Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1546-460/2013

Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-10183-2012-9)

2013 m. gruodžio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-28-777/2013 pagal ieškovų V. A. ir J. R. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo bei ieškovų V. A. ir J. R. (apeliantų) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsileipimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė T. Ž., neturėdama ieškovų sutikimo, juos nufotografavo, o nuotrauką įdėjo į viešą interneto profilį „Facebook“ paskyroje. „Facebook“ paskyroje „T. Ž.“ įdėta nuotrauka, kurioje lauko kavinėje matomas sėdintis ieškovas V. A., kiti žmonės. Po nuotrauka T. Ž. parašytas komentaras: „Pastebėta kad Jūrų šventėje 2012-08-03 apie 21 valanda prie burlaivio „Meridianas Klaipėda“ Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. A. smagiai leidžia laiką su tos pačios prokuratūros prokurore J. R.. O gal jie meilužiai? O gal kartu aptarinėja keršto planus, kaip susidoroti su visuomenininkais?“ 2012-08-13 15.25 val. po ta pačia nuotrauka yra T. Ž. įdėtas komentaras „Saldi prokurorų porelė“, 2012-08-18 2.52 val. po ta pačia nuotrauka T. Ž. įdėtas partijos „Drąsos kelias“ kandidatės T. Ž. vaizdo prisistatymas (t. 1, b. l. 7).

Dėl atsakovės prašymų

Atsakovė apeliacinės instancijos teismo 2013-11-11 prašymu prašė įteikti jai apeliacinio skundo kopijas bei kitus susijusius dokumentus. Šis prašymas nebėra aktualus, kadangi T. Ž. apeliacinio skundi kopija įteikta 2013-07-16 (t. 2, b. l. 42).

Atsižvelgiant į civilinių bylų medžiagos viešumo principą (CPK 10 straipsnis), neaktualus yra ir atsakovės prašymas sudaryti galimybę susipažinti su bylos medžiaga.

Nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovė turėjo pakankamai laiko – daugiau nei 3 mėnesius pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Dėl įpareigojimo atsakovę iš internetinės svetainės „Facebook“ pašalinti 2012-08-04 patalpintą nuotrauką ir komentarus

Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02- 22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, kurioje nurodyta, kad viešojo asmens pažeistų teisių pagrindinis gynybos būdas yra paskleistų žinių paneigimas, o priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas gali būti minimalus ar artimas minimaliam, net ir tuo atveju, kai pažeidimai yra gana skaudūs.

Vienas iš apeliantų reikalavimų buvo tas, kad atsakovė būtų įpareigota iš internetinės svetainės „Facebook“ pašalinti 2012-08-04 įdėtą nuotrauką ir komentarus. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje konstatavo, kad pažeidimas yra nutrauktas, ieškovų prašymas dėl įpareigojimo juos pašalinti yra įvykdytas.

Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas šios bylos dalyje įrodinėjimo naštos nepaskirstė abiem proceso šalims, o ją perkėlė vienai proceso dalyvių šaliai – ieškovams. Aplinkybė, kad ieškovai nuotraukos neranda internete ir dėl to galima konstatuoti, kad ji yra pašalinta, nėra įtikinanti. Įvedant nuotraukos internetinę nuorodą užsidega užrašas: „Turinys laikinai neprieinamas. Jis gali būti laikinai nepasiekiamas, nes ši nuoroda jau nebegalioja arba neturite teisės šio puslapio matyti“ (t. 2, b. l. 37) (CPK 314 straipsnis). Taigi sutiktina su apeliantais, jog šiuo atveju egzistuoja dvi galimybes: arba nuotraukos su komentaru nėra, arba ieškovai neturi teisės jos matyti. Visiems žinoma aplinkybė, kad „Facebook“ svetainėje sukurto profilio autorius turi galimybę nuotraukas ar kitą informaciją rodyti (skleisti) neribotam žmonių ratui arba pažymėtam draugų ratui, ar kitiems autoriaus nurodytiems asmenims. Tokiu būdu apylinkės teismas negalėjo konstatuoti, kad teisės pažeidimas nutrauktas, nes tam nėra faktinių duomenų (CPK 178 straipsnis). Atsakovė T. Ž. tokių duomenų nepateikė, todėl neatmetama galimybė, kad minima nuotrauka ir komentarai nepasiekiami tam tikram žmonių ratui, o kiti asmenys gali ją matyti.

Visos šios nurodytos aplinkybės suponuoja tai, kad negalima teigti, kad teisės pažeidimas nutrauktas, nes tokiam teiginiui nėra pagrindo. Tuo labiau šios aplinkybės jokiu būdu negalima adaptuoti prie apylinkės teismo minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006. Pastarojoje nutartyje teismas kalba apie paskleistų žinių paneigimą, kaip pagrindinį viešo asmens pažeistų teisių gynybos būdą.

Pastebėtina, kad minėta teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, neatitinka šios bylos aplinkybių. Civilinėje byloje vieši asmenys su ieškiniu į teismą kreipėsi dėl to, kad laikraščiuose buvo paskleista jų garbę ir orumą žeminanti informacija. Teismai savo sprendimu įpareigojo laikraščių redaktorius paneigti šias žinias. Taip pat sprendimu buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Kasacinis teismas pagal proceso šalių skundus žemesniųjų instancijų teismų sprendimus paliko galioti.

Apibendrindama aptartą visetą teisėjų kolegija mano, kad šioje civilinėje byloje apylinkės teismas aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai nerado svetainėje „Facebook“ įdėtos nuotraukos ir komentaro, prilygino paskleistos asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimui. Toks teismo vertinimas yra neteisingas, nes šie dalykai yra visiškai skirtingi.

Esant nurodytų aplinkybių visetui ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina įpareigojant atsakovę iš internetinės svetainės „Facebook“ pašalinti 2012-08-04 įdėtą nuotrauką ir komentarus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

CK 2.22 straipsnio 3 dalis numato, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, neturtinės žalos institutas gina ekonominės vertės neturinčias vertybes – asmens garbę, orumą, privatų gyvenimą, kitas neturtines teises.

Apylinkės teismas neturtinę žalą ieškovams priteisė po 1 Lt neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovų pažeistos teisės dėl jų, viešų asmenų, veiklos neturi liekamųjų itin skaudžių pasekmių.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka dėl toliau išdėstytų argumentų.

Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantai yra vieši asmenys ir nuotrauka buvo padaryta viešoje vietoje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad viskas įvyko laisvalaikio metu. Apeliantai nurodo, kad tai sugadino jų poilsį bei privertė patirti nepatogumo jausmą prieš aplinkinius asmenis, kurių tuo metu buvo labai daug, kadangi mieste vyko Jūros šventės renginiai, žmonės automatiškai atkreipė į apeliantus dėmesį, kai T. Ž. fotografavo išskirtinai tik juos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-15 nutartyje Nr. 3K-3-481/2012 pasisakė, kad viešas asmuo negali pretenduoti į tokį pat privataus gyvenimo gynimą kaip ir privatus asmuo, kita vertus, viešas asmuo taip pat turi teisę į privatų gyvenimą.

Sutiktina, kad vien tik nuotraukos įdėjimas interneto erdvėje nebūtų sukėlęs tokių pasekmių kaip garbės ir orumo pažeminimas, jei ne T. Ž. šalia nuotraukos parašyti komentarai, kurie buvo susiję ir su asmeniniu gyvenimu, ir su apeliantų dalykine veikla, juolab kad minėta nuotrauka ir komentarai, nurodant tiksliai pareigas ir pavardes, apie apeliantų asmeninį gyvenimą buvo publikuojami viešai interneto erdvėje, todėl buvo matomi visiems asmenims, kurie tiek internetinėje erdvėje, tiek darbo aplinkoje pareiškė nuomonę, dėl to negalima nesutikti su tuo, kad apeliantai patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų (CPK 12 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Labai reikšmingas ir esminis momentas yra tas, kad T. Ž., įdėdama nuotrauką ir komentarą, pažeidė jų – prokurorų, dalykinę reputaciją kadangi pastarosios komentaras, kad „mes aptarinėjame keršto planus kaip susidoroti su visuomenininkais“ gali sukelti abejonių dėl apeliantų vykdomos profesinės veiklos bei objektyvumo ir nešališkumo priimant procesinius sprendimus (CPK 185 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. Ž., įdėjo nuotrauką ir komentarą internete, pažemino ne tik apeliantų – fizinių asmenų garbę ir orumą, bet kartu ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, autoritetą, kadangi tokie atsakovės veiksmai žemina ir prokuratūros vardą, kadangi ieškovai yra jos dalis ir privalo ją tinkamai reprezentuoti visuomenės akyse.

Įstatyme įtvirtinta, kad asmuo, kurio teisė į privatumą ar garbė ir orumas pažeisti, turi teisę į padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (CK 2.23 , 2.24 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė priteisti iš atsakovės po 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas priteisė po 1 Lt iš atsakovės. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), pažymi, kad teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas, nustatydamas po 1 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priėmė iš esmės teisingą sprendimą teisės į atvaizdą, informacijos skleidimo klausimų prasme, atsižvelgė į paskelbtų duomenų pobūdį, paskelbimo vietą, į tai, kad informacija buvo paskleista viešoje erdvėje, į sukeltus padarinius.

Tokia apylinkės teismo pozicija suderinama ir su teisėjų kolegijos nuomone, ir su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad viešojo asmens pažeistų teisių pagrindinis gynybos būdas yra paskleistų žinių paneigimas, o priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2005).

Teisėjų kolegija mano, kad atsižvelgiant į bylos duomenų visetą yra pagrindas apylinkės teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nepakeistą apeliantams iš atsakovės priteisiant po 1 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į minėtą reglarnentavimą iš atsakovės ieškovams priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas teisės į atvaizdą, informacijos skleidimo klausimų ypatumus, iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ieškovams iš atsakovės priteisiant po 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas irgi pakeistinas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Po pirmosios instancijos teismo sprendimo susidarė situacija, kad teismo sprendimas ieškovams buvo palankus, tačiau faktiškai apeliantų, viešų asmenų, kurių garbė ir orumas, dalykinė reputacija buvo pažeminti, jie iš tikrųjų patyrė nuostolių, nes sumokėtas žyminis mokestis nebuvo grąžintas, o atsakovei, kuri, įdėjo nuotrauką ir komentarą internete, pažemindama apeliantų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, faktiškai liko nenubausta.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo <...> bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai patyrė šias išlaidas: pirmosios instancijos teisme po 60 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 6, 7), apeliacinės instancijos teisme po 60 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 30), iš viso 240 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, o bylos nagrinėjimo metu, kaip minėta anksčiau, atsakovė nesiekė greito bylos išnagrinėjimo, neigė akivaizdžius faktus, toks elgesys negali būti suderinamas su CPK įtvirtintais principais, todėl ieškovams iš atsakovės priteistina po 120 Lt, iš viso 240 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies;

įpareigoti T. Ž. iš internetinės svetainės „Facebook“ pašalinti 2012-08-04 įdėtą nuotrauką ir komentarus;

priteisti iš atsakovės T. Ž. ieškovui V. A. 1 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

priteisti iš atsakovės T. Ž. ieškovei J. R. 1 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

priteisti iš atsakovės T. Ž. ieškovui V. A. 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-12) nuo priteistos sumos (1 Lt) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

priteisti iš atsakovės T. Ž. ieškovei J. R. 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-12) nuo priteistos sumos (1 Lt) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

priteisti iš atsakovės T. Ž. ieškovui V. A. 120 Lt bylinėjimosi išlaidų;

priteisti iš atsakovės T. Ž. ieškovei J. R. 120 Lt bylinėjimosi išlaidų;

kitos ieškinio dalies netenkinti.