Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės jėgainė“ dėl darbo sutarties nutraukimo ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl darbo sutarties nutraukimo ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, jog ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nes ieškinyje pareikšti reikalavimai nebuvo nagrinėjami darbo ginčų komisijoje ir dėl jų nebuvo priimamas sprendimas, ieškovei nuo dalies reikalavimų atsisakius, o dalį reikalavimų atsakovei įvykdžius. Ieškovė nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu.

10. Nagrinėjamoje byloje nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių yra kilęs darbo ginčas, kuriam taikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Remiantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis).

11. Ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktame darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 23 d. sprendime Nr. DGKS-5479 konstatuota, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilo individualus darbo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimo ir išmokėjimo, dokumentų pateikimo. Darbo ginčų komisijos sprendime taip pat nurodyta, kad darbo ginčų komisijos posėdžio, vykusio 2024 m. liepos 9 d., metu ieškovė atsisakė dalies reikalavimų, po minėto darbo ginčų komisijos posėdžio atsakovė įvykdė kitą ieškovės reikalavimą, t. y. pateikė pažymą apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas. Darbo ginčų komisija, pripažinusi, kad ieškovės reikalavimas yra visiškai įvykdytas, atmetė ieškovės reikalavimus atsakovei dėl neteisėto atleidimo, atostoginių priskaičiavimo ir išmokėjimo, dokumentų išreikalavimo. Ieškovė į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. tarp šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 4 pasibaigė 2024 m. kovo 1 d., priteisti ieškovei iš atsakovės 253,59 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas už uždelstą atsiskaitymą.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė tinkamai pasinaudojo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl įgijo teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Darbo ginčų komisijai 2024 m. liepos 23 d. sprendime Nr. DGKS-5479 konstatavus, kad tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimo ir išmokėjimo, dokumentų pateikimo, apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta ieškovės atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismui pareikšti ieškinio reikalavimai negali būti vertinami kaip nauji reikalavimai, dėl kurių nebuvo laikomasi išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019). Dėl to ieškovės reikalavimų patikslinimas, nekeičiant jų esmės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ieškinyje pareikšti reikalavimai nėra tokie patys, kaip ir nagrinėti darbo ginčų komisijoje, dėl kurių darbo ginčių komisija 2024 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-5479.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog darbo ginčų komisija dėl sprendime nurodytų argumentų atmetė ieškovės reikalavimus, nereiškia, kad jie apskritai nebuvo nagrinėjami. DK 231 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 4 dalyje nustatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, todėl darbo ginčų komisijos sprendime nurodyti ieškovės reikalavimų atmetimo pagrindai teismui nėra aktualūs ir reikšmingi, tarp jų ir darbo ginčų komisijos motyvai dėl ieškovės reikalavimų atsisakymo.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo išankstinę nagrinėjimo ne teisme tvarką reglamentuojančias teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.