Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., gimęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis K. N. 2025 m. sausio mėn. 4 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARTB-0067, patikros numeris 2199216, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliai 15.39 val., atliktu antru tikrinimu, jam nustatytas mažiausias 1,62 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. N. teisiamojo posėdžio kaltas prisipažino ir parodė, kad į Lietuvą atvyko 2024-12-27, lėktuvu atskrido iš (duomenys neskelbtini) kartu su savo gyvenimo drauge N. L., su kuria jis nėra oficialiai susituokęs. Atvykęs į Lietuvą apsistojo draugės bute. Automobilis „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugės N. restoranui, kuris yra įsikūręs (duomenys neskelbtini). Jis turi teisę vairuoti transporto priemones, ją įgijo (duomenys neskelbtini). Jo draugė N. žinojo, kad jis naudojasi minėtu automobiliu, nes ji 2025-01-04 važiavo kartu su juo. 2025-01-04, apie 13.00 val., būdamas svečiuose jis išgėrė maždaug 3-4 stikliukus alkoholinio gėrimo „Jegermaister“. Išgėręs jautėsi normaliai, todėl sėdo prie automobilio vairo. Jis buvo netoli greitojo maisto restorano „Mcdonalds“, kai jį pradėjo stabdyti policijos pareigūnų automobilis. Jis vykdė reikalavimą ir sustojo. Priėję policijos pareigūnai nurodė jam nelipti iš automobilio ir po kurio laiko jam buvo patikrintas neblaivumo lygis alkotesteriu. Į alkotesterio matuoklį pūtė du kartus. Jį pareigūnai informavo, kad jam nustatytas vidutinis neblaivumo lygis ir dėl to jis bus sulaikytas. Jis pats yra (duomenys neskelbtini), turintis leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Atvyksta pas savo draugę N. Dėl šio savo poelgio jis labai gailisi.

BPC operatorė: 112 klausau. Pranešėjas: Žmogus manau, kad gali būt neblaivus už vairo.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad K. N. 2025-01-04 pirmu tikrinimu 15.18 val. nustatytas 1.78 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 15.39 val. nustatytas 1.62 promilių neblaivumas (b. l. 63–64).

VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodoma, kad vidutinė transporto priemonės „Fiat Puntotot“, gamybos periodas 2005-2011 metai, pasirinkti metai - 2011, kaina Lietuvoje su PVM 2320 eurų, be PVM 1918,00 eurų. (b. l. 51).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad K. N. 2025 m. sausio mėn. 4 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliai 15.39 val., atliktu antru tikrinimu, jam nustatytas mažiausias 1,62 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir po to sugalvojo važiuoti automobiliu.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotojas K. N. prašo atleisti tėvą K. N. nuo baudžiamosios atsakomybės jo laidavimui be užstato (b. l. 152). Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis praeityje nebuvo teistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog K. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentas į laiduotojus nurodė, kad jis mokosi ir dirba, teigiamai charakterizuojamas, nors turi drausminių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau yra neteistas, todėl save laiko tinkamu laiduotoju.

Prokurorė su prašymu nesutinka ir sprendžia, kad nėra visų sąlygų atleisti K. N. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nebuvo teistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. K. N. Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, turintis leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad K. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo sūnus K. N. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas pretendentas į laiduotojus nurodė, kad jis žino, dėl ko teisiamas jo tėvas, jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas, tėvas į jį visada kreipiasi, viską pasipasakoja, jie nuolat bendrauja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. N. yra (duomenys neskelbtini) universiteto studentas (b. l. 143), dirbantis (b. l. 150), turi pastovią gyvenamąją vietą (b. l. 179–180), jis turi drausminių nuobaudų, anksčiau nebuvo teistas.

Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę, ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (200-10-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2007, 2008-06-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, 2010-03-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).

Prokurorė sprendžia, kad K. N. nėra tinkamas laiduotojas, kadangi negyvena kartu su kaltinamuoju, be to yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismo nuomone, K. N. yra kaltinamajam tinkamas laiduotojas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad K. N. dirba ir mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų teistas. Nors byloje yra duomenų, kad jis baustas administracine tvarka, tačiau tai neįrodo apie neigiamą jo elgesį, įstatymų nesilaikymą ar panašiai. Nors K. N. gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė negali būti pakankamas pagrindas nepripažinti jo tinkamu laiduotoju, kadangi prokurorės nurodyta sąlyga - privalomai gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, nėra nurodyta ir BK 40 straipsnyje (2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014). Taigi atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad K. N. gali daryti savo tėvui teigiamą įtaką ir todėl laikytinas vertas teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, teismo nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant K. N. pagal laidavimą be užstato jo sūnui K. N., nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą.

Šiuo atveju matyti, kad K. N. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. N. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nustatyta, kad K. N. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. AB „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 43), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso trečiajam asmeniui. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad perleisdama turtą kaltininkui, turto savininkė – N. L. G. privalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis), todėl siekiant K. N. užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti, teismas konfiskuoja UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruotą transporto priemonę.

VI. Kiti klausimai

K. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kardomąsios priemonės panaikintinos nuosprendžio paskelbimo dieną.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus - K. N. vardu užsienio valstybės išduotas vairuotojo pažymėjimas, perduotinas Gruzijos ambasadai Lietuvos Respublikoje, K. N. vardu išduotas asmens pasas „GEORGIA“ grąžintinas K. N., registracijos liudijimas perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai. CD diskas su kūno kamerų ir BPC garso įrašais – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

K. N. perduoti laiduotojo K. N. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti K. N. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 1 (vienerius) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2025-01-04, apie tai pranešant AB „Regitra“ ir Gruzijos ambasadai Lietuvos Respublikoje;

- konfiskuoti automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus - K. N. vardu užsienio valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą, perduoti Gruzijos ambasadai Lietuvos Respublikoje, K. N. vardu išduotą asmens pasą „GEORGIA“ grąžinti K. N., registracijos liudijimą perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai. CD diską su kūno kamerų ir BPC garso įrašais – palikti saugoti byloje.

Automobilį, su užvedimo rakteliu, - perduotą į saugojimo aikštelę Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 44–50), perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti K. N., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui K. N., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.