Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovams J. R., V. A., atsakovei T. Ž., jos atstovei advokatei M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. A. ir J. R. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: įpareigoti atsakovę iš internetinės svetainės „Facebook“ pašalinti 2012-08-04 patalpintą nuotrauką ir komentarus; priteisti iš atsakovės ieškovų naudai po 2000 Lt, procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

„Facebook“ paskyroje „T. Ž.“ patalpinta fotonuotrauka, kurioje lauko kavinėje matomas sėdintis ieškovas V. A., kiti žmonės. Po nuotrauka T. Ž. parašytas komentaras: „Pastebėta kad Jūrų šventei 2012-08-03 apie 21 valanda prie burlaivio „Meridianas Klaipėda“ Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. A. smagiai leidžia laiką su tos pačios prokuratūros prokurore J. R.. O gal jie meilužiai? O gal kartu aptarinėja keršto planus, kaip susidoroti su visuomenininkais?“. 2012-08-13 15:25 val. po ta pačia fotonuotrauka T. Ž. patalpintas komentaras „Saldi“ prokurorų porelė.“ 2012-08-18 02.52 val. po ta pačia fotonuotrauka T. Ž. patalpintas Partijos Drąsos kelias kandidatės T. Ž. video prisistatymas (1 t., b.l.7).

VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2013-02-21 rašte nurodyta, kad nuo 2012-07-27 iki 2012-08-16 T. Ž. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl buitinės traumos (sužalota kairė ranka) (1 t., b.l.142-145).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra ginama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, įtvirtinta jos 8 straipsnyje. Šios teisės apsauga, gynimo būdai nustatyti CK 2.23 str. Žmogaus teisė į privatų gyvenimą apima ir teisę į atvaizdą. Pastarosios apsaugą reglamentuoja CK 2.22 str., kurio normos yra lex specialis CK 2.23 str. bendrųjų normų atžvilgiu. Teisė į atvaizdą pripažįstama privataus asmens gyvenimo sudėtine dalimi, dėl to asmens nuotrauka gali būti paviešinta tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų, turint teisėtą tikslą bei egzistuojant būtinumui demokratinėje visuomenėje. Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 str.). CK 2.22 str. 1 d. įtvirtinta būtina sąlyga kitiems asmenims naudotis konkretaus fizinio asmens atvaizdu – tam būtinas to fizinio asmens sutikimas tiek jį fotografuojant, tiek jo nuotrauką, portretą ar kitokį atvaizdą atgaminant, parduodant, demonstruojant ar spausdinant. Šioje teisės normoje nustatyti asmens atvaizdo naudojimo būdai neabejotinai apima ir nuotraukos, kurioje yra asmens atvaizdas, paviešinimą interneto puslapyje. Teisės į atvaizdą pažeidimu pripažįstamas asmeninių nuotraukų publikavimas be asmens sutikimo. Tik pats asmuo gali spręsti dėl sutikimo naudoti asmens atvaizdą. CK 2.22 str. 2 d. numatytas atvejis kuomet asmens sutikimo nereikia, t.y. jeigu nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė T. Ž., neturėdama ieškovų sutikimo, juos nufotografavo, o fotonuotrauką patalpino į viešą interneto profilį „Facebook“ paskyroje. Nors atsakovė tokius savo veiksmus neigia, tačiau abu ieškovai kategoriškai teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl savo užimamų pareigų prokuratūroje jie gerai pažinojo T. Ž., kaip asmenį, dalyvaujantį ne vienoje baudžiamojoje byloje, ją aiškiai, vos už kelių metrų atstumu matė juos fotografuojant. J. R. nurodyta aplinkybė, kad T. Ž. ranka buvo langetėje, atitinka pačios T. Ž. atitinkamą nurodytą aplinkybę, tai patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai. Tokiu būdu ieškovų paaiškinimus vertinant kaip logiškus, sutampančius tarpusavyje bei iš dalies su pačios T. Ž. paaiškinimais bei kitais ištirtais įrodymais, teismas neturi pagrindo jais netikėti. T. Ž. versija, kad įvykio laiku ji buvo savo namuose teismas vertina kaip siekį išvengti teisinės atsakomybės, juolab kad jos nepatvirtina visiškai jokie kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovė T. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovai ją persekioja kaip žmogaus teisių stebėtojų sąjungos sekretorę, „Drąsos partijos“ narę, o informacijos skleidimą (nors to ir nepripažįsta) motyvuoja tuo, kad ieškovų veikla, keliamos baudžiamosios bylos domina visuomenę. Matyti, jog atsakovės nurodyti teiginiai iš esmės atitinka paskelbtą komentarą „gal kartu aptarinėja keršto planus, kaip susidoroti su visuomenininkais?“, kas pagrįstai leidžia manyti, jog tokią neigiamą nuostatą apie ieškovus viešoje erdvėje paskleidė būtent T. Ž.. Tokiu būdu laikytina įrodytu, jog ieškovus 2012-08-03 apie 21:00 val. Jūros šventės metu fotografavo ir fotonuotrauką su komentarais internete paskelbė atsakovė T. Ž..

Pripažintina, jog buvo fotografuojama viešoje vietoje – atviroje lauko kavinėje, todėl ieškovų sutikimo tokiam atsakovės veiksmui pagal CK 2.22 str. 2 d. nereikėjo. Iš byloje pateiktos fotonuotraukos matyti, o taip pat ir ieškovai pripažino, kad ši fotonuotrauka iš esmės nepažemino ieškovų garbės, orumo ar dalykinės reputacijos. Vienok, ieškovai teigia, kad žala jiems buvo padaryta po fotonuotrauka parašytais komentarais, nes jais atsakovė pažeidė jų, kaip prokurorų dalykinę reputaciją, sukėlė abejonių dėl jų kompetencijos, nepriekaištingos reputacijos, vykdomos profesinės veiklos bei objektyvumo ir nešališkumo priimant procesinius sprendimus, buvo sumenkintas jų profesinis orumas kolegų, policijos pareigūnų atžvilgiu. Dėl įvykio teko aiškintis, teisintis darbovietėje. Ieškovai nurodė patyrę dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

Bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovai yra prokurorai, t.y. yra valstybės tarnautojai. Taigi, atsižvelgiant į minėtas nuostatas laikomi viešaisiais asmenimis, kaip jie apibrėžti Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 73 d., Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr.1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Nurodytu teisiniu reguliavimu saugomas visuomenės interesas būti informuotai apie viešųjų asmenų privataus gyvenimo aplinkybes, turinčias visuomeninę reikšmę, t. y. susijusias su tokių asmenų atliekama vieša veikla. Dėl teisėto visuomenės intereso žinoti privataus pobūdžio informaciją, atsižvelgiant į asmens pareigas ar padėtį visuomenėje, informacijos apie viešojo asmens privatų gyvenimą skleidimas yra viena draudimo skleisti informaciją apie privatų asmens gyvenimą be šio sutikimo išimčių. Kita vertus, viešasis asmuo taip pat turi teisę į privatų gyvenimą. Informacijos apie viešąjį asmenį negalima rinkti ir skelbti bet kokiu būdu ar skelbti bet kokią informaciją. Informaciją apie viešojo asmens gyvenimą būtina rinkti teisėtais būdais, o surinktos ar turimos informacijos apie tokio asmens privatų gyvenimą paskelbimas turi turėti teisėtą tikslą, t. y. skelbiant tą informaciją, turi būti siekiama informuoti visuomenę, patenkinti teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti tam tikrus viešojo asmens privataus gyvenimo faktus, o ne vien patenkinti visuomenės smalsumą.

Šiuo atveju atsakovė internetiniame tinklalapyje po patalpinta ieškovų fotonuotrauka parašė komentarus: „Pastebėta kad Jūrų šventei 2012-08-03 apie 21 valanda prie burlaivio „Meridianas Klaipėda“ Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. A. smagiai leidžia laiką su tos pačios prokuratūros prokurore J. R.. O gal jie meilužiai? O gal kartu aptarinėja keršto planus, kaip susidoroti su visuomenininkais?“; „Saldi“ prokurorų porelė.“ Pažymėtina, kad tokios ieškovų privataus gyvenimo aplinkybės, kaip asmeniniai santykiai, dėl kurių atsakovė komentare reiškia spėliones ir teiginius, negali būti pripažįstamos turinčiomis visuomeninę reikšmę, nes visiškai nesusiję su jų atliekama vieša veikla, todėl visuomenės intereso tokias aplinkybes žinoti nėra. Atsakovės skleidžiama atitinkama informacija neturi teisėto ir pagrįsto tikslo, o yra tik įžeidžiančio pobūdžio spėlionės, paremtos neigiamais asmeniniais santykiais, susiklosčiusiais dėl ieškovų užimamų darbinių pareigų.

Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d. nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Byloje nustatyta, kad atsakovės internetiniame tinklalapyje esančiais komentarais pateikta informacija yra įžeidžiančio pobūdžio, žemina žmogaus garbę ir orumą, taigi priskirtina informacijai, kurią pagal įstatymas draudžiama platinti. Kad ieškovai nurodytais atsakovės teiginiais apie tai, kad neva „aptarinėja keršto planus, kaip susidoroti su visuomenininkais“, buvo įžeisti bei apšmeižti nurodė ieškinyje bei teismo posėdžio metu. Teismas mano, kad dėl užimamų pareigų specifikos tokiu būdu paskleista nepagrįsta informacija neigiamai įtakojo ieškovų dalykinę reputaciją, sukėlė abejonių dėl jų profesinės veiklos objektyvumo ir nešališkumo priimant procesinius sprendimus. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų veikusi sąžiningai siekdama supažindinti visuomenę su ieškovų asmenimis ar jų veikla, todėl nėra CK 2.24 str. 6 d. numatytų civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Priešingai, konstatuotina, kad atsakovė piktnaudžiavo saviraiškos teise, nes sąmoningai siekė sumenkinti ieškovų dalykinę reputaciją, atsižvelgiama į informacijos pakleidimo būdą ir aplinkybes. Atsakovės komentarai apie ieškovus, kaip apie meilužius ar kuriančius keršto planus asmenis negali būti vertinama kaip atsakovės nuomonė, nes ji nėra pagrįsta jokiais tikrais faktais.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus atsakovės veiksmus, darytina išvada, kad atsakovė peržengė saviraiškos laisvės ribas, viešoje erdvėje paskleidė informaciją, kuri pažemino ieškovų garbę ir orumą ir dėl to buvo pakenkta ieškovų dalykinei reputacijai, todėl yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2006-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-142/2006 yra nurodęs, kad viešojo asmens pažeistų teisių pagrindinis gynybos būdas yra paskleistų žinių paneigimas, o priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs.

Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškintasi aplinkybė, ar interneto svetainėje „Facebook“ paskyroje „T. Ž.“ tebėra patalpinta fotonuotrauka ir komentarai. Ieškovai nurodė, kad bandė įeiti į tą nuorodą, tačiau jiems buvo atrašyta, kad neturi priėjimo prie to puslapio. Per paiešką nuotraukos, komentarų nerado. Po bylos iškėlimo atgarsių apie nuotrauką ir komentarus nebegirdėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog minėta fotonuotrauka bei komentarai iš atsakovės „Facebook“ profilio yra pašalinti, tad pažeidimo darymas yra nutrauktas. Taigi ieškovų prašymas dėl įpareigojimo juos pašalinti yra įvykdytas.

Taip pat pažymėtina, kad nors fotonuotraukos patalpinimo metu ieškovai sulaukė neigiamos reakcijos, patyrė nepatogumų, tačiau ieškovų pažeistos teisės dėl jų, kaip viešųjų asmenų, veiklos neturi liekamųjų itin skaudžių pasekmių, todėl atsakovei taikant turtinę sankciją, jiems iš atsakovės priteistina simbolinė neturtinė žala – po vieną litą.

Atsižvelgiant į priteistos neturtinės žalos simbolinį dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl mažareikšmiškumo nėra pakankamo pagrindo ieškovams iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl šis ieškovų reikalavimas nurodytais motyvais atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei turėjo po 60 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t. b.l.5-6), o valstybė turėjo 570 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendžiant šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsižvelgia į šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, ginčo ribas, tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. nustatyta, kad yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę; nustatyta, kad pažeidimo darymas yra nutrauktas; iš atsakovės ieškovams priteista po 1 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitoje dalyje ieškinys atmestas, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir daro išvadą, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 2 d.).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos – 3 Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovų ir atsakovės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai nepriteistinos, nes neviršija 10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“). Juolab, kad atsakovei nagrinėjamoje byloje yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

Atsakovės prašymas ieškovams už piktnaudžiavimą savo teisėmis, skirti 20000 Lt baudą atmestinas, nes piktnaudžiavimo faktas byloje nėra nustatytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-270 str., teismas

nuspr endžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Konstatuoti, kad iš internetinės svetainės „Facebook“ paskyros „T. Ž.“ pašalinta 2012-08-04 patalpinta nuotrauka ir komentarai, pažeidimo darymas yra nutrauktas. Ieškovų prašymas dėl įpareigojimo juos pašalinti yra įvykdytas.

Priteisti iš atsakovės T. Ž. ieškovui V. A. 1 Lt (vieną Lt 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovės T. Ž. ieškovei J. R. 1 Lt (vieną Lt 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atmesti atsakovės T. Ž. prašymą ieškovams V. A. ir J. R. už piktnaudžiavimą savo teisėmis, skirti 20000 Lt baudą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.