Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui S. R., trečiasis asmuo ieškovės pusėje D. N., dėl paramos (išlaikymo) ir paramos (išlaikymo) įsiskolinimo priteisimo pilnamečiam vaikui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.8. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinys iš esmės yra patenkintas, sprendimu nustatyta tik kita išlaikymo pradžios data, tuo pagrindu atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, minėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos) priteistinos iš atsakovo valstybei.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

4.5. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas šalims, mano, kad jam turėjo būti priteista 175 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos.

5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas S. R. yra ieškovės I. R. tėvas. Ieškovei (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2582-1054/2018 buvo patvirtinta S. R. ir D. N. taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo dukrai I. R. teikti išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2019 m. birželio mėnesio paskutinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokosi K. E. G. profesinio mokymo centro Sveikatos priežiūros paslaugų ir reabilitacijos skyriuje Viešbučio darbuotojo mokymo programos, skirtos asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, I kurso (duomenys neskelbtini) grupėje dieniniame skyriuje pagal formaliojo profesinio mokymo programą, numatoma studijų baigimo data 2022 m. birželio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistas išlaikymas (finansinė parama) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.; kita ieškinio dalis atmesta; iš atsakovo priteista 41 Eur žyminio mokesčio, 17,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 386,72 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Atsakovas nesutikdamas su ginčijamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

10. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar ieškovei priteistas išlaikymo dydis atitinka realius ir būtinus ieškovės poreikius. Teismas detaliau nevertino ieškovės nurodomų išlaidų dydžio pagrįstumo ir būtinumo, nors ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos išlaidas, tačiau, įvertinęs ieškovės nurodytas patiriamas išlaidas, tai, kad ieškovė turi sveikatos problemų, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, sprendė, kad ieškovei nurodoma reikalinga išlaikymo suma yra reali ir pagrįsta. Su šia teismo išvada dėl ieškovės patiriamų išlaidų nesutinka, nes ieškovė prie būtinųjų išlaidų priskyrė kelionės išlaidas savaitgaliais iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal ir jos sudaro nuo 32 Eur iki 40 Eur, tačiau moksleivei vykstant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal bilietai kainuoja tik 6,80 Eur, mėnesiui – 27,20 Eur.

11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neginčija egzistuojant pirmąją sąlygą – išlaikymo poreikį, bet nesutinka su priteistu išlaikymo (paramos) dydžiu – 150 Eur, sutiktų mokėti 120 Eur. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įvertinus vidutinį atlyginimą šalyje, pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu priteista daugiau nei per pusę mažesnė nei minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) parama – 150 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA – 607 Eur) – negali būti vertinama kaip neprotinga ar nepagrįstai didelė.

13. Pažymėtina, kad apeliantas skųsdamas ieškovės nurodytas kelionės išlaidas nurodo, jog moksleivei vykstant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal bilietai kainuoja tik 6,80 Eur, mėnesiui – 27,20 Eur. Akivaizdu, kad apeliantas išlaidas apskaičiavo bilietų kainą už kelionę (pirmyn ir atgal) 6,80 Eur padaugindamas iš 4 savaitgalių (6,80 Eur x 4 = 27,20 Eur), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas metų mėnesis turi skirtingą savaitgalių skaičių, kaip, pavyzdžiui 2020 m. vasaris, kovas, gegužė, rugpjūtis, spalis ir lapkritis turi daugiau nei 4 savaitgalius, taigi 6,80 Eur x 5 = 34 Eur, todėl akivaizdu, kad ieškovės nurodytos kelionės išlaidos yra pagrįstos, nes skirtingais metų mėnesiais ieškovė išleidžia vis kitokią sumą pinigų savaitgalinėms kelionėms namo.

14. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovės išlaidos maistui yra pernelyg didelės ir nerealios, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės poreikis maistui nedidelis, nes valgo mažai ir už tokią sumą (336 Eur) suvalgyti maisto nėra pajėgi.

15. Pažymėtina, kad atsakovas, ginčydamas ieškovės nurodytas išlaidas maistui, nepateikė įrodymų dėl šiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, skaičiavimų, patvirtinančių pilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymo sumą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodyti argumentai dėl dukros poreikių maistui ir jiems patenkinti reikalingų išlaidų dydžio vertintini kaip deklaratyvūs.

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra pakankamai rūpestinga vykdydama savo pareigą pažangiai mokytis, jos mokymosi balų vidurkis – 9,56. Ieškovė nurodė, kad mėnesiui jos būtinosios išlaidos sudaro apie 386 Eur, neskaičiuojant rūbų, avalynės, higienos priemonių, kanceliarinių prekių, laisvalaikio, kai serga – vaistų, vitaminų. Taip pat ieškovei reikia pirkti akinius dėl regos sutrikimo. Ieškovė yra neįgali, jai nustatytas 50 proc. darbingumas. Jai diagnozuotas ir atopinis dermatitas, odai prižiūrėti reikia pirkti vaistus. Ieškovės prašomas išlaikymas neviršija pusės minimaliosios mėnesinės algos dydžio, o tai, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, yra visuotinai žinoma aplinkybė. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodytas patiriamas išlaidas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi sveikatos problemų, dėl kurių reikalingos papildomos išlaidos, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, ieškovės nurodoma reikalinga išlaikymo suma yra reali ir pagrįsta. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti minimalius būtinus, galinčius padėti įgyti profesiją ieškovės poreikius, teisę į mokslą, ieškovei, besimokančiai dieniniame skyriuje pagal formaliojo profesinio mokymo programą, būtina finansinė parama iš abiejų tėvų, kadangi tiek dėl mokymosi specifikos (mokosi dieniniame skyriuje), tiek dėl sveikatos būklės ir turimo tik dalinio darbingumo susirasti nuolatinį darbą ir dirbti bei pačiai save visiškai išlaikyti yra sudėtinga.

17. Apeliantas nurodo, kad teismas, nustatydamas paramos dydį, turėjo atsižvelgti į tai, jog šiuo metu nėra itin gera apelianto turtinė padėtis, o ieškovė, nors ir būdama pilnametė, dėl mokymosi negalėdama užsidirbti papildomų pajamų pragyvenimui, turi gyventi pagal galimybes, savo poreikius tenkindama ne tokia apimtimi, kokia nori, o tenkindama tik būtinuosius savo poreikius, t. y. patirdama mažesnes išlaidas. Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus, kadangi akivaizdu, jog iš atsakovo ieškovei priteistos paramos (150 Eur), mažesnės nei pusė minimaliosios algos, ieškovė galės patenkinti tik minimalius būtinuosius poreikius, galinčius padėti įgyti profesiją, o įrodymų, jog ieškovė, atsakovo teigimu, gyvena ne pagal savo galimybes, apeliantas nepateikė.

18. Vertinant antrosios sąlygos buvimą – realias tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) ir jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 6/2007).

19. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 393,14 Eur per mėnesį, atsakovas taip pat gauna pareigūno valstybinę pensiją – 345,41 Eur per mėnesį. Nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. atsakovas buvo registruotas Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje. Atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2,6300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,3000 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi įsiskolinimų „Bigbank“ AS pagal 2018-11-06, 2018-12-10 ir 2019-03-21 vartojimo kredito sutartis, moka 95,15 Eur mėnesinę įmoką, taip pat po 200 Eur kiekvieną mėnesį teikia išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. R..

20. Apeliantas teigia, jog nustatydamas paramos dydį teismas privalėjo atsižvelgti ir apelianto prievoles tretiesiems asmenims, mano, kad kreditai nerodo jo turtinės padėties gerinimo, jie yra būtini jo asmeniniam paprastam, ne prabangiam gyvenimui.

21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir turimas prievoles tretiesiems asmenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nurodė, jog paties atsakovo prisiimti įsipareigojimai „Bigbank“ AS neleidžia konstatuoti atsakovo sunkios turtinės padėties, juo labiau kad kredito sutartys sudarytos tuo metu, kai atsakovas jau teikė išlaikymą dukrai (ieškovei, tuo metu dar nepilnametei) po 150 Eur kas mėnesį, o sūnui skyrė 200 Eur išlaikymą per mėnesį (pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį). Atsakovas gali ir privalo įvertinti, kad jis turi išlaikyti savo vaiką teikdamas jam tokį išlaikymą, kuris užtikrintų vaiko poreikius, ir prisiimti tokius įsipareigojimus, kad nenukentėtų vaiko interesai. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodyta, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kaip atsakovas pats nurodė, iš gautų kreditų pirko transporto priemonę, baldus, darė buto remontą, taigi akivaizdu, kad pagerino savo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir fakto, jog jis yra išnaudojęs visas protingas galimybes padėti ieškovei pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su apelianto finansine padėtimi ir galimybe teikti nustatyto dydžio paramą, ir teisingai įvertino sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus, suformuotus kasacinio teismo praktikoje dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiams vaikams priteisimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas šalims, mano, kad jam turėjo būti priteista 175 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys iš esmės yra patenkintas, sprendimu nustatyta tik kita išlaikymo pradžios data, ir šiuo pagrindu atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, todėl pagrįstai bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis – 41 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 17,84 Eur ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 386,72 Eur) priteistos iš atsakovo valstybei. Nors apeliantas teigia, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos apimtį, sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti valstybei priteistinas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.

26. Tačiau pastebėta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 386,72 Eur iš atsakovo priteisė byloje remdamasis 2020 m. birželio 8 d. pažyma Nr. (12.34)PT-2160, nors vėliau, jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, 2020 m. liepos 23 d. pateikta patikslinta pažyma Nr. (12.34)PT-2722, kurioje išlaidų suma yra mažesnė – 310,18 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta duomenų apie sumažintas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas šalims, tačiau yra pagrindas patikslinti skundžiamo sprendimo dalį dėl priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vietoje 386,72 Eur iš atsakovo valstybei priteisti 310,18 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl iš esmės jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui pateikti patikslinti duomenys, jog buvo patirtos mažesnės antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ši Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus klaida ginčijamo sprendimo esmės nekeičia, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslintina iš atsakovo valstybei priteisiant 310,18 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taigi, kadangi bylinėjimosi išlaidos neįeina į reikalavimo dalyką, o yra savarankiškas reikalavimas, todėl teismo pareiga yra teisingai jas suskaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, iš dalies sumažinus priteistinas bylinėjimosi išlaidas, pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 3 dalį nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinti priteisiant valstybei iš atsakovo S. R. 41 Eur žyminio mokesčio, 17,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 310,18 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.