E. M. smūgių vonioje, kuriuos nurodo nuteistasis R. M., nematė. Teisėjai posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus R. B. teigė, jog įvykio dieną ir apklausos metu buvo neblaivi, parodymai dėl E. M. suduotų smūgių yra neteisingi, ji taip nesakė, pirmos apklausos metu ji buvo neblaivi, todėl ir davė neteisingus parodymus. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistosios R. B. parodymus, duotus viso proceso metu, atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu visose apklausose, jos parodymų patikrinimo vietoje, aiškindama aplinkybes apie įvykį, ji detaliai ir smulkiai nupasakojo įvykio aplinkybes, nurodė konkrečius savo ir kitų nuteistųjų smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją. Be to, priešingai nei teigė nuteistoji teisiamajame posėdyje, jos sulaikymo metu jai buvo nustatytas nedidelis – 0,68 promilės girtumas, pirmą kartą apklausta ji buvo 2022 m. lapkričio 15 d., t. y. sekančią dieną po jos sulaikymo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigė nuteistoji teisme, apsvaigimas nuo alkoholio turėjo būti išnykęs ne toks stiprus, kad trukdytų prisiminti įvykio aplinkybes. Jos nurodytos aplinkybės apie jos pačios ir kitų nuteistųjų panaudotą smurtą prieš nukentėjusiąją, smurtinių veiksmų pobūdį atitinka byloje esančioje specialisto išvadoje nustatytą V. K. padarytų sužalojimų mechanizmą, lokalizaciją bei laiką. Vėlesnių parodymų metu bei duodama parodymus vietoje ji patvirtino esmines pirminės apklausos metu duotas aplinkybes, todėl pagrindo netikėti jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nėra pagrindo, o jos ikiteisminio tyrimo metu parodymų paneigimas teisiamajame posėdyje yra neįtikinamas, todėl apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai juos atmetė.

22. Nors nuteistųjų R. M. ir R. B. parodymai detalėse nesutampa, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neturi reikšmės ir nepaneigia fakto, jog nukentėjusiosios atžvilgiu smurtavo visi trys nuteistieji. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. lapkričio 15 d. apklausiamas įtariamuoju, R. M. teigė, jog konflikto pradžioje, virtuvėje, po jo suduoto smūgio nukentėjusiajai delnu į skruostą, E. M., priėjęs prie jos, spyrė iš dešinės kojos į kairę galvos pusę, taip pat E. M. vonioje spyrė nukentėjusiajai į kairį šoną, nuo to ji nukrito ir galvos dešiniu šonu atsitrenkė į vamzdžius. 2022 m. lapkričio 16 d. apklausoje R. M. patikslino, jog nukentėjusiajai gulint virtuvėje ant grindų, E. M. spyrė tris kartus bei tualete nukentėjusiajai spyrė du kartus. Tokius pačius parodymus dėl E. M. smūgių nuteistasis R. M. davė ir 2022 m. lapkričio 29 d. vykusioje apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei tą pačią dieną vykusiame parodymų patikrinime vietoje. Be to, savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu R. M. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodęs, jog E. M. smūgius nukentėjusiajai sudavė tualete. Jo teigimu, buvo suduota pora smūgių iš dešinės kojos į kairį šoną. Nuteistoji R. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog E. M. buvo sudavęs rankos kumščiu (kitų apklausų metu – kumščiu ar delnu) ne mažiau dviejų smūgių (vieną smūgį) nukentėjusiajai į veido sritį.

24. Byloje esančioje lavono tyrimo specialisto išvadoje be kita ko nustatyta, jog V. K. mirtis galėjo įvykti dėl galvos smegenų pabrinkimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo, galvos traumos. Specialisto išvadoje nurodyta, jog mirtį sukėlė ne mažiau aštuonių trauminių poveikių sužalojimai. Sužalojimai (kaukolės kairės pusės skliauto ir pamato kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant abiejų galvos smegenų pusrutulių momenines, kairę pakaušinę, kairę smilkininę bei kairę kaktinę skiltis, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelius, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose, muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kaktos abiejuose vokuose ir abiejuose skruostuose) galėjo būti padaryti veikiant galvos sritį kietu buku daiktu. Muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje galėjo būti padarytos buku traumuojančiu paviršiumi turinčiu atsikišančių trumpų linijinių briaunų, šios žaizdos padarytos vienu trauminiu poveikiu. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, jog yra didesnė tikimybė, kad sužalojimai veido srityje galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu, muštinės žaizdos pakaušio kairėje pusėje galėjo būti padarytos tiek smūgiavimo, tiek ir krentant bei pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, o visi kiti sumušimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (t. 3, b. l. 158–160). Medicinos tyrimą atlikęs specialistas L. U. patvirtino savo išvadą ir dar paaiškino, jog nukentėjusiosios mirtį sukėlė ne mažiau aštuonių trauminių poveikių sužalojimai, atskirai nėra konkretizuojama, kurie nuteistųjų smūgiai galėjo lemti nukentėjusiosios mirtį, kadangi ją sukėlė visų smūgių į galvą visuma. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji mirė dėl bendrų visų nuteistųjų suduotų smūgių į galvos sritį.