- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- II-294-830/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00198-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Pažeidėjas
- A. T.
- Advokatai
- Mykolas Alekna
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.8.4Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys ir forma (ANK 624 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu A. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, buvo nubaustas 450 Eur bauda ir jam pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad 2024 m. liepos 27 d. 00:58 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) važiuojamojoje kelio dalyje, sankryžoje sukdamas į dešinę nesustojo degant raudonam šviesoforo signalui, prieš šviesoforą, kai įrengta papildoma metalinė lentelė su žalia rodykle leidžiančia pasukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, neatsižvelgdamas į vietoves ypatumus, variuojamosios dalies būkle, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas dešinėn taip išvažiuodamas į antrą eismo juostą, spausdamas akceleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, padarant ją sunkiai valdoma, dėl ko atsirado didelė rizika įvykti eismo įvykiui ar kilti avarinei situacijai. Tokiais savo veiksmais tyčiai negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementariais moralės ir elgesio normas pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kur ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Minėtais veiksmais pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 158, 119 punktų reikalavimai.
2024 m. spalio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas A. T. skundas, kuriuo nesutinkama su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 13 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu nutarimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. skundu neginčija savo kaltės dėl administracinio nusižengimo dalies, kurioje nurodyta, kad asmuo sankryžoje sukdamas į dešinę nesustojo degant raudonam šviesoforo signalui, prieš šviesoforą, kai įrengta papildoma metalinė lentelė su žalia rodykle leidžiančia pasukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau neigia faktą, kad automobilis šonu įslydo į sankryžą. Skunde nurodo, kad jokio automobilio slydimo tuo metu nebuvo, tai jis nurodęs ir pareigūnui. A. T. teigimu, tai jog jokio slydimo nebuvo įrodo ir policijos automobilio filmuota medžiaga, kurioje matosi, kad automobilis tik atliko posūkio manevrą, tačiau neatliko jokių kitų veiksmų, juolab chuliganiškų. Nurodoma, kad šioje administracinėje byloje nėra nei vieno įrodymo, kad jis vairavo chuliganiškai, taip pat nėra nei vieno įrodymo, kad jis sukėlė pavojų sau ar aplinkiniams. A. T. nuomone, Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prašo teismo jį panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su A. T. skundu nesutinka. Institucijos nuomone, skundžiamas 2024 m. rugsėjo 13 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas pagrįstai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą A. T. kaltinančius įrodymus, kurie patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykdė jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismo posėdyje A. T. ir jo atstovas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. J. parodė, kad nagrinėjamą įvykį matė važiuodamas iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelės, sukdamas į dešinę link miesto pusės. A. T. automobilį praleido, vėliau važiavo jam iš paskos. Matė, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis nesustodamas prie raudonos spalvos šviesoforo signalo atliko manevrą – posūkį į dešinę pusę. G. J. teigimu, A. T. automobilis apie 30-40 km\h greičiu atlikdamas posūkį išvažiavo į antrą kelio juostą, tačiau pats slydimo nematė, nors nuo A. T. automobilio buvo 20-15 metrų atstumu, kitų eismo dalyvių aplink nebuvo. Vėliau iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sužinojo, kad jam buvo surašytas protokolas dėl chuliganiško vairavimo.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį pažįsta, nagrinėjamo įvykio metu keleivio sėdynėje kartu su A. T. važiavo automobiliu. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiuodamas 30-40 km\h sankryžoje norėjo sukti į dešinę, privažiavęs šviesoforą nesustojo prie raudonos spalvos šviesoforo signalo, atliko posūkį ir pamatė pareigūnų švyturėlius. Jo teigimu, chuliganiško vairavimo nebuvo, slydimo nepajautė, jo nematė, nes posūkio metu žiūrėjo į telefoną.
Liudytoja teismo posėdyje apklausta Ž. M., parodė, kad yra Panevėžio AVPK Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja. Su kolega T. C. važiavo (duomenys neskelbtini), artėjo link (duomenys neskelbtini) sankryžos, kai pamatė A. T. vairuojamą automobilį minėtoje sankryžoje, kuris, nesustojęs prie raudonos spalvos šviesoforo signalo, šonaslydžiu slydo į antrą eismo juostą, tada greitai persirikiavo į pirmą eismo juostą. Automobilis slydo galine dalimi, pakankamai dideliu greičiu. Įvykį su kolega matė aiškiai, todėl įsijungę švyturėlius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį sustabdė ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Įvykio metu pats A. T. kaltę pripažino iš dalies, sutiko, kad suko į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, nesutiko dėl slydimo, nurodė, kad jis buvo netyčinis. A. T. atlikti veiksmai atitinka chuliganiško vairavimo sampratą, kadangi jis dalyvaudamas viešajame eisme elgėsi visuomenei nepriimtinu būdu – nesustojo prie raudonos šviesoforo signalo, šonaslydžiu slydo į posūkį, kitų eismo dalyvių sankryžoje nebuvo, tačiau šalia buvusioje prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelėje buvo asmenų ir automobilių.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas T. C. parodė, kad yra Panevėžio AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis ir nurodė nagrinėjamo administracinio nusižengimo aplinkybes, kurios yra analogiškos liudytojos Ž. M. nurodytoms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu dalyje dėl automobilio slydimo šonu, kategoriškai neigia minėtą faktą ir nurodo, kad byloje esantys įrodymai neįrodo, jog jo automobilis į sankryžą įslydo. Teismas tokius administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. teiginius vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos priemonę bei asmens siekį išvengti atsakomybės, nes pastaruosius teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pagal kurį administracinė atsakomybė kyla už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalis numato, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. T. vairuojamas automobilis „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), patruliuojančių policijos pareigūnų dėmesį atkreipė tuomet, kai jis sankryžoje netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), sukdamas į dešinę nesustojo degant raudonam šviesoforo signalui, prieš šviesoforą, kai įrengta papildoma metalinė lentelė su žalia rodykle leidžiančia pasukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui ir atlikdamas posūkį dešinėn į (duomenys neskelbtini) sankryžą, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas, spausdamas akceleratoriaus pedalą, galiniams automobilio ratams netekus pilno sukibimo su kelio danga, įslydo šonu. Pamatę tokį pažeidimą, pareigūnai įjungę švyturėlius priartėjo prie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio ir jį sustabdė, surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tokias aplinkybes 2024 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime pažymėjo vyresnioji tyrėja Ž. M., kuri analogiškas aplinkybes nurodė ir teisme, o jos parodymais sutapo ir kito liudytoju apklausto pareigūno – T. C. parodymai.
Teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad paties administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. parodymai viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl yra vertinami kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės. Tokia teismo išvada grindžiama, pareigūnų parodymais, tarnybiniu pranešimu, kūno kamerų įrašu, kuriame matyti, kad A. T. tiek pareigūnams, tiek administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog slydimas automobiliu buvo, bet jis nebuvo tyčinis, galiausiai to paties įrašo pabaigoje atsisveikindamas A. T. pareigūnams nurodo dėl padaryto pažeidimo esantis pats kaltas. Pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje metu, remiantis Institucijos 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, A. T. slydimo fakto neneigė ir nurodė, kad manevro metu automobilio „<...> vienas ratas vos, vos prasisuko, prasisuko gal galinis dešinysis ratas <...>, variklio apsukų jis nedidino, nedaug slydo šonu, važiuojamoji kelio dalis buvo slidi.“. Pažymėtina, kad minėtu nutarimu buvo paneigta neteisingai A. T. nurodyta aplinkybė dėl slidžios kelio dangos, kadangi pažeidimo metu kelio danga buvo sausa. Tiek teismui pateiktame skunde, tiek bylos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo poziciją dėl automobilio slydimo kardinaliai pakeitė ir slydimo faktą iš viso neigia nurodydamas, kad tokie jo veiksmai yra įprastas transporto priemonės vairavimas, jo automobilio ratai neprasisuko, sukibimo automobilis nebuvo praradęs. Vertinant aptartus prieštaravimus tarp A. T. pateikiamų įvykio aplinkybių, jo kaltės, teismo nuomone, išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokiu būdu siekia išvengti administracinės atsakomybės, yra pagrįsta. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kurie sutapo viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ir buvo nuoseklūs. Pažymėtina, kad įvykį suforminę pareigūnai yra nešališki ir iki pažeidimo nepažinojo A. T., todėl nėra pagrindo manyti, kad jie būtų norėję tyčia jam pakenkti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį buvo patrauktas pagrįstai, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skirdamas A. T. nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, Institucijos pareigūnas iš esmės laikėsi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių – atsižvelgė į tai, kad yra viena administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas pripažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. T. buvo paskirta minimali inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta bauda – 450 Eur ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas – 12 mėnesių.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti mažinama, švelninama arba iš viso neskiriama, tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinamas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, ją sumažinus arba ją švelninant.
A. T. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą – sankryžoje sukdamas į dešinę nesustojo degant raudonam šviesoforo signalui, prieš šviesoforą, kai įrengta papildoma metalinė lentelė su žalia rodykle leidžiančia pasukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui ir nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, priversdamas transporto priemonę slysti šonu, padaręs ją sunkiai valdoma į sankryžą įslydo šonu. Tokiu savo elgesiu jis sukėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, parodė nepagarbą visuomenėje pripažįstamai tvarkai ir taisyklėms. Todėl, teismo vertinimu, A. T. paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Tačiau teismas visgi atsižvelgia į tai, kad A. T. teisė vairuoti reikalinga darbinių funkcijų vykdymui, kadangi jo darbo pobūdis susijęs su automobiliais, jų aprūpinimu, priežiūra. Teismas pastebi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sistemingai nepažeidinėja KET, iš administracinių nusižengimo registro išrašo už 5 metus matyti, jog praeityje jo atžvilgiu du kartus buvo surašyti protokolai su administraciniu nurodymu, kuriais paskirtas baudas asmuo yra sumokėjęs. Atsižvelgtina į tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, kas skundžiamame nutarime buvo pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutarimą, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas jos minimumas – vieneri metai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas dalyje, kurioje A. T. atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
A. T. skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti.
Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį ir A. T. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti baudą 450 Eur ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 9 (devyniems) mėnesiams.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.